0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #45 Prieš 3 metus »
Profesorė Vilė saugiai atsidūrė privačioje palatoje. Trevonei jau mažas akmuo nuo širdies nusirito, kadangi jai ir jos bendraklasei pavyko atvesti profesorę madam Pomfri. Palatoje Glitynė pasimetė, nes profesorė Phoenix pradėjo verkti, mergaitė norėjo padėti, bet nebežinojo kaip. Kristina išbūrė šiltos arbatos (dėl ko grifiukei vėl atėmė žadą Kristinos sugebėjimai), o Trevonie beliko apkloti ir paimti mokytojai už rankos. Mažoji ragana neturėjo stipraus ryšio su šeima, neturėjo draugų, todėl pradėjo jausti ypatingą ryšį su mokytoja. Mokytojai riedėjo ašaros lyg pupos ir Glitynė nesuprato kodėl.
-Profesore, ar jums labai skauda?,- nedrąsiai paklausė Trevonie. Nerimas vėl grįžo dėl Vilės sveikatos.
Po geros valandėlės Kristina atsigulė šalia mokytojos laisvoje lovoje, o Trevonei pasiūlė kitoje lovoje vietą. Grifiukė dėl šio pasiūlymo norėjo taip plačiai nusišypsoti, kadangi ji neturėjo kuo rūpintis ir jai būtų taip gera būti šalia žmonių, kurie pirmą kartą jai linki gero...
Vidurnaktį Glitynė pabudo, priėjo šalia mokytojos, užklojo ir patikrino temperatūrą, nes nežinojo daugiau kaip padėti. Priėjo prie savo klasiokės, tačiau nedrįso padaryti to paties, nors matė, kad galbūt ir Granger serga.
Always.

*

Magdelė

Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #46 Prieš 3 metus »
 Vilė nusiminusi sėdėjo atsirėmusi į Christinos pečius, paėmusi Trevonie ranką ir priglaudusi abi mergaites prie savęs.
 - Ačiū jums, - šniurkštelėjo mergina.
 Staiga ji pajuto, kad Christina visa sukaitusi.
 - Ar viskas gerai? Gal kuo galiu padėti? - ji prisitraukė prie savęs Christiną.
 Palietusi lūpomis jos kaktą pajuto, kad mergaitė visa dega.
 - Chris! Tu sergi!
 Ji paskubomis atsistojo. Sugriebusi grifiukės ranką ji nunešė mažutį mergaitės kūną į lovą, paguldė,užklojo ir rūpestingai apkamšiusi tyliai tarė:
 -Tu tik nurimk. Viskas bus gerai.
 Tuomet išsitraukė eliksyrų rinkinį, kurį visada nešiodavosi ir atkimšo vieną iš buteliukų. Viduje esančio skysčio Christinai davė du lašus ir prisėdusi šalia ėmė glostyti mergaitės plaukus.
 Rūpinadamasi kitais ji visad pamiršdavo savo interesus. Štai ir dabar nebejautė jokio silpnumo. Tik ėmė tyliai niūniuoti Christinai migdančią melodiją. Netrukus tyliu švelniu balsu uždainavo:
                                                  Ten, kur žemės pakraštys
                                                  Teka upė ten srauni gili
                                                  Mik mieloji tu ramiai
                                                  O paslaptis paliki jai...
 Ji apkabino abi mergaites. Apgaubė save ir jas šiltais užklotais, gurkštelėjo arbatos ir įsitaisė tarp minkštų pagalvių. Prieš užmigdama dar pasakė:
 - Aš jus myliu.

*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #47 Prieš 3 metus »
Profesorė dar ilgai sėdėjo paėmusi Trevonės ranką. Mergaitei buvo gera, vėliau ją suėmė miegas, tačiau nenorėjo paleisti profesorės tokiu sunkiu momentu, nes vis dar nežinojo, ar mokytojai skauda. Taip prasėdėjo valandėlę, kol profesorė pajuto, kad Kristina serga. Vilė nebesirūpino savo sveikata, o puolė padėti mergaitei, dėl to rudaplaukė labai susijaudino.
-Jūs gulėkit, profesore Phoenix, aš pasirūpinsiu Kristina,- šoktelėjo Glitynė.
Ji matė, kad galbūt ir Kristina kenčia skausmą. Tą akimirką Trevonie gulėtų mergaičių bendrabutyje, bet buvo žvali, ypač po to, kas nutiko bokšte. Ji troško kaip nors padėti, todėl grifė ėmė dairytis po palatą ir surado laisvą pledą, juo užkamšė Kristiną.
-Amm, Kristina?,- nedrąsiai paklausė Trevonie,-Koks burtažodis arbatai išburti?
Klasiokė neatsakė. Mažoji ragana pradėjo keikti save, kad per mažai skaitė "Tipinių kerėjimų" knygą ir dabar nežino kaip padėti Granger. Nieko nepešusi atsigulė šalia profesorės ir užmerkė akis. Ji pirma kartą patyrė tiek nuotykių per savo pirmąjį kursą Hogvartse, todėl iš karto užmigo. Gaila, bet neišgirdo paskutinio mokytojos pasakymo, kurį Glitynė ilgai būtų branginusi.
Vėlai naktį pirmakursė pabudo. Pajuto, kad jai skauda pilvą. Na taip, vakarienės tai nevalgei,-nusišypsojo mergaitė pati sau. Tačiau skausmas rėžė pilvą. Daugiau grifiukė nieko nebeprisiminė.
Always.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #48 Prieš 3 metus »
Viskas bus gerai- tikėjo savimi Kristina. Ji ligoninėje ir ji pasveiks, o mergaitei būti šalia pačios geriausios profesorės, nebuvo baisu ir buvo ramu. Tamsiaplaukę ėmė miegas, nes profesorė buvo tokia miela, kad net padainavo migdančią melodiją. Kristina geros mamos neturėjo, jos mama niekados jos neaplankydavo, nepriimdavo į namus ir net gi nekęsdavo burtininkų, o pirmakursė jautėsi lyg ji būtų jos mama, tas jai patiko, nes jai patiko būti mylimai ir kai ja kažkas rūpinasi. Kuo toliau tuo daugiau ėmė miegas ir mergaičiukė net nepastebėjo kaip akys pačios užsimerkė. Kristina pradėjo sapnuoti sapną kuriame ji buvo geltona suknele, aukštais bateliais, paleistais tamsiais plaukais, o aplinkui graži pieva kurioje lakstė mieli zuikučiai. Sapne mergaitė sėdėjo ant medžio ir žvalgėsi aplinkui, viskas buvo gražu kol nepasimatė tų kvailų klastuolių, kurių tuo metu Kristina labiausiai nekentė. Jie pradėjo mesti į mokinę kiaušinius ir juoktis kaip asilai. Iš viso to siaubo grifė atsibudo ir suriko:
- Vile!? Trevonie!?
Profesorė gulėjo savo lovoje, o Trevonie gulėjo taip pat. Noriu valgyti..



*

Magdelė

Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #49 Prieš 3 metus »
 Vilę pažadino riksmas.
 - Christina?Ar kas negerai? - išsigandusi sušuko mergina.
 Ji priėjo prie grifiukės, uždėjo delną jai ant kaktos. Temperatūra buvo nuslūgusi. Tas merginą pradžiugino. Vilė priėjo ir prie Trevonie, tačiau tamsoje nematė ar ši miega. Ji nusprendė sudainuoti antrą dainos posmą. Prisėdo prie mergaičių, išsitraukė mažą ukulėlę, kurią visad nešiodavosi ir vėl tyliai uždainavo:
                                         Vandenyse jos tyruos
                                         Klausimą tu jai gali užduot,
                                         Nerk giliai į jos gelmes
                                         Tik atsargiai gali nuskęst...
 Švelnūs ukulėlės garsai ir jos balsas sukūrė vientisą, kone magišką melodiją. Staiga Vilė pasijuto kalta.
 Juk šios dvi grifiukės aukojasi dėl manęs nuo to įvykio bokšte... Norėčiau jas įsivaikinti...  pamanė mergina,.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #50 Prieš 3 metus »
Profesorė ir vėl gražiai uždainavo. Mergaitė vėl užsinorėjo miego, bet sapnuoti baisaus sapno nebenorėjo. Kadangi grifų gūžtos pirmakursė užsinorėjo valgyti, ji pakvietė gydytoją, o madam Pomfri atnešė juodos arbatos ir burtininkų nusakytos skaniausios košės. Visokiausių košių ir kūdikėlių maisto nelabai mokinė mėgo, bet kai sirgo norėjosi tiesiog bet ko.
- Ačiū madam Pomfri, labai skani arbata. - Mandagiai tarė tamsių plaukų atstovė.
Kristina pamanė jog valgyti nori ne tik ji, bet ir Trevonie ir Vilė, tad paprašė gydytojos dar vieną porciją košės ir šiltos arbatos, o savąją košę ir arbatą atidavė sergančiai profesorei.
- Imkite, jus tikriausiai išalkote, o aš gi vaikas, galiu ir pakentėti. - Nusišypsojusi pažvelgdama į mokytoją, tarė mergaitė.
Tegul pavalgo, vis gi ji man kaip mama..



*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #51 Prieš 3 metus »
Trevonie nubudo išgirdusi dainuojant profesorę Vilę. Nors melodija buvo labai graži ir svajinga, bet grifė išgirdo tik paskutinę dainos eilutę. Kol prisiminė kur ji yra ir kas nutiko, Glitynė atsisėdo lovoje, norėjo pažadinti profesorę, nes skausmas mergaitei rėžė pilvą. Pamačiusi užmigusią mokytoją jos nebekėlė, juk reikia jai poilsio po to kas nutiko su tokiais netikusiais bendraklasiais...
Netrukus pirmakursė vėl pabudo, nes užuodė gardžiausius kvapus. Užsidėjusi akinius grifiukė pastebėjo ant tos stalelio stovinčią košę, tokią pat, kurią kažkada labai seniai seniai vaikystėje virė mama... Trevonei suspaudė širdį. Ne mažiau suspaudė širdį, kuomet suprato, kad koše ją aprūpino madam Pomfri Kristinos dėka.
-Ačiū, Kristina,- šyptelėjo mergaitė.
Pasisotinusi nebenorėjo miego, todėl priėjo prie lango. Lauke išvydo geltoną taškelį, lygiai tokį patį, kurį matė astronomijos pamokoje.
-Profesore, ar čia vėl kometa?
Trevonie atsisuko į mokytojos lovą, bet nesulaukė atsakymo. Nukėlė tuščią dubenėlį ir puodelį nuo profesorės Phoenix stalelio, nunešė juos madam Pomfri.
Always.

*

Magdelė

Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #52 Prieš 3 metus »
 Jautrus miegas lyg skraistė apgaubė Vilės samonę. Mergina nubudo, pajutusi, kad Trevonie kažkas nutiko.
 - Ar viskas gerai? - paklausė ji stodamasi ir imdama lasdelę.
 Pamačiusi, kad mergaitė nunešė jos dubenėlį, Vilė nusišypsojo. Apkamšė miegančią Christiną, nedrąsiai palietė jos kaktą ir, pamačiusi, kad mergaitė nebekarščiuoja, patenkinta atsiduso.
 Tik dabar profesorė pagalvojo apie ateitį. Apie šeimą, kurią taip norėjo sukurti. Apie savo vaikus, apie vyrą ir apie tai, kad šios dvi mergaitės galėtų būti jos šeimos dalis. Geresnių dukrelių turbūt nė su žiburiu negalėtum rasti.
 Neramus Trevonie balselis prikėlė Vilę iš svajonių. Mergina atsargiai atsikėlė, nenorėdama pažadinti Christinos ir nužingsniavo prie lango.
 - Rodos, tai išties kometa, - neramiai pasakė ji. Tada atsisuko į netikėtai įėjusią madam Pomfri, - Bėkite!
 Vilė pačiupo keletą užklotų ir pagalvių, sugrūdo juos į savo krepšį ir paėmė ant rankų miegančią Christiną.
 Na ir kodėl, visur, kur tik pasisuku, atsiranda kometos!? piktokai pamanė Vilė.
 Atsisukusi, mergina tarė:
 - Fejervercius!.
 Kometa sprogo tyliai ir pavirto įspūdingais fejerverkais.
 Ką gi, matyt bėgti neteks pamanė ji.
 Profesorė paguldė abi mergaites sau prie šonų, vėl apkamšė ir paėmusi ukulėlę, dėl visa ko sudainavo paskutinį lopšinės posmą:
                                            Tik tiems, kas klauso širdimi
                                            Ji paslaptis visas atskleis.
                                            Tik ar išliksi savimi?
                                            Kai jau žinai, ką teks pakeist?
 
Mergina švelniai paglostė mergaičių nugaras. Taip mylėti jai dar neteko, tik nežinojo, kaip joms viską pasakyti. Tik staiga Vilė apsipylė nesuprantamomis ašaromis, karštomis kaip ugnis. Mergina niekad nesijautė tokia laimingai pavargusi.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #53 Prieš 3 metus »
- Prašau, neverkite! Nes aš tuoj ir pati apsiverksiu. - Tarė kiek susigraudinusi mokinė.
Kažkaip, pasidarė labai liūdna, mergaitė prisiminė jog vasarą neturės kur būti, nes kaip ir visados motina jos nepriims, o tėvas bus prisigėręs ir piktas. Bet nieko pakeisti Kristina negalėjo ir stengėsi daugiau apie tai nebegalvoti, o prašytis astronomijos profesorės jog ji įsivaikintų mergaitę, kiek nedrįso ir jautėsi nedrąsiai. Temperatūros pas Kristiną nebebuvo ir bent jau nebekarščiavo. Viskas buvo kaip ir gerai, greitai gydytoja turėjo išleisti ir profesorę ir dvi mokines. Tik po fejerverkų kuriuos padarė profesorė, mergaitei šiek tiek mirguliavo akyse. Grifų gūžtos pirmakursė dar atsigėrė truputėlį arbatos ir atsiguldama į lovą svajojo. Kaip fainai būtų jeigu ji mane įsivaikintų, švęsčiau nebe viena Kalėdas ir visas kitas šventes, turėčiau kas mane pasirūpintų, nes dabar viską darau pati, savarankiškai..



*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #54 Prieš 3 metus »
Trevonei pilvo skausmas atlėgo. Mergaitė jau geriau jautėsi. Dar būdama prie lango, išgirdo, kad pabudo profesorė. Iš tiesų, kaip raganaitė ir manė, taškelis danguje buvo kometa. Glitynė svajingai atsirėmė į palangę, lyg tai butų koks nerūpestingas vėjas už lango. Tuo metu pirmakursė pradėjo svajoti, kaip būtų gera turėti profesorę kaip mamą- ji pirma kartą pajuto jausmą, kuomet tavimi rūpinasi ir kuomet tu gali rūpintis kitais. Žinoma, Trevonie labai mylėjo savo mamą, tačiau metams bėgant, kažkas šeimoje pasikeitė. O galbūt ir nuo mokslo metų pradžios, juk Glitynės dukra negrįžo per šventes namo.
Staiga išgirdo profesorės Vilės balsą, rodos, visai tokį patį kaip astronomijos kabinete, o tai gero nežadėjo. Mergaitė pasičiupo savo batelius, lazdelę ir apsiaustą, nuskubėjo paskui Phoenix, miegas visai išgaravo. Profesorė išbūrė iš kometos fejerverkus, nerimauti daugiau nebuvo ko. Danguje išvydo spalvotas figūras, kuriomis Trevonie norėjo toliau žavėtis, bet buvo per daug nuvargusi. Na ir dienelė...,- grifė iš karto grįžo į lovą ir užsnūdo. Kažin, ar galėtų profesorė išburti man fejerverkus gimimo dienos proga... Vėl užsnūdusi neužilgo išgirdo Vilės kūkčiojimą. Trevonie apsikabino mokytoją per pilvą. Tikiuosi, ji nesupyks... o gal jai skauda...?
Always.

*

Magdelė

Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #55 Prieš 3 metus »
 Išsiverkus Vilei palengvėjo. Tačiau mergina jautėsi taip pavargusi ir išsekusi, kad nebegalėjo nieko padaryti. Užmigo, apglėbusi abi mergaites per pečius ir nebenorėjo pabusti.
 Bet, kaip ir reikėjo tikėtis, rytas atėjo. Toks nuostabus, saulėtas rytas tarsi sutvertas gėriui. Madam Pomfri atnešė pusryčius - skrebučius ir kiaušinienę su kumpiu. Džiugiai juos sukirtusi, profesorė nedrąsiai pažadino abi mergaites. Norėjo  su jomis šnektelėti. Palaukusi padavė maistą ir prisėdo šalia. Kelis kart pravėrė burną, bet teko ją vėl užčiaupti, nes nebesudėliojo minčių. Galų gale jai pavyko.
 - Klausykit, mergaitės, na, turiu pasiūlymą. Aš užaugau, atsiskyriau nuo savo šeimos ir esu viena. Kiekvienos Kalėdos visos šventės praeina man esant vienai. Nebenoriu būti viena. Gal...,- Vilė užsikirto, - Gal norite, kad aš būčiau jūsų mama? Na, kad jus įsivaikinčiau?

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #56 Prieš 3 metus »
Jog taip pasakys naujoji mama, mergaitė tikrai nesitikėjo.
- Žinoma, kad norėčiau! - Linksmai atsakė Kristina.
Mintis Vilės tikrai pradžiugino, o ir pati grifų gūžtos mokinė užsimanė visokių švenčių. Kristina pagalvojo apie profesorės nuostabiuosius namus ir svajojo kaip juose vasarą sėdės prie prabangaus stalo ir gers šaltą burtininkų kokteilį, žinoma Kristinai geriausi namai buvo Hogvarstas, bet vasarą gyventi pas astronomijos profesorę, mokinė tikrai norėjo. Ji nežinojo ar Trevonie būtų dukra taip pat, bet jai svarbiausia buvo tuo metu išeiti iš ligoninės ir džiaugtis savąją laime. Už lango snigo ir diena buvo tiesiog nuostabi. Dar iki pilnos laimės trūko šiltos kakavos šaltą žiemos dieną, todėl žinojo jog ligoninėje to negaus, tad išsibūrė pati. Nuostabu..



*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #57 Prieš 3 metus »
Trevonie pramerkė akis. Rodos, kad naktis truko metus. Ji jautėsi tokia apsimiegojusi...
Netrukus ją iš miegų prikėlė mokytojos klausimas. Mergaitei atvipo žandikaulis. Šis klausimas... ją pribloškė? Gerąja prasme? Mergaitė jau norėjo sušukti taip, juk švęsti šventes jaukiai su mylinčia nauja mama ir puikia nauja seserimi būtų taip smagu... Hogvartse niekada nebūtų liūdna, šalia mama ir sesuo... Tačiau, kita pusė Trevonės prisiminė jos mamą, sunkiai dirbančią... Mergaitė palengvintų jos dalią, nereikėtų pirkti brangias priemones mokyklai. Glitynė ne juokais susijaudino. Kristina jau sušuko taip, profesorė atsisuko į grifiukę...
-Taip,- apsisprendė Trevonie.- Man būtų malonu. Tačiau... Gal galėtumėte pašnekėti su mano mama? Aš tikrai sutinku, man labai labai gera po vakar ir šiandien,- Glitynei pritrūko oro nuo tiek kalbėjimo.- Bet mama gali nuliūsti... Nebent...,- jai gimė nauja idėja.- Aš gyvenčiau su jumis, o mamą aplankyčiau kartą per metus! Na, savo... senąją mamą.
Po šios idėjos Trevonei pasidarė taip šilta. Ji taip staigiai apsikabino profesorę mamą, kad išsigando, kad jai dar skauda.
Stebuklingos Kalėdos... Pilnos stebuklų ir magijos... Ir šilumos.
Trevonie priėjo apkabinti ir naująją seserį.
-Aš jus myliu, mama.
Always.

*

Magdelė

Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #58 Prieš 3 metus »
 Vilė, laiminga kaip karalienė įsitaisė tarp mergaičių. Dabar jas drąsiai galėjo vadinti dukromis.
 - Trevonie, gali mane vadinti tiesiog mama.
 Pasklidus Christinos kakavos kvapui, mergina paprašė jos.
 - Gal ir man išburtum puoduką?
 Ji jautėsi sveika kaip ridikėlis, ką tik išrautas iš daržo. Tačiau turėjo palaukti, kol madam Pomfri ateis gera nuotaika, kitaip ji nieku gyvu neišleis ,,sergančių ligonių".
 Taigi, naudodamasi proga ji dar prisiminė, kad kuprinėje turi sausainiukų, bandelių, pyragėlių ir kitokio, kaip jos mama būtų pasakiusi ,,miltinio šlamšto". Žinoma, savo kepimo. Profesorė mėgo suktis virtuvėje.
 - Mergaitės, deja, jūs neturėsite tėv... Oj, atsiprašau, senelių. Jie... Na, jie mirę.
 Ir vėl (kaip Vilę jos užkniso) akis užliejo ašaros.

*

Neprisijungęs Trevonie Glitynė

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Nežinoti yra normalu
Ats: Privati palata ypatingiems ligoniams
« Atsakymas #59 Prieš 3 metus »
Naujoji Trevonės mama ištraukė visokio gėrio iš kuprinės: sausainiukų, bandelių, pyragėlių. Glitynė jau seniai besimėgavo tokiais skanėstais, o juo labiau naminius, t.y. profesorės keptus. Trevonie pasirinko žalios spalvos sausainį. Jo skonis užbūrė ir mergaitė su pasigardžiavimu suvalgė dar kelis sausainius.
-Labai skanu, ... mama. Ar galėsiu sužinoti receptą? Arba kartu juos kepti?
Netrukus Vilę vėl užpuolė ašaros.
-Senelių? Nesijaudinkit, aš turiu jus!- apkabino mamą,- Man to užtenka.
Trevonie neturėjo senelių, iš tiesų, net nežinojo ką tai reiškia. Tikriausiai smagu būtų pasikuisti magiškoje senelės spintoje ar pasiklausyti jaunystės pasakojimų.
Grifė norėjo jau grįžti į pamokas, tačiau pirmiau nubėgti į bendrabutį ir pasistatyti mamos nuotrauką prie lovos. Tuo pačiu nenorėjo, kad madam Pomfri išleistų iš ligoninės. Jai buvo taip gera.
-O, mama?- krenkštelėjo Trevonie.- Galėčiau sužinoti apie jūsų tėvus? Kas jiems nutiko? Kokie jie buvo?
Always.