0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #60 Prieš 6 metus »
 Na, taip, svarbu rezultatas, tačiau toks laiko gaišimas dėl jos nemokšiškumo tiktai nekėlė penktakursei nuotaikos. Na ir gerai, ji nesijautė kalta, kad kerėjimas jai nesisekė.
 Žinojo, kad kerai ilgai neveiks, tačiau kai po poros ar trejeto minučių jie pradėjo sklaidytis, ji vis tiek nustebo. Tikėjosi, kad pratemps bent dešimtį minučių, vargu, ar per tokį trumpą laiką padarėlis pastebės blizgutį ir nuspręs jį sau pasiimti. Jau norėjo pradėti kaltinti save - nagi, tai ji kerėjo, turėjo kažką ne taip padaryti. Bet atsiradus narveliui, dingo auskaras, o tai galėjo reikšti tik vieną: intervis jį jau pasičiupo. Hm, kaip priversti jį pasirodyti?
 Padarėlis, matyt, nusprendė nekreipti dėmesio į Torės žodžius, nes vis dar nesirodė, nors Gotfreinė jautė šalia jųdviejų virpant orą - reiškias, jis dar čia. Išsiverė antrą auskarą ir, pritūpusi, ištiesė su juo delną.
 - Nagi, jei pasirodysi, - galėsi paimti ir antrą, - šyptelėjo rusvaplaukė, tvirtai laikydama delne papuošalą, kad intervis jo paprasčiausiai nenugvelbtų.
 Tų žodžių užteko, kad prieš jas pasirodytų profesorės jau rodytas padarėlis. Užsoko ant jos delno, prefektė vos spėjo jį paimti į rankas. Laikydama jį prie krūtinės, kad jis nesugalvotų bėgti.
 - Na, lyg ir viskas, - gūžtelėjo pečiais, - Nebuvo taip ir sunku. O gal intervis ne itin gudrus papuolė, - liūdnai nusišypsojo, užsikosėdama.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #61 Prieš 6 metus »
Dar kiek pažingsniavusi tolyn, grįžo atgal prie nukritusios uogos. Ir nusivylė. Uoga vis dar ten gulėjo nepaliesta. Bet Sofija nusprendė iš kart nepasiduoti. Kiek pavaikščiojus numetė avietę. Vėliau vėl grįžo prie jos. Ir nusišypsojo. Pavyko. Mėlynakė buvo įsitikinusi, kad avietė buvo nukritusi būtent toje vietoje, bet dabar ji buvo dingusi.
Tada ji numetė dar vieną rausvą uogą, bet šį kartą nenuėjo tolyn, o tik nusisuko. Palaukusi keletą sekundžių vėl atsisuko. Ir antroji uoga buvo dingusi.
- Ar norėtum dar vienos uogos?- šyptelėjusi paklausė varniukė. Niekas neįvyko. Galbūt dabar ir prarado intervį, bet jei padarėliui labai patiko skanėstas jis turėjo likti. Norėdama pažiūrėti ar intervis vis dar neišėjo mergaitė numetė dar vieną uogą. Net nereikėjo nusisukti, kad avietė pradingtų.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #62 Prieš 6 metus »
Mergaitė nusišypsojo. Viskas vyko pagal planą. Kas žino, gal su šiuo interviu mes tapsime draugai? paklausė savęs. Tada atėjo laikas paskutinei daliai. Sofija atsiklaupė ant žemės ir iš dėžutės paėmė dar tris uogas ir paliko savo saujoje. Nuleido ranką žemyn ir atlenkė pirštelius. Netrukus pajuto kaip ant delno užlipa mažos kojytės. Vis dar jų nematė, bet vis geriau nei nieko. Viena po kitos išnyko ir visos avietės, bet kai jų nebeliko, mergaitė vis tiek jautė intervį ant delno. Bijojo net pirštą pakrutinti. Juk dabar negalima prarasti padarėlio.
- Jei pasirodytum, galėčiau tau duoti dar daugiau raudonų uogų. Ne tik šiandien, bet ir kitą dieną jei tik susitiktumėm,- švelniai sušnabždėjo lyg išduodama didelę paslaptį. Palaukė keletą akimirkų, bet nieko neįvyko.
- Jei panorėtum galėčiau palikti visą savo dėžutę su jomis,- nepasidavė varniukė. Galiausiai, lyg pamąstęs ir apsisprendęs, intervis iš niekur nieko pasirodė. Sofija išsišiepė. Jai pavyko. Taip ir maniau. Uogas mėgsta visi pamanė mėlynakė.
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams | '17-'18 žiema
« Atsakymas #63 Prieš 6 metus »
Jaunoji profesorė ganėtinai atsipalaidavusi sekė veiksmą kieme. Mokiniai tai susispietę kuždėjosi, nepatikliai žvilgčiodami per petį, tai ką nors meistravo susirietę, tai strakaliojo pirmyn atgal dėl net pačiai Rose nežinomų priežasčių. Nepaisant to, stebėti, kaip kiekvienas savo išmanymu stengiasi įveikti užduotį, buvo smagu. Jos pačios atmintyje dienos, kai pamokų metu turėjo plušėti išsijuosusi ir stengtis darbą užbaigti sėkmingai ar bent jau su visomis galūnėmis, ėmė atrodyti tolimos. Ir nors tai nė nebuvo taip jau seniai, tačiau viskas vis tiek virto tik prisiminimais, išplaukusiai tarytum iš sapno, galbūt net ne jos pačios sapnuoto. Keistas jausmas, nieko nepridursi.
Laikas bėgo it tikras pasiutėlis, niekas negalėtų to paneigti, ir Rosemarie nė nepajuto, kaip netikėtai klegančius balsus nustelbė mokyklos varpas, skelbiantis pamokos baigtį. Mergina tuo metu pakėlusi galvą šildėsi paskutiniuose saulės spinduliuose, tad iš pradžių nė nesusivokė. Visgi, vos po keleto akimirkų staigiai pašoko ant kojų ir išplėtusi akis pamosikavo rankomis.
- Kas spėjot, kas nespėjot, kam pavyko, kam galbūt šįkart – ne, tačiau visi be galo šauniai padirbėjote. Na, bet kad ir kaip apmaudu, pamokos laikas išseko, tad nebenoriu jūsų užlaikyti. Sėkmės likusioje dienos veikloje, o mes tikiuosi pasimatysime per kitą magiškųjų gyvūnų pamoką.
Vos išskubėjus paskutiniam mokiniui, Rose apsižvalgė aplinkui. Didelės betvarkės nebuvo, tačiau vis tiek išsitraukė burtų lazdelę. Keliais mostais aptvarkiusi darbo aplinką bei išvaikiusi pamokai surinktus intervius, profesorė ir pati nebeužsibuvo. Surinkusi visus pledukus, apleido nuošalų paežerės kampelį iki kito karto.

I wish I told a different tale