0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sniegas Ugninis

  • V kursas
  • *
  • 95
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • There will be no peace without a war....
Re: Laužavietė
« Atsakymas #30 Prieš 14 metus »
Sniegas vėl sugrįžo beveik normalų pasaulį, tik kad matė aplink save bėgiojančius drakoniukus. Tada apsidairęs suskaičiavo žmones, Visi...Niekas nedingo.... O tada pradėjo suskaičiuotų žmoniu indentifikaciją. Cynthia, Lure, Stella..... Kas per...? Jo akys iššoko ant kaktos pamačius mokytoją.
-F**K... Busted.... - Pagalvojo, bet pamatė kad mokytoja pati rengiasi užtraukti. Fu... Jau galvojau kaip išsisukt.... Sniegas nutarė daugiau kaloijanos neberukyti, bet praėjus kelioms minutėms noras vėl atsirado, bet šį kartą jis užpumpavo tik vieną dūmą.
a verbis ad verbera - from words to blows

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Laužavietė
« Atsakymas #31 Prieš 14 metus »
-Linksminatės, vaikučiai? - pasigirdo grėsmingas balsas vaikams už nugarų.
Dorota jau mynė taku, buvo visai šalia. Primerkus akis ir švaistydamasi į šalis juodu apsiaustu, ji sustojo prie mokinių ir nužvelgė visus nuo galvos iki kojų. Jos akys užkliuvo už nelaukto veido, per veidą nubėgo menkutis paniekos šešėlis.
-O, Mija... - tarstelėjo, - nemaniau, kad nori vaikams daryti blogą įtaką. Visgi jums visiems, - pirštu bakstelėjo į kėkvieną, - po vienuoliką metų.
Dar kartą sužaibavus akimis ji sunėrė rankas ant krūtinės.
-Man tai dzin. Atkėliau tą išvyką nes turėjau reikalų. Ir ką aš čia randu? - įsmeigė žvilgsnį į kalijaną.
Ūžtelėjo vėjas. Vis dar svaidydamasi žaibais, mergina iš viršaus stebėjo visų veidus sučiauptom, vos ne iki baltumo lūpom.
-Kas visa tai sugalvojo? - valdingai mestelėjo.
Laukdama atsakymo ji išsitraukė lazdelę ir abejom rankom ją laikydama, žengė dar vieną žingsnį į priekį. Bent jau būtų pasakę... Nevėkšlos. Kiek susierzinus mintijo ji. Nors jei pasakys man kokį gerą argumentą, leisiu vakarėlį baigt. Tačiau kažin... kažin.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Dorota Grandz »
Still no.

*

Neprisijungęs Sniegas Ugninis

  • V kursas
  • *
  • 95
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • There will be no peace without a war....
Re: Laužavietė
« Atsakymas #32 Prieš 14 metus »
Sniegas sugebejęs save įtikinti kad mokytoja nekenksminga, staiga išgirdo kitos mokytojos balsą, kuri toli gražu nebuvo tokia draugiška. Jis supratęs kad niekur nedinks ir kad per jį nusvils kiti atsistojo.
-Jei jus apie kalijaną tai ji mano. - Kiek apdujęs pasisakė Sniegas. - Aš ją naudoju.... Am.... Mokymuisi.. Man tai padeda atpalaiduot smegenis ir tada jos geriau veikia, vat taip va... - Sniegas net pats nustebo savo "originaliu" atsakymu.
-Pabandykit, jei netikit - Pasiūlė jis, ir atkišo kalijanos vamzdelį mokytojai. Na, svarbu neatimtų... Nes teks konstruot naują....
a verbis ad verbera - from words to blows

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Laužavietė
« Atsakymas #33 Prieš 14 metus »
Kai kažkoks slunkius pirmakursis atsistojo Grandz dar labiau primerkė akis kone palikdama mažyčius plyšelius.
-Tai smegenis, sakai? - staiga kilstelėjo viršun antakį.
Profesorė mostelėjo savo lazdele. Kalijanas pakilo ir staiga pavirto į mažą kamuoliuką kuris nusileido į josios kišenę.
-Dabar visi dingstat į klastūnyno kambarį miegot. Dar ateisiu patikrint ar visi lovose, - susiraukė, - marš visi. Ir Mija.. - kreipėsi į kolegę, - pasikalbėsim apie tai vėliau.
Laukdama kol visi mokinukai pakils, Grandz mostu sustabdė vaikiną.
-Pone Ugnini, jūs eisite pas mane į kabinetą.
Išraiška parodydama, kad nenori jokių atsikalbinėjimų, mergina vėl įsmeigė žvilgsnį į klastuoliukus, kurie tegu mikliai pasiskubina pilin.
Still no.

*

Neprisijungęs Sniegas Ugninis

  • V kursas
  • *
  • 95
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • There will be no peace without a war....
Re: Laužavietė
« Atsakymas #34 Prieš 14 metus »
Sniegas nužvelgęs kitus klastuolius ne pačiu smagiausiu, atsisveikinančiu žvilgsniu, lengvai linktelėjo galvą ir nužingsniavo prie mokytojos. Nemanau kad čia man gerai baiksis.... laikas parodys. Priėjęs prie laužo jis ištiesė į jį lazdelę ir sumurmėjęs užkeikimą laužą užšaldė. Ledinės liepsnos atrodė itin įspudingai. Na va.... Šiandien čia parodžiau viską ką sugebu... Bent tiek... kažkokia kerų praktika normaliom salygom.... Tada įsidėjo lazdelę į mantijos kišenę ir rimtu, net kažkiek piktu veidu ėjo paskui mokytoją.
a verbis ad verbera - from words to blows

*

Stella

Re: Laužavietė
« Atsakymas #35 Prieš 14 metus »
Apdujusi ir visa skrajojanti Stella padėjo galvą ant rasto, kurio sėdėjo ir užsimerkusi galvojo kada visa tai baigsis. Išgirdus stiprų moterišką ir girežtą balsą Stella išsigando ir pašoko. Išsigandusi kaip mat išblaškė visus kerus ir dabar kiek skaudėjo galvą. Supratusi, kad atėjusi profesorė yra anaiptol ne su gerais tiksliais, Stella susigūžė. Viską išklausiusi stebėjo kitus pirmakursius. Kai Sniegas gražiai užgesino, tiksliau sušaldė ugnį Stella pasigerėjo, bet vėliau sugavusi piktą profesorės žvilgsnį greit jį nusuko į klastuoles.
-Bėgam į kambarius.
Paragino ji ir paėmusi už rankų jas nusivedė į pilį.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Laužavietė
« Atsakymas #36 Prieš 14 metus »
Dorota dar nutvilkė žvilgsniu likusius žmones ir krenkštelėjo.
-Rytoj mes visi pasišnekėsim... Žodžiu, o gal ir šiandien. Kas dar liko - marš pilin.
Atsidusus profesorė vėl atsisuko į Sniegą.
-O tu ponaiti... Manyčiau tau reiktų slėpk tokią mimiką, - susiraukė Dorota.
Valdingu mostu ji kviestelėjo berniuką paskui save. Ėmė minti numintu taku į pilį, tiesiu taikymu į savo kabinetą. Kartais grįžteldama atgal, ji vis patikrindavo ar tas klastuoliukas tebeseka savo koledžo vaodvę.
Kišenėje neramiai dzingsėjo kamuoliukas, šiaip dar žinomas kaip transformuotas kalijanas. Mintys dūzgė galvoje. Tai kokios bausmės, tai taškų atėmimas, tai paleidimas, ar kažkas panašaus. Dar kartą giliai atsidusus, mokytoja žengė pro vartus ir išsitiesusi it styga nukeliavo pagrindinių durų link.
Still no.

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Laužavietė
« Atsakymas #37 Prieš 14 metus »
Mija nusižiovavo stebėdama kas vyksta aplinkui. Ji atsistojo, susilankstė skarą ir panosėje suburbėjo.
-Op, o aš tenorėjau gražiai ir taikiai išmainyti kalijaną į čiobrelių arbatą...
Profesorė atsiduso, pasirąžė ir linguodamą galvą, lyg sena ir pikta ragana, knapsėdama nosimi ji lėtai žengė link pilies.
Kai žmogus nori gero - ne visada lieka suprastas. Ir žinoma visada atsiranda geresnių. Ji šyptelėjo savo "harmoningąjam vakarui ir tyliai sėlindama, vis dar kaip sena ir pikta ragana ėjo link pilies.

*

Neprisijungęs Mariè de Hemptinne

  • VII kursas
  • *
  • 156
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • pure
Re: Laužavietė
« Atsakymas #38 Prieš 14 metus »
Cyn apsižvalgė. Toli gražu jai ši vieta nepriminė gražios pasakos vietos, skaitytos, kai jai buvo penkeri, ar ypač kraupios, kvapą stingdančios apylinkės, tačiau ji jai sukėlė nostalgiją jos bendraklasiams. Cynthia šį kartą buvo pasirūpinusi degtukais, tad užkūrusi laužą ji apžvelgė šalimais buvusią tuščią lauko atkarpą, kur mėtėsi daug lapų, negailestingai palaužtų rytinės šalnos. Cha, dabar tikrai nepavydžių tiems, kurie kaunasi šiandien, vos 15laipsnių šilumos, tuo labiau, nėra saulės.. Ji prisislinko arčiau laužo ir ištiesė plonus ilgus pirštus link šilumos. Norėčiau šiltos vonios.. greičiau jau jie ateitų..

*

Neprisijungęs Oliver-Mažulis Yellow

  • V kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Re: Laužavietė
« Atsakymas #39 Prieš 14 metus »
Oliveris, vis dar abejodamas, ar verta kovoti, neatsargiai, bet susikaupęs, kone žygiavo susitarusiosios vietos link. Jam buvo šiek tiek baugu, bet jis sukaupė visas jėgas, visą ryžtą ir drąsą ir pradėjo eiti. Berniuko mantija vilkosi tankia, dar nenupjauta žole, kurios lapelius taip bejėgiškai nusverdavo didžiuliai rasos lašai, susikaupę per, turbūt, ilgiausią Oliverio nerimo naktį. Jis stengėsi eiti išdidžiai, nors daugelis bendraamžių, žinoma, tie kurie buvo atsikėlę, pamanytų jog nieko išdidaus pas jį nėra: nugulėti, susiriebalavę ir susitaršę nuo stipraus ir ledinio vėjo plaukai; pabrinkę ir šiek tiek pamėlynavę, nuo nemigos, paakiai; gan kreiva eisena, it lunatiko; Bei karts nuo karto pasitaikiusios kliūtys - dideli akmenys ar koks neužaugęs krūmas.
Šiandien berniuką vėrė stingdantis šaltis - nuo rankų iki blakstienų galiukų. Jis vis tikėdavosi kad netikėtai iš po didžiulių, tamsių, lyg netoli esančio ežero gelmė, debesų pasislėpusi saulė netikėtai pasirodys ir pradžiugins berniuką savo spindulių gausa ir žaismu, tuo pačiu ir susišildydami bene ledinį kūną. Netrukus jis iš tolo pamatė vienišą liepsną, it spingsulę tolimame horizonte. Šį šviesios šaltinį šiek tiek užstojo Uždraustojo miško medžiai, pro kuriuos Oliveris nusprendė kirsti kelią - jis žinojo, kad netoli yra  pramintas siauras takelis - taip sutaupytų laiko, nei apeidamas bene visą mišką ir padarydamas didžiulį lankstą. Bet vėliau pagalvojo, kad nors ir būtų vertęs laukti priešininką ir kovos prižiūrėtoją, nebūtų ėjęs pro ten, kur taip skaudžiai jam karts nuo karto užvoždavo senos, susiraizgiusios medžių rankos, nors ir keistai linguojančios viršūnės žvelgė į berniuką iš aukšto, tarsi sakydamos: "Ko tau čia reikia?". Oliverio apsiaustas vis užkliūdavo už brūzgynų, gumbuotų šaknų ar kokių tais šabakštynų. Galiausiai jis priėjo. Laužas buvo arti ir netgi jį pradėjo šildyti, nors ir buvo už keletos žingsnių. Aplinka buvo gana jauki -  dideli mediniai rąstai, iš akmenų sustatyta laužavietė, labiau panaši į aukurą, nei vietą, ant kurios šiltais ir giedrais vakarais, galėjai išsikepti zefyrų. Linktelėjo kažkokiai žmogystai - turbūt moteriai, o gal vyrui - berniukui nebuvo nei įdomu, nei galėjo kažką įžvelgti pro gobtuvą. Ir Oliveriui žmogysta nebuvo iš viso svarbi - jis susitelkė ties vienu - dairėsi į visas puses ieškodamas jos. Žmogaus, su kuria jis šiandien kovos. Berniukas sustingusiai nuo žvarbaus vėjo pirštais išsitraukė iš kišenės lazdelę ir grakščiai nuleido. Netikėtai dar labiau ir stipriaupapūtus vėjui, lapų gausa, taip bejėgiškai bandanti gyventi ir pasilikti kaboti ant medžių šakų, atsikabino ir švelniai nusklendė į visas puses: kas prisidėjo prie jau gulinčių ir pradedančių pūti lapų ant žemės, kurie taip nemaloniai čiuženo po kojomis, kai vaikščiodavai, o kas nuskriejo į tolį, tarsi į nežinomybę, kur Oliveris neturėjo nei noro, nei kantrybės žiūrėti. Jis vis laukė ir laukė...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Oliver-Mažulis Yellow »
Prisiekiu Merlino barzda!

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Re: Laužavietė
« Atsakymas #40 Prieš 14 metus »
Sammi lėtai ėjo laužavietės, kurioje degė ugnis, link. Jos juodus plaukus ir mantiją darkė vėjas, o žvilgsnis spinduliavo ramybe, susikaupimu ir ryžtu. Mergaitė buvo gan įsitempusi - niekaip negalėjo prisiminti su kuo kovos, bet tikėjosi, kad tai neturi reikšmės. Mantijos kišenėje Sammi stipriai gniaužė savo burtų lazdelę. Ech, Sammi, Sammi, koks velnias tave nešė užsirašyt į dvikovą? Bet visai gerai, nors galėsiu sužinoti tikras savo galimybes. Per kelias akimirkas mergaitė prisiartino prie ugnies, o tuomet apsidairiusi pastebėjo berniuką susitaršiusiais plaukais ir atrodantį lyg tuoj turės susitikimą su savo paties šmėkla. Sammi pamačiusi tokią berniuko fizionomija nusijuokė ir kaip mat atsipalaidavo visas jos kūnas, kuris nesąmoningai buvo labai įtemptas. Jis?... Vienas juokas su juo bus susikauti. Tikėjausi ko nors.... ko nors egzotiškiau. Tuomet mergaitės žvilgsnis nukrypo į šešėlį, kuriame slėpėsi žmogus. Jis nebuvo apšviestas ugnies, todėl Sam negalėjo atpažinti žmogaus tapatybės. Sammi besiartindama prie pat ugnies mintyse kartojo jai žinomus veiksmingiausius burtažodžius. Priėjusi pakankamai arti laužavietės, mergaitę nukrėtė šiurpas. Lauke buvo šalta, o prie to prisidėjęs žvarbus vėjas sukūrė ypatingą vėsumą. Nemanau, kad dabar pačios palankiausios aplikybės kovoti. Taip šalta ir taip... Sammi žvilgsnis sugrįžo prie jos oponento, kuris visdar buvo labai įsitempęs ir nervingas. Sveikintis? Nesisveikint? Sveikintis? Nesisveikint... Kurio velnio aš turėčiau sveikintis su JUO? Nors dvikovoj galbūt tai privaloma? Prakeikti goblinai žino.

*

Neprisijungęs Oliver-Mažulis Yellow

  • V kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Re: Laužavietė
« Atsakymas #41 Prieš 14 metus »
Oliveris susidomėjęs žiūrėjo kaip jo varžovė lėtai slenka šlapia žole, bene šluodama visus lapus nuo kelio savo apsiaustu. Berniukas iš karto susiraukė, lyg atsikandęs citrinos ir netgi nusipurtė. Klastuolė... Berniukas su nepasitikėjimu stebėjo, mąstė, kas pirmas ką puls. Stojo mirtina kapų tyla, kai tu pirmakursiai stovėjo ir žiūrėjo vienas į kitą. Oliveris nusprendė pradėti. Berniukas nusilenkė, nenuleisdamas nuo oponentės akių, dėl viso pikto, bet kartu paimdamas kelis akmenukus nuo žemės ir įsidėdamas juos į kišenę. Žinojo, kad klastuolė pirma tikrai nepradės jam lankstytis, nors, pagal viską, silpnajai lyčiai reikia pradėti pirmai. Be to, šios kovos nėra tik šiaip... kovos... Jose reikalaujama mandagumo, tad Oliveris prisivertė ištart nors vieną žodį.
- Labas. Malonu Tave matyti. - Labiau kalbėjo karts nuo karto praūžančiam stingdančiam vėjui ir milžiniškiems medžiams, negu bendraamžei. Jis žinojo, kad stengtis nelabai verta - niekas į tai neatsižvelgs. O gal?.. - Tai mes čia taip ir stypsosim išsiskietę, ar pradėsime kovą? - Kiek pašaipiai kilstelėdamas tankius antakius paklausė.
Oliveris girdėjo, kaip keistai spragsi ugnis, matė, kaip nuo įvairių daiktų krenta šešėliai ar nuo susikaupusio vandens ant lapų mirksi įvairiaspalvės šviesos ,it atšvaitai. Berniukas įkišo ranką į kišenę. Šūdnorobum. Varnanagis, sušnabždėjęs burtažodį, išėmė ranką prispausdamas kišenę. Jis buvo įsitikinęs, kad tokioje prieblandoje, nepaisant laužo, jo veiksmų ji nepamatė.
Netikėtai iš Oliverio kišenės išskrido keletas ypatingai didelių (kumščio dydžio) ir ypatingai aršių širšių ir nuskriejo varžovės link. Cha! Įdomu, kaip ji apsigins! Net ir Protego jos neapsaugos... Che, che, che...
Prisiekiu Merlino barzda!

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Re: Laužavietė
« Atsakymas #42 Prieš 14 metus »
Sammi iš aukšto stebėjo varnį, kuris pirmasis jai nusilenkė taip žemai, kad vos nosim nenušlavė dulkių nuo žemės. Tuomet išgirdus berniuko a'lia pašaipų mėginimą paskubinti kovą Sammi nežymiai šyptelėjo. Jis drįsta bandyti paimti taisykles į savo rankas? Cha cha cha. Net juokinga pasidarė. Suprasdama, jog nenusilenkus pažeistų dvikovos taisykles Sam truputį linktelėjo galva. Buvo tikra, kad tik akylas pastebėtų šį gestą. Mergaitė jau mintyse rezgė burtažodį, kurį planavo panaudoti pirmiausia, bet kelios akimirkos visiškos tylos kai Sam išgirdo keistą dūzgesį. Staigiai apsidairiusi pamatė nuo priešininko atskrendančias kelias nupiepusias bites ir šaižiai nusijuokė. Garsas pasklido per visą ežerą, o iš kitos pusės daug kartų atsiaidėjo atsimušęs į pilies sienas.  Pamanykit... kelios bitės ir kas iš jų? Sugels mane ar ką? Matyt nuvertina tas goblinvaikis mane. Nors nutuokiu, kad šias bites sustabdysiu efektyviau naudodama ne protego, o kitus kerus... Sammi greitai kyštelėjo ranką į kišenę, kur gulėjo jos stebuklingoji burtų lazdelę ir pačiupusi ją bei nutaikiusi į beatskrendančias bites, greitai, bet aiškiai tarė:
- Aquamenti! - iš burtų lazdelės iššovė labai galinga vandens srovė ir nubloškė bičių būrį kartu dar ir sušlapindama joms sparnelius. Cha, jos ne tik nublokštos, bet dar ir ilgai negalės paskristi... Tačiau beveik tuo pat metu mergaitė pastebėjo dar vieną nenublokštą musę. Deja per vėlai ir ji jai įgėlė tiesiai į raktikaulį. Garsiai paleidusi kelis keiksmus Sammi jau nukritusią bitę sutrypė koją. Mergaitė jau buvo gerai įpykusi, ad nelaukusi nė akimirkos grakščiu rankos mostu mergaitė nutaikė burtų lazdelę į savo oponentą ir šūktelėjo tą patį burtažodį:
- Aquamenti!! - Šį kartą iš mergaitės burtų lazdelės iššovė dar galingesnė srovė priligstanti beveik pusantro metro bangai. Triumfuodama mergaitė darsyk nusijuokė. Tuo metu jos beveik albinosinį veidą nušvietė mėnesiena ir jau ir taip blyški oda tapo tarytum perregima.

*

Neprisijungęs Oliver-Mažulis Yellow

  • V kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Re: Laužavietė
« Atsakymas #43 Prieš 14 metus »
Oliveris šyptelėjo, žiūrėdamas, kaip kankinasi klastuolė. Girdėjo tuos piktus, pagiežos perpildytos žodžius, kurie tiesiog lėkte išlėkė iš jos nelemtos burnos. Mergaitėms taip nedera šnekėti... Jis net gi su šiokiu tokiu siaubu stebėjo, kai jo paleista širšė, kaip jis suprato iš merginos aimanų, įgelia tiesiai jai į viršutinę dalį. Kažkur prie kaklo, nesimatė. Gal aš truputį persistengiau? Nors ne. Aš tik pradėjau... Kiek nusišypsojęs užsisvajojo. Jis girdėjo kaip tyliai ošia aukšti medžiai, kaip vis sukrebžda kažkas už nugaros, ar žmogysta prie laužo perkelia koją ant kojos. Viskas įvyko tik per kelias akimirkas. Netikėtai, praradęs budrumą jis pamatė, kaip į berniuką pradėjo lėkti didžiulė, stipri vandens srovė. O Sammi nemiegojo... Oliveris akimirkai sutriko, nežinojo ką daryt. O tai tikram burtininkui nėra atleistina. Bet vėl pasireiškė Varno Nagių išmintis - greitas mąstymas. Glacio! Iš lazdelės galiuko, kuris nubraižė šešiakampę snaigę ore, pasirodė nedidelis sidabrinis rutuliukas. Šis, savo ruožtu, akies mirksniu nuskriejo link vis labiau artėjančios vandens srovės ir ją prilietė. Puf!
Bet užšalęs ledas iš inercijos tik su dar didesniu greičiu skriejo Oliverio pusėn. Berniukas suprato, kad burtais jau nebeapsigins ir tiesiog pats to nesuvokdamas atatupstas šoko į šalį, taip užkliūdamas už medinio rąsto ir parvirto. Atsisukęs jis stebėjo, kaip didelis ledo luitas atsitrenkia į didžiulio ir seno medžio kamieną, paskleisdamas mikroskopinius ledo krislėlius į visas puses. Po to, žvilgtelėjęs į savo suplyšusią rankovę, kurią ką tik kiaurai pervėrė ledas, berniukas atsistojo ir riktelėjo priešininkui.
- Kvaiša tu! Nori kad žūčiau? Še tau!
Incendio ir iš Oliverio lazdelės pasirodė skaisčios ugnelės, kurios švietė dar smarkiau, negu šalia ugnimi springstantis laužas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Oliver-Mažulis Yellow »
Prisiekiu Merlino barzda!

*

Neprisijungęs Sayuri Qinzu

  • *
  • 167
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • - perfection
Re: Laužavietė
« Atsakymas #44 Prieš 14 metus »
Sammi įdėmiai stebėjo berniuko bandymus apsigint, kurie tik dar labiau pablogino situaciją. Išgirdusi klyksmus iš kitos laužo pusės mergaitė garsiai nusijuokė ir besijuokdama šūktelėjo:
- O manai nenoriu? - Sammi juokėsi vos ne iš visos širdies. Na, to gal būtų kiek per daug, bet bent jau į ligoninę atsigult tai tikrai galėtų. Norėčiau. Legali dvikova ir dvikovos pasekmė - oponentas ligoninėj. Ar gali būti geriau? Tačiau Sammi suprato jog per daug atsipalaidavo. Jai pasirodė, kad akyse susidvejino ir iš vieno laužo pasidarė du, bet staiga mergaitė suprato, kad tai priešininko sukurta ugnis lekia tiesiai į ją. Su dulkių kamuoliais be vargo susitvarkiau, su ugnim gali būti sunkiau, bet visgi verta pabandyti... Mergaitė trečią kartą šį vakarą mostelėjo burtų lazdele ir sutelkusi savo mintis vien tik į kerus ryžtingai šūktelėjo:
- Protego! - Kad tik pavyktų... Mergaitės akys spinduliavo ryžtingumą ir susitelkimą. tačiau kerai nesuveikė taip, kaip mergaitė tikėjosi ir tik dalis ugnies buvo nublokšta tolyn. Likusi dalis nenumaldomai artėjo prie Sammi ir ji jau buvo puolusi į paniką, kadangi ją nuo ugnies teskyrė keli žingsniai. Kelios akimirkos ir pergalė bus jau nebe jos rankose... Sammi. Susikaupk! Staiga Sammi blyškus veidas nušvito. Kaip aš nepagalvojau? Juk tai taip elementaru! Svarbu, kad būtų ne per vėlu... Mergaitė greitu rankos judesiu ore nubraižė didžiulį vandens lašą ir trečią kartą per vakarą paleido tą patį burtažodį:
- Aquamenti! - iš mergaitės lazdelės šliūkštelėjo vandens srovė, tačiau jau netokia galinga, kaip praeitais kartais - tikriausiai dėl skubėjimo ir nesusikaupimo. Burtai suveikė, ugnis jau beveik visa buvo užgesinta. Tačiau labai maža jos dalelė visgi liko degti ir jau buvo per vėlu ką padaryti - ji atsitrenkė į Sam, kurios mantijos rankovės skvernas ir užsiliepsnojo. Mergaitė sušuko iš išgąsčio ir degančią mantijos dalį susuko į sausus mantijos skvernus. Ugnis buvo užgesinta. Ačiū Dievui nespėjo nudegti nė menkiausias odos lopinėlis. Juk būtų likęs randas! Sam atsisuko į priešininko pusę ir neapykantos sklidinu balsu šūktelėjo:
- Asile tu! Aš į tave paleidau tik vandenį, o tu pats jį užsišaldei. Žinai, kad ugnis gali palikti randus? Žinai kaip jie atrodytų ant mano nuostabaus kūno? - Mergaitė rėkė ir rėkė negalėdama nuslėpti savo susinervinimo, tuomet nusprendusi, kad gana aušint gerklę Sammi vėl susikaupė ir nusprendė atsilyginti dar stipriau:
- Wingardium Leviosa! - visiškai aiškiai ir garsiai šūktelėjo mergaitė ir iš burtų lazdelę nukreipė į šakas bei akmenis gulinčius ant žemės. Kai jie sėkmingai pakibo ore, mergaitė nukreipė burtų lazdelę į savo priešininką, kuris visdar gulėjo ant žemės, ir akmenys bei šakos pašėlusiu greičiu nuskriejo link jo. Kaip gerai, kad šių kerų išmokau lindėdama bibliotekoje, kurioje ieškojau mamos atpasakotos knygos...