[Fasiras von Sjuardas]

   Vyresnysis ministro padėjėjas, dar vadinamas viceministru, yra aukšto rango ministerijos darbuotojas (antras po ministro) ir atsakingas yra tik Magijos ministrui. Viceministras, kaip ir ministras, gali dalyvauti svarbiuose Vizengamoto posėdžiuose, patarti ministrui ir jį pavaduoti.
   
   Po Ambridž kabinete tvyrojusią slegiančią rožinę atmosferą naujasis ministro vyresnysis padėjėjas nupūtė it vilkas dviejų pirmųjų paršelių namus, na, žinot tą pasaką. Dabar, kaip ir visame ministerijos pirmame lygyje, durys į kabinetą yra blizgančio raudonmedžio, o ant jų kaba lentelė su užrašu „Vyresnysis ministro padėjėjas“ bei šias pareigas užimančio žmogaus pavarde: „Selena Isabella Lawrenz“.
   Grindys uždengtos purpuriniu kilimu, taip pat neišsiskiriant iš viso departamento, o sienos - švelniai mėlynos. Kaip ir visuose kabinetuose, čia stovi kelios spintos bei didelis rašomasis stalas, visas nukrautas popierizmu. Prie stalo pristumta prabangi angliško ąžuolo kėdė su raižytais ranktūriais, o kabineto kampe veši reta, ne kiekvienam žinomo pavadinimo gėlė - tai jau išduoda viceministro prabangos pomėgį. Prieš stalą kaip ir visur yra padėtos dvi kėdės valdžios pareigūno svečiams. Tiesa, ant sienos dar kaba popierinis tvarkaraštis, kuriame viceministras pasižymi kiekvieną posėdį ar susitikimą, kad kartais nepamirštų į ten nuvykti.

[Selena Lawrenz]

  Šiandien į darbą Selena vėlavo. Vis žvilgčiodama į laikrodį, dama nėrė pro burtininkus, stovinčius netoliese pagrindinio Magijos ministerijos įėjimo, nes židinio, kuris buvo sujungtas su Isabellos darboviete artimoje aplinkoje, nebuvo. Keletą minučių pralaukusi eilę, atsiprašiusi, o kartais ir ne, užlindo už kažkokio mago ir suvedusi reikiamus skaičius, telefono būdelės pagalba atsidūrė Magijos ministerijoje, iš jos kelias iki viceministrės kabineto nebebuvo toks varginantis bei pilnas nerimo.
  Patalpoje taip pat netrūko veiksmo. Žemaūgė nuoširdžiai gailėjosi, kad šiandien buvo su aukštakulniais, mat atrodė, kad jei būtų žengusi bent vieną žingsnį kitokia kryptimi ir šiek tiek neišlaikiusi pusiausvyros, kitą sekundę drybsotų ant žemės. Ką gi, grožis reikalauja aukų, tad dvidešimtmetė tik atsargiai nukulniavo kabineto, ant kurio buvo išgraviruotas panelės vardas link, net neapsidairydama. Šiame chaose išvysti dar ir pažįstamą žmogų būtų buvę katastrofa, tuo labiau, trumpaplaukė net neatrodė taip, kaip magai buvo įpratę matyti ją darbovietėje. Jos veidas dar neskendo krūvoje makiažo, mat ir taip vėluojant, šią pramogą reikėjo pasilikti tam laikui, kada pasirodys darbe. Nutuokė, kad šiandieną ir teks praleisti savame kabinete, be jokių didesnių problemų ar nuotykių. Jos laukė jau prasidėjusi darbo diena, kuri nereiškė nieko džiuginančio.
  Savo kabinetą pasiekusi be didesnių nesklandumų, auksinio atspalvio akimis nužvelgė duris, ant kurių buvo išgraviruotas jos vardas. Nieko nelaukusi jas pravėrė ir pergalingai šyptelėjo. Iš krūvos žmonių niekas neturėjo noro užsukti pas viceministrę, tad bent jau šioje vietoje galės pasimėgauti ramybe, galbūt išgerti kavos ar atsiversti knygą. Tiesa, ant stalo buvo tvarkingai paguldyti įvairūs dokumentai, tačiau jų pridavimo data tikrai nebuvo rytojus. Isabella net nesiruošė pažvelgti į kalendorių, bet manė, kad šis taip pat pateiktų lygiai tokią pat informaciją.
  Lengvu žingsniu nukulniavo link krėslo, pirma nusiėmė smėlinės spalvos paltuką ir pasikabino jį ant pakabos. Ruduo buvo įsismarkavęs, tad vien tik su suknele eiti į darbą kažkaip nebesinorėjo, dar peršals, o neturint to asmens, kuris už juodaplaukę padarytų visus darbus namuose bei darbe, taip pat ja ir pasirūpintų, sirgti tikrai nesinorėjo. Jau mieliau ateis į darbą, krėsle atsėdės darbo valandas ir gaus už tai galeonų, o tai iš pirmo žvilgsnio, net neskambėjo sunkiai.
  Žengusi tvirtą žingsnį prie krėslo, įsitaisė jame ir bandė nuspręsti ką vertėjo veikti dabar.

[Fasiras von Sjuardas]

   Po šeimos pagausėjimo Fasiro spintoje ministerijoje atsirado pūkų surinkimo volelis, mat dėl kaži kokių priežasčių kerai nenurinkdavo visų iš ryto prie kelnių prilipusių gaurų. Šitam reikalui Fasiras netgi nusipirko porą pilkšvų kostiumų, išduodamas pamėgtą juodą spalvą, tačiau spalvoti aviganių ir šviesūs homo sapiens plaukai prikibdavo ir demonstratyviai žibėdavo nuo saulės, kad ir kaip jis stengdavosi.
   Tad tik po penkių papildomų minučių, praleistų kabinete, jis galiausiai uždarė spintos dureles, nusiplovė rankas ir prisėdo prie tiek metų trinto darbo stalo. Kilimus, nubraižomus ir išblukinamus kėdės, personalas karts nuo karto pakeisdavo ir iš naujo užkerėdavo išsivadėjančiais kerais nuo saulės ir kėdžių įtakos. O sako, kad ministras nedirba.
   - Hmm... - sumurmėjo jis, į darbotvarkę įsirašydamas antradieninį posėdį su departamentų vadovais, spaudos konferenciją dėl artėjančio Helovino renginių saugumo ir susitikimą su Švedijos magijos ministru dėl naujų atrastų magiškų keltų ir vikingų artefaktų.
   Neilgai trukus jau neskubriu, tvirtu žingsniu pasuko į vieną artimiausių pareigomis ir atstumu ministerijos žmonių kabinetų, pasibeldė ir užėjo į vidų pernelyg ilgai nelaukdamas. Kolegoms galima, kaip skelbė nemandagi nerašyta ministerijos taisyklė.
   - Labas rytas, - tarstelėjo. - Pasiruošėt spaudos konferencijai?
   Atsisėdo ant kėdės prieš viceministrę koja ant kojos, stumtelėjo stalu nedidelį aplanką su pergamento lapais.
   - Gavom truputį daugiau informacijos iš Septinto lygio, galimai prisijungs ir jų vadovė, jei spės grįžti iš Kiauliasodžio. Mėgins tartis su tenykščiais verslininkais dėl prekių tiekimo, ai, turbūt šitą jau žinot, - pats nutraukė savo monologą.
   Pro mintis praslydo atsiminimas, kad kituose būsiančiuose rinkimuose kandidatų sąraše jo jau neliks - gal todėl vietom Selenai duodavo daugiau darbo, negu, sakykim, iki tol duodavo Vagneriui. Matydamas ją, jauną ir perspektyvią merginą, jis visgi tikėjosi, jog ji jau dalyvaus kituose rinkimuose ir užims jo vietą.
   Tik vis neprisiruošdavo apie tat pasikalbėti su pačia jaunąja karjeriste.
   - Turit klausimų dėl šiandienos? - nevalingai sukryžiavęs pirštus nykščius suko vieną apie kitą it keistą propelerį.

[Selena Lawrenz]

  Selena tiesiog nesugebėjo apsispręsti ir to nepamatyti buvo sunku. Tamsiaplaukė neregimai atsiduso ir nusprendusi, kad šiandieną bent jau reikėjo mėginti praleisti produktyviai, pažvelgė į kalendorių. Ir taip padarė tai, ko žadėjo nedaryti.
  Visgi viceministrė klydo. Labai klydo. Nesuprato, kaip ji galėjo viltis, kad neturėjo krūvos darbų, kuriuos geriau būtų buvę padaryti vakar... Neliko pasirinkimo, tad visiškai neryžtingai pakilo nuo krėslo ir išsitraukė dokumentą, kuriame buvo surašytos visos naujienos iš dešimtojo skyriaus. Skyriaus, kuris ilgesnį laiką buvo Lawrenz nuosavybė. Juk tame kabinete susitiko su Kleo, bendraudama su vaikinuku prisiminė daug vaikystės nuotykių. Prisiminus tai, ji buvo priversta šyptelėti, net ir tokią prastą dieną kaip ši.
  Toptelėjo, kad visai neprieštarautų, jog De la Gardie pasibelstų į jos kabineto duris ir šiandien. Tai, kad draugas sugebėjo ją pradžiuginti kiekvienoje situacijoje buvo milžiniškas pliusas į Kleono sąskaitą. Nenorėjo to pripažinti, tačiau labai jo pasiilgo ir vylėsi, jog sugebės pripažinti faktą, kad vaikinas studijavo, o tai reiškė, kad negalės vos tik jai panorėjus atkulniuoti į Magijos ministeriją. Juk jie buvo tik paprasti draugai, Lawrenz net nepaklausė ar jis turi merginą. Žodžiu, situacija buvo paini, tačiau tokie pamąstymai, tokią neypatingą dieną, tikrai nebuvo blogai. Ir iš tiesų, niekada nebuvo blogai, tik derėtų palaukti tam tinkamesnės progos.
  Nuo tokių minčių dama tik gūžtelėjo pečiais. Nieko negalėjo pakeisti, bent jau ne dabar. O jei ir galėjo, labai nuoširdžiai neįsivaizdavo kaip.
  Selena norėdama apmąstymus nustumti šalin grįžo prie savo stalo, jau su dokumentu rankose. Neentuziastingai atvertė jį ir pradėjo skaityti. Tiesa, tai padarė visai laiku, mat po poros minučių išgirdo beldimą į duris. Numanė, kad jeigu ministro pavaduotoja bus pamatyta darant kažką susijusio su darbu, lengviau pelnys savo išsvajotą, tobuląją reputaciją. Nespėjusi net pagalvoti, ką vertėjo sakyti dabar, kadangi bendrauti su pašaliniais vis dar nebuvo jos mėgstamiausias užsiėmimas, pastebėjo, kaip durų rankena linksta. Žinodama, kas jos laukia už tų durų, nutaisė tą be galo dirbtiną, tačiau gana santūriai atrodančią šypseną ir nespėjus įsitikinti, kad tikrai atrodo nuostabiai, pamatė tai ko ir tikėjosi.
  - Sveiki, - pasisveikino, kaip visad maloniai bei labai draugiškai. Juk Selena ir buvo pats draugiškiausias žmogus Visatoje, tiesa? - Žinoma, kaip tik baiginėju, - sumelavo, tačiau visiškai to nesigėdijo. Jeigu to tereikėjo užsidirbti pasakišką reputaciją, tikrai žadėjo meluoti dar šimtus, ar tūkstančius kartų. Sąžinės graužatis jau seniai buvo pamiršta, na, apart Kleono, tačiau tai buvo visiškai kita tema.
  Į von Sjuardo monologą tik linktelėjo. Skaityt kažką skaitė, kažką ir prisiminė. Jautėsi gana produktyvi ir nebūtų atsakiusi ir kokios nors, hm, premijos. Žinoma, tai tebuvo tik betikslės svajonės, na, nebent, premijos būtų teikiamos pačiai nuostabiausiai ir geriausiai personai pasaulyje, tokiu būdu Selena Isabella Lawrenz būtų milijonierė.
  - Dalyvausit konferencijoj? - pasidomėjo. Klausimas palikęs dvidešimtmetės lūpas galbūt nuskambėjo ir keistokai, tačiau ji tiesiog privalėjo tai žinoti. Juk norint, kad Fasiras ja pasitikėtų reikėjo prieš ministro akis pasirodyti kuo geriau, nes jeigu šio konferencijoje nebūtų viskas būtų daug paprasčiau. Bent jau netektų kiekviename žingsnyje vaidinti, kad iš tiesų jį mėgo.