[Charlotte Faun]

| Jeigu labai tingit, tai neskaitykit to, kas pradžioje parašyta, iš karto galit skaityt maždaug nuo ten, kur prasideda tiesioginė kalba |

Paprastai rugsėjo pirmųjų dienų rytai primindavo nerūpestingas vasaros dienas, nes būdavo šilti ir šviesūs, saulė tingiai šviesdavo, o danguje nebūdavo nei vieno debesėlio. Tačiau šią dieną, kai Hogvartso mokiniams prasidėjo mokslo metai, viskas buvo atvirkščiai - dangus buvo apsitraukęs debesimis, pro pilies langus buvo galima įžvelgti rūką. Rodėsi, kad tuoj pradės lyti.
Net ir labai norėdamas, iš naujosios magijos istorijos profesorės veido nebūtum pasakęs, ar toks oras jai patinka, ar ne. Gal dėl to, kad ji be galo nervinosi, - juk, vis dėl to, ji yra nauja profesorė ir net neįsivaizduoja, kaip ją vertins jos mokiniai, - o gal dėl to, kad ji buvo vienas iš tų žmonių, kurie mėgdavo visas emocijas pasilikti savo viduje, jų visiems neatskleisti. Turbūt iš visų pasaulyje esančių žmonių tik ji viena žinojo, kad tokį darganotą orą ji mėgsta daug labiau negu saulėtas ir giedras dienas.
Pilies koridoriais profesorė Faun skubėjo link savo kabineto, kuris pagal anksčiau gautus nurodymus buvo trečiame aukšte. Rankose ji nešėsi (ne)mažą dėžę, pilną įvairių mielų mažų daiktų, o jos šviesiai pilkų velvetinių aukštakulnių kaukšėjimas virto aidu ir jam skambant tuščiuose pilies koridoriuose atrodė, jog jais klaidžioja ne ji viena, o dar mažiausiai penki asmenys su tokias batais. Posūkis į kairę, posūkis į dešinę, tada ir vėl į kairę, tada laiptai, vėl į dešinę ir štai: galiausiai, prisiklausiusi įkyraus kaukšėjimo naujoji profesorė priėjo magijos istorijos kabinetą.
Didelės medinės durys buvo išraižytos įvairiais senoviniais raštais. Dešiniame jų šone buvo gana didelė, šiek tiek paauksuota žalvarinė rankena. Tu gali. Juk būrys mokinių tikrai negali būti kažkas labai sunkaus, tiesa? - bandė raminti save Charlottė. Gilia įkvėpusi, tamsiaplaukė į durų rankenos skylutę nedrąsiai įkišo seną raktą su užrašu ant jo, skelbiančiu, jog tai raktas nuo magijos istorijos kabineto. Kai pasigirdo tylus trakštelėjimas, ji iš lėto pravėrė savo naujojo kabineto duris.
Tiesą pasakius, jaunoji mokytoja tikrai nesitikėjo, kad kabinetas bus toks tvarkingas. Klasės priekyje, ant sienos, esančios prieš suolus kabėjo didelė, tuščia balta lenta. Toliau sekė langas, uždengtas mielomis, lengvomis spalvingomis užuolaidomis. Kadangi šiuo metu Charlottė buvo pakvaišusi dėl tamsiai raudonos (,,bordo'') spalvos, ji užsimanė pakeisti šių užuolaidų spalvą. Pasiėmusi savo burtų lazdelę mostelėjo ir kažką tyliai sužnibždėjo, ir užuolaidos netrukus nusidažė tamsia raudona Charlottės akį džiuginančia spalva. Patenkinta savo mažyčiu darbu, mergina nusišypsojo ir dar kažką sušnibždėjusi vienu burtų lazdelės mostelėjimu atitraukė užuolaidas, trijų didelių langų šonuose jas surišdama.
Klasėje visi suolai buvo tvarkingai sustatyti po keturis kiekvienoje eilėje (eilių iš viso buvo trys), o klasės priekyje stovėjo stalas, kuris savo dydžiu ir spalva šiek tiek skyrėsi nuo visų kitų klasėje buvusių suolų. Jis buvo kiek didesnis ir tamsesnis. Priėjusi arčiau, Charlottė pamatė mažą pergamento skiautelę, gana tvarkingai numestą ant stalo. Užrašas, esantis skiautelėje skelbė, jog tai - jos naujasis kabinetas ir ji gali jame įsikurti kaip tik nori. Nejučiomis šyptelėjusi, ji raštelį įsidėjo į dėžę, atsineštą kartu su savimi. Tada dėžę padėjo ant stalo ir, kad ir kaip norėjo iškraustyti visą jos turinį, nusprendė, kad geriau toliau apžiūrinės kabinetą.
Ant visų klasės sienų buvo iškabinėti įvairiausių burtininkų portretai. Na, šitų, ko gero, nekeisim, - taip pagalvojusi, mergina įsistebeilijo į klasės galą, kuriame stovėjo trys didelės juodos medinės spintos. Priėjusi prie jų, profesorė atidarė arčiausiai lango esančios spintos duris. Tai, kas buvo viduje, Charlottę nelabai nustebino, - tai viso labo tebuvo senos, apdulkėjusios magijosistorijos knygos. Nuo daugelio jų nupūtusi dulkes, ji priėjo prie kitos spintelės. Šios turinys buvo daug įdomesnis negu pirmosios.
Spintos viduje buvo netvarkingai, taupant vietą sukrauti (o gal verčiau sugrūsti) įvairūs apsiaustai su išsiuvinėtais vardais ant jų, burtų lazdelės, sąsiuviniai ir panašūs dalykai. Šiek tiek pagalvojusi, Charlottė nusprendė, kad greičiausiai čia sudėti įvairių garsių Hogvartso mokinių turėti daiktai arba tiesiog daiktai, kuriuos kažkas kažkada čia paliko. Trečiojoje spintoje tebuvo senas arbatinukas ir keli puodeliai arbatai/kavai/kakavai.
Visą laiką būdama kabinete naujoji jo savininkė nepastebėjo to, kad sienos buvo juodos. Iš tiesų, tai ši spalva Charlotte irgi labai patiko, tačiau kažkodėl norėjosi šiek tiek pakeisti kabinetą. Todėl keliais burtų lazdelės mostelėjimais ji nudažė sienas šviesia pilka spalva, kuri, jos nuomone, nuostabiai derėjo prie tamsiai raudonos spalvos užuolaidų.
Dar kartelį apsižvalgiusi po kabinetą mergina nusprendė, kad daugiau nieko kaip ir netrūksta. Tik suolus norėjosi sustumti taip, kad jie stovėtų ratu, tačiau profesorė patingėjo ir to nepadarė.  Sugrįžusi atgal prie savo stalo, pradėjo kraustyti su savimi atsineštą dėžę.
Jos viduje buvo kelios rašymo plunksnos ir rašalo buteliukai, dešimt pergamento ritinėlių ir keli magijos istorijos vadovėliai. Šiuos profesorė pasiėmė su savimi, nes pamanė, kad kuris nors vaikas galbūt neturės atsinešęs visų priemonių su savimi (pačiai taip kadaise buvo nutikę, tad puikiai žinojo, kaip tokie vaikai jaučiasi). Visus šiuos daiktus tamsiaplaukė gražiai sudėjo ant stalo krašto arčiau lango.
Tuomet iš dėžės Charlottė išėmė didelį arbatinuką, rinkinį mažų puodelių, skirtų arbatai, kavai arba kakavai gerti ir kelias dėžutes įvairaus skonio arbatų, vieną dėžutę tirpios kavos ir vieną dėžutę su kakavos milteliais. Ji manė, kad būtų labai smagu klasėje turėti arbatinuką ir pamokos metu tiems, kurie norės, užplikyti arbatos ar kokio kito gėrimo. Gražiai išdėliojusi puodelius ir arbatas, kavą bei kakavą, mergina išbūrė vandenį arbatinuko viduje ir lygiai taip pat, naudodama burtus jį užkaitė.
Belaukdama kol vanduo užvirs, ji iš dėžės išėmė senovinį laikroduką, kuris šiaip jau buvo žadintuvas, - šis grėsmingai tiksėjo, primindamas naujajai profesorei, kad jau greitai į jos kabinetą pradės rinktis jai visiškai nepažįstami mokiniai.
Dėžę, kurioje vis dar buvo neiškraustytų daiktų, profesorė padėjo po stalu ir pastūmė taip, kad jai netrukdytų, o laikroduką padėjo ant stalo šalia visų puodelių. Žvilgčiodama tai į jį, tai į klasės duris, mergina neramiai laukė pirmojo į klasę įžengiančio vaiko. Ir štai, netrukus į klasę įžengė keli būsimieji jos mokiniai.
- Sveiki, susiraskite vietas, kur norėtumėte sėdėti ir patogiai įsitaisykite, - pasisveikinusi su šiais mokiniais, Charlottė žvilgtelėjo į laikrodį, - Netrukus turėtų prasidėti pamoka, - ir nusišypsojusi už ausies užsikišo vieną savo storų tamsių garbanotų plaukų sruogą.
Į klasę vienas po kito rinkosi mokiniai, daugelis jų buvo nustebę, - nežinia, ar dėl to, kad pasikeitė magijos istorijos mokytoja, ar dėl to, kad kabinetas buvo pasikeitęs. Charlottė, besisveikindama su kiekvienu atėjusiuoju, bandė šypsotis kaip tik buvo įmanoma linksmiau ir gyviau. Su kiekvienu į klasę ateinančiu vaiku ji ėmė vis labiau nerimauti. O kas, jeigu aš nesugebėsiu viso šito padaryti?– šiek tiek susinervinusi ji timptelėjo vieną savo plaukų sruogą.
Nuskambėjus varpui, kuris pranešdavo apie pamokos pradžią (arba pabaigą, bet šiuo atveju tai buvo pamokos pradžia), Charlottė atsistojo ir greitai nuėjo prie lentos taip, kad prieš klasę stovėtų maždaug per vidurį. Jos akys lakstė nuo vieno mokinio prie kito, akivaizdžiai matėsi, kad ji jaudinasi. Po kelių akimirkų ji prabilo:
- Sveiki. Daugelis jūsų jau turbūt supratote, kad aš esu naujoji jūsų magijos istorijos mokytoja. Tiems, kurie manęs dar pilnai nepažįstate – esu Charlottė Faun, - pasistengusi kuo plačiau nusišypsoti, Charlottė timptelėjo savo juodą apsiaustą. – Žinote, galite mane vadinti kaip norite – arba profesore Faun, arba profesore Charlotte, arba tiesiog Charlotte. Nepykit, kad kol kas nežinau jūsų visų vardų, - Charlottė šyptelėjo, - bet pažadu, kad pasistengsiu juos visus įsimimti. Beje, tikiuosi, kad jums patinka klasės dizainas. O jeigu ne, pasakykite, bandysiu ką nors keisti, - supratusi, kad šiek tiek nusišneka, naujoji magijos istorijos profesorė šiek tiek nuraudusi kalbėjo toliau. – Žodžiu, trumpai apie mano pamokas – stengsiuosi jas daryti kuo įdomesnes ir įvairesnes. Jeigu turėsite kokių nors pageidavimų ar pastabų, būtinai sakykite tai man, - jau kiek laisviau ir lengviau šnekėjo profesorė. – Ir šiaip, jeigu kils kokių nors neaiškumų, būtinai klauskite, - Charlottė žvilgtelėjo į arbatinuką, kuriame vanduo jau senokai užvirė. – Beje, jeigu kas pamokos metu norėsit atsigerti arbatos, kavos ar kakavos, pasakykit, padarysiu arba galėsit patys pasidaryti. O gal kas nors arbatos norėtų jau dabar? Drąsiai sakykit, - ji padrąsinamai nusišypsojo. Naujoji mokytoja jautė, kad pati stiprėja, tačiau nė neįsivaizdavo, ką apie ją galvoja klasėje sėdintys vaikai. Nepaisant abejonių, ji kalbėjo toliau, - Šiandien pasistengsiu jūsų labai nevarginti, todėl užduosiu labai paprastą klausimą: kokios kilmės gali būti burtininkai?


((Sveiki visi, susirinkę į pirmą šių mokslo metų RPG stiliaus MI pamoką! Atsakinėdami nebijokite klysti, nes už klaidas taškai nebus atimami. Naudokitės vaizduote, savo žiniomis ir kartais internetu, jeigu labai reikia. Nepamirškite, kad čia rašant reikia laikytis visų forumo ir RPG taisyklių! Kartais patikrinkite, ar po Jūsų post'u neparašiau jokio komentaro, - galbūt jį reikės pataisyti, o gal gausite papildomų taškų. Komentarus rašysiu spalvotomis raidėmis.
Jeigu ko nors nesupratote, drąsiai klauskite. Tai tiek, sėkmės rašant!))

[Karina Kalinskaitė]

Pradžioje magiškų gyvūnų priežiūros pamoka, vėliau astronomijos, transifigūracijos, apsigyvimo nuo jodosios magijos. O pagaliau, ilgai laukta magijos istorija. Burtai, lazdelės ir seni vadovėliai. Štai ko laukė Karina. 
Karina įėjo į klasę likus penkiolikai minučių iki pamokos pradžios. Klasėje buvo vos keli mokiniai. Jie sėdėjo gale, aiškiai matėsi, jog jie ne pirmakursiai.
Užsiėmusi vietą prie lango, Karina apsidairė kabinete. Sienos pilkos, puikiai derančios prie langus juosiančių bordo spalvos užuolaidų. Šis spalvų derinys Karinai suteikė savito žavesio ir jaukumo.
Prasidėjus pamokai pasigirdo mokytojos balsas. Jis buvo švelnus, ypač malonus. Kartas nuo karto, Karina pastebėjo, jog mokytoja pirštu sukinėja plaukų vieną ar kitą sruogą. Užvirė arbatinukas. Beprisistadydama mokytoja užpylė arbatos bei kakavos. Šių gėrimų aromatai susipynė ir pasklido kabinete. Karina dvejojo. Pakilti nuo kėdės ar ne? Kai mokytoja kalbėjo, jog ves pamokas, mokiniai ateidavo paimti kokio gėrimo. Šįkart nesudvejojusi Karina pakilo ir nuėjo prie padėklo. Paėmė baltą, gėlėmis išpieštą puodelį su gėlėmis, kuriame gardžiai garavo kakava. Tuo pačiu metu pajuto švelnų mokytojos žvilgsnį.
Grįžusi į savo vietą, Kari gėrė kakavą bei klausėsi kitų. Leido pasireikšti kitiems pirmiau, bet dažnai savo nuomonę ji taip pat išsako.
Taip visą pamoką prasidėjusi Karina sumąstė, jog tai jos mylimiausia pamoka. Ir ėmė laukti varpo dūžių į pertrauką.

((Papildomas taškas už pirmą post'ą pamokoje + papildomas 1  taškas už ilgą post'ą + ir 1 taškas už įdomų post'ą))
|Tik viena mažytė pastabėlė - pamoka dar tik prasidėjo, todėl nelabai galėjai rašyti, kad ,,taip visą pamoką prasėdėjusi Karina susimąstė...''. Tačiau nieko, viskas kaip ir gerai. Čia tik kad žinotum ateičiai^^

[Klarė Konė Karter]

Šį tamsų rudens rytą Klarė vos prisivertė išlipti iš lovos. Tyliai, vis dar užsimiegojusi nukiūtino iki kabineto. Pasiveikinusi su naująja profesore, ji tingiai dribtelėjo į trečią suolą eilėje prie lango. Ir laukė kol prasidės pamoka.
Patebėjusi naująją užuolaidų spalvą, grifė pasijuto panašiai kaip jos pačios koledžo patalpose. Jos buvo raudonos.
Daugumai mokinių sugūžėjus, Karter labai stengėsi įdėmiai klausytis, nors galvoje vis dar siautė sapnų debesys. Profesorė plikė arbatą ir kakavą, tačiau šiltas gėrimas migdytų, o to vos pakilusiai Klarisai tikrai nereikėjo. Šiaip ne taip išgirdusi užduotį, nudžiugo, kad ši lengva ir iškart švystelėjo ranką į orą.
- Burtininkai gali būti grynakraujai, tai burtinininkai, kurio šeimoje visi iki senelių kartos imtinai buvo burtininkai. Toliau paminėsiu puskraujus, tai burtininkai, kurių vienas iš tėvų yra žiobaras, arba žiobarų kilmės burtininkas ir taipogi, kurių vienas iš senelių buvo žiobaras, arba žiobarų kilmės. Ir paskutinysis, tai žiobarų kilmės burtininkai. Jų tėvai, žiobarai, ir je dažniausiai nenutuokia apie savo kilmę tol, kol nėra pakviečiami mokytis magijos. Aš esu puskraujė. Mano mama ragana, o tėtis žiobaras.
Išpyškinusi ką žinojo Klarė atsirėmė į kėdės atlošą ir jau šiek tiek prabudusi nuo už atsakinėjimą užpūdusio adrenalino klausėsi kitų ir laukė progos pasireikšti dar.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Claudie Amneta]

Claudie nusistebėjo mokytoja. Dar nebuvo nei vienos, kuri taip ilgai kalbėtų apie dizainą ar panašiai. Daugumai buvo svarbūs tik mokslai. Kažin, ar tai yra labai gerai. Na dar žiūrėsim. Mergaitė besėdėdama priekyje (nes ten jai patiko sėdėti) galvojo.
-Profesore, aš norėičau arbatos,- nedrąsiai tarė antrakursė.
Bent jau jai nebuvo įprasta, kad profesorėleistų per pamoką gerti arbatą. Visada pamokos metu ji tik dirbdavo. Na, dar kartais ir miegodavo. Pasigirdus klausimui grifė pakėlė ranką.
-Burtininkai gali būti žiobarų kilmės. Tai reiškia, kad jų tėvai nėra žiobarai, bet turi magiškų galių. Gali būti puskraujų, jei viens iš tėvų yra burtininkas ir grynakraujų, jei abu tėvai burtininkai. Bet net grynakraujų burtininkų šeimoje gali gimti nevertėlis- žmogus, kuris neturi burtininkų galių.
Kodėl Klarė visada atsako greičiau negu aš? Kodėl visad greičiau sugalvoja atsakymą ir pakelia ranką? Turbūt ji greitesnė už mane... Antrakursė atsiduso ir nubedė akis į grindis. Nors ir magijos istorijoa kabinetas buvo pasikeitęs, o profesorė buvo kitokio charakterio, tai buvo beveik nebeatpažįstamas. Tik liko kai kas, kas priminė ankstesnę profesorę. Kvapas. Jo jaunoji profesorė dar kol kas nepakeitė.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))
|Post'as labai geras, tik tiek, kad vienur parašei žiobarotyros, o ne magijos istorijos kabinetas. Bet nieko, viskas gerai |
((Pataisiau))

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Nesuskaičiuojami posūkiai, laiptai, ir dar kartą posūkiai... Švilpiškomis spalvomis apsirengęs penktakursis žingsniavo link Magijos Istorijos pamokos, tikėdamasis vėl išvysti profesorę Hannah, tačiau jautri vilkolakio klausa jaunuoliui pakuždėjo, kad šiemet viskas bus kitaip. Aidančiam koridoriuje nuo moteriškų aukštakulnių kaukšėjimas, kurių  nepriminė Hannah žingsnių, Igoris Lorijanas-Greywindas sumišo.  Naujoji profesorė?- pakėlė iš nuostabos antakius penktakursis, kai šis plačiais žingsniais priėjo prie Magijos istorijos kabineto durų. Trumpam sustojęs, lyg svaratydamas ar pasirodyti ar ne, mėlynai pilkų akių savininkas atsiduso. Labiau pasikliaudamas klausa, nei rega, vaikis mąstė. Viena vertus, patalpoj eisantys asmenys jį jau bus išgirdę, nors... Jei jie bus kokie nors padarai, o ne žmonės.
Galiausiai, mokinys perdaug nieko negalvodamas, nuspaudęs rankeną su savo visados esančiu šildu delnu, penktakursis įžengė į naująjį Magijos istorijos klasę.  Igorio veidą nupuošė nuostaba ir susižavėjimas naujam kabineto interjierui.
Tamsiai raudonos užuolaidos, pilkos sienos ir stovintis arbatinukas su puodeliais... Ir dar sklindantis arbatos ar kavos  ar kakavos kvapas, kutenantis jaunojo burtininko nosį....
Igoris akimis pasigavo naują profesorę, kuri pilna jaudulio sveikinosi su kiekvienu Hogvartso mokiniu. Pasisveikinęs su džiugia šypsena profesorę, švilpis nukliūtino suolan, nė nesidairydamas kur gi geriau buvus. Nors.... Tieko to.
Lorijanas-Greywindas "nudribęs" kėdėn, neapžvelgė susirinkusių mokinių, nes lygino šioje klasėse esančius kvapus su kraujo kvapu... Kur gi nelygins, kai esi vilkolakis ir vis bandai rasti kvapelį mielesnį už žmogaus kraują? Švilpis pusę lūpų šyptelėjo. Jei kas nors čia mokėtų skaityti mintis, jis būtų išspirtas, o dar geriau- užrakintas kažkur. Tik ne požemiuos.- pagalvojo šis, viena ar kita ausim klausydamasis kitų hogiečių atsakymų. Nors ten būtų gerai... Juk ten bus profesorius Sjuardas... Įdomu, kaip jam sekas virti Antivilkinio eliksyro?- mąstė Igoris, galiausiai suprasdamas, kad atėjo laikas jam atsakinėti į profesorės Charlottės užduotą klausimą, kuris švilpio nuostabai kažkada jau buvo nugirstas. Gal tada, kai Charlottė pabaigė kalbėti apie  arbatą? Girdėdamas kai viena kalbėjo kokie jos tėvai, švilpis prikando lūpą. Penktakursis nusprendė apie juos nekalbėt, nes išvis jų net nepažinojo, tai apie ką kalbėt? Nors, paignoruokime faktą, tą, kad motina buvo rusė.
-Burtininkai gali būti grynakraujai- kai visa giminė yra burtininkai. Burtininkai gali dar būti žiobarų kilmės,- pasakojo Igoris pakeldamas akis į Faun,- Kai tėvai yra žiobarai, ir dar- burtininkai gali būti puskraujai, kai vienas iš tėvų yra žiobaras, o kitas- burtininkas,-  švilpis nutilo, suprasdamas, kad bemaž visų mokinių atsakymai yra vienodi, ir atsilošė kėdėj, priklausiančiai Magijos istorijos klasei.
Pusę darbo atlikta- laikas laukti profesorės verdikto.

((Papildomas 1,5 taško už ilgą post'ą + papildomas taškas už įdomų post'ą))

[Lisette la Claire]

Lisette, žingsniuodama trečio aukšto koridoriais, niūniavo nežinia kokią melodiją ir ėjo Magijos istorijos kabineto link. Prėjusi jį, klastuolė švelniai pastūmė raižytas medines duris. Rausvaplaukė kiek nustebo: kabineto dizainas buvo visiškai kitoks, tačiau mergaitei patiko. Didesnė nuostaba papuošė Lisettės veidą, kai ši pamatė pasikeitusią profesorę, juk mergaitė buvo įpratusi šiame kabinete matyti profesorę von Peach, tačiau nesiskundė, mat naujoji profesorė atrodė itin maloni.
-Labas rytas,- Lis maloniai su visais pasisveikino ir nužingsniavo suolo prie lango link. Ji kiek miegustai stebėjo į klasę įeinančius mokinius. Laimei, suskambėjęs varpas visiškai pažadino klastuolę ir ši buvo pasiruošusi dirbti. Naujoji profesorė Lisettei tikrai patiko, juk retas profesorius leidžia gerti arbatą ar kavą per pamoką. Išgirdusi klausimą, rausvaplaukė kiek sudvejojo, tad nusprendė tiesiog pasiklausyti kitų mokinių atsakymų. Šie buvo vienodi, tad Lis pakėlė ranką tikėdamasi, kad šis atsakymas taip pat bus teisingas:
-Na, burtininkai gali būti įvairios kilmės. Štai pavyzdžiui aš, esu prancūzė,- šyptelėjo Lisette,- yra įvairių kilmių burtininkų: ispanai, italai, anglai, rusai ir panašiai. Taip pat manau, kad gali būti ir maišytų kilmių, kai tėvai yra iš skirtingų šalių,- plačiai nusišypsojo profesorei ir, parėmusi galvą ranka, klausėsi kitų mokinių atsakymų.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Dawn Strain]

Nauji metai - nauja profesorė,- pagalvojo Dawn ir sėdosi į suolą, vis žvelgdama į naująją profesorę Charlotte. Dawn patiko nauja profesorė, tačiau ji vis negalėjo išmesti iš galvos, jog vėl ruduo ir vėl nauji metai. Keltis rytais iš lovos buvo sunkiau kaip niekad, ypač, kai už lango spaudžia šioks toks šaltukas ir kiekvieną rytą pasitinka aklina tamsa. Mergina stengėsi apie tai negalvoti ir ji, įsitaisiusi suole, klausėsi profesorės. Ji vis žvilgtelėdavo į verdantį arbatinuką ir sužinojusi, jog galės per pamoką gerti arbatą, gana nustebo. Gerti arbatą...Pamokoje? Geras.-pagalvojo ji. Kai profesorė uždavė klausimą apie burtininkų kilmę, ji tuoj pat pakėlė ranką, nes tai, bene, yra dalykas, kurį visi burtininkai turėtų žinoti. Dawn pati buvo grynakraujė.
- Yra grynakraujai burtininkai, puskraujai, ir tie burtininkai, kurių tėvai yra žiobarai,-Dawn susikuklinusi dar pridūrė,- Ir ahh... Ar turite vaisinės arbatos? Ji mano mėgstamiausia.

((papildomas 0,5 taško už 600 simbolių))

[Sara Nikolė Keyes]

Saros visai nedžiugino nauji mokslo metai ir jų pokyčiai, žinoma ji neturėjo iš ko rinktis vistiek turėjo eiti į pamokas, daryti namų darbas ir kas svarbiausia anksti keltis. Ši diena neišimtis.
Trylikametė apsimiegusi šį kartą lėtai koja už kojos slinko magijos istorijos kabineto link, pražengusi pro aukštoką, medinį slenkstį mergaitė nedrąsiai pasisveikino su naująją profesore ir atsisėdo į vidurinės eilės antrą mokyklinį suolą. Tamsiaplaukė išgirdo ausį rėžiančią prisistatymo kalbą ir net pasiūlymą išgerti arbatos ar kavos pamokoje. Iš pradžių profesorė varniukei pasirodė keistoka, bet vėliau ji pamatė kaip profesorė Charlotte jaudinasi ir stengiasi įtikti viesiems mokiniams, nors tai visiškai neįmanoma. Mergaitė apsvarčiusi moters jaudulį, netrukus išgirdo pirmąjį naujosios profesorės klausimą jos vedamoje pamokoje.
Staigiai pakėlė savo ranką į gaivų orą ir prabilo kimiu savo mergaitės balseliu:
-Burtininkai yra grynakraujai, kurių abu tėvai yra burtininkai. Dar yra puskraujai, kurių vienas iš tėvų yra žiobaras, o kitas yra grynakraujis burtininkas. Ir dar yra burtininkai, kurių abu tėvai yra žiobarai ir jis pats nenutuokia apie savo kilmę, kol negauna pakvietimo į Hogvartsą,-trylikametei bekalbant pritrūko deguonies, toji giliai įkvėpė, kostelėjo ir toliau pratęsė savo sakytą sakinį,-dar burtininkai žiobarų kilmės, vadinami purvakraujais.Šis žodis sakomas dažniausiai norint įžeisti šios kilmės burtininką,-Sara nusikosėjo ir toliau sėdėjo savo mokykliniame suole, klausėsi kitų mokinių atsakymų ir pačios profesorės pasisakymo.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Haris Poteris]

Nedaksas sedėjo ir klausėsi ką sakė Profesorė. Jam jau buvo ketvirta pamoka, bet jis nebuvo pavargęs nė trupučio jis laukė kitų dienų kai prasidės normalios pamokos, o ne susipažinimai. Pagaliau Profesorė uždavė klausimą, bet Nedaksas šiek tiek nusistebėjo, nes jam šitas klausimas atrodė per lengvas. Bet, kad ir kaip ten bebūtų jis pakėlė ranką ir pradėjo atsakinėti.
- Burtininkai gali būti grynakraujai ir negrynakraujai. Grynakraujai tai tie burtininkai kurių tevai abudu yra burtininkai, o Negrynakraujai tai tie burtininkai kurių vienas iš tėvų buvo burtininkas, o kitas ne,-Nedaksas jau norėjo sėstis, bet prisiminė dar vieną burtininkų rūšį- Profesore pamiršau paminėti jog yra tokia burtininkų rūšis kai nė vienas iš tėvų nebuvo burtininkas tik bėda ta, kad užmiršau kaip jie vadinasi- Nedaksas truputį užraudo ir atsisėdo atgal į vietą.
 Visą likusią pamoką Nedaksas bandė prisiminti kaip tie burtininkai vadinasi, bet niekaip neišėjo.
Jis tiek daug galvojo  jog jis nieko negirdėjo per pamoką. Jam atrodė jog jis vienas nežinojo kaip jie vadinasi....Bet Nedaksas pagalvojo, kad visiem pasitaiko ir jis nebekreipė į tai dėmesio.

((0,5 taško už post'ą (atsiprašau, žinau, kad buvo netoli 1000 simbolių, bet vis tiek nėra 1000) ))
|Šiame post'e nelabai tinka rašyti, kad ,,visą likusią pamoką Nedaksas bandė prisiminti...'', nes tos likusios pamokos kol kas dar kaip ir nėra. Bet nieko, viskas gerai^^|

[Nicole Fields]

     Magijos istorija nebuvo mėgstamiausia Nicolės pamoka, bet kartais praėjusiais metais pasitaikydavo tokių įdomių temų, kad mergaitė kartu su kitais bendramoksliais sėdėdavo užgniaužusi kvapą ir klausydavosi neįtikėtinų istorinių pasakojimų. Šiais metais turėjo dėstyti nauja profesorė. Mergaitė tikėjosi, kad tai bus gera ragana, ne kokia pabaisa, užverčianti namų darbais.
     Vos tik įėjus į kabinetą visos Nicolės baimės ir abejonės išsisklaidė – profesorė atrodė be galo miela ir geraširdiška. Iš karto patiko mergaitei. Todėl ji pasistengė atsisėsti kuo arčiau, susirado laisvą suolą šalia lango, pasidėjo ant žemės pernykštę kuprinę ir atsisėdo. Pirmasis pamokos klausimas buvo apie burtininkų kilmę. Šį kartą Nicolė nepabijojo ir, nors atsakymas ir nebus originalus, pabandys vis tiek atsakyti. Profesorei leidus, mergaitė ėmė pasakoti:
     – Burtininkai gali būti kilę iš senų, tikrų burtininkų šeimų. Jie vadinami Grynakraujais, kilmingaisiais. Taip pat burtininkai gali būti kilę ir iš žiobarų šeimų, visiškai nesusijusių su magija ir apie ją nieko nenutuokiančių. Tai gali pridaryti šiokių tokių problemų mažiesiems burtininkams, nes jiems gali būti sunku suprasti esamą situaciją ir savo galias bei kaip su jomis elgtis. Tokie burtininkai dažnai yra vadinami... – Nicolė užkaito. Labai nemalonu tarti TĄ žodį. – Purva... Purvakraujais... Tačiau tai labai negražus pavadinimas, tikras įžeidimas, ir padoriame pokalbyje tokių terminų neišgirsi, oi ne! Dažniausiai taip paniekinamai žiobariškos kilmės burtininkus yra linkę vadinti Grynakraujai burtininkai, fanatiškai garbinantys savo šaknis. Trečia burtininkų grupė yra Puskraujai, kurių vienas iš tėvų yra burtininkas arba ragana, o kitas žiobaras. Tai labai dažnai pasitaikanti burtininkų grupė, tėvai žiobarai dažniausiai lengvai įsilieja į magijos pasaulį ir tai jiems nė kiek netrukdo ir tampa normalia gyvenimo dalimi. Žinoma, atsiranda ir tokių, kurie, sužinoję tiesą, pasipusto padus, palikdami šeimą. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad kilmė neapsprendžia burtininko sugebėjimų. Nesvarbu, ar tavo tėvai Grynakraujai ar žiobarai, tu vis tiek gali tapti ir geriausiu kurso mokiniu, ir visišku nevykėliu. Be to tarp Grynakraujų dažnai būna ir Nevertėlių, kurie neturi jokių magiškų galių...
     Nicolė nutilo pamačiusi šiltą profesorės žvilgsnį ir suprato, kad jau gana. Ji atsilošė ir laukė profesorės verdikto.

((Papildomas taškas už įdomų post'ą + 1,5 taško už 2000 simbolių))

[Rafaela Ginoble]

 Raudonplaukė jaukėsi nejaukiai, eidama tyliu koridoriu link magijos istorijos kabineto. Matot, taip jau išėjo, kad ši pamoka visada pradėdavo kažką naujo jos gyvenime. Tai buvo apskritai jos pirmoji pamoka Hogvartse, nuo šios pamokos prasidėjo dauguma jos pažinčių, vėliau magijos istorijos pamoka vėl panardino ją į depresiją (prisiminimai, vis prisiminimai kalti). Dabar jautėsi gana gerai, jau buvo galima kalbėti apie kažkokią emocinę pusiausvyrą. Tik vat ir vėl magijos istorijos pamoka. Ilgą laiką svarstė, ar iš viso verto eiti pamokon, kad jos šiaip ne taip izoliacine lipnia juosta suklijuotas pasaulis vėl nesudūžtų. Vis dėlto nusprendė surizikuoti. Na, jei jai lemta grįžti į priešatostoginę būseną, tai vis viena nuo to nepabėgs, tad galima drąsiai (be abejo, sąlyginai, mat Dalli toli gražu negalėjai pavadinti drąsuole) žengti pro to lemtingo kabineto duris.
 Pasiekusi jas netvirtai padėjo drebantį delną ant senovinės rankenos ir spurdančia širdimi lėtai pravėrė duris.
 Ir sustojo it įbesta.
 Klasė buvo neapažįstamai pasikeitusi. O tai galėjo tereikšti viena - nauja profesorė. Dallifrėja puikiai suprato, kad naujovės bei pasikeitimai yra būtini, jie yra visuomenės bei raidos variklis, tačiau... kodėl būtent magijos istorija? Pasijautė labai nusivylusi ir išsigandusi dar labiau, sakytumei, vėl grįžo nestabili būsena. Tvirtai sukandusi dantis pasistengė nors kiek apsiraminti ir įžengė į šviesiai pilką kabinetą.
 Na, taip. Turėjo pripažinti, kad naujasis klasės interjeras jai labai patiko, žavėjo labiau nei ankstesnysis, kur juodos kabineto sienos varė į savotišką neviltį. Taip, bet... bet... Dallifrėjoje vis dar degė mažutėlaitė vilties kibirkštėlė. Tačiau tą akimirką atsisuko į mokytojos stalą ir tai liepsnelei buvo lemta užgesti. Sutvardžiusi visą emocijų mišrainę atsisėdo savo įpraston vieton. Pirmas suolas - jos pamėgta vieta nuo pat pirmo kurso. Užsikišusi trumpą, neklusnią sruogą už ausies, nudelbė žvilgsnį į stalviršį. Tamsų stalviršį vis dar puošė dar tamsesnė rašalo dėmė, palikta čia dar anuomet vienuolikmetės Dallifrėjos. Keista, tačiau vien žiūrėjimas į tą idiotišką mėlyną dėmę savotiškai ramino žaliaakę. Vis dar neatgavo prarastos jau turbūt amžiams pusiausvyros, tačiau emocijos bent jau buvo daugmaž stabilios.
 Profesorė sukėlė visai gerą įspūdį. Sakytų, kad net labai gerą, tačiau... tačiau tai buvo ne ta profesorė, kuriai varnanagė jautė savotišką simpatiją ir gal net prisirišimą, nors jos net nesikalbėjo, jei nekreipt dėmesio į pamokas. Reikės pasistengti pamėgti ir naująją, ypač, kad atrodė, jog šioje net neriasi iš kailio, norėdama visiems įtikti. Nuo tokio perdėto gerumo, mielumo ir panašių meilybių Dallifrėjai darėsi bloga, vemti norėjosi. Fui, kam tie visi bereikalingi saldumai. Mokytojas yra mokytojas, pamoka yra pamoka. Viskas. Taškas. Finito. Nereikia maišyti mokslų su kažkokias privatumais bei familiarumais.
 Sėdėjo parėmusi veidą delnais, sukryžiavusi kojas po savimi bei nudelbusi žvilgsnį į tą kvailą dėmę. Bendramoksliai vis kartojo tuos pačius atsakymus. Penkiolikmetė pasistengė susitvardyti ir nesugirgždėti dantimis. Reikia stengtis būti maloniai, reikia stengtis būti maloniai - vis kartojo mintyse. Negalėjo pakęsti, kai jau dešimt žmonių pasakė tą patį sakinį, o dar vienas dešimtukas vis kartoją tai, pakeisdami žodžių sakinyje eigą. Nesąmonė.
 Vis dėlto susigundė pasivaišinti arbata. Priėjusi prie profesorės stalo užsiplikė sau žaliosios arbatos su imbieru bei citrinžole - mėgstamiausios. Gal visgi nebus taip baisu. Tikėkimės.
 Nešina baltu puodeliu, sklidinu garuojančio žalsvo skysčio priėjo savo suolą. Tačiau likimas jai nutarė būti negailestingas ir šiemet. Nepastebėjo prie stalo besivoliojančios kuprinės (kuri, tarp kitko, buvo josios) ir užkliuvo už jos.
 Kaip lengva nuspėti, apsipylė vos ne verdančia arbata. Ir apipylė ir taip jau vos gyvą, visą dėmėtą stalviršį. Suirzusi ir visai savęs nebetvardydama apsipylė ašaromis, pati net to nenorėdama. Nieko sau, puiki naujų mokslo metų pradžia. Dar tik to jai gyvenime tetrūko iki pilnų laimės kelnių - nudegimų. Net nepastebėjo, kad ir baltasis puodukas irgi sudužo. Na, ir gerai.
 Kas gi kaltas, kad ji, būdama penkiolikos, vis dar nemokėjo normaliai vaikščiot?

((2 papildomi taškai už post'o ilgį + 1 papildomas taškas už įdomumą + 1 papildomas taškas už originalumą))

[Seidė Kopas]

      Magijos istorija visada keistai žavėjo Sadie. Ji su malonumu klausėsi ir sužinodavo apie įvairius burtininkus, mūšius ir įvykius, palikusius žymę tiek burtininkų, tiek žiobarų pasaulyje. Seni, stori vadovėliai, įdomūs pasakojimai apie siaubingiausias, tragiškiausias ir šlovingiausias pergales, sutriuškinti priešai, šimtmečius besitęsentys karai ir senoviniai burtai, - visa tai Sadie buvo tiesiog rojus.

      Grifiukė susikaupusi klausėsi kalbančios naujosios mokytojos. Ji jai pasirodė miela ir labai gera, kas mergaitei patiko. Šiek tiek nustebusi Sadie pakilo iš savo vietos ir drauge su keliais kitais mokiniais nustryksėjo prie arbatinuko, pasiruošusi pasidaryti didelį kakavos puodelį. Grįžusi atgal, rankose Sadie jau nešėsi garuojančiu, kvapnų šokolado aromatą skleidžiančiu gėralu sklidiną puodelį, kuriame buvo net septyni šaukšteliai kakavos miltelių. Ji nekreipė dėmesio į šalia stovėjusios mergaitės kreivą, išpūstų akių žvilgsnį, kai negailėdama krovėsi kakavą į puodelį – nusprendė savęs nevaržyti. Juk tokia proga pasitaiko retai! Sadie klestelėjo į savo suolą ir pasigardžiuodama siurbtelėjo gėrimo. Tuomet padėjo jį ant stalo krašto ir pakėlė ranką, norėdama atsakyti į mokytojos klausimą.

- Na, žinau, kad burtininkai gali būti grynakraujai. Tai tokie raganos ir raganiai, kurių šeimoje nėra žiobarų kraujo. Taip pat gali būti žiobarų kilmės burtininkai, kai vienas iš tėvų arba abu tėvai yra žiobarai. Ir galiausiai lieka nevertėliai. Tai žmonės, kurie gimę burtininkų šeimoje, bet negeba naudotis magija. Nevertėliai gali gimti tiek puskraujų, tiek grynakraujų šeimose.

      Sadie pasakė viską, ką tuo metu įstengė prisiminti ir atsilošusi kėdėje toliau ėmė gerti kakavą, besiklausydama kitų mokinių atsakymų.

((Papildomas 1 taškas už tai, kad post'as ilgas + 1 taškas už tai, kad post'as įdomus))

[Margo Diuken]

 Daaaaugybę metų visi įtikinėjo Margo, kad magijos istorija - nieko gero, kad čia nuobodu ir pamokos - tiesiog laiko švaistymas. O štai varnei ji patiko nuo pat pradžių. Nuo pat pirmosios pamokos, kurią prisimena lyg ta būtų vykusi vakar, apie Gregorą Šviesųjį ir Nikolą Aibę bei jų vaidmenis kare su nevertėliais ir galėtų prisiekti, kad visą gyvenimą nepamirš kitos, kai tikrų tikriausiai keliavo laiku tyrinėdama jo vingių paslaptis. Tiesa, tada ji krito vos žengusi žingsnį (vis tos vynuogių ataugos), bet randelis ant kelio tiesiog kelte kelia sentimentus ir nostalgiją.
 Kaip gaila, kad pastaruosius metus ji beveik čia nesilankė. Iš tiesų gaila. Tačiau teko pasirinkti, mylimoji magijos istorija ir jos netikėtumai ar pripažinimas kurio troško jos kraujas ir gilesnės magijos galybė. Juk sako, kad mokytis niekada ne per vėlu, tad ar gali būti per anksti? Per anksti pradėti siekti savo tikslo, kuris atneš perversmą? Tikrai ne. Bet dabar viskas gerai. Ji turi tą suknistą ženklą, išties gražiai žvilgantį ant merginos kaklo, bet vis tiek suknistą, nes penktakursei dabar toks amžius, kai viskas suknista.
 Tas ženklas padės jai atgabenti revoliuciją slaptumo kodeksui, įvykį kuris privalės įsirėžti į istorijos puslapius, bet pirma reikia pabaigti įgyvendinti dar keletą punktų, o tam reikia pabaigti Hogvartsą.
 Kad jau sugrįžome prie mokslo temos, tai lyg feniskas iš pelenų prisikėlusi Margo VĖL nekantravo mokytis.
 Sėdėjo santūri kaip niekad per paskutinius metus - ji sugrįžo į savo MI.
 -Iš nepaminėtų burtininkų kilmių, manau, dar galima burtininkų ir magiškų padarų kilmė. Gerai žinomas šito pavyzdys, Filijus Flitvikas, kadaise mokytojavęs šioje mokykloje ir turėjęs žmogaus ir Goblino kraujo.
 Mergina nuraudo. Kartais taip atsitinka, kai kalba. Kartą susimąstė, kad gal dėl to, jog labai stengiasi nenusišnekėti. Tik nedėk į kelnes, Margo. Tiksliai, aš gi su sijonu.

((2 taškai už ilgą ir įdomų post'ą (aha, sudėjau tuos taškus, kur už 1000 simbolių ir įdomumą ir tuos, kur tiesiog už įdomumą) + 1 taškas už originalų post'ą))

[Danielle Felton]

Link magijos istorijos kabineto Danielle ėjo paskubomis. Merginai patiko ši pamoka ir ji negalėjo jos sulaukti. Vos įėjus į kabinetą Dani akys iškart užkliuvo už atnaujinto kabineto ir maloniai atrodančios merginos, kuri pagal Danielles logiką turėjo būti naujoji mokytoja. Dani nedrąsiai šyptelėjo mokytojai ir atsisėdo į suolą prie lango. Nuskambėjus varpui mergina pakėlė galvą į mokytoją ir susidomėjusi laukė ką toji papasakos. Mokytojai pradėjus savo kalbą Danielle įsmeigė akis į ją. Merginai mokytojos kalba nepasirodė įdomi, todėl ji nuleido akis ir sąsiuvinio paraštėje pradėjo paišyti įvairius simbolius ir piešinėlius. Kartais pakeldama galvą, kad nepasirodytų visiškas nemandagumo įsikūnyjimas Danielle išgirdo kelis mokytojos žodžius, tačiau į juos nekreipė dėmesio iki tol, kol pagaliau išgirdo mokytoją užduodant klausimą. Antrakursė palaukė kol atsakė keli mokiniai ir tuomet prabilo pati:
-Burtininkai pagal kilmę skirstomi į tris grupes... na, keturias jeigu priskaičiuosime nevertėlius. Pirmoji yra grynakraujai, tokie, kurių abu tėvai burtininkai, - "ne patys maloniausi sutvėrimai" pagalvojo mergina prisiminusi keletą grynakraujų iš savo koledžo - klastūnyno. -Dar yra puskraujai, tokie kaip aš, kurių vienas tėvas raganius arba ragana, o kitas žiobaras, - sakinio pabaigą mergina ištarė tyliau prisimindama kaip prieš keletą metų, tėvas išvadinęs ją ir jos motiną išsigimelėmis pasipustė padus. -Taip pat yra ir žiobarų kilmės burtininkų, kurių abu tėvai žiobarai, tačiau vaikas turi magiškų galių. Tokių vaikų nemėgsta kai kurie grynakraujai. Na ir kaip minėjau pradžioje yra ir nevertėliai. Jie nors ir yra grynakraujai negali naudotis magija, tarsi atvirkštinis variantas žiobarų kilmės burtininkams, - savo prakalbą baigė Danielle ir nuleidusi galvą vėl ėmė paišyti įvairius magiškus simbolius beveik nesiklausydama kitų atsakymų.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Alisa Faun]

Alisa ėjo link Magijos istorijos kabineto. Jai šie metai buvo ypatingi - jos sesuo dėstys Magijos istoriją. Tai dar labiau didino jos norą mokytis šios pamokos. Taip Alisa pripažįsta, kad apsiverkė iš laimės kai sesuo jai pranešė šią džiugią naujieną. Jų santykiai buvo tikrai šilti ir artimi. Švilpiukės galvoje sukosi mintys apie ką bus šioji pamoka, mat Charlotte nepratarė jai nė žodžio. Pagaliau priėjusi kabinetą Švilpiukė atidarė duris ir apžvelgė klasę. Visas dizainas buvo pasikeitęs tobulai. Žinau, kad mano sesuo turi gerą skonį. - galvojo Alisa. Ji praeidama pro Charlotte tyliai ištarė pusiau labas ar laba diena, nes nenorėjo išsiskirti iš kitų mokinių. Ji atsisėdo į vietą priekinėje eilėje šalia lango. Netrukus nuskambėjo varpas ir prasidėjo pamoka. Alisa įdėmiai klausėsi Charlotte's, vos išgirdusi apie kakavą ji jau beveik ją užuodė, bet galvojo, kad pamokos metu bus maloniau. Švilpiukė išgirdusi klausimą galvojo apie atsakymą kurį turėtų pasakyti. Tuo metu ji klausėsi kitų mokinių. Galiausiai lėtai pakėlė ranką:
- Burtininkų grupės pagal kilmę yra tokios kaip jau daugelis minėjo: 1. Grynakraujai - tai yra burtininkai arba raganos kurie turi gryną arba beveik beveik gryną magišką paveldimą kraują.
2. Puskraujai - tai raganos ar burtininkai kurių vienas iš tėvų yra žiobaras arba purvakraujis - Alisa nurijo seilę, nes ji labai nemėgo tarti šio žodžio - 3. Nevertėliai tai žmonės kurie gimė burtininkų šeimoje, bet nėra burtininkai... 4. Purvakraujai tai gimę burtininkai žiobarų šeimoje.   Yra dar daugiau grupių, bet nesu dėl jų tikra. Dar esu girdėjusi apie pusmilžinius... Kaip Hagridas. Kai vienas iš tėvų yra milžinas, o kitas žmogus. Tai lyg tais tiek.. - tyliai savo kalbą užbaigė Alisa. Jos mintyse buvo daugiau minčių, tačiau ji nenorėjo čia jų sakyti, mat bijojo apsijuokti. Ji prisiminė kai ką užmiršusi ir pakėlė ranką dar kartą:
-Galbūt galėčiau kakavos... ar arbatos?

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą + 1 taškas už originalų post'ą))