4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • ****
  • 240
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Įkvėpti. Iškvėpti. Regis, buvusi Hogvartso mokinė dar vakar nė truputėlio nesijaudino. Taip par ir užvakar. Tačiau šiandien, kai pirmoji jos pamoka buvo ne šiaip švelnus brizas už lango, o atšiaurus rudeninis vėjas, veliantis plaukus, baimė ėmė ir atskubėjo. Tarsi už virvelės tampė širdį, kad šios dūžiai tik dažnėtų. „Bent nestoja... kol kas", – blondinė nervingai nusijuokė mintyse.
Ak, ir kurgi toji vasara prabėgo? Ne, mergina nedaug atostogavo. Vos baigusi mokyklą, išskubėjo studijuoti savo mylimos ir išsvajotosios astronomijos, kartu prigriebė ir ateities būrimo pamokas. Nusprendė pastarojo dalyko naujomis žiniomis pasidalinti su kitais.
Lyg tikrindama paklebenusi rankeną ir galiausiai ją nuspaudusi,  įžengė į savo naująjį kabinetą. Iš virtuvės atsigabentą padėklą su pačios keptais keksiukais atsargiai padėjo ant stalo klasės priekyje. Iš karto buvo justi, jog anksčiau čia karaliavęs asmuo nebuvo grynakraujis britas. Melisa tikrai nebuvo priešiškai nusiteikusi tolimo krašto tradicijoms bei papročiams, bet vis dėlto buvo nusiteikusi klasę suasmeninti. Mostelėjus burtų lazdele, fotelių apmušalai nusidažė tamsiai mėlyna spalva, juos papuošė įvairiausi ornamentai. Pačios mokytojos krėslas buvo panašus, tik kiek prabangesnis (kad kas nors netyčia nesumaišytų). Sienas aštuoniolikmetė perdažė baltai, o kad nebūtų taip liūdna ir nyku, pati prikabino visokiausių paveikslų (viename puikavosi jos dailutis rubuilis meino meškėnas Punčkinas, tokią svarbią šeimininkei dieną nusprendęs padrybsoti atokioje vietoje, kituose buvo dangaus, įvairių ateities būrimui skirtų prietaisų atvaizdai), girliandų su žvaigždutėmis, veidrodėlių (ir porą tokių, jog net ir aukštas žmogus regėtų save visą). Žinoma, šiek tiek laisvos erdvės paliko. Tik augalams nebuvo nei noro, nei laiko.
Taip viską bedėliodama į naujas vietas, Melisa visai netikėtai išgirdo varpo dūžius. Žvilgtelėjusi į virš lentos visai neseniai pakabintą senovinį, vienoje žiobariškų krautuvėlių įsigytą laikrodį, blondinė prisiminė, jog iš šio jokios naudos – jis rodė... nelabai tikslų laiką. Bet ir gerai, tegu per pamokas stebi ją, o ne kažkokias rodykles! O laikas čia neturėjo prasmės.
Netrukus ėmė rinktis mokiniai. Maloniai kiekvienam šyptelėdama ir linktelėdama, aštuoniolikmetė lėtai nutipeno prie savo profesoriškos vietos ir elegantiškai atsisėdo į minkštą fotelį. Nežinojo, ar tai gerai, bet dabar kiekiveną ateinantįjį stebėjo pasirėmusi galvą, o kairiosios rankos pirštais tyrinėjo švelnų apmušalą.
Galiausiai varpas apie savo egzistenciją priminė antrąkart, ir tylus, gilus atodūsis paliko jaunosios profesorės krūtinę. Pakilusi iš jau spėtos pamėgti vietos, nužingsniavo į klasės priekį, apsidairė, patikrino, ar apsiaustas savo vietoje ir ar keksiukai ant jos stalo neatkreipia per daug dėmesio. Dar ne laikas blaškytis.
– Sveiki, – pagaliau prabilo. – Esu Melisa Arin, naujoji jūsų ateities būrimo profesorė. Tikiuosi, kad nesipyksime ir kartu smagiai praleisime laiką. Nenorėčiau pačią pirmąją pamoką jūsų nuvarginti sudėtingais kerais ir ankstesnių metų kurso kartojimu, todėl pradžiai užduosiu vieną paprastutį klausimą: kaip manote, ar tikrai ateities būrimas yra reikalinga pamoka? Nebijokite atsakyti neigiamai, už tai nebausiu. Teisingo ar ne atsakymo nėra, jei tik sugebėsite jį pagrįsti.

Laisvai reikškite savo nuomonę, tik nepamirškite argumentuoti ir nekartoti ankstesnių atsakymų (taip pat ir laikytis visų forumo taisyklių, bet čia eidami tikriausiai jau žinote jas).
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Sara nikolė Keyes

  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Mergina per visus keturis kursus, kuriuos ji praėjo, ji niekada nebuvo nuėjusi į ateities būrimo pamoką, ji nemanė, kad ši pamoka yra labai reikalinga, būtina, tačiau šį kartą Sara nusprendė nueiti į pamoką ir pažiūrėti, gal ateities būrimo pamoka sudomins varnanagę ir įtrauks ją. Mėlynaplaukė nemėgo vėluoti, todėl iš bendrojo koledžo kambario išeidavo kur kas anksčiau už kitus, ji vadovavosi posakiu:"Atsarga gėdos nedaro", todėl ji ir išeidavo anksčiau. Ši diena nebuvo išimtis, penktakursė atėjo žymiai anksčiau už kitus mokinius, pasisveikino su jai nepažįstama profesore, kurios ji nebuvo mačiusi vaikštant koridoriais ir atsisėdo į vidurinį klasėje buvusį suolą.
Pamokai prasidėjus, profesorė prisistatė ir uždavė Saros nuomone, lengvutį klausimėlį.Mergina nedelsdama pakėlė ranką, išleidus garsą pro lūpas ranką nuleido:
-Manau, kad ateities būrimas nelabai reikalingas, tačiau kita mano pusė mano, kad ši pamoka yra truputį reikalinga. Taip manau, nes šio mokomojo dalyko dėka galima sužinoti, kas įvyks ateityje, ko geriau nedaryti, kad išvengtume nelaimių, tačiau, kaip sakiau, pamoka mano nuomone nelabai svarbi, juk ateitis ir turi likti ateityje, kaip ir praeitis praeityje.-Vienu įkvėpimu išsakė savo nuomonę ir nutilo.
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 447
  • Taškai: 20
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Tvarkaraštyje pastebėjusi pažįstamą vardą, Lisetė nė nedvejodama išnėrė iš rožinės pižamos, susiruošė ir išlėkė į ateities būrimo kabinetą. Tiesą sakant, pakeliui net pati ėmė jaudintis, kaip čia reikėtų elgtis, sėdint pamokoje tos, su kuria dar praeitame kurse vaikščiojo miškais ir ieškojo ypatingų gyvūnėlių, o dar kiek seniau ir kupiną nuotykių naktį apturėjo.
Įžengus į kabinetą, rausvaplaukę pasitiko naminių keksiukų kvapas. Pamačiusi pažįstamą veidą profesorės vietoje, Klastūnyno globotinė nė nežinojo, kaip jai derėtų elgtis, tad tiesiog draugiškai šyptelėjo ir klestelėjo į suolą po išdykusio Melisos katinėlio nuotrauka.
Laukdama varpo dūžių, kurie turėtų pranešti apie pamokos pradžią, šešiolikmetė dirstelėdavo tai į profesorę, tai į vis labiau ir labiau rudenėjantį orą už lango.
-Šiaip manau, kad ateities būrimas yra visai pravartus dalykėlis. Kaip kitaip sužinotum, kada atvyks tas išsvajotasis princas ant balto žirgo,- Lisetė pakėlė antakius ir menkai šyptelėjo,- arba kaip sugriausi kažkieno ateitį, jei nežinai, kokia ji. O jei rimčiau, tai išmanant ateities būrimo meną, galima prisidurti vieną kitą galeoną.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
 Kažkas sako, kad ateitis bus geresė. Dabar Džesė tik prunkštelėtų išgirdus tą posakį. Iš jos patirties viskas eina tik į blogą. Gyveno sau anksčiau pikta, nelabai kam lindo į akis ir buvo gerai. Dabar užsimanė būti gera, bet gėris irgi turi savo kainą, nenusipirksi gėrio už porą galeonų. Taigi va - akla sau sėdi. Gal ir tapo geresne, bet visas tas nematymo reikalas ją žlugdė. Beveik viską atskirti turėjo iš garsų. Kai kuriuos žmones jau atpžindavo iš balso, bet dar buvo šimtai, ne, tūkstančiai žmonių, kurių balsų neatpažindavo. Sunku visa šita suvesti, bet tai kiek susiję su Ateities Būrimu. Gal būtų įspėta ir nenuėjus į tą Helovyno šventę? Ir būtų likus bloga?
 Daugybė klausimų klausimėlių, bet faktas tas, kad kažkoks nepažįstamas žmogus padėjo užlipti į tą palėpę, kur jos laukė dar viena nauja profesorė. Na, ne tik jos laukė. Ir kitų mokinių. Pažįstamas balsas ir pavardė, dar viena varna mokytojos kėdėje, gyvena ir viešpatauja šiuos mokslo metus. Amen. Anksčiau girdėjo, kad pamoką vedė profesorė su sunkia pavarde, atvykus iš Indijos. Tuo metų dar ją matė ir tiesą sakant norėjo pažiūrėt ką Khanna moka, bet to dalyko praeitais metais nesimokė. Blausiai prisiminė dabartinę varnę, bet žinojo tik tiek, kad greičiausiai indė dėl amžiaus žinojo daugiau už Arin. Ši mintis skraidžiojo galvoje lyg margoji peteliškė, bet patikrinti nebuvo kaip. Indijos dukra tikrai ne Hogvartse, o gal net ir ne Europoje.
 -Priklausomai nuo situacijos, profesore,- keista, bet be pašaipos tarė.- Kartais ateitį žinot gerai, pavyzdžiui pamačius, kad rytoj nuo tilto šoks žmogus, jį dar galima išgelbėti. Bet kartais ji pasikeičia. Arba būna neaiški. Ar... Perkeltine prasme. O kartais tiesiog nerodo. Tada šakės ir šakutės visiems planams ir mintims. Daugybė įvykių gali įtakoti ateities kitimą. Ir galime tiesiog atsidurti ne vietoj ir nelaiku ir žūti šiandien, nors numatyta, kad mirsime po metų. Kiti dar sako, kad taip pakeičiam savo lemtį ir tai yra blogai. Šitaip dažniausiai sako tikintys.
 Išpoškino it sesuo. Skaudoka pastabėlė sau su ja nesupanašėti, nesuvarnėti ir netapti tokia ramia ir nuobodžia kaip ji.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 657
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Luna lėtai žingsniavo link Ateities būrimo kabineto. Nors stengėsi būti žvali,tačiau troško kristi į lovą ir nusnūsti dar kelias valandas. Gal vertėtų apsisukti ir grįžti į kambarį?-tačiau nuvijo visas mintis ir netrukus pasiekusi kabinetą įėjo linktelėdama mokytojai. Kaip visada pasirinko klasės gale stovintį krėslą ir ten įsitaisė. Varnanagė šyptelėjo,kai pamatė savo mėgstamiausios spalvos krėslą. Kilstelėjusi galvą apsidairė aplink klasę ir nužvelgė visus paveikslus. Lunos žvilgsnis užkliuvo už paveikslo,kuriame pavaizduotas Meino meškėnas. Nors šis buvo stambesnis už jos katiną,tačiau atrodė mielas. Varnanagė nusuko žvilgsnį nuo paveikslo ir atsisuko į mokytoją. Kaip ir visada,mokytoja pradėjo pamoką nuo prisistatymo ir klausimo. Lunai ši pamoka neatrodė labai svarbi,tačiau ateities būrimas puikiai praverčia norint apsisaugoti nuo priešų. Nieko nelaukusi varnanagė pakėlė ranką.
-Manau,kaip ir kiekviena pamoka,Ateities būrimas taip pat yra svarbus. Nereikia išsiburti visos savo ateities,nes tuomet gyvenimas taps nuobodus,tačiau išsiburti dalį ateities,kai žinai,kad tau gresia pavojus-puikus būdas. Taip apsisaugosi nuo nelaimių,o galbūt išgelbėsi ir kitą. Tačiau pamačius ateitį ir pakeitus savo planus,gali pakeisti ir daug tolimesnę ateitį,tas pats kaip ir praeitį. Su ateitimi reikia būti atsargiam.-Baigė Luna.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 193
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Šerė pirmą kart žingsniavo į ateities būrimą. Tiesiog pamoką pirmam kurse praleisdavo. Bet ji sau prisižadėjo vaikščiot į pamokas, o pažadų reikia laikytis. Taigi užsisnaudusi, dar vis nuo miego drebanti ji šliaužė į ateitį. Spalvoti plaukai, paskubom surišti į kuodą, šiltas languotas šalikas, ir vilnoninės kojinės, išlindusios iš batų tiesiog šaukė, tarp kitų mokinių. pamoka. Pamoka. Miegas. Švilpynė. Aš. Noriu namo. Gal pamokoje pasakyti, man skauda galvą? Man ją tuoj pradės skaudėt. Gerai pamoka. atsisėdusi į suolą po kažkokiu paveikslu, neturėjo jokio noro pasilenkt ji atsisėdo, atsilošė ir laukė. Išgirdusi profesorę, ir klausimą mergaitė pakėlė ranką
-Nuoširdžiai tariant, mano nuomone, ateities būrimas nėra reikalingas. Kas iš to, kad pamatysi kas bus, to nepakeisi. Tai tik dėl smalsumo, - taip tiesiai šviesiai išsakiusi nuomonę ji atsisėdo. nu va Šer, patobulėjai, nebemikčioji...

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Mergaitė traukė link dar vienos pamokos. Šį sykį Ateities būrimas. Šio dalyko pamoka buvo visiškai pirma Torei. Ji spėjo, kad čia tikrai neteks nuobodžiauti. Varniukės kelias iki klasės šį kart buvo ilgokas. Kadangi, kurį laiką leido kieme, tai dabar teko skubėti į pilį. Oras jau nebebuvo toks šiltas, o ir vėjas tapo šaltas. Žaliaakė pagriebė savo nukritusį Varno nago šaliką ir vėl užsivyniojo ant kaklo.
Galiausiai, kai jau pateko į pilį ir prasibrovė pro mokinius, galėjo laisvai traukti link klasės. Žinoma, kai reikėjo paskubėti, mergaitė kažkur pasiklydo.
- Vaje, tai ką dabar daryti?- sumurmėjo. Šiek tiek paklaidžiojusi, mergaitė vis dėlto surado klasę ir vos spėjo į ją įžengti, kad nepavėluotų į pamoką. Pasisveikinus su visai jauna mokytoja ir įsitaisius į fotelį, mergaitė šyptelėjo Spėjau pagalvojo. Kaip tik tuo metu profesorė pradėjo pamoką. Jai uždavus klausimą ar labiau tiesiog prašymą išreikšti savo nuomonę, Torė pakėlė ranką ir pradėjo šnekėti.
- Mano nuomonė vis dėl to yra dvejopa. Esu linkusi manyti, kad viskas turi tekėti savo vaga, o jei jau nori tą vagą kažkur pakreipti - kreipk ją čia ir dabar. Bet vis dėl to, manau, kad ateitį numatyti yra geriau negu nukeliauti kažkur į praeitį ir pakeisti ją. Juk pakeitus praeitį, gali gimti kitas vaikas arba sugrįžęs atgal tiesiog sužinai, kad jau esi miręs. Taigi, jei jau kalbant apie ateities būrimą tai manau kartais tai gali būti naudinga. Juk net prieš kokį nors svarbų įvykį gali viską susiplanuoti, o jei pažvelgus į ateitį supranti, kad planas nieko vertas, tiesiog pakeisk planą. Tačiau aš tikrai esu prieš, kad žaidžiant su ateitimi, kartu žaistum ir su žmonėmis. Pavyzdžiui, jei sužinai, kad žmogus mirs, geriau jau nieko nekeist. Juk gal taip ir turi atsitikti. Galbūt jei išgelbėsi tą vieną žmogų, mirtis nusineš keletą kitų. Todėl, galiausiai, darau išvadą, kad viskas gerai jei tik tai yra su saiku,- baigė kalbėti Torė.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Melisa Arin

  • ****
  • 240
  • Lytis: Moteris
  • too late, I already found what I was looking for
    • labutis
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Susižavėjusi klausėsi mokinių atsakymų. Regis, Melisa dar taip neseniai pati sėdėjo moksleivio suole ir suko galvą, kaip čia atsakius, o štai dabar jos darbas buvo šiek tiek rimtesnis. Tačiau nesiskundė juo, priešingai – atrodė smagu.
– Ačiū už jūsų nuomones bei atsakymus, kaip jau minėjau anksčiau, visos esate teisios, tik panelė... Nolan galėjo labiau pagrįsti. Kitos pelnote savo koledžui po tašką. Bet norėčiau, kad pamokos gale patys nuspręstumėte ir įsitikintumėte, ar tikrai ateities būrimas nėra svarbus, – šypsodamasi žvelgė tai į vieną, tai į kitą mokinį, tačiau ilgiausiai į mergaitę su Švilpynės uniforma.
Link stalo krašto į moksleivių pusę truktelėjo padėklą su šokoladiniais keksiukais. Tarp jų vienodų nebuvo – jaunoji profesorė kaip reikiant pasistengė, kad skirtųsi glajaus spalva, pabarstukų forma ir net popierėlių, į kuriuos kiekvienas buvo įdėtas, raštu.
– Per nelabai ilgą gyvenimą man teko ragauti daaugybę keksiukų, todėl drįstu vadinti save eksperte ir kviečiu pirmosios pamokos proga paskanauti mano pačios gaminių. Tik, tiesa, tai nėra paprasti keksiukai – į kiekvieną įdėjau ne tik meilės, bet ir šiek tiek visai nekenksmingos medžiagos, kurios pavadinimo vis tiek neprisiminsite. Kai yra naudojama su atitinkamu burtažodžiu, jos vartojantysis gali išvysti būsimą artimiausios paros įvykį. Šalutinio efekto būti neturėtų; blogiausia, kas gali jums nutikti, yra regėjimo, kurį išvysite, baimė ar nepasitenkinimas juo. Bet tai jau jūsų asmeninė problema, dėl kurios manęs kaltinti nereikėtų, – šyptelėjo. – Taigi. Paprašysiu kiekvieną jūsų prieiti ir išsirinkti keksiuką, kuris jums labiausiai prie širdies, tik nesipeškite ir nesistumdykite. Grįžę į savo vietas, ištarkite nefesse, prieš tai pasirūpinę, jog lazdelė būtų nutaikyta būtent į keksiuką. Kerai nesudėtingi, turėtų pavykti vėliausiai iš antro karto. O tada jau linksmoji dalis! Paminėsiu, kad nebūtina valgyti visą, jei labai neskanu, neįsižeisiu. Tačiau kuo daugiau, tuo vaizdas ryškesnis ir įtikinamesnis. Turėtumėte išvysti, kaip artimiausią parą jums nepasiseks. Linkiu sėkmės! Jei kils neaiškumų, prieikite, nesikandžioju, nebent esate koks saldumynas, – sukikeno.
Galiausiai baigusi aiškinti, nebe taip tvarkingai kaip anksčiau klestelėjo į savo fotelį. Aštuoniolikmetė nebuvo pratusi tiek daug kalbėti, tad nusprendė, kad pamokos nebus viena lengvųjų užduočių. Mintyse pasižymėjo, kad kitąkart atsineš sau arbatos, o kol kas pasimėgaus keksiuku – juk kas čia blogo, tiesa? Tik įrodymas, jog jie nekenksmingi ir valgomi. Dar suskaičiavo mokinius, ar tikrai visiems užteks, ir, nieko nebelaukdama, čiupo arčiausiai esantį, papuoštą spalvotomis žvaigždutėmis ir rožiniu glaistu.

Reikėtų bent 2 įrašų. Jaunesniesiems mokiniams kerai neturėtų pasisekti iš pirmo karto, nebūkite vunderkindai. O vizijoje gali būti nuvirtimas nuo laiptų, netyčinis plaukų užsidegimas ir t.t. (būtų gerai, jei pavyzdžio neimtumėte) – būkite originalūs.
the truth's unwinding
scraping away at my mind
please stop asking me to describe


*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ***
  • 193
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
kodėl mokytoja taip į mane žiūri?
O kas čia blogo, prašė pasakyti nuomonę. Skestu. Aš skestu akyse. Mmmm... keksiukai. Mano tas su rausvu glaistu. Ir spalvotais burbuliukais ir taškuotu popierium
pati pirma nulėkusi iki padėklo ir pasiėmusi savo išsvajotajį keksiuką, ji nutaikė lazdelę į keksiuką ir tarė
-nefesse, - nieko, -nefesse, nefesse ! - ir šviesa nuskriejo į keksiuką. na tikėkimės pavyko. mandagiai atsikandusi, ir paskui suvalgiusi labai, labai gardų keksiuką tik spėjo pagalvoti skaniau už namų elfus! ir Šerė atsirado Švilpynės mergaičių miegamajame. Buvo rytas. Nieko nebuvo tik ji, o ji darė namų darbus. Bet, keista dar buvo ankstyvas rytas, o ji jau buvo be pižamos, ir apsirengusi su uniforma. turbūt ryt iš ryto turėsiu laisvą pamoką. besišypsanti švilpė, taip kaip visada mataruodama kojomis gulėjo ant lovos. Staiga pasidėjo namų darbus atsikėlė nuo lovos ir priėjo prie veidrodžio. Įsisegus auskarus, pasimaivius prie veidrodžio ji susirišo kuodukus, pasiemė kuprinę, knygas ir jau ruošėsi eiti...

not a perfect soldier

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 657
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Luna stebėjo profesorę nenuleisdama nuo jos akių. Ji atrodo per jauna,kad dirbtų,bet mieliausia mokytoja,kokią teko sutikti. Varnanagė išklausė profesorę ir pakėlė galvą į mokytojos keptus keksiukus. Tas kvapas jai priminė senus laikus,kai su visa šeima puikiai leisdavo laiką kepdami ir skanaudami įvairiausius saldumynus,bet netrukus visas mintis nuvijo šalin ir atsistojusi pasiėmė keksiuką. Ji išsirinko keksiuką su mėlynu glajumi,apibarstytu kokoso drožlėmis ir galaxy popierėliu. Luna sugrįžo į savo vietą ir išsitraukė burtų lazdelę. Ar tikrai noriu žinoti kas man nutiks rytoj? Varnanagė kelias akimirkas dvejodama žiūrėjo į keksiuką,bet pakėlė burtų lazdelę ir nusitaikė į keksiuką.
-nefesse,-ramiai ištarė,bet nieko neįvyko:nefesse,-dar kartą pabandė,tačiau ir dabar nieko neįvyko. Gerai,noriu pamatyti,kas nutiks man rytoj. Sumurmėjo pati sau ir dar sykį pakartojo burtažodį ir šįkart į keksiuką šovė balta ugnelė. Luna įsidėjo burtų lazdelę atgal į apsiausto kišenę ir atsikando keksiuko. Mmmm...Seniai nebevalgiau tokio skanumyno. Varnanagė šyptelėjo profesorei ir suvalgė likusį keksiuką. Ji kelis kartus sumirksėjo ir vaizdas akyse pasikeitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Luna Gardner »
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Sara nikolė Keyes

  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
  • Alive or just breathing?
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Mergina išsakiusi visą savo nuomonę apie ateities būrimo pamokos reikalingumą atsikvėpė, netrukus Sara išgirdo ir pamokos praktinę dalį, varnanagei užduotis pasirodė ganėtinai lengva. Luktelėjusi keletą sekundžių mėlynaplaukė nulėkė link profesorės, apžiūrėjo visus keksiukus, kiekvienas buvo su skirtingu glajumi, pabarstukais, spalva ir popieriukais, kuriame buvo įdėtas keksiukas. Po minutės, mergina pagaliau išsirinko jai patinkantį keksiuką, juk kaip galima išsirinkti gražiausią keksiuką, kai visi tokie gražūs, puošnūs ir tik sakantys "paragauk manęs".
-Paimsiu tave, margiau.-tyliai sumurmėjo pasirinktam keksiukui ir nuėjo link savo suolo.
Popieriukas buvo išpuoštas įvairiais ornamentais, keksiukas buvo papuoštas šokoladiniu glajumi, glajus apibarstytas įvairiaspalviais pabarstukais, padėjusi skanėstą ant suolo, penktakursė taip pat padėjo savo burtų lazdelę šalia saldumyno, šiek tiek pamąstė.
Paėmusi į rankas lazdelę, nukreipė į keksiuką ir ištarė burtažodį:
-Nefesse.-merginos nuostabai burtažodis suveikė iš pirmo karto.
Keksiuką kelioms minutėms apsklido burtažodžio šviesa ir greitai ši išsisklaidė.
Keksiukas merginai patiko, jis turėjo savitą skonį.Varnanagė suvalgė visą skanėstą ir pasijutė pavalgiusi.
Po neilgo laiko tarpo Sara prieš akis išvydo vaizdą, kuriame ji pati ruošėsi eiti į pamokas.Jau buvo viską susiruošusi, ėjo koridoriais į magijos istorijos pamoką, tik už jos nugaros pradėjo juoktis kiti mokiniai, šiai atsisukusi visi nutilo.
-Keista...-vizijoje ištarė mergina.
Vėliau ji prisiminė, kad varno nago bendrajame mergaičių kambaryje kažkokia mergaitė pasakė, kad Sara apsivilko išvirkščiai uniformą, regėjime mergina sukikeno ir nuėjo atgal į varno nago miegamąjį ir persirengė, pasižiūrėjo ar viskas gerai.
Tačiau, ji praleido pro akis batus ir batraiščius...

Melisa: veikėjo tariami burtažodžiai rašomi paryškintu šriftu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sara Nikolė Keyes »
Death is not the greatest loss in life. The greatest loss is what dies inside us while we live.-Norman Cousins

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 657
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Luna ramiai miegojo savo lovoje. Už lango vis dar karaliavo naktis,o naktinis vėjas draikė paskutinius medžių lapus. Kažkur koridoriuje girdėjosi žingsniai,tačiau Luna taip kietai miegojo,jog nieko negirdėjo. Po kelių valandų išaušo ir varnanagė turėjo keltis,bet ji tik apsivertė ant kito šono ir paslėpusi veidą po anklode toliau snaudė. Mintyse ji žinojo,kad reikia keltis,tačiau nuvijo šias mintis kuo toliau. Pabudusi po poros valandų Luna pašoko iš lovos vis dar užsimiegojusi. Pamokos jau seniai prasidėjusios,o ji pramiegojo. Luna greitai apsirengė ir paėmusi savo daiktus išbėgo. Netrukus vaizdas pradėjo blėsti ir visai išnyko. Varnanagė sugrįžo į klasę ir apsidairė. Ne,tikrai rytoj nepramiegosiu.
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 33
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Mergaitei nutilus ir atsikvėpus po ilgo kalbėjimo, profesorė daugiau atsakymų nebelaukė ir pradėjo šnekėti. Torė užmetė akį link taip skaniai atrodančių keksiukų, kurie buvo sukrauti ant stalo. Jie atrodė tokie skanūs ir saldūs. Buvo apipilti įvairiausių spalvų glajumi ir apibarstyti pabarstukais. Jeigu žinočiau, kad jie šokoladiniai jau iš kart nueičiau ir vieną suvalgyčiau pagalvojo varniukė. Netrukus, paklausiusi užduodamo praktikos darbo, mergaitė nusišypsojo ir greit šoktelėjo iš savo vietos. Atsistojo ir prie mokytojos stalo ir bandė išsirinkti patį pačiausią keksiuką.
- Jeigu galėčiau, suvalgyčiau juos visus,- sumurmėjo panosėje, bet buvo įsitikinusi, kad profesorė ją tikrai išgirdo. Galiausiai, išsirinko keksiuką, kuris buvo aplietas baltutėliu, panašiu į sniegą glajumi ir apibarstytas melsvais pabarstukais. Torė vėl grįžo į savo vietą, išsitraukė burtų lazdelę ir nutaikius į keksiuką sumurmėjo:
- Nefesse,- nieko neįvyko. Tada mergaitė susikaupė ir pabandė dar kartą.- Nefesse,- šį kartą link pyragaičio pasklido šviesa. Jai pavyko. Žaliaakė padėjo burtų lazdelę į šalį ir atsikando keksiuko. Jis buvo toks dieviškai skanus, o dar šokoladinis! Mergaitė net nespėjo suvalgyti jo viso, kai eilinį kart sumirksėjusi, pamatė visai kitą vaizdą, nei buvo prieš akimirksnį.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • Hello, friends, welcome to ma crib
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Praleidęs ne itin įdomią teorinę dalį, kurioje kaip ir visada vyravo žaidimas ,,pakartokim pirmą išgirstą atsakymą ir pridėkim dar šiek tiek nusišnekėjimo prieskonių", berniokas, pasirėmęs ranka rusvų plaukų kupetą, įdėmiai klausėsi profesorės praktinės užduoties dėstymo, kuri net buvo saldesnė už pačią, šviežiai iškeptą, jaunąją mokytoją. Rusvaplaukio mitybos racione retai kada atsirasdavo vietos saldumynams, tačiau ko jau ko, bet praktikos vien dėl kaži kokių, neaiškios kilmės keksiukų, Natanielis neketino praleisti veltui.
Tad kiek suraukęs strazdanotą nosikę, šeštakursis nupėdino prie profesorėlės stalo ir pačiupęs bene paskutinį, šokoladu apglaistytą kepinį, nušlepsėjo atgal į suolą.
Atsargiai apžiūrėjęs pyragaitį, klastuolis nukreipė į jį savąją burtų lazdelę ir ištaręs jau pramoktą bei kelioliką kartų, cypiančių mergikių balsų pakartotą burtažodį - nefesse - ėmė stebėti aplink keksiuką susiformuojančią keistą kibirkštį, kuri vos porą kartų sumirksėjus dingo. Gal nelabai mandagiai ir kiek skubėdamas, šešiolikmetis susigrūdo skanėstą burnon ir pajutęs lengvą svaigulį, ėmė vydėti viziją: ilgapirščiai, beakiai padarai, pasidabinę žmonių kaukėm vijosi iš išvaizdos gana dailią, jauną mergiotę. Deja, šioji suplyšusia suknia taip klaikiai, lėtai šleivojo, jog jos bėgimas buvo apgailėtinas, nebeminint to, kad tuojau prasidėjo ir prievartavimo scena, mat keistieji žmogystos, nesunkiai pasekė šviesiaplaukę. O štai ten, kairiajame vizijos kampe, kažkur tarp tamsaus skerstgatvio į viską iš šalies stebeilijo vaikinukas. Kiek panašus į patį Natanielį, tačiau kažkoks apdujęs ir perdėm laimingas vykstančia situacija. Negalėdamas toliau tęsti šitokio vaizdinio, berniūkštis išspjovė kramtytąjį keksiuką ir išmaukė porą stiklinių išsiburto vandens.
- Atleiskite, pyragaitis nebuvo toks tragiškas kaip, kad matyta vizija, - turėdamas bent lašą džentelmeniškumo, atsiprašė berniūkštis ir likusį pamokos laiką vėpsojo į vieną tašką, bandydamas pamiršti nepageidaujamą ir, deja,atmintyje išlikusį vaizdą.

Melisa: praktikai reikėjo bent dviejų įrašų. O personažo išvysta nelaimė turėjo būti kiek kitokio tipo, bet tebūnie ir tokia, kadangi pati nepatikslinau, jog viskas turi nutikti būtent pačiam veikėjui.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Melisa Arin »

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai: 23
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | žiema
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Išklausiusi teorinės dalies, bet taip nieko ir nepasakiusi, Sofija sėdėjo viename iš fotelių ir laukė kol pasigirs praktikos užduotis. Vos tik sužinojo, kad praktinėje užduotyje reiks valgyt keksiuką, mėlynakė, nedvejodama nei sekundėlės, nužingsniavo prie profesorės stalo. Atsistojusi prie jo, gan ilgai rinkosi tarp dviejų keksiukų. Su mėlynu glaistu ir įvairiaspalviais pabarstukais ar su rožiniu ir katino silueto formos pabarstukais. Galiausiai, pagriebusi rausvą, grįžo į savo vietą. Mergaitė jau norėjo valgyti keksiuką, bet prisiminė, kad keksiukas tik įrankis užduočiai atlikti. Atsidususi išsitraukė burtų lazdelę ir nutaikė į pyragaitį.
- Nefesse,- ištarė. Nieko neįvyko. Net paprasto burto nemoku. Nevykėlė pagalvojo varniukė. Tada pabandė dar sykį,- Nefesse,- šį kart keksiuką apgaubė šilta šviesa, o po akimirksnio išnyko. Mergaitė paskubomis surijo visą tobulą keksiuką ir užsimerkė. Palaukė keletą sekundžių ir atmerkė akis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sofija Demerian »
I’m broken, do you hear me?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019