0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 36
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #240 Prieš 8 metus »
Klara šaltai šyptelėjo nepažystamajai atgal, tačiau nieko nepasakė. Raudonplaukės judesiai buvo... Keistoki. Nežmogiški. O jos nežmogiškai balta oda net švytėjo tamsoje. Klastuolė padarė išvadą, kad raudonplaukė yra arba vampyrė, arba kažkokios kitokios jai nežinomos rūšies atstovė. Mergina neturėjo nieko blogo prieš vampyrus, tuo labiau, kad ir pati buvo ne visai žmogus, tačiau nežinojo, kad ir Hogvartse jų yra. Klara Harison įsmeigė savo žalsvai mėlynas akis į raudonplaukę jau nebegalvodama apie tai, kad gali pasirodyti keista. Nežinojo, kas tokia ta mergina, nežinojo, kokie jos ketinimai, tačiau trauktis nuo rasto, ant kurio sėdėjo, neketino. Paprasčiausiai buvo per daug smalsi. Arba landi, kaip pasakytų kiti. Klara užsidėjo koją ant kojos ir galiausiai melodingu balsu prabilo:
-Aš-Klara.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 249
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #241 Prieš 8 metus »
Sirėja įsmeigė akis į netoliese ant rąsto sėdinčią mergaitę. Žalios akys dar labiau pagilėjo ir patamsėjo, regis, net apsiblausė. Varniukė krestelėjo raudonus plaukus nuo veido, pirštu nubraukė spyglį nuo raudono sportinio converse'o.
- Kam tas vardas, vis tiek vadinsiu tave Hellblau. Bet jei tau reik - Sirėja, - šaltu balsu prisistatė vampyriukė. Kelias sekundes paspoksojusi į atėjūnę, Sirėja nusisuko į miško pusę. Tarp juodų medžių šmėkštelėjo baltai melsvas vėlės šešėlis. Sirėja tarėsi vėl išgirdusi liūdesio persmelktą prašymą ateiti, išlaisvinti. Mergaitė atsistojo, nuo juodo apsiausto, kabančio ant lieso Sirėjos kūnelio kaip maišas, nubraukė spygliukus ir žengė į mišką. Vėlė nuskriejo tolyn. Keletą sekundžių nieko nebuvo girdėti, paskui pasigirdo keiktelėjimas, iš už medžio išlindo raudonplaukė galva ir įsmeigė akis į Klarą.
- Eini? - paklausė Sirėja. Kelias sekundes paspoksojusi dingo tarp medžių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Sirėja Valin »
민태연


*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 36
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #242 Prieš 8 metus »
Klara visą tą laiką stebėjo Sirėją Valin. Ji buvo labai smulkutė ir mažytė, tačiau smulučiame mergaitės kūne slypėjo milžiniška vampyrės jėga.
-Helliblau? Gerai, crimsonred,-atsakė klastuolė.
Pirmakursė susiraukė ir pašnairavo į vampyriukę.
-Ir be to, jie nedažyti,-susiraukė mergina, išvydusi Sirėjos nepritarimą jos plaukų spalvai veide.-tad nesmerk manęs.
Netoliese pasirodė kraupiai vaitojanti melsvai balta vėlė, tarytum prašanti pagalbos. Vampyriukei paklausus, ar Klara eina kartu, mėlynplaukė gūžtelėjo pečiais.
-Vis tiek neturiu ką veikti. Eime,-ištarė pirmakursė ir nusekė paskui raudonplaukę.
Turbūt ne pati geriausia mintis sekti paskui vampyriukę vidury nakties gilyn į Uždraustąjį mišką, tačiau šiuo metu geresnio pasirinkimo nebuvo. Klastuolė be garso nusekė paskui varniukę.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #243 Prieš 8 metus »
Drakas Įkyrėlis pagaliau pribėgo pamiškę . Jis nusiplėšė uniformą, drabužius, nes jam trukdė kailis. Drakas vos išsirengė jau virto tikrų tikriausiu vilkolakiu. Kadangi jo spalvų plaukai buvo žydri tai jo kailis pasipuošė žydra spalva. Jam ant kaklo liko medalionas. Medalionas buvo Drako prakeiksmas. Medaliono neįmanoma nusiimti. Jis prisimena ... Septynerių metų vaikas žydros spalvos plaukais vieną naktį iškeliavo į arti esantį mišką. Vos įžengęs miško proskyną jį pasitiko gobtuvu galvą, veidą uždengęs žmogus. Uždengė, nes tas žmogus turėjo paslapčių. Jis mažamečiui per prievartą užmovė užkeiktą medalioną. Sako :
- Šį medaliono nenuimsi tol kol tavo sesuo nesužinos kaip nuimti jį. Tu turėsi kentėti 10 metų kai ateis šis laikas susitiksi su manimi , - tai pasakė nepažįstamasis ir pargabeno tą mažą vaiką atgal į jo lovą. Triukšmo nebuvo, nes tėvai ir jo sesuo dvynė kietai miegojo, o jis pats užmigo. Sapnavo šį susitikimą
... Drakas baigė mąstyti  ir  visą naktį lakstė ligi  aušros gaudydamas peles, lapes...

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • *****
  • 1309
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #244 Prieš 8 metus »
   Jekaterina buvo susitarusi pati su savimi neiti gal savaitę į mišką po to, kai vyko apsėdimas, bet nusprendusi, kad reikia prasiblaškyti išėjo į pilies kiemą ir jos kojas pačią atvedė į pamiškę. Greitai sumetusi, kad toliau gal nereikia eiti atsisėdo ant minkštų samanų ir pati sau nusišypsojo. Buvo vakaras, tuojau turėjo prasidėti stebuklingiausias laikas - kada tik nusileidžia saulė, dar netamsu, švelni prietema, o rausvėjantis dangus jau baigia tapti visiškai tamsiu ir mėlynu, apsigobusiu tankiai žvaigždelėmis austu audiniu nakčiai. Ir vos pastukinis saulės spindulys blyktelėjo vakaruose, pasigirdo tyki muzika. Žaltvykslės ėmė lįsti iš visų pakampių ir tai vykdavo tik šioje miško vietoje, kuo Klastuolė įsitkino per ilgą savo buvimo Hogvartse laiką. Mėlynos, paslaptingos ir švelniai skimbčiojančios bei viliojančios savo balseliais, mėlynos švieselės skraidėaplink ir tūpė aplinkui merginos pečius, skraidė aplink. Bet į Magiškų Gyvūnų Priežiūros pamoką ji neketino atsinešti žaltvykslės. Tai būtų buvę smagu, bet jos dieną išnyksta, arba bent jau tada, kai yra šviesu. Žaltvykslių giesmės liejosi į bendrą muziką, kažkur girdėjosi lašeliai, kapsintys nuo mažo kriokliuko. Jekaterina užsimerkė ir ėmė melsti miško, kad sutiktų magišką gyvūną, o iki to laiko klausėsi muzikos garsų, kurie susiliejo į vieną bendrą muziką. Jeigu nebūtum toks mėgėjas klausytis miško garsų, kaip Jekaterina, netnesupastum tos paslaptingos miškokalbos. Tai buvo viena priežasčių, kodėl ji mėgo vienatvę ir tylą bei ramybę miške. Kiekvienas oro pūstelėjimas įsiliedavo į tuos garsus, kiekvienas lašelis, tylus pelėdos ūktelėjimas. Ji sėdėjo ramiai, sukryžiavusi kojas. Aplink rinkosi daugiau žaltvykslių. Galėtum pamanyti, kad ji sėdėdama miega. Galop pramerkusi akis jau aiškiai girdėjo miško muziką, nebe vos girdimus ir atskirtus garsus. Šalimais buvo ir gyvūnėliai. Keli, nedideli, bet tikrai ne paprasti. Vaivorukštėmis spalvomis nusidažęs triušis šokavo aplink, Ant dviejų kojų vaikštanti pelytė skaitė filosifinę, miniatiūrinę knygą. Bet Jekaterina ieškojo tik vieno gyvūno, kuris patrauktų jos akį. Ir rado. Tai buvo skraidantis padaras. aždaug kumščio dydžio mažas, juodas žirgas, nors labiau priminė drugelį, nes buvo su dideliais ir beprotiškai gražiais juodais sparnais. Jis švytėjo melsvai, kaip ir visos žaltvykslės. Juodaplaukė ištiesė delną ir laukė, žvelgdama į padarėlį. Jis buvo nuostabiausias jos matytas gamtos kūrinys, kurį galima įsivaizduoti. Skraidęs arkliadrugelis nusileido jai ant dleno plasnodamas sparneliais ir skleisdamas melsvas dulkes. Gamtos melodijos ritmu jis apsisuko ir žvelniai išskleidęs sparnelius sukdamasis užklo oran, paskui nusileido ir apskrido Jekateriną. Ši nusišypsojo ir laiminga šypsena žvelgė į tą padarėlį, kurį pasirinko kaip sako gyvūną. Jis taip pat jai nebuvo priešiškas. Klastuolė vis dar laikė ištiestą delną, ir galop švelniai mosuodamas sparneliais arklys - drugelis nusileido jai ant delno bei žvelgė savo juodomis, blizgančiomis akytėmis į ją. Miškas vis dar skleidė savo burtus ir muziką. Mergina žinos, kad kai tik išeis, viskas pasbaigs, dat nenorėjo to daryti. Bet galų galke jai vis tiek teks išeiti iš šios ramybės vietelės ir eiti pabendrauti su savo gyvūnu. Jam reikėjo vardo, bet pirmiausia reikėjo jį sugalvoti. Iškart prilipo Gwyrth, kas Valų kalba reiškė stebuklą. Ji nieku gyvu nenoėjo išeiti iš šitos vietos, bet privalėjo. Suspaudusi akis, kad jose nesusitvenktų ašaros, kas buvo jai reta, mergina ramiai atsistojo. Buvo akimirkai pasijutusi kaip visko dalis, bet dabar teko tai nutraukti. Žaltvykslėskaip švelni aura skraidė aplink ją. Iš tolo atrodė kaip kokia dvasia, bet išėjus iš pamiškės viskas dingo ir ji vėl buvo savimi. Tik Gwyrth skraidė aplink ją ir galop nutūpė ant peties. Jekaterina dar girdėjo tą miško muziką ir kiek nuliūdusi pasisuko į švytinčius medžius pamiškėje, bet švytėjimas išblėso. Kur yra magija, ten ir turi būti magija. Nusišypsojusi Klastuolė tvirtų žingsniu patraukė link pilies. Buvo apiberta žaltvykslių dulkių, tad nežymiai ir melsvai švytėjo, kol galop pranyko pilies duryse.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #245 Prieš 8 metus »
Luna Įkyrėlė naktį bėgo į Uždraustąjį mišką. Švietė pilnatis. Luna nusišypsojo, nes susitiks akis į akį su dvyniu broliu Draku. Bet jos brolis jau bus pasivertęs į vilkolakį. Luna lėkė kaip žaibas. Ji vos numalšino kraujo troškulį. Staiga Luna išgirdo kauksmą. Ji vėl šyptelėjo ir pamanė ...Ką gi atsiprašau ,miške, aš nekalta, kad siurbsiu kraują..,  Luna susiorientavo iš kur sklido kauksmas. Ji nusistatė kryptį. Kryptis buvo - šiaurės kryptis. Ji nubėgo baisiu greičiu iššiepusi iltis. Luna pusiaukelyje užuodė kiškį. Kiškis pajutęs pavojų bandė pasprukti, bet jam nepavyko. Luna sugriebė jį ir jam sužnibždėjo :
- Atleisk, bet negaliu tavęs paleisti, - Luna apgailestaudama iššiepė dantis ir pradėjo siurbti kiškio kraują. Jai labai patiko kiškio kraujas. Ji nusivalė krauju aptaškytus lūpų kampučius...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Luna Įkyrėlė »

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #246 Prieš 8 metus »
Drakas Įkyrėlis naktį paslapčia bėgo į Uždraustąjį mišką.Jis turėjo bėgti,nes palengva virto vilkolakiu. Pribėgęs miško proskyną jis nusiplėšė drabužius mat jam trukdė kailis. Drakas žvilgtelėjo pro balutę ir mato : Prieš jį balutėje į jį žiūri žydras vilkas.Drakas jautė malonumą. Kodėl jis pats nežinojo. Jis sukaukė vilko balsu. Staiga jis išplėtė ausis. Drakas girdi šnabždesį. Jis bėgo prie žmogaus ketindamas įkąsti jam, bet staiga sustojo. Drakas nepatikėjo savo akimis ta žydraplaukė tai jo sesuo dvynė Luna. Jis nežinojo, kad jo sesuo vampyrė. Jo sesuo liovėsi siurbti kraują bei rankove šluostėsi krauju aptaškytas lūpas. Drakas iš džiaugsmo sukaukė. Jis bėgo link sesers. Drakas pargriovė ją. Baigęs griauti jis snukučiu patrynė Lunos nosį...

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #247 Prieš 8 metus »
Luna baigusi valyti lūpas ji atsipalaidavo. Ji išvirto iš koto bei nugriuvo. Ji išsigando bei sušuko :
— O, dieve ! — sušukdama ji pašoko ant kojų ir staiga pamatė žydrą vilkolakį. Luna išsišiepė  ligi ausų. Nes žinojo, kad čia jos brolis dvynys Drakas. Jos brolis netikėtai savo snukiu patrynė jai nosį. Luna nusijuokė ir sako :
— Išdykėlis pasidarei nori su manimi pabūti ? — Luna paklausė ir čia pat jai atsakė vilkas linksėdamas savo galva. Luna atsisėdo ant žemės ir ėmė kasyti vilkolakį. Luna padėjo savo galvą ant jos brolio— vilko kūno. Ji vos padėjusi galvą išgirdo inkštimą. Drakas parodė jai medalioną ant kaklo. Luna nusistebėjo ir bandė nuimti medalioną, bet neišėjo. Tas medalionas tarsi prirakintas . Lunai pagailo jos brolis.Luna bandė paguosti brolį— vilką. Staiga ji pamatė pelytę. Ji sugavo ją  ir pamėtėjo vilkui. Tas sugavo ore pelę. Pasigardžiavo. Luna paklausė jo :
— Nori pasilinksminti ? — klausdama ji surado pagalį ir mėtė vilkui. Tas bėgo atnešti pagalio. Luna laukia jo ....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Luna Įkyrėlė »

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #248 Prieš 8 metus »
Drakas kaip vilkas juokėsi. Mat jis išgirdo kaip jo sesuo dvynė sušuko ir jo paklausė. Drakas tik linksėjo galva. Jis laukė kol jo sesuo ant jo paguldys savo galvą. Jis atsigulė ir garsiai šnopavo . Kai jo sesuo prie medaliono padėjo galvą jis pradėjo inkšti. Drakas juto kaip jo sesuo bando nuimti nuo jo medalioną, bet šiai nesisekė. Drakas nuliūdo, o Luna jį bandė paguosti. Staiga jo sesuo jam numetė pelę. Jis šoktelėjo ir pagavo pelę. Drakas pele pasigardžiavo. Drakui kiek pakilo nuotaika. Staiga mato skriejantį Lunos mestą pagalį ir bėgo į rytus. Ten Drako laukė pagalys. Jis uostinėjo ir galiausiai rado tą pagalį. Jis jį įsikando į dantis ir neša Lunai. Drakas pribėgo prie Lunos paslapčia ir šoko ant dviejų užpakalinių kojų ir priekines letenas padėjo ant jos pečių. Luna truputį susverdėjo, bet neprarado pusiausvyros. Drakas atšoko nuo josir bėginėjo aplink ją. Drakas bėgo aplink ją tris kartus.Numetė iš nasrų pagalį ir atsigulė.
Drakas uodega pasikvietė Luną...

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #249 Prieš 8 metus »
Luna mąsto kol jos brolis nubėgo rasti pagalio ...Kaip gi tas medalionas atsidūrė ? Kodėl jis man nieko nepasakė ? Kodėl ?... Baigusi Luna mąstyti ji atsipalaidavo, atsistojo ant kojyčių ir neišgirdo bildesio. Luna staiga pajuto letenas ant nugaros ji susverdėjo, bet neprarado pusiausvyros. Luna atsisuko ir pamatė žydrą vilką, tas kaip šelmis šypsojosi išsižiojęs, liežuvis mataravo į visas puses. Luna nusijuokė nuo tokio vaizdo. Baigusi juoktis ji pajuto palengvėjimą mat brolis—vilkas atšoko nuo jos pečių ir bėginėjo aplink ją mažiausiai tris kartus. Luna pamatė, kad jos brolis guli ir ją kviečia kartu pagulėti. Luna atsisėdo ant žemės, galva, petimis, kaklu atsirėmė į žydrą brolio kailį. Luna vėl pakasė už ausų vilkui. Vilkas sukaukė, pradėjo laižytis. Lunai laižė į veidą. Luna tylomis cypė, ginėsi nuo laižimosi, bet apsiginti jai nepavyko. Luna atrodė kaip seilių princesė. Luna su broliu nusijuokė ir abu pradėjo stebėti dangų ....
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Luna Įkyrėlė »

*

Neprisijungęs Gabriella von Sjuard

  • *****
  • 1007
  • Lytis: Moteris
  • There is a little bit of devil in her angel eyes
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #250 Prieš 8 metus »
Gabriella lėtai žingsniavo pamiškėje, niūniuodama kažkokią dainelę, labiau panašią į lengvą skanduotę. Šalia šviesiaplaukės žingsniavo kita profesorė - Kasiopėja. Merginos kalbėjosi įvairiomis temomis, Gabriella karts nuo karto gurkštelėdavo šaltos kavos, nors jau buvo šaltoka. Atmetusi plaukus ant vieno šono, profesorė pastebėjo ant žemės gulinčią mėlynplaukę mergaitę ir vilką. Kas čia per..? Kaip vilkolakis gali susivaldyti prie žmogaus? pagalvojo devyniolikmetė, bet greitai viską suprato, užuodusi, kad mergaitė ne paprasta mirtingoji, o vampyrė, ir dar labiau nustebo. Nuo kada vilkolakiai sutaria su vampyrais?
- Kese, galim šiek tiek užsukti čia? - paklausė draugės mergina ir galva kryptelėjo link porelės.

Baby it's cold outside~

*

Neprisijungęs Kasiopėja Evers

  • VII kursas
  • *
  • 888
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I love cats. Yes, even Mrs. Norris.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #251 Prieš 8 metus »
Kasiopėjai ir Gabriellai beeinant pamiške, grįžo visi senieji prisiminimai ir nuotykiai, patirti Hogvartse. Profesorė su nostalgija prisiminė nerūpestingus savo molymosi metus, kai vienintelis rūpestis buvo egzaminai.
-Ir tada aš jai sakau, keksiukus? Ar tu išprotėjai?-Kasiopėja tauškė nesąmones Gabriellai, šiai kažką niūniuojant ir tikriausiai visiškai nesiklausant. O Kasiopėja tiesoog nekreipė dėmesio, juk svarbiausia kažką daryti. -O, na, žinoma, kad galim,-ji sutrikusi pažvelgė į Gabriellą, šiai paklausus ar galima čia užeiti.
Profesorėms beeinant keistosios porelės pusėn, Kasiopėja aiktelėjo. Iš pirmo žvilgsnio galėjai pagalvoti, kad vilkolakis užpuolė žmogų. Mergaitei besijuokiant, Kasiopėja sutrikusi išvertė akis, visiškai nesuvokdama, kad dabar čia ji vienintelis žmogus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Kasiopėja Evers »

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #252 Prieš 8 metus »
Drakas sulaukęs sesers atsakymo linksmai suurzgė. Kai jo sesuo atsigulė ant jo jis pradėjo laižyti Lunai į veidą. Drakas buvo stipresnis ją nugalėjo laižymu. Vilkas išgirdo sesės cypimą bei pajuto kasymą už ausų. Drakas atsipalaidavo ir kartu su Luna nusijuokė ir stebėjo dangų .  Vilkas matė danguje pilnatį ir daug daug žvaigždžių. Staiga Drakas pastatė ausis mat kažką išgirdo ar balsą ar kuždesį. Jis beregint atsistojo ant keturių kojų ir pradėjo grėsmingai urgzti  ir kaukti bei šiaušri kailį. Drakas vos nepuolė. Luna tai pamatė žydrą vilką pykstant bei ją ginančią nuo kažko.. Drakas atsitūpė nes pajuto, kad jo sesuo jį ramina ir stabdo ir laiko švelniai jam už kaklo.  Drakas tupėdamas bandė užuosti kvapą. Užuodė du moteriškus kvapus. Vilkas bakstelėjo Lunai į ranką ir snukučiu rodė už kažkokio krūmo bei laukia sesers atsakymo ar nurodymų...



*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 447
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #253 Prieš 8 metus »
Luna skaičiavusi žvaigždes staiga išgirdo savo brolio—vilko urzgimą. Luna matė kaip jos brolis pakilo ir urzgia bei vos nepuola. Luna išsitraukė burtų lazdelę ir puolė broliui už kaklo bandydama sulaikyti nuo puolimo.  Luna bandė nuraminti Draką. Ji ištempė ausis. Ji išgirdo merginų balsus. Luna pajuto Drako bakstelėjimą į ranką ir jo snukučiu rodymą į kažkokius krūmus. Luna sušuko žmogystomis :
— Kas čia ? Prašau išlįskite, nes aš neatsakau už vilko veiksmus !— Luna perspėjamai sušuko. Ji burtų lazdele sušnibždėjo :
Lumos— sušnibždėjo jinai ir staigiai ji pamatė iš lazdelės galo šviesą. Ji pasijuto ramiai, saugiai. Ji vos nulaikė vilkolakį. Mat tas veržėsi pulti. Luna jam vėl sušnibždėjo :
— Drakai, prašau apsiraminti ir laukti mano ženklo tik tada galėsi pulti . Sutariam ? — baigė išdėstyti Drakui Luna. Tas pakluso nors dar urzgė. Luna laukia žmogystų atsakymo bei pasirodymo ...

*

Neprisijungęs Kasiopėja Evers

  • VII kursas
  • *
  • 888
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I love cats. Yes, even Mrs. Norris.
Ats: Pamiškė
« Atsakymas #254 Prieš 8 metus »
Kasiopėja sutrikusi žvilgtelėjo į Gabriellą. Arba tiksliau, į jos petį, mat Kesė buvo žymiai žemesnė už kolegę.
-Am.. Čia Kasiopėja Evers ir Gabriella Morris. Profesorės Hogvartse,-ji garsiau šūktelėjo klaususiai mergaitei, kurios balsas tikrai buvo dar vaikiškas. Kasiopėja vėl pažvelgė į Gabriellą, ir profesorės išlindo tiesiai prieš Luną. Profesorės akys blysktelėjo pykčiu. Nors savo dienom ji iš šio miško praktiškai neišlysdavo, ji negalėjo rizikuoti kitų sveikata ar net gyvybe.- Panele Įkyrele, tikiuosi žinote, kodėl šis miškas vadinamas Uždraustuoju,-tai nebuvo klausimas. Veikiau teiginys. Kasiopėja nukreipė juodas akis į Luną, užsidėjusi rankas ant šonų. Nors ji buvo visai žemutė, negalėjai pagalvoti kad tokio malonaus veido mergina gali ūmiai pavirsti rūsčia boba.