[Melinda Deverell]

Šiandien Melinda vėl nėjo į darželį. Teta Nelanna pasikvietė ją ir mamytę susitikti, sakė parodys augaliukų. Mergaitei buvo įdomu sužinoti kažką naujo, tad neprieštaravo tokiam pasiūlymui. Aišku, buvo liūdna, kad nesusitiks su Timiu, bet užtat galės jam rytoj papasakoti viską, ką šiandien pamatys.
Entuziastingai nusiteikusi, Melinda laukė akimirkos, kai pamatys tuos augalus, apie kuriuos pasakojo teta Nelanna. Jos su mamyte keliavo greitu autobusu iš namų į jai dar nežinomą miestą. Kol pasiekė muziejų, mergaitė dairėsi į šalis, nes viskas jai atrodė įdomu. Šitas miestas buvo šiek tiek panašus į tą, kuriame dabar gyveno, bet gal dėl to, kad jie abu Škotijoje. Melindai dar buvo sunku susigaudyti, kuo skiriasi Škotija nuo Anglijos, bet ji jau žinojo, kad Škotijoje yra Hogartsas. O ten gyveno Timis.
Melinda, iš tolo pamačiusi Nelanną, pasileido bėgti jos link.
- Teta Nelannaaaa!!! - džiaugsmingai sušuko mergaitė ir pribėgusi ją apkabino.

[Nelanna Light]

- Labas! - pasisveikino su atėjusia seserimi. - Nevėluojat. Tai aš atėjau per anksti, norėjau apsižvalgyti.
Nelanna taip pat apkabino pribėgusią mažylę.
- Labas, Melinda! Smagu tave matyti, - nusišypsojo jai. - Vadink mane tiesiog Nelanna, gerai? - paprašė mergaitės ir kaltai pasižiūrėjo į Felissą. Ji nebuvo tikra, ar sesuo neprieštarauja dėl tokio jos prašymo, nes gal ji dukrą auklėja taip, tarsi visi vyresni už ją žmonės turi būti tetomis ir dėdėmis.
Buvo taip keista girdėti, kad ją vadina teta. Jai dar tik dvidešimt, tad kokia ji gali būti teta? Tikrai per anksti jai taip vadintis. Nelanną net nupurtydavo pagalvojus, kad vos baigusi mokyklą galėtų susirasti draugą, susilaukti vaikų. Juk prieš akis visas gyvenimas! Visam tam bus dar užtektinai laiko. Bet tuomet jai šmėstelėjo mintis - o gal ir Felissa visai šito neplanavo? Gal taip pat turėjo didelių planų, kuriuos teko keisti? Anksčiau apie tai mergina nebuvo pagalvojusi. Dabar jai šiek tiek pagailo sesers, kad baigusi mokyklą negalėjo dar keletą ar net keliolika metų keliauti ar tiesiog mėgautis jaunyste. Vietoje to jai teko pasišvęsti šeimai. Ir gal jai pačiai reikėjo laiko su viskuo apsiprasti ir dėl to iš karto nepasakė šeimai apie Melindą?
- Eime į vidų? - sugrįžusi iš apmąstymų, paklausė Felissos ir Melindos.

[Felissa Deverell]

Felissa apsižvalgė norėdama pamatyti, į ką apsižvalgyti norėjo Nelanna, atėjusi anksčiau. Nieko išskirtinio čia nepamatė, tad tik gūžtelėjo pečiais. Pamačiusi, kaip dukra pribėgo prie Nelannos, nusišypsojo. Jai buvo malonu, kad dukrai patinka jos sesuo, ir kad jos gerai sutaria. Po akimirkos šmėstelėjo, kad Nelanna nesmagiai jaučiasi paprašiusi Melindos ją vadinti vardu, nes pasižiūrėjo į ją ir tarsi laukė pritarimo. Felissa jai nusišypsojo ir linktelėjo.
Galiausiai Nelanna pasiūlė eiti į muziejų ir Felissa, įėjusi vidun, nupirko visoms trims bilietus. Ji net nenutuokė, ką čia pamatys ir į ką reikia labiau atkreipti dėmesį, tad davė kelią Nelannai. Sesuo draugauja su augalais, tad geriau jau tegu ji palaiko tempą ir pasirenka, kuriame kambaryje pabūti ilgiau.

[Melinda Deverell]

- Gerai! - sutiko Melinda su Nelannos prašymu. - Einam, einam, einam!
Mergaitė nekantravo patekti į vidų ir pamatyti, kas ten jų laukia. Ir štai mamytė įėjo į muziejų, o paskui ją - ir Melinda su Nelanna. Jos iškart pateko į virtuvę, kuri buvo visai nedidelė, gal kokio dydžio, kaip pas Anglijos senelius. Kol mamytė pirko bilietus, ji apžiūrėjo vorele išrikiuotus augalus. Prie jų buvo išvardinti skaičiai, kai kuriuos ji jau galėjo atpažinti, nes mokėsi darželyje skaičiuoti.
- Čia kainos? - paklausė Nelannos. - Galima juos nusipirkti?
Ji dairėsi toliau. Matė atsiveriantį koridorių, iš kurio, tikriausiai, galės patekti į kitas patalpas.
- O kas šitas dėdė? - pasiteiravo rodydama į lankstinuką, padėtą ant prekystalio, kur mamytė jau mokėjo už bilietus.

[Nelanna Light]

Nelanna į muziejų įsivedė Melindą ir palaukė, kol Felissa nupirks bilietus. Tuo tarpu ji apsidairė patalpoje, kuri, tikriausiai, kadaise buvo šių namų virtuvė. Ji pažvelgė į eilę augalų, kuriuos pastebėjo Melinda.
- Taip, čia kainos, galima nusipirkti vaistinių augalų, - paaiškino mergaitei. - Ar jau pažįsti skaičius?
Buvo taip keista būti čia, šiame name, kuriame gyveno jos profesorius. Atrodė, kad tuoj tuoj jis ateis iš namo gilumos, tuo šalia virtuvės esančiu koridoriumi, ir paklaus ko nors apie augalus. Kaip būdavo pamokoje.
Melindai parodžius į lankstinuką, ją nukrėtė šaltis. Štai jis. Žiūri į ją, kaip prieš gerus penkis metus, ir tarsi bando išgauti teisingą atsakymą į klausimą.
- Čia Matthew Turner, - keistu balsu pasakė. - Jis buvo mano profesorius, kai mokiausi Hogvartse. Dėstė herbologiją. Tai iš jo išmokau pamilti augalus ir juos prižiūrėti. Kada nors tau apie jį papasakosiu.
Felissai sumokėjus už bilietus, visos trys patraukė į muziejaus vidų. Pirmame kambaryje, į kurį jos užėjo, vazonuose augo nepavojingi augalai, dažnai naudojami eliksyruose.
- Melinda, žiūrėk, čia sidabrinė klintarožė, - parodė į augalą, primentantį rožę, tik sidabriniu žiedu, kotu ir lapais. - Jos dalis galima naudoti verdant gydomuosius eliksyrus. Kartą pamokoje turėjome paruošti lapus ir žiedlapius tolimesniam naudojimui.

[Felissa Deverell]

Nupirkusi muziejaus bilietus, Felissa pažvelgė į dukrą ir seserį. Jos apžiūrinėjo augalus, kuriuos čia galima nusipirkti, o tuomet Melinda pastebėjo lankstinuką. Felissa pažvelgė į jame atspausdintą nuotrauką. Iš jos žvelgė gerai pažįstamas veidas iš mokyklos ir Felissa prisiminė, kokios smagios būdavo herbologijos pamokos. Ypač, kai mokiniai sugalvodavo vis naujų būdų, kaip pasišaipyti iš profesoriaus nemokėjimo kerėti. Ji nusišypsojo prisiminusi, kaip kartą kažkas išsprogdino šiltnamio stogą.
Dabar Felissa nusekė paskui seserį ir Melindą į kitą kambarį ir kartu su jomis apžiūrėjo čia esančius augalus.
Jai augalai nedarė tokio didelio įspūdžio, bet atrodė, kad Melindai jie patinka. O tai ir buvo svarbiausia - plėsti dukters akiratį ir nuo mažens mokyti, koks platus ir įdomus yra pasaulis, skatinti jos susidomėjimą ir aplinkos pažinimą.

[Melinda Deverell]

- Pažįstu! - pasigyrė Melinda. - Darželyje teta Sakura išmokė skaičiuoti! Grupėje turim tokią smagią skaičiavimo lentą. Jei gerai suskaičiuoju, gyvūnėliai pradeda šokti! Geras, ką?! O tu irgi su tokia mokeisi skaičiuoti?
Melinda nežinojo, kas ta hebologija, bet nusprendė apie tai paklausti Timio, kai sutiks. Jis juk gyveno Hogartse, tai turėjo viską žinoti. Arba galėjo paklausti Nelannos su mamyte. Jos gal irgi gyveno Hogartse? Kai dar Melindos nebuvo.
Kitame kambaryje Melinda apžiūrėjo Nelannos rodomus augalus. Dauguma jų sužavėjo mergaitę, bet pastarasis Nelannos parodytas augalas ją nuliūdino.
- Šita gėlytė liūdna, - gailiai ištarė, išsakydama savo nuomonę apie sidabrinę klintarožę. - Jai trūksta spalvų. O kokius leliksyrus galima iš jos išvirti?

[Nelanna Light]

Nelanna nusišypsojo, kai Melinda pasakojo apie skaičiavimo lentelę.
- Ne, tokios neturėjau, - atsakė. - Skaičiavom pagaliukus, medžių lapus, gyvūnus. Ką tik rasdavome po ranka.
Kadangi mama visą laiką buvo namie, nes ten ir dirbo, nebuvo prasmės tėvams leisti Nelannos ir Felissos į darželį ar samdyti auklę. Ikimokykliniu dukrų auklėjimu rūpinosi pati mama, tad iš jos mergaitės išmoko skaičiuoti, rašyti ir skaityti. Galbūt dėl to Nelannai mokykloje trūko pasitikėjimo savimi bendraujant su kitais mokiniais, nes iki tol nedažnai tekdavo pabendrauti su kitų burtininkų vaikais.
- Na taip, ji pilka, bet tokia jau ji yra, - atsakė, turėdama omenyje sidabrinę klintarožę, ir nusišypsojo. - Užtat ji labai naudinga. Turi užslėptą žavesį ir yra naudingesnė, nei galbūt atrodo. Bemaž visos jos dalys gali būti kaip nors panaudotos. Jos dalių reikia gaminant gydomuosius eliksyrus ir tepalus, miego eliksyrą ir panašiai.
Nelanna prisiminė, kaip kartą profesorės Arwen Evenstar pamokoje tvarkė šį augalą ir ruošė jo dalis naudojimui. Ta pamoka atrodė tarsi vykusi prieš gerą dešimtmetį..
Nelanna rodė Melindai magiškus augalus, pasakojo jai, ką žinojo apie juos. Jos ėjo iš vieno kambario į kitą, kol galiausiai pateko į pavojingų augalų ekspoziciją.
- Čia neliesk augaliukų, - įspėjo dukterėčią. - Jie gali tave nuskriausti. Geriau laikykis atstumo, būk šalia manęs.

[Felissa Deverell]

Felissa stebėjosi, kiek daug Nelanna žino apie augalus. Gal ir pati ji tiek žinotų, jei nebūtų herbologijos pamokose miegojusi, dariusi kitų pamokų namų darbus ar krėtusi išdaigas su draugėmis. Kuo toliau, tuo ji labiau džiaugėsi, kad sesuo atrado sau tinkamą veiklos sritį, kuri ją džiugino. Buvimas hilere jai tikrai tinka. Bet ir nebloga herbologe būtų galėjusi ji tapti, svarstė mergina.
Nugirdusi, kaip dukra su Nelanna kalbasi apie skaičiavimą ir pagalbines mokomąsias priemones, Felissa vėl pasidžiaugė, kad dabar vaikams yra nemažai mokomųjų žaislų, padedančių kažką išmokti. Ir ne tik mokomųjų - kiek daug visko dabar yra atsiradę, lyginant su tais laikais, kai jos augo! Įvairūs lavinamieji žaislai, keičiantys formą ir prisitaikantys prie vaiko sugebėjimų, gamtos reiškinius vizualiai atvaizduojantys modeliai, tiksliai atkartojantys lietų, sniego laviną, uraganą ir kitus retus reiškinius, kurių žmonės dažnai net nenorėtų pamatyti ir patirti savo kailiu. Tuo tarpu žiobarai tenkinasi vaizdais paveikslėliuose, kurie net nejuda, arba tuose savo televizoriuose.
Toliau eidama paskui ir klausydamasi jų pokalbių, Felissa pagalvojo, kad kada nors Nelanna bus gera mama - taip gražiai ji moka bendrauti su vaikais! Žinoma, jei tik ras sau antrą pusę.
Stebėdama dukrą, Felissa prisiminė  jų gyvenimą Paryžiuje. Kaip dukra pradėjo ropoti, po to ir vaikščioti, kaip ištarė pirmus žodžius, kaip galiausiai tapo tokia maža damute, kokia yra dabar. Tikra mamytės kopija, nusijuokė mintyse apie tai pagalvojusi. Dabar jai vėl šmėstelėjo mintis, kad norėtų dar vieno vaiko. Kaip ir kaskart tokiai minčiai atėjus, ji stengėsi nuvyti ją šalin nukreipus dėmesį į kažką kitą. Bernardui ji niekada nedrįso apie tai pasakyti, mat nebuvo tikra, ar ir vyras norėtų to paties. O nusivilti gavusi neigiamą atsakymą dabar ji labai nenorėtų. Ji save bandė įtikinti, kad dabartinis gyvenimo būdas jiems nėra tinkamas auginti daugiau nei vieną vaiką, ypač kai Bernardo daugiau nei pusę laiko nebūna namie. O dar jos pačios verslas.. Tektų visus SPA klubo plėtros planus atidėti į šalį, juk negalėtų rūpintis ir klubu, ir dviem vaikais, kai vyro nebūtų šalia. Ne, tikrai nesakys šios beprotiškos idėjos Bernardui, tik ne dabar.
- Šis augalas galėtų praryti pelę, ar ne? - bandydama nukreipti šalin kilusias mintis paklausė Nelannos. Apie tai, kad Melinda gali jautriai į tai sureaguoti, ji visai nepagalvojo.

[Melinda Deverell]

- Miego leliksyro reiktų tom vienodom mergaitėm darželyje! - pareiškė Melinda. - Bent vienai iš jų, tik aš jų neskiriu. Jinai daug rėkia ir būna kažkuo nepatenkinta.
Ir jai pačiai kartais reikėtų tokio leliksyro. Kai kieme išsidūksta su Timiu, būna sunku užmigti pietų miegelio. Tuomet ji vartosi lovelėje ir ilgai neužmiega, o galiausiai pabudusi būna pikta. Kaip ir tos vienodos mergaitės, ar bent viena iš jų.
Melinda jau norėjo prieiti arčiau prie įdomiai atrodančių augaliukų, bet Nelanna ją laiku sustabdė. Ji klusniai atsitraukė ir prisiglaudė prie tetos. Tačiau netrukus ją išgąsdino mamytės pasakyti žodžiai.
- Kodėl augaliukas turėtų norėti valgyti pelytę? - išsigandusiu balsu paklausė. - Aš nenoriu, kad kas nors ją valgytų, - tarė ir pravirko.

[Nelanna Light]

Nelanna šyptelėjo, kai Melinda paminėjo Dori dvynes. Matė jas pas profesorių Levinsą, kai šventė Naujųjų Metų sutikimą. Žinoma, tą kartą jos buvo jaunesnės, bet tikriausiai ne ką tepasikeitė.
Felissa visą laiką muziejuje ėjo Nelannai ir Melindai iš paskos, galbūt iš tolo klausėsi, ką Nelanna pasakoja dukterėčiai apie augalus, o gal tik buvo paskendusi mintyse ir aplinka nesidomėjo. Tad Nelanna gerokai nustebo išgirdusi sesers klausimą apie burgundinę siurbikę. Melindai pravirkus, ji piktai dėbtelėjo į seserį, tarsi sakydama “ką su tau manai šitaip kalbėdama prie vaiko”, ir apkabino mergaitę.
- Pelytėms čia saugu, niekas jų nesuvalgys, - švelniai pasakė. Nutylėjo, kad burgundinė siurbikė iš tiesų minta nedideliais graužikais, smulkiais paukščiais ir šaltakraujais gyvūnais. Vaikui to tikrai nereikia žinoti. - Šio augalo vaisiai labai naudingi. Sutrintas vaisius dedamas į gydomąjį tepalą, o sėklos reikalingos jėgų atstatančiam eliksyrui pagaminti.

[Felissa Deverell]

Melindai ėmus verkti ir Nelannai dėbtelėjus į ją smerkiančiu žvilgsniu, Felissa suprato, ką padarė. Pravirkdė savo pačios vaiką.. Kokia ji mama, jei liūdina dukrą neapgalvotais komentarais? O dar svarsto apie antrą vaiką.. Kai pirmąja dukra negali tinkamai pasirūpinti, jos nenuliūdinusi.
Nelanna bandė raminti Melindą pasakodama apie augalo naudingąsias savybes, bet neatrodė, kad dukra rimtų. Burgundinė siurbikė… Girdėtas pavadinimas herbologijos pamokose, lyg septintame kurse. Tikriausiai Nelanna nesako visos tiesos apie šį augalą nenorėdama dar labiau liūdinti Melindos. Gal ir gerai - kol dar maža ji, verčiau nežinoti visos tiesos apie baisius magijos pasaulio dalykus.
- Aš labai atsiprašau, dukryte, nenorėjau tavęs nuliūdinti. Suklydau dėl šio augalo, - tęsė Nelannos kuriamą istoriją. - Ar nori apžiūrėti gražesnius augaliukus kitame kambaryje? - vylėsi, kad tokių dar bus tolimesnėje ekspozicijoje.

[Melinda Deverell]

- Nenoriu, kad jis kažką suvalgytų, - toliau kūkčiojo Melinda, net ir Nelannai ją apkabinus. - Negeras augalas!
Nelanna bandė ją raminti pasakodama, kokius leliksyrus galima pagaminti iš šito pikto augalo, bet Melinda negalėjo apie nieką kitą galvoti, tik apie tai, ką pasakė mamytė. Ji įsivaizdavo pelytę, apgaubtą tamsiai raudono augalo žiedo, ir negalinčią pasprukti.
Dabar mamytė jos atsiprašė ir pasiūlė eiti kažkur kitur.
- Noriu pas mamytę, - tyliai pasakė žiūrėdama aukštyn į Nelanną.
Melinda išsivadavo iš Nelannos glėbio ir nutipeno prie mamytės. Apkabinusi ją tarė:
- Man čia nepatinka, negeri augaliukai… Eikim pažiūrėti gražesnių.
Melinda norėjo nustoti verkti, bet nepajėgė. Ašaros toliau bėgo upeliais ir mergaitė vis dar stipriai buvo apkabinusi mamytę.

[Nelanna Light]

Nelanna visaip bandė raminti Melindą, bet jos pastangos buvo bevaisės. Mergaitė vis dar verkė ir ji nežinojo, ką dar galėtų padaryti ar pasakyti, kad Melinda pasijustų geriau. Ji pažvelgė į seserį maldaudama kažką sugalvoti, bet vis dar viduje ją smerkė dėl neapgalvotai ištarto klausimo.
- Nesuvalgys jis nieko, - dar kartą bandė patikinti mergaitę, nors gerai žinojo, kad natūralioje aplinkoje gali būti visko. Bent jau tiesą ji sakė apie tai, kad būtent čia, muziejuje, pelytės saugios.
Melindai išreiškus norą eiti pas mamą, Nelanna paleido ją iš glėbio ir nulydėjo žvilgsniu.
- Eikime apžiūrėti kitų augalų, - pritarė Felissos siūlymui. - O po to galėsime suvalgyti ledų ar pyragėlį.
Dabar ji vylėsi, kad Felissai labiau pavyks nuraminti vaiką. Tikriausiai mamos glėbyje ji jausis saugiau ir ramiau.

[Felissa Deverell]

Melindai priėjus ir stipriai ją apkabinus, Felissai dar labiau suskaudo širdį. Dukros savijauta turėtų būti jai svarbiausia. Svarbesnė, nei jos pačios norai ir kvailos mintys. Tikrai buvo neprotinga galvoti apie dar vieną kūdikį, pamirštant, kad pirmasis yra čia, šalia jos. Ypač kai Melinda tokia jautri aplinkai ir geraširdė. Nevalia šito pamiršti. Ši popietė turės būti jai gera pamoka, kad dukra jai yra svarbiausia ir pirmiausia reikia atsižvelgti į ją, o ne ką kitą. Turėjo tą žinoti jau anksčiau, bet geriau vėliau, nei niekada. Tik liūdna, kad šią pamoką tenka išmokti tokiais negerais būdais.
Felissa pakėlė Melindą ant rankų ir priglaudė jos galvelę sau prie krūtinės. Kaip tuomet, kai dukra dar buvo kūdikis. Švelniais judesiais glosdydama jai nugarą, Felissa perėjo į kitą kambarį.
- Žiūrėk, šitas koks gražus augaliukas, ar ne? - parodė į smulkiais violetiniais žiedais pasidabinusį augalą dideliame moliniame vazone. - Aksominė neužmirštuolė. Atrodo, taip vadinasi ši gėlė. Tik neprisimenu, kam ji naudojama, - klausiamai pažvelgė į Nelanną.