[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw ilgokai vaikščiojo aplink ežerą ir karštligiškai ieškojo teleskopo. Prietaisas buvo beviltiškai dingęs, ir velsietė dabar panikavo. Dėl kažkokių priežasčių ji buvo įsitikinusi, kad didžiausia pasaulio brangenybė yra ne kur kitur, o prie ežero. Taigi Elliw dabar lakstė palei krantą ir ieškojo visur, kur įmanoma ir neįmanoma. Kelis kartus paslydusi plojosi ant žemės, kartą atsitrenkė į kažką kieto, bet tai nesumažino nei panikos, nei entuziazmo ieškant teleskopo.
Po ilgų ir bergždžių paieškų velsietė tolumoje pamatė keletą žmonių. Tai galėjo reikšti du dalykus: arba jie padės rasti teleskopą, arba kaip tik jį ir pavogė. Nuostabi mergaitės logika pakuždėjo, kad bet kuriuo atveju reikia prieiti ir viską išsiaiškinti. Šiaip ar taip, teleskopas privalo atsirasti! Deja, vos prisiartinusi rudaplaukė pamatė tą bjaurią ne ne ne neLiuciją. Likusius ji matė pirmą kartą gyvenime. Bjaurybės vaizdas viską sustatė į savo vietas: būtent šitie ir pavogė jos teleskopą! Reikėjo juos gerai pamokyti, bet, deja, jie tikriausiai velsietę jau pamatė. Elliw pamiršo, kodėl ketino pamokyti šituos bjaurybes, tad tik piktai žiūrėjo į juos.
- Kur mano teleskopas?! - suriko ji nukreipdama akis į ne ne ne neLiuciją. Tik ji dėl visko kalta! Dabar pakvietė čia dar keletą bjaurių mergiūkščių (Elliw neatkreipė dėmesio, kad viena iš mergiūkščių yra berniūkštis) ir planuoja nukankinti teleskopą! Kaip galima šitaip elgtis?! Elliw labai nuoširdžiai pasibaisėjo. Tiesa, netrukus pamiršo, ko čia baisisi, bet vis tiek buvo pikta: šiaip ar taip, teleskopas yra dingęs.
- Tai tu kalta! - suriko ji labai supykusi.
Kad teleskopas jau seniai buvo jos rankose, Elliw visiškai pamiršo.

[Sofi Barbierato]

  Sofi šokinėdama lyg mažvaikė žingsniavo palei ežerą. Ji laukė kol pasirodys ponia kapitonė Levanda, kuri nesugebėjo apsaugoti kritlio kai varnų puolėja metė jį paskutinį kartą ( ačiū Dievui, kad tai jau nieko nelėmė, nes kitaip...), Indio, kuris buvo savanaudis ir Dori su Elliw. Bent jos abi buvo normalios. Na, bet gana apie tą kvidičą per kurį varniai buvo sutrypti, sutrinti ir sumalti.
  Ėjo laikas ir pamažu ji suprato, kad, kad ir kiek ji stengsis besislėpti ji privalo ateiti susitikti su buvusios komandos nariais. Ji visai nenorėjo čia eiti. Pati nesuprato kodėl čia atsibeldė. Ji pamatė, kad visi jau susirinko.
- Labaaaas!!!- Rėkdama nežinia ko pradėjo bėgti raudonplaukė. Įdomu ar jie mintyse žvengia labai labai ar tik labai, o gal tiesiog žvengia. Mhm... Ji priėjo prie Dori su Levanda kurios lyg ir pykosi, lyg ir taikėsi. Jos atrodė kaip turgaus bobutės, nors labiau kaip kurapkos.
- Gal baigsit! Iš šalies žiūrint atrodėt kaip vištos!- O gal ir ne tik atrodėt... ,- Na nesvarbu...Ir bėja, dar kartą labas,- jau kiek švelnesnių balsu tarė Sofi ir pamojavo ranka. Ji pamatė kai Levandos duotas sausainis sukišamas į Dori kišenę. Ak, kaip būtų fainai jai ji apsinuodytu.
- Dori, juk labai nemandagu taip įsikišti kito dovanotą sausainį prie jo akių į kišenę. Nagi, suvalgyk!- Padrąsinančiu nors ir apgaulingu balsu tarė Sofi.

[Dori Mendel]

Elliw netrukus Dori ėmė kažkuo kaltinti. Mendel pavartė akis. Ji tikrai nenormali.
- Ar ji bent išvis prisimena, kad sugavo šmaukštą? - paklausė Levandos ir Sofi tartum ignoruodama Elliw egzistavimą.
Tik dabar Dori pamatė, kad tolėliau sėdi Indio. Dėl Levandos pamokslų dvylikmetė prieš tai vaikino nei nepastebėjo. Ir tą akimirką Dori nuotaika subjuro. Ji nemanė, kad Indio ateis. Tik ne po to, kai Dori jį pabučiavo! Klastuolė labai gailėjosi savo poelgio. Ji net negalėjo suprasti, kodėl taip pasielgė. Negalėjo sakyti, kad Indio ją labai sužavėjo, nes pasirodė tikras savanaudis ir nuoboda. Tačiau iš kitos pusės atrodė, kad visai įdomu būtų su juo pabendrauti - atrodė toks paslaptingas. Tačiau dabar jau šaukštai po pietų. Dori suveikė stiprios emocijos nugalėjus varnanagius ir ji tiesiog spontaniškai taip pasielgė. Žinoma, smagu būtų turėti vaikiną, ypač dėl to, kad Dori galėtų pasipuikuoti prieš drauges grifes (prieš Meg puikuotis Mendel neturėjo jokio noro), tačiau Indio Dori veiksmas nesužavėjo, o paskui berniuką ji tikrai nelakstys!
Ot, kokia kompanija susirinko, pagalvojo Dori. Vienintelė normali tikriausiai yra Levanda, na, gal dar Sofi, bet aš jos beveik nepažįstu. Kiek Dori žinojo Sofi, ši jai atrodė itin klastuoliška. Todėl Mendel pamanė, kad ji būtų visai nebloga bendražygė klastuoliškiems darbeliams atlikti.
- Mane nuo šitų sausainių beria žiobariškais spuogais, - pamelavo. - Na, tai ką veiksime? Ar yra kažkokia... programa? - žvilgtelėjo į Levandą. - Sofi, papasakok apie save ką nors, dėl Merlino barzdos, aš beveik tavęs nepažįstu.

[Sofi Barbierato]

  Sofi nepamatė ar sausainis įkrito į Dori burną. Trilikmetė labai tikėjosi, kad ji suvalgė sausainį. Dari nusekė paskui savanaudį Indio, kuris buvo kiek atokiau nuo mergų. Sofi negalvojo trainiotis jam palei kojas, tad pamanė pažiūrės kas gi yra ta Elliw. Ji buvo vyresnė, šiek teik piktesnė...na, daug piktesnė, nes visur vaikėsi lyg paskui telefoną (žiobarų pasaulyje) tą savo suknistą teleskopą. Sofi priėjo kiek arčiau ir stengėsi kuo klastuoliškiau pasakyti, kad dėkoja, nes ji jai atvirai šiek tiek bijojo Elliw.
- Amm...labukas...Tu, Elliw, tiesa? Manau gerai pavarei per tą kvidičiuką. Gal pasišnekam?- Ji suprato, kad ji nenusiteikusi nors niekada tokia nebuvo. Sofi manė, kad ji net nekreipia dėmesio todėl pasakė,- supratau, nenori kalbėtis - nereikia...
  Ji apsisuko ir pamažu grįžinėjo link Dori ir Levandos. Na tiksliau tik Levandos, nes Dori vis dar nebuvo šalia.
- Sveika,- tarė ji Levandai. Raudonplaukė pamatė ateinančią Dori,- lubukas,- atsigrežusi į Dori pasakė ji.
Dori kažką supliurpė.
- Aha supratau.
Ji išgirdo tik tiek ,,Sofi, papasakok apie save ką nors, dėl Merlino barzdos, aš beveik tavęs nepažįstu." Pala ką ji pasakė...
- Na žinai...užtruksiu valandą tai gal pasakysiu tik tiek. Nekalbėk užuominom. Tas žiauriai nervuoja, tad jai nepasakysi kodėl kimbi atstok. Supratai ar ne!?- Kiek grėsmingu balsu išrėžė Sofi.

[Dori Mendel]

Dori susinervino. Regis, jai visiškai nesisekė pritapti prie klastuolių. Dėl Gringotso goblinų, gal mane kepurė paskyrė ne į tą koledžą? Pirmiausia Indio, paskui Levanda, teleskopininkė Elliw, o dabar dar ir Sofi!
Mendel jautė, kaip jos skruostai nusidažo vos įžiūrimu raudoniu. Juk ji norėjo būti draugiška su Sofi, o ta ją aprėkė.
Tačiau į kur kepurė dar galėjo paskirti Dori? Į Varno nagą? Ir jis mergaitės nekenčia, juk Nikolė ir Elodie norėjo iš mergaitės išsityčioti. Į Grifų Gūžtą? Šie juokėsi iš klastuolės, kai ji pametė blokštą. Atrodo, šiuo metu vienintelis Dori suprantantis žmogus beliko Meg. Tai kur, po velnių, turėjau būti? Švilpynėje?
Tokia mintis Dori dar labiau suerzino. Susikaupė visos nuoskaudos. Pirmą kartą per visą laiką Hogvartse ji pasijuto tikrai atstumta. Dori greitai išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į Sofi.
- Aš tik norėjau būti su tavimi draugiška! - sušuko. - Relasio!
Dori kirto į Sofi tuos pačius kerus, kuriais jau vieną kartą nukalė Elliw. Jie turėtų priešininką sviesti tolyn. Mendel tą akimirką buvo apėmęs didelis pyktis. Ir kiek kiti gali iš jos tyčiotis?!

[Levanda Marchetti]

Levanda jau ruošėsi išrėžti savo antrąjį moralą, kuris buvo dedikuotas Elliw, tačiau ši atrodė... kiek piktoka. Kadangi klastuolė nenorėjo veltis į konfliktus, mat jai labiau patiko stebėti dramas iš toli, tad ji pasisuko į Dori ir nugirdo jos klausimą apie "susitikimo planą".
Žinoma, jokio tikslaus plano raudonplaukė nei neturėjo. Na, gal ji ir planavo, kaip nepastebėtai nugvelbti maistą iš virtuvės ar kur visas pakviesti, tačiau čia visi planai ir pasibaigė. Ketvirtakursė apsidairė aplinkui ir suprato, jog ją supa lengvas sąmyšis. Visgi gal planas ir būtų pravertęs... Levanda nenorėjo nuvilti Dori, tad ilgai svarstė ar nuleisti šį klausimą negirdomis, ar vis dėl to kažką staigiai čia ir dabar sugalvoti. Kadangi jokios geros mintys jai į galvą nelindo, klastuolė nusprendė nukreipti kalbą kita linkme:
- Tai, kaip mano sausainis? Žinai, šokoladiniai mano mėgstamiausi...

[Sofi Barbierato]

   Sofi stovėjo ir žiūrėjo į žemę. Ji jautėsi kalta, gal reikėjo su Dori kiek švelniau? Matėsi, kad jos nuotaika nebuvo pati geriausia. Ji mąstė, ilgai galvojo ką daryti ir galų gale Sofi kažkas sviedė lyg kokią bulvę. Ta Dori paleido į Sofi Relasio kerus.
- Žinai ką, tai tu aš nieko tau blogo nepasakiau. Tik pasakiau, kad būtų galima ir nemeluoti kartais, o tu man atsilyginai...Levicorpus! Šie kerai gal ir nėra labai baisūs, bet tu esi tiesiog apgailėtina, Dori jai manai, kad jeigu kas nors tau pasako, kad tai elgtis ir kalbėti užuominom negalima...tai ne...ne būtina kelt lazdelės. Na o jeigu jau pradėjai tai štai tau,- raudonplaukė lazdelės nenuleido.
- Atsiprašau,- kiek isteriškai, bet su tikru nuoširdumu pasakė Sofi,- gal buvau kiek per šiurkšti.
 Ji pamatė, kad reikia turėt bent vieną draugą, nors ir nuo trečio kurso. Raudonplaukė trečiakursė ištiesė gal  ir ne sausainį, bet savotišką draugystės ranką, kuri Sofi tikėjosi patiks Dori ir ji bus kiek atlaidesnė.

[Dori Mendel]

Dori pajuto triumfą, kai jos leisti kerai pataikė į Sofi. Turėkis, Mendel akyse sužibėjo klastuoliški vabaliukai. Sofi pradėjo kažką šnekėti, tačiau visiškai netikėtai taip pat paleido į dvylikmetę kerus ir ji nespėjo nuo kerų atsiginti. Dori Sofi leisti kerai kurį laiką palaikė aukštyn kojomis. Pajutusi po kojomis žemę antrakursė jau ketino pulti į atlapus, tačiau netikėtas Sofi gestas - ištiesta ranka - privertė mergaitę suklusti. Ji nepatikliai paspaudė Sofi ranką. Čia Klastūnynas, ir vėl pagalvojo mintyse Mendel ir stengėsi nusiraminti.
- Atsiskaičiusios, - pasakė ji trečiakursei.
Kaip tokia nevieninga komanda sugebėjo laimėti kvidičo rungtynes, ėmė galvoti Mendel. Ar tai mes tokie geri žaidėjai, ar varniai buvo visiški nevykėliai?

[Sofi Barbierato]

  Sofi suprato, kad Dori lengva įskaudinti. Dori kažką pasakė, bet Sofi neišgirdo ką, tik suprato, kad jos jau nebe priešės, bet toli gražu ir ne draugės. Koks skirtumas, aš nenoriu turėti draugės, kuri nesupranta, kad jei nori turėti draugų reikia būti nuoširdiems, o ne meluoti. Juk jei ji meluos viskas nebus geriau.
  Ta tema su Dori buvo labai įtemta. Sofi atleido jai, bet vis tiek nekėtino leistis į kalbas. Ji nuėjo kiek toliau, kad susikauptų, nes ežeras kvepėjo katik nupjauta žole ir rudeniniais lapais. Staiga Sofi akis užkliudė stalas su gardumynais. Nežinia kas ten jų prikrovė. Sofi priėjo kiek arčiau staliuko. Staliuką po keletą centimetrų kilnodama netempė kiek toliau, kad niekas nematytų. Ji pradėjo valgyti, nors ne ji ėdė, gal labiau kimšo viską ką tik matė akiratyje. O kaip skanu! Supratusi, kad visi ją pastebės Sofi nusišluostė veidą į savo apsiausto kraštą ir nubėgo pas komandos ,,draugus''.
- Čia ne aš,- sušnibždėjo tyliai sau, kad niekas neišgirstų.

[Dori Mendel]

Nuobodu! Nejau Levanda nesugalvojo nieko įdomaus? Šitas susitikimas buvo nevykęs. Elliw buvo kosmose, Indio išvis kažkur kampe, o Sofi kuo toliau, tuo labiau erzino Mendel. Vienintelė Dori ir Levanda, regis, čia buvo normalaus proto. Ir vis tik kaip mes laimėjome kvidičo rungtynes, toliau stebėjosi dvylikmetė.
- Ei! - staiga garsiai sušuko Mendel. - Ar girdėjote, kad rudenį ežere pasirodo vandenių? Ir tų baisių šlykščių undinių, kurios tempia žmogų gilyn? Pasižiūrėsime, katras iš jūsų ne bailys ir geras skraidytojas!
Dori metė žvilgsnį kvidičo aikštės link ir sušuko:
- Accio šluotas!
Netrukus prie ežero atskrido penkios apšepusios mokyklinės šluotos ir dunktelėjo šalia kiekvieno komandos nario. Dori apžergė šluotą, nuskrido virš ežero. Ji nebuvo toli nuo kranto, tačiau ežeras buvo gilus. Apimta azarto Mendel paleido šluotkotį ir atsargiai atsistojo ant šluotos. Šluota krypavo virš vandens, o Mendel bandė išlaikyti lygsvarą.
- Na, kas kitas? - klastuoliškai sužaibavo akimis. - Ar vis tik esat kaip nusmurgę, nevykę grifai? Jeigu neatskrisit ir neatsistosit ant šluotų virš ežero, apskelbsiu per nevykėlės Sabrinos pamoką, kad esat suknisti bailiai!

[Sofi Barbierato]

  Buvo gera. Smagu slėpti kaltę, dėl sausainių ir kitų gardumynų. Tyloje ir ramybėje vaikštineti lyg niekur nieko. Buvo gera tik dėl tos priežasties, bet jei atvirai norėjosi sprukti iš ten, nes Sofi juk buvo tikrų tikriausia klastuolė, kuriai nereikėjo švaistyti laiko kažkokioje liurbių puotoje.
  Staiga pasigirdo ausį verentis ir labai čaižus Dori Mendel balsas. Ji rėkė apie iššūkį. Iššukį, kuris buvo labai lengvas. Ji net pati davė šluotas. Sofi pagriebė vieną ir bėgdama linl Dori ant jos užšoko ir prisivijo komandos draugę.
- Ei, Dori jeigu ką tai tas tavo iššūkis kvailas, nes jei būsim aukštai jie negalės mūsų pagauti. Ir tai nuo jų pabėgti gali bet kas net Indio, kuris ir tai nesugeba padaryti lengviausio veiksmo pasaulyje - mesti,- taip ji tikėjosi pažadinti iš miegų tą mulkį Indio, kuris nieko nedarė,- taigi čiau bambyno sol Dori. Ir bėja tu drįsai mane pavadinti grife.
  Sofi negalėjo pakęsti grifų taigi greitai perskuodė pro ežero paviršių norėdama visiškai sušlapinti Dori, kad ji daugiau nedrįstų sieti Sofi su grifais.

[Levanda Marchetti]

Visas šitas "pasisėdėjimas" prie ežero kuo toliau, tuo labiau buvo nuobodesnis ir, panašu, ne ją vieną vedė į neviltį. Levanda jautėsi kalta, nes nesugalvojo jokių veiklų. Elliw vis dar elgėsi keistai, o Dori su Sofi tai pykosi, tai taikėsi. Kiekvienas slampinėjo kas sau ir visas šis susitikimas atrodė kiek apgailėtinai net pačiai ketvirtakursei.
Staiga Dori metė komandos nariams iššūkį ir "pasisėdėjimas" virto tikru vakarėliu. Raudonplaukei palengvėjo, jog kažkas ėmėsi iniciatyvos ir sugalvojo, ką veikti. Žinoma, ją graužė šioks toks kirminas, dėl to, jog ji, būdama komandos kapitonė, negalėjo sugalvoti to, ką sugalvojo antrakursė.  Raudonplaukė giliai širdy net pavydėjo tai merginai, kuriai iš niekur nieko, vis kildavo neblogos idėjos.
Levanda nusprendė priimti iššūkį ir pasigriebusi savo "Padangių valdovę", tą pačią skolintą šluotą, ant kurios sėdėjo per rungtynes, nuskriejo į ežero vidurį.
Nors ketvirtakursė nelabai tikėjo pasakomis, apie tenai gyvenančias visokio plauko pabaisas ir neaiškius gyvius, tačiau pažvelgusi žemyn išvydo juodą it smala vandenį, kurio dugno, žinoma, nebuvo matyti. Merginos akyse praslydo jaudulio šešėlis, tačiau, tuo pačiu metu, ji pajuto kraujagyslėse greičiau tekantį kraują ir nieko nelaukusi pabandė atsistoti ant šluotos.
Neatitraukdama akių nuo savo pėdų ir išskėtusi rankas ji, šiaip ne taip, sugebėjo atsistoti, nors kelių visiškai ištiesit nepavyko.
- Ne veltui aš kapitonė! - sušuko Levanda ir itin lėtai nusilenkusi padarė reveransą. Tačiau, šis ne visai pavyko, mat merginos koja slystelėjo ir ši vos nenukrito į ežerą. Raudonplaukės kojos siekė vandenį, kuris šiuo metų laiku buvo ledinis, tad klastuolė juto, kaip per jos visą kūną persismelkia šaltis. Rankomis laikydamasi už šluotos nerangiai užsirioglino. Kapitonės džiaugsmą, dėl reveranso ir pasididžiavimą įveiktu iššūkiu dabar temdė gėda, apsireiškusi šlapių batų pavidalu.
Levanda jau norėjo skristi į krantą, tačiau pamatė keistus didelius oro burbulus, sklindančius iš tos vietos, kur ką tik mirko jos batai. Na jau ne, aš nesiruošiu tikėti pasakomis apie jūrų pabaisas.

[Dori Mendel]

Toji Sofi jau ima rimtai erzinti.
- Kas tau vėl užėjo?! - sušuko jai Dori. - Ko čia į mane tą vandenį taškai?!
Sofi šiek tiek aptaškė Dori ir antrakursė trumpam prarado pusiausvyrą, tačiau neparkrito.
- Tai tu neskraidyk, protinguole, o atsistok ant šluotos! - pridūrė Mendel.
Dori stebėjo Levandą.
- Šaunuolė, Levanda! - pagyrė ketvirtakursę tarsi nepastebėdama to, kas jai nepavyko.
Pati Mendel vis dar stovėjo ant šluotos. Ji labai atsargiai ir lėtai stovėdama paskrido toliau nuo kranto. Širdis daužėsi kaip patrakusi. Dvylikmetė bijojo įkristi. Tačiau negalėjo to parodyti klastuoliams, todėl garsiai nusijuokė tartum parodydama, kaip jai linksma, nors iš tiesų taip nebuvo. Pažiūrėjusi į tamsų vandenį Dori, regis, pamatė kažkokį gyvį. Šoktelėjusi dabar jau tikrai prarado pusiausvyrą, tačiau sugebėjo nenukristi nuo šluotos. Laiku rankomis už jos sugriebė. Dabar Dori tiesiog skraidžiojo virš ežero.

[Sofi Barbierato]

  Dori vėl pradėjo pyktis. Sofi nenorėjo kelti erzalio todėl tiesiog nekreipė dėmesio. Viskas buvo labai lengva. Sofi pasirėmė už šluotkočio galo ir at greitai ant jos atsistojo. Jai nebuvo baisu, buvo labai smagu, nes jautė, kad ir pati Dori bijo. Raudonplaukė gyvendama Kanzase pas pusseserę išmoko skraidyti šluota. Ji skraidė daug geriau už pusseserę. Kadangi Sofi neketino nusileisti Dori stovėdama ant šluotos pabandė paskraidyti tuomet po vieną pakėlė abi kojas tarsi ražytusi ir nuskrido kuo toliau nuo Dori.
- Štai tau, Mendel,- pasakė taip lyg norėdama ją pamokyti, kad ji galutinai prisiginčijo ir, kad gal jau laikas atstoti nuo visų ir gal tuomet kiti tavimi susidomės.
Maldauju, maldauju tavęs Dori nebenervuok manęs, nes dabar ne tik aptaškysiu, o tikrai įmesiu į vandenį, arba dar blogiau galiu, pasiimsiu tos nenuoramos blokštą ir trenksiu gerai jai per galvą ir nors ji atsidurs ligoninėje, man reikės skūstis ir aiškintis, bet bent jau supras ji, kad sunervinti taip buvo klaida.
  Ji nors ir nesusirado draugės, bet pradėjo kviesti prisijungti Indio ir Elliw. Nors tik Indio, nes Elliw nuotaika dar nepasitaisė.
- Ei, o jūs kur. Ateikit abu, čia labai labai smagu. Indio, ateik, Elliw užsiraukė!
 Raudonplaukei vis labiau įsiskaudėjo pilvą, bet ji buvo vis dar tokia pat guvi.

[Indio Dellso]

Šlamšdamas kažkieno turbūt sunkiai ir ilgai gamintus sausainius ir išvis nešnekėdamas su niekuo, Indio ėmė galvoti, kad tuoj bus išvarytas iš šio "pasisedėjimo". Nors mergaitės tesugebėjo klykti viena ant kitos ir svaidytis burtais į kairę dešinę. Indio net buvo apėmusi mintis atsistoti ir iš visų atimit lazdeles, o tada ištrus burtažodį visas užčiaupti, bet tai reikštų, kad juodaplaukiui tektų atsistoti ir eiti šnekėtis. Gal tiek kiekviena susirūpinusios kitų komandos narių padarytomis klaidomis per kvidičą, kuris buvo laimėtas, kad net nepastebės kaip Indio surys visus saldumynus ir tyliai pasišalins.
Kur baigėsi piknikas ir prasidėjo lenktyniavimas virš ežero Indio nesuprato, bet tik spėjo mirktelėti ir jau prieš akis puikavosi prastos, bet bent jau dykai gaunamos, mokyklos šluotos. O ta Dori moka gerai burti, pagalvojo Indio kai antrakursei pavyko ketvirto kurso lygio burtažodis. Viena po kitos mergaitės vis sulipo ant šluotos ir ėmė išsidirbinėti. Staiga Indio išgirdo kaip Sofi, ar kad ir kokiu kitu kvailu vardu ta kvailė yra pavadinta, pradėjo šnekėti apie berniuką ir tikrai ne iš gerosios pusės. Berniukui to užteko, net nebuvo reikalo vėliau jo kviesti, nes jis tik apžergė artimiausią šluotą ir pasileido Sofi link spausdamas rankoje lazdelę. Palikęs nemažą atstumą tarp puolėjos, Indio skrido lygiai už jos ir nukreipęs lazdelę tyliai ja pamojo.
- Titillando, - ištarė berniukas ir iš lazdelės pasklidus violetinei šviesai nuskrido į kitą pusę kažkur arčiau Dori. Ne iš didelio noro.