[Meghan Natali Pritz]

- O, profesoriau, aš juk nepadariau nieko tokio, dėl ko būčiau nusipelniusi išmetimo iš Hogvartso, - nekalčiausiu balseliu atsakė. - Nebent priskaičiuotume visus kartus kai nukentėjo šiltnamis, kerėjimo, žiobarotyros, transfigūracijos ir magijos istorijos kabinetai. Bet ir tai - čia juk ne tokie dideli nuostoliai, kad būčiau išmesta. Juk buvo smagu, - nusijuokė.
Ech, kaip gaila, kad misteris grybas neketino stotis. Matyt susivokė, kad jam tai nelabai pavyks. O gaila, kad šį kartą jis toks protingas. Meghan visai norėjo pasijuokti.
- Profesoriau, būkim biedni, bet teisingi, - tarė, plačiai šypsodamasi. - Jūs mieliau niekada nebeliestumėte alkoholio nei sėdėtumėte su manimi arešte. O dėl taškų, - gūžtelėjo pečiais, - juos lengva sugrąžinti atgal. Tad ne, aš neužsičiaupsiu.
Mergaitė atsitiesė, nuėjo į priekį ir pritūpė prie profesoriaus galvodama, kaip dar būtų galima jį paerzinti.
- Ar žinojote, kad po vyno nelabai gerai gerti kitus alkoholinius gėrimus? O sprendžiant iš kvapo, jūs jų išgėrėte tikrai ne vieną. Beje, įdomus faktas, degtinės su alumi geriau nemaišyti, nes gali baigtis blogai. - linksmai čiauškėjo rudaplaukė.
Jos tikslas dabar buvo išvesti iš kantrybės profesorių. Arba pabloginti jam pagirias kalbant apie alkoholį. Be to, nors ir tupėjo arti, kalbėjo garsiai, kas turėjo būti nepakenčiama, kai tau skauda galvą. Kitais žodžiais tariant, Meghan stengėsi apkartinti profesoriaus Matthew gyvenimą. Kodėl? Į tai mergaitė galėjo atsakyti dviem žodžiais: nes smagu.

[Matthew Turner]

Mažiausiai dabar norėjosi klausytis Meghan čiulbėjimo. Mielai trenktų į tą visai nedailią nosytę ir taip pagaliau mergaitę užčiauptų. Deja, net ir vynu aplaistytos smegenys suprato, kad tokiu atveju jis liktų kaltas. Niekam neįdomu, kad kai kurių mokinių tiesiog neįmanoma pakęsti. Gyvenimas nesąžiningas, ar ne? Vaikigaliai turi visišką teisę rodyti neapykantą mokytojams, tačiau neduokdie pastarieji parodys menkiausią nemeilę tiems vaikigaliams…
- Tuoj tu dar ne taip nukentėsi, - suburbėjo Matthew, nors buvo šiek tiek sunku suvokti Pritz žodžius. Patogiau įsitaisė ant laiptų ir nė nepažvelgė į tą nepakenčiamą paauglę.
- Nagi užsičiaupk pagaliau! - neištvėrė nė nesuvokęs, kad Meghan pasakė kaip tik to ir nedarysianti. Galvą tiesiog skėlė, tad klausytis šitos bjaurybės paistalų tikrai nebuvo sveikatos. Vakaras buvo tikrai smagus, bet jau šis rytas… Ne, geriau nė neprisiminti.
Pamatęs bjaurią mokinę visai arti savęs Turner instinktyviai susigūžė - kad tik būtų bent šiek tiek toliau nuo tos neįmanomos mergužėlės. Nesuprato, kaip sugebėjo įsivelti į šitą situaciją. Gal verta apsimesti, kad dabar yra naktis, tad reikia nubausti šitą prakeiktą Pritz? Jau žiojosi kaip tik tai ir pasakyti, kai atsitiko didelė nelaimė: mergaitė ir vėl pražiojo žabtus.
- O tu, panele… Pritz, labai jau gerai išmanai alkoholinius gėrimus, ar ne? - sugebėjo beveik rišlų sakinį ištarti Matthew. Pasimuistė tikėdamasis įsitaisyti bent kiek patogiau ir atsargiai pažvelgė į gyvenimą gadinančią paauglę. - Na, gal tada ir nereikia stebėtis, kad esi tokia nepakenčiama…
Turner mielai būtų išsitiesęs ir bent kiek pasnaudęs, bet šito padaro buvimas netoliese neleido to padaryti. Reikėjo pagaliau jos nusikratyti.
- Kaip manai, ką pasakytų direktorė, jeigu sužinotų, kad esi tikra vyno ekspertė, kuri mėgaujasi pamokų griovimu? Gal reikėtų pradėti tikrinti mokinių, - tik jau ne profesorių - blaivumą pamokų metu? O dabar dink iš akių.
Dar kartą garsiai atsidusęs Matthew nusisuko nuo Pritz. Ko gero, reikėjo ją ignoruoti, bet apdujusios smegenys šią informaciją pranešė pernelyg vėlai.

[Dori Mendel]

Kad ir kaip ten bebūtų, Dori buvo klastuolė ir jai kartais reikėdavo tarsi išsikrauti, o gal pasikrauti? Žodžiu, šituos visus reikalus paprasčiausia daryti būdavo būtent su Erka. Ji niekada nepamokslaudavo, kad nederėtų, negailėjo kitų mokinių kaip kad daugelis ir jos sąžinės balsas, regis, buvo nebylus.
Pačios Dori sąžinė pradėdavo kirbėti, kai jos draugai rodydavo gerumą. Ypač Alanas ar Henrieta. Tada tamsiaplaukė pasijausdavo tokia negera. Tačiau su Erka ji jautėsi atvirkščiai ir norėjo pasirodyti kuo kietesnė bei galinti pridaryti daug nesąmonių.
- Galima būtų laiptus paversti čiuožykla Glisseo kerais, - pasakė ji bendrakoledžei, kai jos abi stovėjo ant laiptų. - Tada mažiai pirmakursiai pasimeta, pradeda vėluoti į pamokas. Bet, žinai, juk tai akiai matoma paprastai ir visi idiotai gali lengvai išsisukti nuo spąstų, o kiti, drąsesni vaikiūkščiai, dar ir pasilinksminti čiuožinėdami, - prikando lūpą. - Manau, kad mums reikėtų padaryti kažką, ko niekas nepastebėtų. Kad užsigautų, - akys pikdžiugiškai sužybsėjo. - Žinau! - šovė mintis į galvą klastuolei. - Galime pripilti ant laiptų daug skysto muilo, o tada užburti jį praskiedimo kerais, - pasiūlė. - Tada visi kvailiai eidami paslys ir kris nuo laiptų, - ėmė kikenti. - Accio skystą muilą! - iš artimiausio tualeto atskriejo dailus krištolinis buteliukas su skystu muilu.
- Geminio, - tarė penktakursė, nutaikiusi burtų lazdelę į rankoje laikomą skysto muilo buteliuką.
Dori tų buteliukų pridaugino daug. Padauginimo kerai jai jau sekėsi puikiai, mat ji jų kažkuriame ankstesniame kurse mokėsi viena pati papildomai.
Vis dar kikendama mergina atsuko vieną buteliuką ir pradėjo ant laiptų pilti skystą muilą.

[Erka Forrm]

  Erka išdaigas daugiausia krėsdavo pamokose profesoriams ir nors ir rečiau, bet kitiems mokiniams. Nors būdavo ir išimčių. Šiandien buvo kaip tik tokia diena. Jos su Dori nusprendė pridaryti kokių nors nesąmonių. Priėjus laiptus Erka išgirdo Dori balsą. Draugė pasiūlė tiesiog nuostabų būdą padėti kitiems mokiniams pavėluoti į pamokas.
- Na taip. Čiuožyklą tikrai pamatys. Tačiau laiptus ištepti muilu yra tiesiog nuostabi idėja. Mes puikiai padėsime kitiem pavėluoti į pamokas, - tarė ir pasiėmė vieną iš muilo buteliukų, kurių jau parūpino bendrakoledžė. Violetinplaukė padauginimo kerais padarė dar vieną skysto muilo buteliuką ir juos abu atsukusi išpylė ant aukštesnės laiptų pakopos nei ta, kurią jau pagerino draugė. Išpylusi muilą tą patį Erka padarė su dar keliomis pakopomis. Tada jas kerais praskiedė.
- Nuostabu, - tarė keturiolikmetė.

[Dori Mendel]

Dori kartu esu Erka pilstė skystą muilą ant laiptų. Mendel kikeno įsivaizduodama, kaip čia paslysta koks nors nevykėlis iš Varno Nago, o gal net profesorius.
- Tikiuosi, kad klastuoliai nesugalvos pro čia eiti, - pasakė. - Na, nebent tai būtų kvaiša Sofi arba karvė Alrisa, - ir vėl sublizgino akimis.
Erka jau buvo baigusi pilti muilą ir užkerėjusi jį praskiedimo kerais. Dori darbelis jau irgi keliavo į pabaigą.
- Reppelo muglletum, - tarė nusitaikiusi į savo padarytas muilo dėmes.
Praskiedimo kerai tamsiaplaukei pavyko ne iškart, mat jų anksčiau Mendel nelabai naudodavo. Bet pabandžius kelis kartus net negalėtum įtarti, kad ant žemės kažkas yra.
- Puikiai padirbėjome, - apdovanojo draugę klastuoliška šypsena ir pradėjo rinkti muilo buteliukus, kuriuos kišo į savo kuprinę. - Slepiamės, kažkas iš apačios ateina! - išgirdusi žingsnius Mendel puolė bėgti laiptais į viršų pati stengdamasi nepakliūti į savo spąstus ir pasislėpė už kampo ten pat nusitempdama ir Erką.

[Erka Forrm]

  Erka jau buvo beveik baigusi kai išgirdo Dori žodžius.
- Taip... Būtų gerai, kad klastuoliai čia neitų. Be Sofi ir Alrisos dar čia būtų gerai, kad užeitų Caroline. Va ji tai kiaulė, - pratarė violetinplaukė ir kerais praskiedė muilą, kuris dar ką tik buvo buteliuke, o dabar jau puikavosi ant laiptų ir laukė kažkokio kito koledžo mokinio, kuris neabejotinai paslys.
- Bus smagu pažiūrėti kaip koks pirmakursis nesugeba įveikti laiptų, - dar pasakė violetinių plaukų savininkė. Tada pažvelgė į draugę, kuri panašu, kad jau irgi beveik baigė.
- Taip. Tikrai puikiai padirbėjome, - pratarė keturiolikmetė ir išgirdo žinksnius. O paskui pajuto, kad Dori ją kažkur tempia. Tada ketvirtakursė susivokė, kad kažkas ateina ir greitai nulėkė paskui bendrakoledžę, nes nenorėjo, kad ją pastebėtų.

[Rensa]

  Rensa artėjo prie laiptų. Nors lauke ir buvo puikus oras, bet Cavallon pavardės nešiotoja norėjo pasivaikščioti būtent po hogvartsą. Kadangi varniukė dažnausiai laisvą laiką leisdavo lauke pačios pilies buvo beveik nepažinusi. Net buvo keleas vietų, kuriose ji nebuvo buvusi. Šiandien kaip tik ji norėjo į jas ir nueiti, todėl artėjo prie laiptų. Užlipusi ant jų varniukė pradėjo slysti. Ji nesuprato kodėl dabar laiptai tokie slidūs. Kas jiems atsitiko? Visada būdavo normalūs, o dabar? Pagalvojo oranžinių plaukų savininkė. Ir pradėjo dar stipriau slysti. Iš pradžių ji nieko nesuprato, tačiau paskui pajuto smūgį ir skausmą. Tik tada ji suprato, kad nugriuvo.
- Ai, - garsiai tarė ji, bet  nesuprato, kad kažką pasakė. Skausmas visą tai užgožė.

[Dori Mendel]

Dori ir Erka slėpėsi už kampo. Penktakursė vis iškišdavo galvą norėdama paslapčia pamatyti, kas gi šiandien taps jų auka.
- Kažkokia mažvaikė, - tyliai tyliai tarė Erkai stengdamasi nekikenti. - Pargriuvo, - dar kartelį klastuoliškai sublizgino akimis dėl tokios greitos ir vykusios sėkmės.
Buvo juokinga stebėti, kaip ta mergiotė slysčiojo, kol galiausiai prarado pusiausvyrą ir nukrito. Tačiau po akimirkos tamsiaplaukės viduje pasijuto kaltė, mat mergaitė suaimanavo iš skausmo. Žinoma, ji užsigavo. O ko tu tikėjaisi, mintyse su savimi ėmė kalbėtis paauglė. Gi žmonės ne guminiai. Be to, dar visai neseniai pati norėjai, kad kas nors užsigautų ir galvojai, kad tau negaila kitų, o ėmei abejoti.
Tačiau kad ir kokios abejonės dabar varstė mokinę, prie Erkos ji negalėjo nei gailėtis, nei imtis kokių nors veiksmų. Ne, tik ne prie Erkos. Juk Dori nenorėjo, kad draugė imtų ją laikyti nevykėle, ar ne? Tad tikriausiai dabar būtų protingiausia tyliai pasišalinti, bet ir vėl pasigirdo žingsniai. Dori pridėjo pirštą prie lūpų ir laukė, kas bus toliau.

[Auris Senkleris]

Auris dūmė laiptais žemyn. Ėjo greitu tempu. Rankoje laikė kuprinę, kurioje buvo namų darbai. Kuriuos ketino taisyti kur nors Kiauliasodyje. Gal Šerno galvoje. O gal dar kokioje ramioje vietoje. Galvoje kaip visada zujo pačios įvairiausios mintys. Apie artėjančius egzaminus. Apie tai kas bus vasaros metu. Žodžiu galvojo apie viską vienu metu. Tada pamatė, kad kažkas guli laiptų papėdėje. Ir pats net nepastebėjo kaip staiga paslydo ant kažko. Parkrito, susimušė galvą, nugarą ir ranką. Riešą bjauriai nudiegė. Kuprinė nudardėjo žemyn. O paskui ją ir Auris. Kuris vos spėjo kita ranka užsilaikyti už turėklo, kad neužvirstų ant tos kitos mergaitės.
Raudonplaukis atsisėdo. Sunkiai, mat nugarą skaudžiai susimušė į laiptų kampą. Pakaušį bjauriai diegė. O kai pažiūrėjo sau į ranką tai pamatė, kad riešas pradėjo tinti.
- Ar labai susižeidei? - Paklausė mergaitės, kuri čia atsirado pirmiau už jį. Kažkas sugadino laiptus. Kažko pridirbo ir Auris tiesiog užvirė pykčiu.
Koks kvailys taip padarė? Kas galėjo taip padaryti ant stačių, aukštų mokyklos laiptų? Juk kas nors galėjo užsimušti, nusilaužti sprandą, susilaužyti kaulus. Jei sužinosiu kas tai padarė... Parašysiu tų kvailių tėvams, dabar tai jau tikrai peržengtos visos ribos.
- Bracchium Emendo. - Ištarė nukreipdamas lazdelę į savo lūžusį riešą ir jis sugijo. Bet galvą ir nugarą vis tiek skaudėjo. Auris pasiėmė kuprinę su namų darbais ir atsikėlė. Reikėjo tuojau pat apnaršyti artimiausias vietas ir pažiūrėti ar neras tų mokinių. Jis net neabejojo, kad dėl jų kaltės kažkas nutiko laiptams. Bet kas?
- Kaip tu? Ar gali atsikelti? - Gal ji irgi ką nors susilaužė? Galvojo Auris.

[Rensa]

  Rensai skaudėdo. Labai. Greitai ji išgirdo dar kažkieno žingsnius. Varniukė jau norėjo surikti, kad laiptai labai slidūs, tačiau to padaryti nepajėgė. Jausmas buvo toks lyg ji būtų susilaužiusi koją. Pirmakursė neabejojo, kad tai tiesa. Tada pamatė, kad taip pat paslydo ir nukrito transfigūracijos profesorius.
- Ne itin, bet skauda, - tarė Cavallon pavardės nešiotoja ir pabandė atsistoti, tačau kojos skausmas to padaryti neleido. O tada išgirdo dar kelis klausimus, kurie taip pat buvo skirti jai.
- Negaliu atsistoti. Atrodo susilaužiau koją, - tarė oranžinių plaukų savininkė. Ji tikėjosi, kad profesorius galės jai keras pagydyti koją. Ji matė, kad jis kažką pats būrė nutaikęs lazdelę sau į riešą, tačiau Rensa tokių kerų girdėjusi nebuvo, todėl nežinojo ką jis ten darė.

[Auris Senkleris]

Po galais. Gerai nusidrėbė ant tų laiptų. Jautėsi lyg sulaužytas. Pyktis ant nuostabių pokštininkų mokinių tik augo.
Mergaitė išties susižalojo. Auris vėl pritūpė. Tas atsiliepė nugarai.
- Dabar gali skaudėti labiau. Turiu apžiūrėti koją. Atleisk. - Pasakė jai raminamu tonu. Viena koja išties buvo lūžusi. Styrojo ne tuo kampu. Auriui teko ją kiek pajudinti, kad galėtų maždaug nustatyti lūžio ribas.
- Labai atsiprašau. - Vėl pakartojo, nes žinojo, kad jai tikrai skauda. Nenorėjo gydyti ne savų kaulų. Nebuvo hileris. Bet visgi nutaikė lazdelę kur reikėjo ir pasakė.
- Bracchium Emendo. Na, pabandyk dabar palankstyti koją. Tik atsargiai. - Žinoma neaplakstė mokyklos užkaborių ir neieškojo neklaužadų mokinių. Bet tiesiog negalėjo dabar jos taip palikti.

[Dori Mendel]

Netrukus atėjo dar viena auka. Ir tai buvo Auris. Jis nuo laiptų krito skaudžiai. Taip skaudžiai, kad Dori susiėmė už burnos ir pro kampą tyliai žiūrėjo išpūtusi akis. Norėjosi sušukti, pribėgti prie jo. Paklausti, ar viskas gerai. Ar viskas gerai... Kaip viskas gali būti gerai, jeigu Auris per tave vos nenusisuko sprando, mintyse pagalvojo. Ne, tokių išdaigų aš daugiau nekrėsiu. Galima primėtyti smarvinių bombelių ar panašiai, bet ką aš galvojau šitaip besielgdama, galvoje užbaigė mintį.
Abu žmonės - ta mergaitė ir vyresnysis Senkleris - buvo susižeidę. Tačiau Auris jau suteikė pagalbą ir sau, ir teikė ją tai mergaitei. Nors matėsi, kad jam vis dar skauda. Buvo įdomu, ką apie visą šitą situaciją sakys Erka. Ar jai bus juokinga? Ar vis tik ir ji galvos, kad mokinės peržengė ribą? Kad ir taip ten bebūtų, išdaigų krėtimo Mendel tikrai neatsisakys. Bet reikės labiau apgalvoti, kokios bus tos išdaigos.
Na, o kol Auris dar nepačiupo kaltininkių, reikėjo nešti kudašių iš šitos vietos. Penktakursė pamojo Erkai taip kviesdama eiti kartu ir ėmė tyliai tipenti tolyn, kol galiausiai jos čia jau nebesimatė.

[Erka Forrm]

  Erka stebėjo kaip kažkokia mergaitė nukrito nuo laiptų. Tikriausiai ji pirmakursė. Pagalvojo keturiolikmetė ir mintyse nusijuokė, bet tik mintyse, nes nenorėjo, kad ta mažė ją pastebėtų. Tada ketvirtakursė išgirdo dar kažkieno žingsnius. Pažvelgusi pamatė, kad eina Auris. Jau norėjo surikti, kad laiptai labai slidūs, tačiau nesugebėjo. Lyg kažkas gerklėje būtų įstrigę. Jai pritrūko oro. Keturiolikmetė norėjo bėgti prie Aurio, tačiau nepajėgė. Prašau, Auri, pasakyk, kad tau nieko nenutiko. Juk tau nieko nenutiko, ar ne? Mintyse kalbėjosi su Auriu, tačiau tada suprato, kad jis susižeidė. Ne, ne, ne! Mintyse sušuko klastuolė. Paskui ji pamatė, kad Auris kerais pasigydė koją. Bet taip pat matė, kad jam vis tiek labai skauda ir tai skaudino Erką. Ji labai ant savęs už tai pyko. Taip pat pamatė, kad jis ir tai pirmakursei padėjo. Dabar jau pagailo ir jos. Ką aš padariau? Mintyse savęs paklausė vos laikydama ašaras. Tačiau nenorėjo prieš Dori pasirodyti silpna, todėl viską suspaudė savyje.
- Pažiūrėk. Ta pirmakursė net nemoka pati kerais pasigydyti kaulo. Apgailėtina, - labai tyliai, kad girdėtų tik Dori tarė keturiolikmetė ir atidžiau pažvelgė į tos mergaitės uniformą. - Ji varnė, tad nieko ypatingo, kad ji nieko nesugeba, - dar pridėjo ji kalbėdama taip pat labai tyliai.
  Erka trumpam nutilo. Jai išties nebuvo smagu žiūrėti į skausmo veriamą Aurį, tačiau nenorėjo pasirodyti silpna. Tuo labiau prieš Dori. Paskui ji pamatė, kad Dori siūlo jai dingti iš čia. Ketvirtakursė suprato, kad taip būtų geriausia, todėl labai tyliai ištipeno iš koridoriaus ir greitai jos jau nebesimatė.

[Rensa]

 Rensa visiškai nesurpato kas galėjo taip padaryti. Na taip. Būdavo klastuolių, kurie krėsdavo išdaigas, bet Rensa nemanė, kad jau iki tokio lygio. Nemanė, kad kam nors gali būti smagu kai kiti susižaloja. Jai tai atrodė keista, tačiau jau nieko negalėjo padaryti.
- Nieko, - tarė ji. Varniukė tikėjosi, kad profesorius padės jai, nes iki ligoninės sparno nueiti nesugebėtų. Jos noras išsipildė ir profesoriui panaudojus kažkokius kerus kojos beveik nebeskaudėjo. Rensa atsargiai pajudino koją. Viskas buvo gerai.
- Jau viskas gerai. Ačiū jums labai, - tarė Cavallon. Ji išties buvo dėkinga profesoriui. Varniukė neįsivaizdavo ką būtų dariusi jei ne jis.
- Dar kartą ačiū, - dar kartą padėkojo ir atsistojo. Varniukė vėl pradėjo slysti, tačiau iškart stipriai įsitvėrė į turėklą.

[Auris Senkleris]

Dėkui dievams Auris nesudirbo tai mergaitei kojos galutinai. Būtų tikrai protingiau buvę nuvesti ar kaip kitaip nugabenti ją į ligoninės sparną. Bet apie tai jau nereikėjo galvoti, nes viskas pasibaigė neblogai.
- Daugiau niekur neskauda? Jei taip, tai prašau grįžti į savo bendrąjį kambarį. Aš dar noriu pabandyti sutvarkyti laiptus. - Pasakė Varniukei. Žinojo, kad per tiek laiko mokiniai jau seniai bus pabėgę. O gal tas nutiko jau labai seniai ir tų žmonių jau senniausiai nebėra.
Raudonplaukis neturėjo supratimo kodėl laiptai pasidarė tokie slidūs. Juos pamažu apžiūrėjo, bet nieko nepastebėjo.
- Evanesco. - Pabandė ką nors nuo jų pradanginti. Tikėjosi, kad tai bus kas paprasto ir kad tai ne užkeikimas. Ir jam nusisekė. Nes užlipus ant pakopų viskas regis buvo gerai.