[Vintė Adamson]

 Ak, kaip greitai lekia laikas! Mokslo metai jau beveik įpusėjo, o magiškų gyvūnų priežiūros profesorė Margareta Givens tik dabar sugrįžo iš praktinių kursų, skirtų visiems magizoologams, vykusių pačioje magiškų gamtos mokslų sostinėje - Brazilijoje esančiame Kastelobrūše. Moteris juose dalyvavo, nes norėjo pasisemti naujos patirties bei pagilinti savo žinias. Ir išties, jai pasisekė, mat tiek kelionė, tiek mokymai pasirodė puikūs. Tebuvo viena bėda - jai velniškai trūko Hogvartso.
  Vos pamačius pilies bokštus, Margaretos veidą nušvietė plati šypsena. O ką jau ir bekalbėti apie džiaugsmą, smulkiam jos kūneliui lekiant taip gerai pažįstamais koridoriais. Stebėtojas iš šalies galėjo pamanyti, kad ši šviesiaplaukė - aukštesniųjų kursų mokinė, besilinksminanti dėl gauto gero pažymio.
  Šiandien profesorė Givens mindžikavo vietoje, mat negalėjo sulaukti pirmosios šių mokslo metų magiškų gyvūnų priežiūros pamokos. Stovėdama klasės priekyje meiliai pasisveikino su kiekvienu mokiniu, įžengusiu į patalpą. O ypač švelniai labinosi su naujais veideliais - pirmakursiais.
  - Laba diena, mokiniai, - visiems susirinkus prakalbo albinosė. - Manęs nepažįstantiems prisistatysiu. Esu Margareta Givens, Hogvartse mokytojausiu jau trečius metus. Viliuosi, jog jums patiks šiųmetinės mano dėstomos pamokos.
  Pasakiusi įžangą, profesorė nusprendė nieko nelaukusi paaiškinti šiandienos pamokos temą:
  - Ar esate pastebėję tam tikrus panašumus tarp žiobariškų ir magiškų gyvūnų? Pavyzdžiui, kentaurų ir arklių kojos yra kone vienodos. Viskas atrodytų paprasta, tačiau... Kaip manote, kuris iš šių gyvūnų atsirado pirmasis, o kuris kilo iš pirmojo? Žiobariškas iš magiško ar magiškas iš žiobariško? O kaip yra su kitais gyvūnais? Į visus šiuos klausimus atsakymus sužinosite per artimiausią valandą. O dabar prašau pasidalinti pirminiais savo spėjimais ir pateikti bent po vieną panašių magiško ir žiobariško gyvūnų pavyzdį.

((Tikiuosi, jog supratote, ko prašau. Jei ne, visuomet galite rašyti man asmeniškai,
 pažadu atsakyti į kiekvieną klausimą. Sėkmės!))

[Monica Lilly Moonlight]

Monika laukė nesulaukė Magiškų gyvūnų priežiūros - merginai, kuriai Žiobarotyra ir Ateities būrimas buvo tikra kančia, be galo džiaugėsi grįžusia profesore Givens, nors buvo pirmakursė. Tačiau, nors Mėnesiena ir neturėjo progos susipažinti su šia dėstytoja, ji džiaugėsi artėjančia proga - ir dėl profesorės, ir dėl pačios pamokos.
Kai išgirdo klausimą, pirmiausia Monika susimąstė. Jai niekada nebuvo kilęs šis klausimas, o dabar, jį išgirdus, pasidarė rimtai įdomu - Švilpė nenustebo savo susidomėjimu. Juk nuo vaikystės dievinu gyvūnus - tiek magiškus, tiek ne. Reikia tik pagalvoti...
Vis dar mąstydama mokinė pakėlė ranką.
- Mano nuomone, pirmi atsirado žiobariški gyvūnai. Juk pati magija progresavo vėliau nei žiobarai, vėliau išsivystė, jei taip galima pasakyti, burtininkai, o kartu su jais - ir magiški gyvūnai. Manau, geriausias pavyzdys būtų ječiai, arba kitaip sniego žmonės: pasaulis, kaip ir burtininkai, puikiai žinojo apie ištvermingąsias kalnų gorilas, o vėliau dėl didelio tuometinio magijos naudojimo kalnuose išsivystė magiškų sugebėjimų turintys ječiai. Tiesa, juos bandyta nuslėpti, bet žiobarai vis vien susidūrė su šiais gyvūnais. Tiesą sakant, žiobarų dėka tolimą kalnų gorilos giminaitį vadiname ječiu...

[Rafaela Ginoble]

 Raudonplaukė įžengusi tik linktelėjo profesorei ir nupėdino link suolo kažkur klasės vidury - ne pernelyg arti, kad neatrodytų moksliukė ir neatkreiptų į save nereikiamo dėmesio, tačiau ir ne pernelyg toli, kad neatrodytų visiškai nesidominti pamoka. Net jei taip ir buvo, verčiau to nerodyti. Ypač, kad šioji pamoka nebuvo iš tų, kurių vertingumą ir naudą galima būtų aprašyti kaip papildomas laikas miegui.
 Dallifrėja smalsavo, kur profesorė buvo pradingusi gerą pusmetį, tačiau žinojo, kaip nesmagu būna, kai kas nors kišasi į asmeninius reikalus, tad į savo įgimtą varnišką smalsumą nekreipė jokio dėmesio. Ypač, kad bene iš karto prasidėjo pamoka, o kartu su ja - ir klausimai.
 - Aš manyčiau, kad tai priklauso nuo gyvūno rūšies, - kilstelėjusi ranką atsakė, - Na, žinote, tam tikrais atvejais pirmi buvo magiškieji gyvūnai, kaip, tarkime, testraliai ar goblinai. Tačiau kitaip yra, jei kalbėsime apie magiškuosius gyvūnus, kurie yra dviejų kitų gyvūnų mišiniais, kaip jūsų minėtieji kentaurai ar hipogrifai. Tai juk paprasčiausiai sukryžiuotos dvi gyvūnų rūšys, nieko nauja. Tik nenorėčiau žinoti, kaip tokie ,,mišrūnai" atsirado, - blankiai šyptelėjo.

[Claudie Amneta]

 Trečiakursė skubėjo į pamoką, kurios šiek tiek, nors ir nepripažino, bet laukė. Dažniausiai per pirmąją pamoką, o ypač tada, kai profesorės kurį laiką nebūna, paprastai mokytojai būna laimingesni, labiau nori vesti pamokas (nes nespėja atsibosti), švelniau baudžia ir galima užsidirbti daugiau taškų. Na, čia tokie jos gal teisingi, o gal ir ne pastebėjimai. Gal taip yra iš tiesųjų. Tereikia šiek tiek palaukti ir viskas išaiškės.
 -Sveiki,- pasisveikino su profesore ir atsisėdusi ėmė klausyti prisistatymo, kurį girdi jau ne pirmą kartą. Jį sako kiekvienas profesorius kiekvienais metais. Kaipgi nepažinsi? Juk jau trečius metus ji mus mokys. Šyptelėjusi išklausė užduoties ir bandė kažką sugalvoti. Nebuvo pirmoji atsakiusi, tad teko galvoti atidžiau: nenorėjo atrodyti nukopijavusi, o ir originalumo reiktų daugiau. Žinoma, jei nori prisidėt prie savo koledžo.
 -Aš pritariu, kad tai priklauso nuo rūšies. Sakyčiau, kad tie gyvūnai, kurie senų senovėje nepriklausė žiobarams, tiesiog gyveno miške ir vengė žmonių nepriklauso niekam. Tik tada, kai žiobarai bandė prisijaukinti gyvūnus, jie atsiskyrė ų žiobariškus ir magiškus. Nėra tiek žinių, kurios paliudytų ar akmens amžiuje gyvūnai buvo magiški ar paprasti. Iš archeopteriksų,- padarė pauzę, galvodama ar teisingai ištarė. Turbūt čia nėra dinozaurų žinovų, tad nėra taip svarbu.- Išsivystė tiek magiški paukščiai, pavyzdžiui hipogrifai ir feniksai, tiek žiobariški - žvirbliai ir šarkos.
 Ką nors pridėti prie šio keisto (ir turbūt klaidingo) spėjimo nebeturėjo ko pridėti. Vis tiek turbūt atspės vienas ar vos keli mokiniai - mažuma. Grifė suprato šią tiesą ir tyliai atsiduso.

((+1 taškas))

[Bethany Landworth]

   Rudaplaukė gerai nusiteikusi žingsniavo į pirmąją Magiškų Gyvūnų Priežiūros pamoką. Buvo gan keista beveik pusę mokslo metų nematyti profesorės Givens ir nedalyvauti jos mokomajame dalyke, tačiau kartu buvo ir gan gerai atsipūsti bent nuo vienos pamokos.
   Bethany greit įlindo į kabinetą ir linksmai pasisveikino su profesore. Paėjėjusi kiek tolėliau nuo durų grifė ėmė dairytis sau vietos. Po kelių sekundžių jau buvo benueinanti į patį klasės galą, tačiau kiek pagalvojusi pasuko link pažįstamos mergaitės. Juk linksma bent vieną pamoką nesėdėti vienai.
   - Sveika, Claudie, - pasisveikino ir klestelėjo ant šalia esančios kėdės. - Neprieštarausi, jei sėdėsim kartu? Pagalvojau, kad taip linksmiau...
   Mergina nusišypsojo, dėl viso pikto išsitraukė užrašų knygutę bei plunksną ir ėmė klausytis profesorės.
   - Aš beveik pritariu Dallifrėjai, tačiau manau, kad kai kurie magiškieji ir ir visi žiobariški gyvūnai atsirado tuo pačiu laiku, tarkim vilkas ir akromantula. O visi likusieji magiškieji gyvūnai, kurie yra hibridai, dviejų ar daugiau gyvūnų mišiniai, išsivystė tik paskui, iš žiobariškų. Chimera atsirado susiporavus liūtui, ožiui ir... drakonui... Nors aš net nenumanau, kaip jie sugebėjo. Visi trys. 

[Sofija Orel]

Šarlotė įėjo į klasę begalo susijaudinusi, juk nuo to laiko kai sužinojo esanti burtininkė ji tik ir laukė kol susipažins su įvairiais magiškais padarėliais. Pravėrus duris mergaitę pasveikino meili mokytojos šypsena, išties primakursė pamanė, jog tai vyresnių klasių mokinė  ir tik pamačiusi, kad moteris sėdi mokytojo vietoje Šarlotė susiprato, juk spokso į magiškujų gyvūnų priežiūros profesorę. Pamaniusi, kad dėbsoti nemandagu, pasisveikino ir nubėgo sėstis.
Kabinetas mergaitei labai patiko, šviesios sienos ir dailios žydros užuolaidos skleidė joukumą ir šilumą kuris atrodo paveikė ne vien Šarlotę.
Mokytojai pasisveikinus ir uždavus klausimą švilpynukė ėmė įtemptai galvoti, o priėjusi apytikslią išvadą pakėlė ranką. Profesorei žvilgtelėjus mergaitės pusėn pirmakursė atsakė:
 – Manau, kad žiobariški gyvūnai atsirado pirma ir tik kai burtininkai ėmė naudoti magiją kai kurie gyvūnai, bei augalai mutavo ir tapo magiškais.

[Daniela Kravitz]

Daniela lėtai pėdino į magiškų gyvūnų priežiūra. Ji nelabai suprato, kodėl ta pamoka privaloma ir tuo nesidomintiems mokiniams, bet nebandė bėgti iš pamokos. Kad ir naujokė, Klastūnynui stengėsi uždirbti taškų, nors kitiems jos atsakymai ar atlikti darbai pasirodydavo netradiciniai ar keisti. Koks skirtumas. Tai mokykla. Taip turi būti. Kravitz mintyse šyptelėjo. Greičiausiai aš kokia ypatinga, - dar sarkastiškai pamanė ir atsisuko į profesorė Givens.
Į jos klausimą atsakė keli mokiniai {arba keliolika. Daniela nelabai viską sekė. Jos atsakymas jai buvo svarbiausias}, tada ranką pakėlė Daniela. Ji kruopščiai rinko žodžius, tačiau miną nutaisė atsainią.
- Manau, yra skirtingai. Tarkime, pirma atsirado žiobariškieji žirgai, o tuomet, kai jų gimtąsias vietoves užpildė kerai, jie taip pat įgavo magiškų galių ir virto vienaragiais. Arba atvirkščiai, pirma išsivystė krakenai, o vėliau jie evoliucinavosi - tapo kalmarais. Nelabai kokia evoliucija, tačiau kaip pavyzdys tinka, - šykščiai šyptelėjus tamsiaplaukė susmuko kėdėje ir įsispoksojo į profesorę.

[Saulė Šiltuolė]

 Saulė laukė pirmosios savo magiškujų gyvūnų priežiuros pamokos. Vos įėjusi į klasę iškart atsisėdo į suola pačiam prieki. Ji bandė atidžiai klausytis profesorės nors ir nelabai sekėsi. Pagaliau išgirdusi klausima Saulė beveik pirmoji pakėlė ranka.
-Profesore, manau, kad pirmesni atsirado žiobaryškieji arkliai. Ir dar vienam gyvūno pavyzdžiui galiu pasiūlyti Hipogrifą. Kadangi priekinė jo kūno dalys kaip erelio, o užpakalynė žirgo.
 Tai pasakiusi Saulė nuleido ranka ir truputi susigėdo. Bet niekas nepuolė jos ižeidinėti ir beveik niekas į ją nežiurėjo. Jai buvo truputi neramu, kad galėjo pasirodyti panaši į moksliukę. Taip pat bijojo nesusirasti draugų, nes buvo naujokė. Bet mergaitė prisiminusi jog priklauso Varno Nago koledžui nusiramino. Ir nusprendė aiškiai parodyti kodėl priklauso šiam koledžui. Todėl toliau atidžiai klausėsi profesorės Givens.

[Ashley Shaw]

Ashley sau klaidžiojo po atrodo nesibaigiančius, paslaptingus Hogvartso koridorius neapsispręsdama į kurią pamoką skubėti. Tačiau nereikėjo ilgai galvoti, nes Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka turėjo vykti pirmą kartą šiais metais ir grifiukė tiesiog privalėjo į ją nueiti. Jei ne dėl savęs, tai bent dėl savo koledžo (o jei pavyks nuo kažko taškiuką nuplėšt ir "permest" į Grifų gūžtos sąskaitą?).
Per koridorių nuskambėjo varpas ir mergaitė nieko nelaukusi nustraksėjo į Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Lėtu žingsniu pirmakursė priėjo prie sunkių kabineto durų ir jas pravėrė. Suoluose sėdėjo jau nemažai mokinių, todėl apsidairiusi ir susiradusi sau priimtiniausią vietą ( trečia eilė nuo priekio, ketvirtas suolas ) atsisėdo. Ilgai nelaukusi profesorė pagaliau prakalbo. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė gana gera, jau vien tas, kad ši paliko mieląjį Hogvartsą ir važiavo gilinti savo žinias, reiškė atsidavusią profesorę.
Margareta. Margareta Givens. Toks buvo vardas naujosios mokytojos, šiais metais dėstančios Magiškųjų gyvūnų priežiūrą. Netrukus kaip ir įprasta nuskambėjo pirmasis pamokos klausimas. Šiek tiek palaukusi, bei leidusi pasireikšti keliems mokiniams, pagalvojusi rudaakė kilstelėjo ranką, bei spėjo:
- Profesore, manau, jog pirmiau atsirado žiobariškasis pasaulis. Ne išimtis ir žiobariškieji gyvūnai. Pavyzdys... - trumpam sustojo mergaitė, nes ją išpylė šaltas prakaitas. Kas man darosi? Taip skauda galvą.. Tada mergina pradėjo drebėti.
- Ba... Bazilis... Ba - zi - lis -kas, - stengėsi pabaigti grifiukė, tačiau liežuvis taip pynėsi ir ji pati nesuprato kas gi darosi. Taip dar niekada nebuvo. Tikriausiai tų uogų darbas, kurių ragavau miške.. Sukaupusi paskutines jėgas ji tęsė:
- Šis ma... magiš.. magiškasis gyvūnas yra dviejų žiobariškųjų gyvūnų mišinys. Gaidžiui arba vištai susiporavus su gyvate arba rupūže, iš kiaušinio išsirita magiškasis gyvūnas - baziliskas, -  kaip tik galėdama greičiau baigė rudaplaukė ir atsisėso į savo kėdė. Nagi.. Pakentėk iki pamokos galo. Jau tuoj. Mergaičiukė stengėsi iškęsti šią pamoką, tačiau sulig kiekviena minute darėsi vis lengviau, kol galvos skausmas atslūgo, o ir kalbėti atrodo jau ne taip sunku. Tad praėjus dešimčiai minučių Ashli jautėsi kuo puikiausiai, tarytum nieko nebūtų nutikę. Mergaitė nukreipė žvilgsnį į profesorė Givens ir laukė teisingo atsakymo iš jos lūpų.

[Clementine Martes]

Klastuolei visą laiką patikdavo, gyvūnai .Todėl skubėjo į magiškų gyvūnų priežiūros pamoką. Šitą pamoką ji nusprendė tikrai nepraleidinėti, nes šį pamoka , pirmakursei vyks pirmą kartą. Suskambant varpui , Emillia buvo jau prie durų. Atidarius duris, pasisveikino su mokytoją , aplink pasižiūrėjo, visos vietos buvo vos ne užimtos, jeigu tik reikėtu atsisėsti šalia kažko. Bet gale buvo suolas kamputyje. Atsisėdus klastuolei , mokytoją pradėjo pamoką. Mokytoją Emilliai iškarto patiko , nors ji jos dar nepažinojo. Išklausius mokytojos, Emilliai pačiai daug kilo klausimų. Bet tikrai, kokie gyvūnai atsirado pirmi? Žiobariški ar magiški? Visgi knygose buvo sakoma , kad pirma tai atsirado magiškas pasaulis. Todėl gyvūnai irgi . Bet ar tikrai? Susimąsčius Emillia pakėlė ranką ir taria :
- Kalbant apie kentaurus, tai man atrodo, kad pirmi atsirado žiobariški arkliai. Bet kalbat apie kitus gyvūnus gali būti ir atvirkščiai. atsirado ankščiau negu žiobariški. Turiu pavyzdį ,irgi lyg magiško ir žiobarų gyvūna. Klabertas tai toks medžiuose gyvenantis padaras, kuris atrodo kaip beždžionės ir varlės hibridas. Jis turi stiprias rankas ir kojas, tai leidžia jam lengvai keliauti medžiais, dar turi trumpus, nedidelius ragus ant galvos. Man atrodo , kad jis yra žiobariškų gyvūnų sukryžiuotas , bet vistiek lyg turi savo magijos. Mokytoja , o kaip dėl feniksų ?
Nuleidus ranką , Emillia greitai nutilo. Visgi kokias aš čia pievas kalbu? Susigalvojo klastuolė, ir laukė mokytojos atsakymo.

[Edvardas Džeklouvas]

Edvardas gan ilgai laukė būtent šios pamokos.  Kitos iš pavadinimo jo nedomino, o už jų praleidinėjimą bausmės nesusilaukė dar.
  Vos nepasišokinėdamas klaidžiojo painiais koridoriais ir tikėjosi kuo greičiau išvysti tinkamas duris. Liko vos kelios sekundės iki varpo ir Jacklow įžengė į kabinetą.
-Laba diena, profesore, - skaisčiai nusišypsojęs pasisveikino. Kiek galima mikliau šmuršktelėjo į pirmą suolą, išsitraukė reikalingas priemones, droviai šnairuodamas kitų mokinių pusėn. Beveik visi atrodė vyresni, kas truputėlį jaunėlį baugino.
  Mokytojai prisistačius varnanagiui pasidarė jaukiau, jog nereikės jaudintis, kaip kreiptis į profesorę. Taip, jis visada pergyvena dėl mažiausių smulkmenų. Išgirdus klausimą ir pabirus jo atsakymams pirmakursis visai pasimetė, o pačiam pateikti savo variantą visai išgaravo iš galvos.

[Vintė Adamson]

Margareta linktelėdavo po kiekvieno mokinio atsakymo, mat kone visuose juose buvo nors kruopelė tiesos.
  - Niekas viso šio dalyko nepaaiškino visiškai teisingai, todėl tai pasistengsiu padaryti aš. Žiobariškų gyvūnų egzistencija prasidėjo natūraliai, vykstant evoliucijai, jiems įtakos magija neturėjo. Tačiau, atsiradus pirmiesiems burtininkams, šie pradėjo svajoti, kiek daug kasdien galėtų padėti gyvūnai su tam tikromis ypatybėmis. Galų gale kažkas pabandė fantazijas perkelti realybėn. O tuomet prasidėjo eksperimentai su žiobariškaisiais gyvūnais, - Margareta atsikrenkštė. - Ši tema itin sunki, mat tieji... hmm... eksperimentai, - verčiau "egzekuzijos", - pagalvojo, - buvo žiaurūs. Būtybės buvo kankinamos ir žudomos dėl burtininkų gerovės. Yra daug kontraversiškų nuomonių šiuo klausimu, vieni teigia, kad tai buvo nepateisinama, o kiti laikosi nuomonės, jog, jei ne tie kankinimai, galbūt neturėtume magiškųjų gyvūnų. Kad ir kaip ten būtų, apie tai jums daugiau gali papasakoti magijos istorijos dėstytoja. Aš tik noriu pasakyti, kad pirmosios magiškos galios gyvūnuose atsirado neatsitiktinai. Tiesa, vėliau jos pradėjo maišytis, mat skirtingiems tos pačios rūšies organizmams būdavo skiepijamos skirtingos ypatybės. Todėl daugelis dabartinių gyvūnų yra kelių burtininkų sukurtų veislių mišinio vaisius.
  Albinosė šia tema galėjo kalbėti ir kalbėti, diskutuoti ir diskutuoti, bet suprato, kad geriau užsičiaupti nieko nelaukus. Juk dar reikia užduoti praktinę užduotį!
  - Mokiniai, šiandienos užduotys individualizuotos. Atidarę klasės gale esančią spintą, kiekvienas rasite dėžutę su savo vardu. Joje sudėta visa informacija bei priemomės, kurių jums reikės užduočiai įvykdyti. Sėkmės!
  Kai vaikai pakilo iš vietų, Margareta padarė atvirkščiai - prisėdo. Šviesiaplaukė iš gremėzdiško stalo stalčiaus išsitraukė sausainių dėžutę. Tų pačių, kurių kiekvieną mielą rytą įsigydavo Kiauliasodyje esančioje konditerijos krautuvėje. Nuolatinė klientė kepyklėlėje kaskart apsilankydavo lygiai 9:15, todėl kątik iškepti skanėstai, sukrauti į puošnią dėžutę, visada jau laukdavo jos ant prekystalio.
  Givens nusprendė užkrimsti, kol stebėsianti, kaip darbuojasi mokiniai. Smulkūs piršteliai čiupo cukrumi apibarstytą riestainėlį, o neilgai trukus jis, kaip ir dar sekantis, atsidūrė tarp Margaretos lūpų. Šiandien kepiniai buvo kaip niekad saldūs. Profesorei tai pasirodė keistoka, bet ji tik apsidžiaugė, mat nėra dalyko, kuriam pakenktų papildomas šaukštelis cukraus.
  Ištuštinusi pusę dėžutės, po vienu sausainiu albinosė rado raštelį, ant kurio kreivoku raštu buvo pakeverzota "taip bus geriau". "Matyt, tai savininkas bus sumanęs nuo šiol kartu su sausainiais pridėti po citatą", - žaismingai pamanė raudonskruostė.
  Ak, kad tai būtų buvę tiesa.
  Niekas nė nenumanė, jog jau po poros minučių šviesūs profesorės plaukai plaikstysis ant šalto klasės grindinio, o jos kūnas purtysis dėl oro trūkumo.

[Yecatherine Delilah Lutterworth]

   Net jei ir kova tarp burtininkų jau buvo pasibaigusi, tai nereiškė, kad problemos dingo kartu su įvykiu. Deja, ant blogio vadės pečių užkrito dar daugiau atsakomybių: paslėpti nemokšiškus "blogiukų" žingsnius, ištrinti pėdsakus, keisti susitikimų vietas, perduoti informaciją, ruoštis puolimui, gynybai, dalyvauti įvairiuose užpuolimuose - tiek iš jos pusės, tiek atremti priešininkus iš Ministerijos. Tiesą sakant, moteris laikė rankosė visos Anglijos saugumą, tačiau tai nepadėjo esant šioje situacijoje - tekdavo nesukelti įtarimo, mirčiai pasiųsti savo pavaldinius...
   Anksčiau jai tai nebūtų rūpėję, bet visiškai atsitiktinai į jos gyvenimą įsiveržė šviesi it skaistus vasaros rytas moteris - Margareta - ir apvertė kovotojos gyvenimą aukštyn kojomis: išlaisvino jausmus, kuriuos taip ilgai skandino demonė, privertė rūpintis kažkuo, ne tik savimi. Būtent dėl šių priežasčių Jekaterinai darėsi vis sunkiau kovoti su gėrio puse, kurioje, deja, oficialiai įrašytas laikėsi jos mylimosios vardas.
   Mylimosios, kurią šioji pavojinga demonė brangino labiau už savo pačios gyvybę.
   O dabar jai grėsė pavojus.
   Tarsi viesulas moteris lėkė Hogvartso koridoriais, įniršis kaip niekad pulsavo galvoje, šešėlis it nevaldoma jėga trenkėsi į puikiai žinomos klasės duris. Nuo juodu apsiaustu apsigaubusios figūros kilo juodos ugnies pliūpsniai. Iš po gobtuvo švietė skaisčiai raudonos akys.
   Rainelės akimirksniu nukrypo į ant grindų gulinčią albinosę. Ją apspitę mokiniai purtė moterį už pečių, šaukė pavarde. Stipri baimė sumišo su siaubingu įniršiu. Moteris priklaupė ant vieno kelio šalia kūno ir ėmė dirbti lazdele. Rodos, vienam burtažodžiui nesuveikus turėjo padėti kitas, tačiau...
   Išvada buvo tik viena.
   Demonė sustingo. Atrodė, lyg visas pasaulis sustojo.
   Moteris pakėlė mylimosios kūną it lengvą plunksną, priglaudė prie krūtinės ir mostelėjo lazdele. Per visą pilį nuaidėjo garsus sprogimas, aplink pažiro skeveldros ir juoda ugnis.
   Jiems atslūgus nei blogio vadės, nei Margaretos jau nebuvo likę, tik orą perskrodė balsas. Aš atkeršysiu.