0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1791
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #90 Prieš 1 metus »
- Mes nieko piktybiško nedarome! Jaučiame tas ribas. Mes geros merginos, - teisino save ir draugę.
Dori buvo įdomu klausytis, ką Auris pasakojo apie Alaną ir jo tėvus. Šį bei tą ji žinojo, tačiau ne tiek daug, nes jiedu su Alanu dar nebuvo tokie artimi, be to, tamsiaplaukė tada dar buvo per maža, jog apie tai mąstytų ar pilnai suvoktų.
Ji Alano ir jo tėvo tarpusavio santykius, tokius, kokie jie yra dabar, priėmė labai natūraliai, nes kiek Alaną pažinojo, iš esmės visada viskas taip ir buvo. Tačiau dabar, vyresniajam Senkleriui papasakojus plačiau, pradėjo atrodyti, kad yra dar kažkas. Kažkas, ko nežino nei Dori, nei Auris, ir kad tai susiję su Alanu ir jo tėvu.
- Dėl tų košmarų... Nežinau, pabandysiu su juo kaip nors apie tai pasikalbėti, - prabilo penkiolikmetė. - Galbūt reikia tik laiko, o gal reikia kažko daugiau. O apie tėvą per daug kamantinėti nenoriu. Neatrodo, kad Alanui labai patiktų apie jį šnekėtis, - susimąstė. - Oi, Auri, aišku, pasimirš. Viskas po truputį pasimiršta, tik klausimas, ar jie negrįš. Ar neieškos per mane Vanesos. Nors mes neturime jokio ryšio. O kur dar tavo nesulaužoma priesaika, - atsiduso. - Tie Dolohovai tikri bepročiai. Manau, jog abu suprantame, kad tai dar ne pabaiga. Tik nežinome kas, kur ir kada bus, - prikando lūpą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1836
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #91 Prieš 1 metus »
 Išties. Gyvenimas, o tiksliau ateitis yra didelė paslaptis. Auris tai labai gerai žinojo. Dabar viskas atrodė miglotai. Ir Auris vis dar negalėjo sugalvoti kaip pagaliau pabaigti tas senas istorijas.
- Gerai. Pakalbėkite dėl tų košmarų. O apie tėvą tai jau verčiau nešnekėti. Tegu tai jau lieka jų pačių reikalu. - Pasakė Senkleris.
- Matysim ar jie grįš. Deja, bet tikriausiai dar teks su tais žmonėmis susidurti. O su Dolohovais aš jau kaip nors vieną dieną išsiaiškinsiu. - Jei jie pirmi su manimi neišsiaiškins. Pabaigė sakinį mintyse.
- Na ką gi. Tikriausiai jau eisiu. Nebent norėtum dar ką nors aptarti. - Pasakė. Gitara taip ir liko nepaliesta. Bet užtai nuveikė kai ką svarbesnio. Pasikalbėti reikėjo. Tik va kaip teks atsisveikinti su cigaretėmis? Tai jau buvo didelis klausimas.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1791
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #92 Prieš 1 metus »
Dori nukrėtė šiurpas, kai Auris pripažino, jog tikriausiai su tais žmonėmis dar teks susidurti. Ir kad su Dolohovais vyresnysis Senkleris išsiaiškins. Na, Auris rimtai įsivėlęs, mintyse pagalvojo Dori. Bet jis tai pats kaltas. Kiek man pasakojo Alanas, gerbiamasis profesorius pats lindo į tam tikrus reikalus. O štai mane, cha, bėdos pačios randa. Ar aš kalta dėl to, kokia mano mamelė, galvoje užbaigė mintį.
- Ir aš jau eisiu, Auri. Cigaretę sutraukiau, taip daugiau nebedaryt pasižadėjau. Žiūrėsim, kaip mums seksis, ar ne? Tik tu taip ir nepagrojai. Eik geriau į kokį kambarį iki pareikalavimo ar ką. Čia dažnai renkasi toks baisus jaunimas kaip aš, - nusijuokė.
Dori kažką ir toliau čiauškėjo ir jiedu abu kartu paliko trobelę tuščią.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #93 Prieš 8 mėnesius »
Norėjosi, kad greičiau ateitų vasara. Tada bus šilta ir nereikės galvoti apie pamokas ir namų darbus. Kita vertus, toji vasara labai jau gąsdino. Kur jis gyvens ir ką veiks? Ar turės ką valgyti? Sotūs pusryčiai, pietūs ir vakarienė buvo geriausias dalykas Hogvartse. Visa kita...
Kad pabėgtų nuo to viso kito (t.y. erzinančių mokinių ir triukšmo), Eion išėjo į kiemą ir patraukė bet kur. Neturėjo kažkokių planų, tad ėjo tiesiog į priekį. Ilgokai žingsniavęs priėjo kažkokią trobelę. Apie Hagridą girdėjęs buvo kiekvienas, tad klastuolis suprato pasiekęs jo namus. Tai buvo visai įdomu, tik kad trobelė baigė sugriūti. Galvodamas apie tai, kad mielai sugrūstų čia visus vaiknamio gyventojus, atsargiai atidarė duris. Jos baugiai sugirgždėjo, tačiau Eion to nepaisydamas žengė vidun.
- Oho, - tyliai sumurmėjo. Neabejojo, kad čia niekas neateis, tad galės ramiai pabūti vienas. Tai puikiai tiko, tad berniukas priėjo prie tolimiausios sienos ir pradėjo viską apžiūrinėti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #94 Prieš 8 mėnesius »
Buvo gana graži pavasario diena ir Lina, nusprendusi, kad jai jau pabodo kiurksoti pilyje, išėjo pasivaikščioti. Plano ar idėjų ji neturėjo, todėl, išėjusi iš pilies, tiesiog pasuko per pievą ir ėjo nosies tiesumu ten kur akys vedė. Po kurio laiko eidama ji, tolūmoje, netoli užburto miško, pamatė kažką panašaus į griuvėsius iš medžio lentų ir lauko akmenų. Pastatėlis atrodė beveik sugriuvęs, bet kiek ji galėjo iš tokio atstumo spręsti, neatrodė labai didelis. Labiau trobelė ar sandėlis. Įdomu. Kažkaip negirdėjau apie tai, kad hogvartso teritorijoje būtų kokie griuvėsiai. Aišku tai ne sugriuvęs dvaras ar pilis, bet vistiek įdomu… Na gal niekas nesupyks jei truputį pašmirinėsiu ir viską apžiūrėsiu. Taip nutarusi Lina šyptelėjo ir energingesniu žingsniu priėjo prie trobelės. Iš arti ji atrodė dar labiau sukežusi. Stogas įgriuvęs, durys pakrypusios ir vos laikėsi ant vieno vyrio. Atrodė liūdnokai, bet tai varniukės smalsumo nesumažino, todėl truputį pasvarsčiusi, ji švelniai pravėrė duris ir šmurkštelėjo vidun. Lįsdama vidun ji netyčia sukėlė dulkių sukūrį ir jo įkvėpusi garsiai nusičiaudėjo. Atsimerkusi ji greitai apsidairė. Pirma atrodė, kad yra viena, bet poto prie tolimosios sienos pamatė kiek už ją vyresnį berniuką, pagal uniformą suprato, kad tai klastuolis.
- Atsiprašau, nežinojau, kad šią vietą daug kas žino… Ar labai tau trukdyčiau jei čia palikčiau ir kiek pasidairyčiau?; Droviai paklausė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #95 Prieš 8 mėnesius »
Dulkių buvo daugiau negu po jo lova Airijoje. Turbūt netgi daugiau nei jų ten yra dabar - Eion buvo visiškai tikras, kad jam negrįžus niekas nesivargino to palovio iššluoti. Bet tai buvo netgi visai įdomu - suteikė autentiškumo ir paslaptingumo. Ir, žinoma, paskatino dar labiau įsitikinti, kad čia niekas neateis. O to dabar reikėjo labiausiai.
Deja, vos tik visiškai atsipalaidavo ir pamiršo apie pasaulyje egzistuojančius kitus žmones, kažkas prakalbo. Iš netikėtumo klastuolis net krūptelėjo ir atsisuko. Tai buvo kažkokia nepažįstama mergiotė.
- Taip. Labai trukdytum, - stengdamasis neparodyti, kad susitikimas labai jau netikėtas, burbtelėjo klastuolis. Pajuto susierzinimą. Tenorėjo pabūti vienas. Atėjo į sugriūti baigiantį namą. Ir vis tiek kažkas būtinai turėjo atsivilkti iš paskos! - TAIP! LABAI TRUKDYTUM! - staiga gerokai garsiau pakartojo Eion ir piktai įsispoksojo į mažę. Vylėsi, kad to užteks jai susiprasti: šioje trobelėje ji yra labai jau nepageidaujama.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #96 Prieš 8 mėnesius »
“TAIP LABAI TRUKDYTUM!” Oi sutikimas ne iš maloniųjų… Na taip, gal nustebinau aš jį, bet kam taip rėkt? Pamintijo Lina išgirdusi Klastuolio žodžius. Gal ir keista, bet tai jos labai neišgąsdino ir ji visai nenorėjo išeiti. Aišku pamanė, kad gal visdėlto jo norus gerbti reiktų, bet kažkodėl veiksmų nesiėmė ir liko stovėti, kaip stovėjusi.
- Labas ir tau. Argi taip jau širsti reikia? Juk visai mandagiai paklausiau, pasidomėjau. Beje aš Lina. Jei jau taip reaguoji, tai pamaniau, kad nepamašys žinoti vardą mergaitės ant kurios taip rėki.
Lina stebėdamasi savo drąsa užsičiaupė ir truputį išsigandusi laikė jo reakcijos. Turėjo įtarimą, kad retai kas jam prieštarauja, ypač jaunesni, bet nesigailėjo. Na aišku gal vėliau gailėtis teks, bet kolkas galima ir parizikuot. - O kuo tu vardu garsusis klastuoli?
Šiek tiek sukikeno ir įžūlokai paklausė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #97 Prieš 8 mėnesius »
Viskas, ko dabar Eion norėjo, tai pabūti vienas. Nematyti kažkokios mergiotės, kuri būtinai turėjo atsivilkti iš paskos. Netgi pasvarstė, ar ji nebus atsekusi specialiai, bet nesugalvojo priežasties, kam jai reikėtų tai daryti. Anksčiau su ja susidurti neteko. Nebent pamokose, žinoma, bet jose Eion dėmesį į kitus mokinius atkreipdavo nebent tada, kai norėdavo juos paerzinti. Iki šiol šita mažė į akiratį pakliuvusi nebuvo. Iki šiol.
Labai man rūpi tavo vardas pasakė sau mintyse Eion ir garsiai prunkštelėjo. Kažkodėl šitos mokyklos mokinės buvo ne tik įkyrios, bet ir jautė poreikį pristatyti bet kokiomis aplinkybėmis. Bet Eion neketino atsakyti tuo pačiu.
- Paklausi, ar trukdytum. Gauni atsakymą, kad taip. Tai kam iš viso "klausti"? - ramiai ištarė klastuolis varstydamas mažę akimis. Mielai būtų išstūmęs ją į lauką - gal bent taip susiprotės? Bet tai reikštų priėjimą prie jos, o tokia mintis siaubingai neviliojo. Ką gi, teks pasitikėti savo iškalba.
- Jau pabuvai? Gali nešdintis, - gerokai pikčiau ištarė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #98 Prieš 8 mėnesius »
Klastuoliui, šį kartą jau pikčiau, įsakius nešdintis, Lina tyliai krūptelėjo.
Vaje, gal ir nereikėjo prie jo lysti taip. Neatrodo, kad geros nuotaikos yra, o ir aš įžūloka. Nuošali čia vietelė, turbūt tikėjosi vienas pabūt, o aš čia atsivilkau ir ramybės neduodu… Taip pamąsčiusi Lina, nusprendė atsiprašyti, o ar dingti ar ne, spręsti po jo atsakymo.
- Klausyk, atsiprašau. Neturėjau lyst. Matos, kad tu vienas čia pabūt norėjai, o aš čia taip atėjau ir priskretau. Nei pagarbu nei ką, galėsiu patyrinėti ir kitą kartą, o dabar leisti tau vienam būt. Todėl tiesiog duok žodį ir daugiau tu manęs nematysi ir į akis nelysiu.
Taip pasakiusi, ji tikėjosi, kad perdaug jo neužknis su šituo. Nu bet ir išsinešdinti taip negražiai neleido sąžinė. Todėl ji tyliai pakėlė akis ir laukė jo atsakymo, jau pasiruošusi, jam įsakius eiti pro duris ir niekad taip negrįšti neapsižiūrėjus ar ko nors ten nėra.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #99 Prieš 8 mėnesius »
Dabar šita mergiotė būtinai pradės skeryčiotis ir aiškinti, koks jis yra nemandagus ir nedraugiškas. Dar būtinai pridurs, kad ši vieta nepriklauso jam, todėl ir ji turi teisę čia būti. Ir dar prisistatys. Ne, šitą ji jau padarė prisiminė Eion, tačiau prisiminti ir paties vardo tikrai nesivargino.
Buvo įsitikinęs, kad viskas klostysis būtent taip, nes taip atsitikdavo kiekvieną kartą, kai jis (ne)itin (ne)draugiškai (ne pasirinkimas - pagal pageidavimą, Eion nebūtų galėjęs to patikslinti) paprašydavo palikti jį vieną. Žinojo, kad taip bus, nes būtent toks scenarijus susiklostydavo kiekvieną kartą. Dėl to dabar, kai mergiotė reagavo visai kitaip, Eion sutriko. Nutarė, kad jos mandagumas yra įtartinas ir apsimestinis. Tik ko ji galėtų siekti? Kurį laiką galvojęs nutarė ir pats pakeisti taktiką. Gal tada sužinos, kas čia vyksta?
- Tai jau tiek to, - burbtelėjo. - Kad jau varginaisi čia ateiti, pasilik. Nemušiu.
Nusisuko į sieną ir pradėjo apžiūrinėti kažką, kas anksčiau tikriausiai buvo gyvūnas. Norėjo jį paimti - spėjo, kad tai būtų puikus būdas išgąsdinti šitai įtartinai mergiotei. Bet nesiryžo to daikto paimti ir pats. Taigi stovėjo ir spoksojo į padarą ir bandė sugalvoti, ką daryti toliau.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #100 Prieš 8 mėnesius »
- Ačiū. Pasistengsiu triukšmo nekelt. - Lina šyptelėjo Eion ir pasistengė kuo tyliau apsidairyti. Ji visdar negalėjo patikėti savo sėkme. Ką gi panašu, kad jis nėra toks jau ir blogas, tik reikia gerbti ribas ir pasistenkt neužknisti. Na tą ji gali pasitengti padaryti. Taip galvodama ji apsidairė ir netoli pamatė kažką panašaus į sukiužusę kėdę, o šalia, beveik visai palaidota po griuvėsiais gulėjo, kažkas panašaus į popierių krūvą. Ar tai galėtų būti knyga? Ir kaip  niekas nepastebėjo? Nu taip ji beveik palaidota po griuvėsiais bet vistiek… Taip pagalvojusi ji atsiklaupė ir pasilenkusi pačiupo tą knygą/ popierių krūvą/ dar kažką už kraštelio ir įvairiai tampydama ji šiaip taip ją ištraukė iš po griuvėsių ir apžiūrėjo. Tai iš tiesų buvo knyga. Gana apšiapusi, baisiai dulkėta ir suplyšusi, bet vistiek knyga. Todėl truputį pasvarsčiusi Lina pasičiupo tą knygą ir sukežusią kėdę ir nusitempė prie artimiausio langelio. Kiek pamąsčiusi ji nukreipė lazdelę į kėdę ir ištarė Arresto monomento tikėdamasi, kad tai ją šiek tiek sutvirtins. Kai tai pavyko ji atsisėdo ir stengdamasi nekelti triukšmo pradėjo skaityti. Panašu, kad tai knyga apie hipogrifus. Suprato kiek paskaičiusi ir susidomėjusi skaitė toliau.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #101 Prieš 8 mėnesius »
Šita mažė tikrai buvo kažkokia įtartina. Ką gali žinoti, gal ji jau ruošė kokius kerus, kuriais trinktelės taip, kad visas namiūkštis sugrius. Ar bent jau padarys ką nors nemalonaus jam. Tai labiausiai ir erzino - jos saldus draugiškumas kėlė įtarimą, bet nebuvo ko prikišti. Taigi kol kas Eion tiesiog nusisuko ir nebepaisė šitos mergiotės. Tiesa, vis pažvelgdavo į ją ir su nuostaba pastebėjo, kad ji... Skaito? Tai buvo tiesiog nesąmonė, bet klastuolis nieko nekomentavo. Vis dėlto galvoje pamažu pradėjo rastis planas. Tik reikėjo ryžtis nuimti tą šlykštų daiktą nuo sienos.
Ilgai spoksojo į jį vis pažvelgdamas, ar keistuolė tebėra įsigilinusi į knygą. Galiausiai įkvėpė ir nulupo tą daiktą. Nors jis buvo aiškiai senas, dar šiek tiek glitus, tad laikyti tikrai nemalonu. Taigi Eion kuo greičiau, bet kartu ir kuo tyliau priėjo prie mergiotės ir numetė daiktą jai ant galvos.
- Ak atsiprašau. Netyčia, - nekaltu balseliu sučiulbėjo jis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #102 Prieš 8 mėnesius »
Lina buvo nuoširdžiai įsigilinusi į knygą ir pamiršusi aplinkinį pasaulį įskaitant ir tą klastuolį. Buvo nusprendusi, kad gal jau nėra taip svarbu kreipti į jį dėmesį, nes jau leido pasilikti ir turbūt išgrūsti nežadėjo. Na bent artimiausiu metu. Juk nežinojo ar po kurio laiko jo neužknis tiesiog ramiai skaitantį varniukė. Todėl ji leido sau trumpai atsipalaiduoti ir įsigilinti į knygą. Viskas buvo puiku, tylu ir ramu. Kol… ant jos galvos buvo užmestas nežinia kas ir iškart poto „nekaltas“ klastuolio balselis. Vajė. Ir leisk sau atsipalaiduoti, kad geras. Linos mintyse greitai praskrido sarkastiška mintis. Kažkaip ji baisiai nesupyko, tik buvo kiek suerzinta. Juk nieko blogo kaip ir nepadarė. Keistoka, bet siusti nesinori ant jo kažkaip. Tik skaityti sutrukdė, tas tai gaila. Nu bet gal per ramiai sėdžiu, įtarimų sukėliau. Ši mintis Liną kiek prajuokino ir ji, pasidėjo knygą ant kelių ir truputį šypsodamasi nusiėmė nuo galvos kažką glitaus, ir dvokiančio. Nesigilindama spėjo, kad tai kokia gaišena. Ji numetė ją ant žemės, iš plaukų išsiėmė paskutinius gabaliukus ir sukrovusi viską į krūvą ramiausiai padegė Incendio burtažodžiu dėkodama, kad jį išmoko per apsidinimą nuo juodosios magijos. Tada išsibūrusi vandens srautą nusiplovė rankas ir susiglosčiusi plaukus pakėlė akis ir ramiai paklausė:
- Jau atkeršijai? Galiu toliau skaityti? Žinai, mano plaukai ir taip gerai atrodo, nereikia maitinamosios lavoninės kaukės su gličiu serumu. Jei daugiau tau nieko nereikia grįšiu prie knygos.
Taip tarusi ji tiesiog paėmė atgal į rankas knygą ir atsivertusi ten kur baigė toliau skaitė apie hipogrifų priežiūrą ir tinkamą auginimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 761
  • Taškai: 62
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #103 Prieš 8 mėnesius »
Reikia pripažinti, kad šita mergiotė ir toliau stebino. Eion laukė spiegimo, klyksmų ir aiškinimų, koks jis blogas ir bjaurus. Bet nieko panašaus. Šita mažė atseit labai šauniai susitvarkė su padaru. O po to dar ir sarkazmo pažėrė.
- Tavo plaukams jau nepadėtų niekad, - burbtelėjo Eion. Žinojo, kad merginoms dažnai rūpi tokios nesąmonės, tad vylėsi, kad ji bent jau dabar įsižeis. Nes jeigu ne, viskas pradės darytis pernelyg nuobodu.
Ji ir vėl įsigilino į kvailą knygą, o tai kažkodėl pradėjo siaubingai erzinti. Eion ir pats nebūtų galėjęs pasakyti, kodėl, tačiau nenorėjo daugiau matyti tos knygpalaikės. Taigi žengęs arčiau išplėšė ją mergiotei iš rankų ir numetė ant žemės. Piktai išsišiepė ir išsitraukė lazdelę.
- Incendio, - visiškai ramiai ištarė, ir knyga užsiliepsnojo. Šypsena dar labiau paplatėjo. Trobelė buvo medinė ir sena, bet apie tai, kad netrukus čia gali sudegti viskas, Eion nemąstė. Tiesiog tikėjosi, kad šį kartą kvaiša bus bent šiek tiek nepatenkinta.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 279
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #104 Prieš 8 mėnesius »
Varge, turėjau suprast, kad geruoju nesibaigs. Pagalvojo Lina, kai klastuolis pakomentavo jos plaukus. Tai šiek tiek erzino, bet netiek, kad ji imtų baisiai pykt. Žinojo, kad nėra nei etaloninė gražuolė, nei didžiausia pabaisa. Taigi jis tą sakė turbūt todėl, kad nors kiek savo savigarbą atsikurtų. Na šitas jam praverstų… Spėju, kad laužau visus jo elgesio standartus, su kuriais jis pratęs susidurt. Pažiūrėsim kaip viskas baigsis. Net įdomu. Šią minties eigą greitai padėjo užbaigti jis išplėšęs iš rankų skaitomą knygą ir ją padegęs. Na šito turėjau tikėtis… Ji nusprendė nereaguoti ir negesinti, nes ta knyga pleškėjo gana greitai, o ir jei jau jis nori jos dėmesio taip baisiai tai ji ir visą gali duot. Todėl ji, truputį stebėdamasi tuo ką daro, paimė ir kėdę, ant kurios sėdėjo ir įmetė į liepną. Kai ji gerokai padegė, Lina, nusprendė, kad atsargai geriau užgesinti tą lauželį kol jie nesudegė kartu. Todėl nukreipusi lazdelę į laužą ji aguamenti burtažodžiu užgesino liepsną. Tai padariusi ji nukreipė žvilgsnį į klastuolį ir paprastai pasakė:
- Na dabar neliko nieko, kas mano dėmesį blaškytų. Patenkintas? Kadangi veikt ką neturiu, kad tau netrukdyčiau, tai gal pasikalbėti nori? Jei čia buvo tavo bandymas dėmesį atkreipt, galėjai tiesiog pasakyti. Būčiau baigusi skaityt.
Taip pasakiusi ji suprato, kad šito jis jau tikrai nebesitikėjo. Bet dėlto ją rimtai domino jo reakcija. O ir veiksmai keistoki, pirma kad išsinešdintų, po to kad netrukdytų, po to kai jau netrukdo, kad reaguotų į jį. Na man jau darosi įdomu kur tai nuves. Pamanė žvelgdama į klastuolį ir laukdama atsakymo.