[kablelis]

Oras buvo puikus. Švietė saulė ir buvo pakankamai šilta. Stevie pasišokinėdama išėjo pro pilies duris. Ją gerokai nustebino mažųjų broliukų pasiūlymas susitikti prie sūpynių. Grifė nė nežinojo, kad tokios yra, o broliukai, pasirodo, pilies apylinkes jau spėjo išnaršyti geriau nei ji. Stevie tik žinojo, kad tai turėtų būti kažkur prie ežero. Tad mergaitė patraukė jo pusėn. Beieškodama susitikimo vietos praėjo bent kelias vietas, kur patyrė visokių nuotykių. Tai paskatino Stevię dar greičiau rasti sūpynes: labai norėjosi pagaliau patirti nuotykių ir su broliais.
Pagaliau radusi jaukias sūpynes Stevie pamatė, kad dvyniai dar neatėję. Žinoma, vers merginą laukti kandžiai pagalvojo grifė, tačiau ji nepyko.
Atsisėdusi į sūpynes Stevie pradėjo ramiai suptis ir laukė, kol pasirodys abu broliai.

[Adam Green]

Adamas po jau gana ilgo laiko pasiūlė vyresnėliai seseriai susimatyti, aišku kartu su broliu. Berniūkštis vietą išsirinko tokią, kur būtų daugiau erdvės, ne tik kokioje mažoje būveinėje, nes nuotykiu buvo be proto ištroškęs.
Žingsniuojant link ten jis specialiai lėtino žingsnius norėdamas paerzinti sesę, nes ši visada buvo punktuali, o vaikėzas vis kankindavo žmones, tikras sadistas..
Vos tik šis pasiekė supynes, suprato esąs neklydęs, Stevie jau sėdėjo ant supynių, tad šis apėjo aplink, tačiau dar pora minučių jai nesirodė, te stovėjo pasislėpęs ir laukė progos ją išgąsdinti, nežinia, kodėl jis taip elgėsi, turbūt Green šeimos nuopelnas.
- Buu, - greit stvėręs už supynių sušuko Grifas ir supynės ėmė smarkiai siūbuoti į visas puses, o vaikis vos tramdė juoką.

[Bastiano Zuccarelli]

   - Ei, Adam'ai, jau reikėtų pasiskubinti, - Marcus'as kumštelėjo broliui dvyniui į pašonę, jausdamas jo lėtėjantį žingsnio tempą. Aišku, brolis nuo to nė kiek nepagreitino ėjimo, bet Marcus per daug dėl to nesijaudins. Stevie nesupyks. Visuomet atleisdavo visas jųdviejų eibes. Adamui atleidimą ir nuodėmių išrišimą suteikti tekdavo dažniau, negu jam. Bet taip jau buvo įprasta.
   - Būū! - paantrino broliui brolis, stengdamasis padvigubinti išgąsčio efektą. Taip jie pasielgė netgi ir nesitarę. Tai nėra mitas, kad tarp dvynių esama mistinio telepatinio ryšio - Green'ų dvyniams bemaž niekuomet nereikėdavo tartis dėl šunybių krėtimo.
   - Kaip tu laikaisi, Stevie? - paklausė Marcus'as, mėgindamas užvesti jau normalią kalbą, kad jau teko susitikti.

[kablelis]

Garsus šūksnis gerokai išgąsdino Stevię. Ji suprato, kad broliai to ir tikisi, tad iš paskutiniųjų stengėsi to neparodyti. Tačiau kur čia neparodysi, kai iš karto po to supynės pradeda skraidyti į visas puses?
- Šelmiai, - vos nepradėdama juoktis pratarė Stevie. Vos supynės pradėjo judėti šiek tiek mažiau, ji skubiai nušoko.
- O, sekasi tai man tikrai puikiai, - pasakė mergaitė. - Nutariau, kad nebešvaistysiu šitiek laiko pamokoms. Tik taip nedarykit, - skubiai pridūrė. - Ir nesakykit tėvams.
Grifė puikiai suprato, kad broliai pamokose nebus patys dažniausi svečiai. Tačiau ji tikėjo, kad svarbiau yra smagiai praleisti laiką, tad nė neketino auklėti dvynių.
- O kaip judviem sekasi? Ar jau radote tokių pat išprotėjusių draugų? Nors tai kažin ar įmanoma, ar ne?
Stevie nejučia susimąstė, kad bet kas, klausydamasis jų pokalbio, gerokai nustebtų. Nes atrodė, kad jie tikrai bendrauja ne kaip puikiai sutariantys broliai ir sesė. Tačiau visi trys puikiai žinojo, kad yra gerokai paplaukę, tad nebuvo prasmės tą slėpti.
- Ir dar klausimas, - po kiek laiko pridūrė Stevie. - Ką įdomaus norėtumėte nuveikti?

[Adam Green]

Adam' as buvo labai padykęs vaikis, tačiau tas jam netrukdė mokytis, nors į profesorių rankas jis papuldavo dažnai, tačiau dažniausiai su savo broliu Marcus' u. Tad ir šįkart, kai šis atitipeno su broliuku pas savo "mylimiausia" sesutę, pasistengė ją pabauginti. Ir kaip visad - sėkmingai.
- Aj, man tai, - šyptelėjo berniūkštis, - gerai, profesorius jau daugmaž visus pažįstu, nes kai atlieku areštą tenka "artimiau susipažinti", - kilstelėjęs savo pirštus į orą ir parodęs kabutes, žinojo, kad profesoriams jis buvo tikra rakštis sėdimojoje.
- Dėl draugų tai, susiradau keletą, bet jie visi kažkokie apsnūdę, nors ne, vieną radau, panašų į save, - kilstelėjo lupų kampučius ir išgirdęs sekantį klausimą nustebo, nes jis retai išvis ką planuoja, jei kažko imasi, tai tik dažniausiai ekspromtu.
- Įdomaus? - Veptelėjo Green' as, - nežinau, kažką, jus galvokit, aš jei kažko imuosi, tai dažniausiai negalvodamas. Juk žinot jūs mane.

[Bastiano Zuccarelli]

   Marcus'as instinktyviai kryptelėjo galvą į sesers, nušokančios nuo sūpynių, pusę. Jeigu tik kas, rūpestingas mažasis brolis būtų pripuolęs padėti jai išlaikyti pusiausvyrą.
   - Nebešvaistysi laiko? - baisiai nustebęs perklausė vaikis. - O tai prefektams nėra privaloma lankyti viską? Kaip tu čia dabar taip? - malė liežuviu, balso toną keisdamas į labiau erzinantį. Kiek tik jis žinojo, sesuo buvo pareigingas žmogus. O čia dabar kas? Visgi, reikia pridurti, kad skųstis jis neketino.
   - Mano manymu, neblogai, - Marcus'as žvilgtelėjo į Adam'ą. - Areštų dažniausiai išvengiu arba už mane nueina Adam'as, kadangi jam jau vis viena, ar du, ar trys areštai vakarui. Draugai mums bemaž visi, - gūžtelėjo grifiukas pečiais. - Nežinau, ar žinai, bet vis susipešam su ta baltapūke mergiote iš gal penkto kurso. Ji atrodo pasipūtusi, - išsišiepė vaikis šypsena, reiškiančia ,,Todėl mes bandom ją išauklėti".
   - Na, o daugiau - viskas legalu ir tvarkoje, - šyptelėjo Marcus'as.
   Išgirdęs Stevie klausimą jis iš įpročio žvilgtelėjo į savo brolį dvynį - mat retai kada jie veikdavo nepasitarę bent jau žvilgsniais ar palinksėjimais.
   - Aš su jumis, kur jūs beetumėt, - gūžtelėjo pečiais vaikis. - Galim apmėtyti klastuolius purvynės gabalais arba sniegu, kol čia jo dar yra, - išsakė pirmą į galvą šovusią mintį.

[kablelis]

- Ak, aš vis pamirštu, kad esu prefektė, - kreivai šyptelėjo Stevie. - Nežinau, kas sugalvojo, kad aš turėčiau ja būti, nes tikrai tam nesu tinkama.
Grifė šyptelėjo ir pagalvojo, kad bus labai keista, jeigu kuris iš dvynių ateityje taps prefektu.
- Nemanau, kad man privaloma lankyti pamokas, - pratarė Stevie, nė nesusimąsčiusi, kad pamokas yra privaloma lankyti visiems.
Broliams pasakojant, kaip jiems sekasi, mergaitė džiaugėsi. Pati būdama pirmame kurse ji jautėsi kaip nesava. Panašu, kad bent dvyniai geriau pritapo...
- Ir jūs nesutariate su Elride? - gerokai nustebo vyriausioji Green. - Kaži kodėl ji taip nemėgsta mūsų šeimos. Aš vieną kartą su ja dirbdama pamokoje susimoviau ir ji po to manęs nekenčia. Na, bet ji keista, ar ne?
Pasiūlymas ką nors iškrėsti klastuoliams, Stevei visada patiko. Nors ji negalėjo pasakyti, kad pykstasi su šio koledžo mokiniais, vis dėlto ji buvo grifė.
- Žinai, pritariu tavo minčiai. Deja, čia nė vieno klastuolio nematau...
Stevie apsimetė, kad dairosi, ar aplinkui nėra nė vieno gyvačių koledžo atstovo. Tada ji staigiai pasilenkė, abiem rankom čiupo šiek tiek sniego ir paleido šiokias tokias gniūžteles abiejų brolių link.

[Adam Green]

Išgirdęs Marcus' o išsireiškimą apie areštus, Grifas pažvelgė į brolį.
- Tai kaip visad, prisidirbam abu, o areštas tenka man, - su girdimu nepasitenkinimu balso to išlemeno vaikėzas.
Adam' as išgirdęs sesers žodžius buvo šokiruotas, na gal ir ne visai, tačiau keista buvo girdėti, kad ji užsimiršta, kad yra prefektė, nors visada buvo rūpestinga ir, rodos, atsakinga.
- Pamiršti? - Su nuostaba veide pažvelgė į šalia stovintį brolį, rodėsi jam keista, kad sesuo taip kalba, tačiau teisti jos nesiruošė. - Ė, bet kur dingo tą rūpestinga mergina? - Pašaipiai klaustelėjo Green šeimos atstovas.
- Tai pradėk taip manyti, nes jos "privalomos" visiems, - nupiešęs kabutes ore rudaplaukis nelabai žymiai šyptelėjo, o išgirdęs sekančius žodžius, žvilgtelėjo į dvynį, tik ir pats nežinodamas, ką jam nori tuo pasakyti.
- Nesutariam, čia švelniai pasakyta, - nusišypsojo strazdanius, - mes ją man rodos erzinam.. ir net labai.. - kryptelėjo galvą į brolio pusę laukdamas pritarimo. - Nemanau, kad nemėgsta, tačiau ji yra kiek pasikėlusi, reiktu ją ant žemės pasodinti, - užbaigė Adam' as ir vos tik jo ausys sugaudė dvynio pasiūlymą, šis nė neketino atsisakyti.
- Puiku! - Šuktelėjo šis ir apsidairė aplinkui bandydamas surasti bent vieną klastuolį..
- Manau, jų čia nematy.. - Nespėjęs užbaigti sakinio, rudaplaukis gavo sniego gniūžtę, aišku, jis iškart suprato, kas ją paleido, tad pasilenkęs ir nuo žemės griebęs sniego, tačiau ne visiškai balto, o su purvo priemaišomis, paleido į Stevie.

[Bastiano Zuccarelli]

   - Ak, pamiršti. Ir tas gelžgalis nieko neprimena, žibėdams ant megztinio? - pirštu bakstelėjo Marcus'as į šviesą atspindintį prefekto ženklelį. - Katastrofa! - dramatiškai suniurzgė dvynys.
   Į sesers pamąstymą ir brolio atsakymą apie pamokų privalomumą lankyti Marcus tik šelmiškai išsišiepė ir palinksėjo galva.
   - Ji žiauriai keista ir žiauriai pasikėlus nuo žemės, - palinksėjo galva Marcus'as. - Tiesa, reikia nutupdyt ant žemės, kol jin neišskrido į kosmosą kaip žiobarų mosmonautai, - kreivai išsišiepė, nors suabejojo, ar tie žmonės vadinami mosmonautais ar puponautais, kaip girdėjo kalbant kelis žiobariškos kilmės moksleivius. Bala nematė, juk brolis ir sesuo jį vis tiek suprato.
   Sulaukę pritarimo, Green'as apžvalgė pakrantę, kuri šiandien kaip tyčia buvo apytuštė. Na, suras jie tų aukų...
   - Ei! - priekaištingai šūktelėjo, kai sesuo metė į juodu po gniūžtę. Nors su abiem rankom metant, akivaizdu, nusitaikyti būna sunkiau, todėl Stevie gniūžtė praskrido pro pat ausį.
   - Klyšas metymas, - erzindamas grifiukas ištampė žodžių balses ir iškišo liežuvį vyresnei seseriai. Visgi net ir už pasikėsinimą reikia atkeršyti. Sulaukę Adam'o žvilgsnio dvynys slapčia jam mirktelėjo.
   ,,Išmaudom?"

[kablelis]

- Oi, tik nereikia, - pratarė Stevie, kartais iš tikrųjų pamiršdama, kad nešioja ženklelį. Ji taip ir nesuprato, kokiu būdu buvo išrinkta prefekte. Pamokų lankomumas buvo gerokai kritęs, o ir šiaip Stevie niekada nesijautė esanti pavyzdinga mergaitė. Kad ir ką bekalbėtų broliai.
Grifei labai patiko, ką dvyniai kalbėjo apie Elridę, tačiau jų neskatino. Nutarė, kad bent šiuo atveju turėtų elgtis kaip pavyzdinga vyresnė sesuo ir neleisti broliams pernelyg įsismaginti su kažkuo pykstantis.
Mergaitei labai nepatiko Marcus'o ir Adamo susižvalgymas po to, kai ji paleido gniūžtes į brolius. Purvo gniutulas jau skriejo į ją, be to, akivaizdu, kas bus nauja brolių auka... Tad mergaitė skubiai atsisėdo ant supynių ir ėmė siūbuotis, tarsi ji būtų niekuo dėta. Puikiai žinojo, kad jeigu broliai kažką sumąstė, ji nieko nepakeis, tačiau tikėjosi laimėti bent šiek tiek laiko, kol pati sugalvos ką nors įdomaus.

[Adam Green]

Adam' ą šiandien sesutė privertė prarasti žadą, kurio jis ir taip beveik niekada neturėjo, išimtiniais atvejais.
Green' ų šeimos atstovas žvilgtelėjo į dvynį brolį, kuris kalbėjo apie tą baltapūkę mergiotę, kuri rodos atkreipė šios šeimos atstovų dėmesį.
- Mosmonautai? - Keistu žvilgsniu nužvelgė brolį bandymas suprasti ką šis norėjo pasakyti.. - Tu čia omeny turėjai kosmonautus ar puponautus? - Kumštelėjo dvyniui į petį ir kilstelėjo lupų kampučius, nes rodos jo broliukas, sunkiau gaudėsi nei jis pats. - Man rodos ne aš turėčiau atlikti areštą taip dažnai, o tu, - suplojo šiam per petį.
Jaunuoliams užsiimant tikrai "keista" veikla, turbūt pašalaičiai, kurie praeidavo pro šalį manydavo, kad šie bepročiai, nors BEVEIK taip ir buvo.
Pagavęs Marcus' o žvilgsnį Adam' as suprato, ką tas turi omeny ir net neabejodamas kilstelėjo vieną lupų kamputį, kurį matė tik rudaplaukis brolužėlis. Planas nebuvo toks saldus kaip norėtasi, sesutė spėjo užsikeberioti ant supynių ir dar įsisupti..
Adam' as klausiamai pažvelgė į brolį.
"Ką darom?"

[Bastiano Zuccarelli]

   Marcus'as šelmiškai nusižvengė iš sesers sutrikimo. Gal įžūliau ir drąsiau, nei reikėjo, todėl tai atrodė truputį kvaila. Na, ne truputį. Bet šiandien Marcus'ui visgi buvo nebloga nuotaika ir įkvėpimas ,,blūdyti".
   - A, taip, kosmonautai, - kiek susigėdęs tarstelėjo grifas. - Tai klausyk, viena raidė, jokio skirtumo. Man atrodo, kad ir mosmonautais juos vadina, ir gosmonautais, ten labai įvairiai būna, - linksėdamas galva patikino jis, nors žinojo, kad turbūt šita nesąmonė prieš kiaurai jį pažįstantį brolį nelabai ir paeis.
   Marcus'as nužvelgė seserį, siekiančią išvengti problemų, mąsliai pridėjo ranką prie smakro, svarstydamas, kaip čia neskausmingai ją nutempus. Pažvelgęs į nemažą sniego krūvą už sūpynių, broliukas dvynys mirktelėjo kitam broliukui. Dabar žvilgsniu idėjos perduoti nebuvo įmanoma, bet Marcus'as sumosavo rankom lyg burtų ,,Wingardium Leviosa" kerus ir nusisukęs nugara į seserį, kad ši nematytų jo plano, Adamui rankų judesiais parodė sesers kritimą nuo sūpynių galva žemyn į purią pusnį. Na, jie bent tikėjosi, kad ši bus puri.
   - Reikia tik sustabdyti sūpynes virš pusnies, - tyliai sušnabždėjo grifiukas išdaigų bendrui. 

[kablelis]

Jie įtartinai žvalgosi susirūpinusi pagalvojo Stevie, kai broliai akivaizdžiai bandė kažką susitarti. Grifė galvojo, kaip jai čia sėkmingai išsisukus, tačiau niekas neatėjo į galvą. Tuo labiau, kad šitie du ką nors sugalvoję nenurimsta, kol to neįgyvendina...
Rudaplaukė pagavo Marcus'o žvilgsnį į sniego pusnį, esančią tiesiai už supynių.
- Tai jau ne! - garsiai sušuko mergaitė. Ji nebuvo tikra, ar broliai supras, tačiau nelabai terūpėjo. Dabar svarbiau buvo kažkaip išvengti kritimo. Stevie nebesistengė stipriau įsisupti su viltimi, kad kai supimasis sumažės, pavyks nušokti nuo supynių ir bent kelis žingsnius pabėgėti tolyn.
Kai broliai atsuko mergaitei nugarą, ji nutarė, kad laikas imtis veiksmų. Kojomis brūkštelėjusi per žemę Stevie pristabdė supynes ir skubiai nušoko. Mergaitė nežiūrėjo, ar broliai tą pastebėjo, tik pabėgėjo tolyn nuo žvilgsniais varstytos sniego krūvos.
- Nepagausit! - sušuko Stevie bėgdama tolyn.

[Adam Green]

Rodėsi sesuo kiek sutriko, o dvynys brolis tik įžūliai iš to juokėsi, tad ir Adam' as nesiruošė atsilikti, jei kartu - tai visur.
- Gosmonautais? - Kiek "susirūpinęs" brolio kvailumu šį nužvelgė. - O tau šiandien viskas gerai? Nuo kada tavo manymu kosmonautus vadina ten, kaip tu sakei? - Kilstelėjo vieną antakį klausiamai pažvelgęs į Marcus' ą. - Gal jau atėjo laikas po pamokų likti tau, o ne man. - Prunkštelėjo Green' ų šeimos atstovas.
Sesuo bandė išvengti visko, na ne tik ji purtėsi nuo mokslų, tačiau rodosi ir nuo brolių išdaigų, ji jau turbūt nutuokė, kad šie du kažką rezga, na visgi, ji buvo teisi, šiems žodis ramybė, turbūt net neegzistuoja.
Išvydęs brolio rankų mostus, jis sunkiai ką suvokė, jis ten kažką rodė iš pradžių į pusnį esančią už supynių, o paskui kažkokius hieroglifus paišė ore. Adam' as nieko nelaukęs išskėtė rankas ir truktelėjo pečius bandydamas dar vis suprasti, ką brolis nori pasakyti, tačiau ilgai laukti nereikėjo, šiam labai tyliai prabilus jis jau suprato, ką šis ankščiau turėjo omenyje.
- Tai aš galiu.. - Neužbaigęs sakinio, jis kryptelėjo galvą į supynes, nuo kurių sesuo jau buvo pasprukusi. - Puiku.. - Kiek susimąstęs ir susirūpinęs, kad išdaiga nepavyks nutęsė rudaplaukis.
- Nepagausim? - Kiek su sarkastišku balso tonu pažvelgė į brolį, o vėliau žvilgsnis nukrypo ir į Stevie. - O pala, kas sakė, kad tave gaudysim? - Bandydamas greit ką sugalvoti veptelėjo Grifas.

[Agnė Šarauskytė]

Katy baigėsi visos pamokos. ji nusprendė, kad namų darbus ruoš lauke prie ežero. Įsidėjus į mažą kuprinytę visus namų darbus ir nuskubėjo laukan. Pamačiusi, jog prie laužavietės pilna vaikų nusprendė eiti ant sūpynių, kurios buvo tuščios. Lauke stovėjo dvi sūpynės. Ant vienų sūpynių sėdėjo mergaitė, kuri atrodė labai draugiška ir linksma. Grifukė nekreipė į mergaitę dėmesio ir atsisėdo ant kitų sūpynių. Kuprinytę pasidėjo šalia ir švelniai papūtus vėjeliui sūpynės pradėjo silpnai linguoti. Grifukė džiaugėsi, kad pagaliau gali atsisėsti toiau nuo viso pasaulio ir ramiai ruošti pamokas. Katy jautėsi mieguista, todėl prisimirkė...

-Labas, -staiga asigirdo švelnus balsas iš kairės. Katy nieko nesuprato ir toliau ramiai suposi.

-Labas,-dar kartą kažkas pakartojo. Mergaitė apsižvalgė ir lėtai ištarė:

- Labas.

Staiga grifukė prabudo. Ji buvo užsnūdusi. Nekeista, nes miegojo labai mažai. Pirmakursė vėl nusprendė pradėti ruošti pamokas. Pasiemė knygą ir praėjo skaityti apie Grifų Gūžtą.