[Kasiopėja Evers]

Vėlyvą vakarą, kai danguje jau žibėjo pirmosios žvaigždutės, o mėnulio ryški pilnatis atsispindėjo ramiai tyvuliuojančiame ežere, Kasiopėja Evers, astronomijos profesorė, jau sėdėjo klasėje. Ji čia buvo gerokai per anksti - ir pati tai žinojo, tačiau ką jau bepadarysi. Ilgai jai teko laukt mokinių, ne vienas arbatos puodelis buvo išgertas belaukiant, tačiau pagaliau, praėjus kelioms valandoms, tarpduryje pasirodė pirmasis mokinys.
- Laba naktis, - prabilo ji, kai naktyje nugaudė skambus varpas, reiškiantis pamokos pradžią. Kasiopėja jau buvo spėjusi jo pasiilgti. - Kaip pailsėjot? - nusišypsojo profesorė ir išgirdo kelis mokinius murmtelint atsakymą. - Taigi, šiandien kalbėsim apie dalyką, apimantį tris magijos sritis, astronomiją, magiškųjų gyvūnų priežiūrą ir ateities būrimą. Kentaurai. Anokia čia paslaptis, jog jie žvaigždžių pagalba spėja ateitį. Ką dar turi bendro žvaigždės ir kentaurai?

[Claudie Amneta]

Claudie atėjo neišsimiegojusi. Astronomijos pamokos labiausiai atsiliko nuo jos dienos ritmo. Juk jos vyko naktį! Bet mokytojai, regis patiko. Nors... Mokinių dar buvo gana nedaug. Pirmakursė suprato, kad jei nori tapti geriausia mokine, teks pasistengti. Išgirdusios užduotį mergaitės ranka nedrąsiai pakilo aukštyn:
- Kentaurai yra labai geri atstronomai. Jiems labai svarbios žvaigždės. Tai yra, žvaigždės jiems svarbiau už viską. Bet, dėja jiems nelabai patinka žmonės, dėl to, kai kurios paslaptys dar neišaiškintos.
Mergaitė vis galvojo, ar atsakė teisingai. Manė, kad bent jau kažką panašiai. Bet kas jau padaryta, tai nepakeisi... Juk negali visko visiškai nuostabiai atsakinėti vidury nakties!

[Nora Umiko]

Nora šios pamokos laukė labiausiai iš visų. Juk ji, lankiusi žiobarų mokyklą nė nepagalvojo, jog pamoka gali vykti vėlų vakarą, ar net naktį! Iš to jaudulio, Nora net nesugebėjo pailsėti prieš pamoką, bet į ją atėjo gana žvali ir gerai nusiteikusi. Kai ji atėjo į klasę, čia jau sėdėjo viena mergaitė. Vėliau, vienas po kito, susirinko ir kiti mokiniai. Nuskambėjo varpas, profesorė pradėjo pamoką.
Išgirdusi profesorės klausimą, Nora ėmė karštligiškai galvoti. Ką aš žinau apie kentaurus ir žvaigždes? Taip! Kentauro žvaigždynas!  Tačiau jai net nespėjus pakelti rankos ėmė atsakinėti kita mergaitė. Toji, pirma sėdėjusi klasėje. Išgirdusi nedrąsų jos atsakymą Nora prisiminė save. Juk ji visada irgi buvo nedrąsi. Gal mes kada nors būsim draugės?  Tačiau nesiryžo užkalbinti varniukės. Gal per kitą pamoką?
Užtat Nora ryžosi pasakyti savo atsakymą:
- Manau, - pradėjo ji, vienas iš bendrumų gali būti tai, kad yra žvaigždynas, pavadintas Kentauro vardu? Jame yra artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima.
Ir baigusi kalbėti, suspaudė kumščius: kad tik būtų teisingai, kad tik būtų teisingai!

[Bethany Landworth]

   Įėjusi į kabinetą Bethany apžvelgė profesorę ir su ja pasisveikino. Nuėjusi prie pirmojo suolo mergaitė į jį atsisėdo ir pasirėmė rankomis galvą. Kasiopėja netrukus pradėjo kalbėti, o po kelių žodelių pasigirdo ir pirmasis pamokos klausimas. Grifiukė jau norėjo išsakyti viską, ką žino, tačiau žodžiai tarsi užstrigo gerklėje. Kad ir kaip antrakursė stengėsi, nieko negalėjo ištarti.
   Taigi, beliko sėdėti ir klausyti kitų protingųjų mokinių. Tai turbūt ne vieną erzina, tad Betė ne išimtis. Suraukusi antakius ji išsitraukė šiek tiek pergamento ir ėmė paišyti save, leidžiančią įvairius kerus į priešus. Tai tarsi padėjo nebijoti ateinančio karo, labiau pasitikėti savimi. Juk ten kiekvienas kovoja už save, stengiasi nesusižeisti ar bent nenumrti. Niekad negali pasitikėti kitų užnugariu, nes bet kada tas užnugaris gali pabėgti ir palikti tave nelaimėje. Todėl reikia išmokti apsiginti pačiam ir tikėti, jog tau tai pavyks.

[Skarletė Siuzana Vein]

Kiyomi žinojo, kad šią pamoką veda profesorė Evers, kaip ir ateities būrimą, bet manė, kad tai dar vienas dalykas kas jai nesiseks, nors mokytoja gera ir viską paaiškina. Vidury nakties attrepsėjus į kabinetą,  varniukė skaniai pasirąžė ir atsisėdo net pati nežino kurioje vietoje. Visa užsimiegojusi, Kiyomi neįdėmiai, kad ir kaip stengėsi klausėsi mokytojos kol ši neuždavė klausimo į kurį antrakursė atsakymo neturėjo. Ech, štai tau ir varnanagė... Bet norėdama kažką pridurti, kilstelėjo ranką aukštyn ir kostelėjo.
-Claudie pasakė beveik tą patį ką ir jūs, bet su tuo aš tikrai sutinku. O Nora,- nuo apsiausto pasižiūrėjusi į prisiūtą vardą, mergaitė kalbėjo toliau,- ji paminėjo, kad yra Kentauro žvaigždynas bei žvaigždė Kentauro Proksima. Norėčiau pridurti, kad dar yra ir Kentauro Beta, Kentauro alfa ir dar daug kitų. Kentauro žvaigždynas, jei neklystu yra Paukščių take. Taip pat, Kentaurai yra puikūs ateities spėjikai, įvaldę jų meną. Galbūt šie du skirtingi pavidalai noka susikalbėti. Dar vienas dalykas ką aš žinau, bet vistiek abejoju yra: kentaurai - naktiniai padrai, kaip ir žvaigždes, pasirodančios naktį. Tai viskas ką aš žinau,- baigusi dėstyti savo žinias, sudribo savo vietoje ir laukė to, kuris pasakys patį teisingiausią atsakymą ir pamoka nestovės vietoje.

[Dawn Strain]

Dawn labai patiko astronomija.Vien mintis apie dangaus kūnų nagrinėjimą jai sukeldavo džiugesį ir norą sužinoti daugiau.Kai astronomijos profesorė Kasiopėja Evers paminėjo kentaurus,Dawn suprato,kad apie kentaurus ji nieko neprisimena,nors žinojo,kad būdama 10-ies kartais su tėčiu paskaitydavo knygas apie mitines būtybes.Mergina paslapčiomis atsivertė astronomijos knygą ir atrado sąvoką apie kentaurus.

Kentaurai (graikiškai: Κένταυροι) yra pusiau žmonių,pusiau arklių rasė,turinti žirgo kūną ir žmogaus galvą bei liemenį.

Ak taip.. Dawn norėjo save įtikinti,jog viską apie juos prisimena,bet supratusi,kad nieko nebus,mergina sugalvojo jos manymu galimą logiškiausią dalyką apie kentaurus ir nedrąsiai pakėlė ranką:
-Na..Gal kentaurai,kaip ir žvaigždės, išlenda tik naktį?

[Lisette la Claire]

Vėlų vakarą, kai mėnulis jau buvo apšvietęs Hogvartso langus, Lisette gan tyliai tipeno astronomijos kabineto link, stengdamasi nepažadinti jau miegančių žmonių. Įėjusi į klasę rausvaplaukė atsisėdo į jau pamėgtą suola šalia lango, ir stebėdama pro duris įeinančius mokinius laukė suskambančio varpo. Antrakursė buvo ką tik pabudusi, tačiau, rodės, kad dar pusiau mieganti. Laimei, suskambęs varpas ir prabilusi profesorė prikėlė mergaitę iš miegų. Lisette gerokai pagalvojusi pakėlė ranką:
-Na, apie Kentaurų žvaigždes ir žvaigždynus jau buvo paminėta, tačiau esu skaičiusi mitą, kad gimęs kentauras išgyvens tik tada, jei jo gimimo naktį danguje bus ryškiai matomas Kentauro žvaigždynas,- nedrąsiai dėstė savo mintis,- taip pat esu girdėjusi, kad jeigu debesys pavogia (uždengia) žvaigždes, kentaurai gali tapti nevaldomi,- Lis nuleido ranką ir įdėmiai klausėsi kitų mokinių atsakymų.

[Ramen Horst]

Ramen begalo laukė astronomijos. Žvaigždės, planetos, sistemos... Mergaitę tai labiausiai žavėjo. Net tai, jog pamoka vyksta naktį - švilpei kėlė nenumaldomą smalsumą.
Mergaitė tyliai bežingsniuojanti koridoriais bei besidairanti pro liukus, išties jautėsi nesaugiai. Artėjo mūšis ir, rodosi, net mokyklos sienos tai jautė. Šios buvo prisipildžiusios paslaptingos baimės ir didybės. Įdomu, tačiau ir baisu, kiek mirčių ir skausmo visa tai atneš. Mergaitė iš paskutiniųjų tikėjosi, jog niekam neužklius vieniša, naktiniais koridoriais beslampinėjanti švilpė.
Pagaliaus suradusi astronomijos kabinetą, mergaitė tarsi išpurtė visas mintis apie mūšį iš galvos ir žengė į kabinetą. Ramen apsidairė ir akimis surado laisvą ir esantį arčiausiai klasės priekio, suolą. Tyliai nudžiugusi, jog pagaliau ir ji galės prisėsti pačiame priekyje ir geriausiai girdėti profesorę, švilpė prisėdo ir, apsupta tamsaus jaukumo, ėmė laukti pamokos pradžios.
Ramen, išgirdusi du raktinius žodžius - kentaurai ir žvaigždės, kaip įmanydama stengėsi prisiminti pokalbio ištrauką su tėčiu. Mat šis yra minėjęs... Mergaitė staigiai prisiminė būtent tai, ko ir ieškojo tarp savo atminties kerčių ir net pašoko. Pakėlusi ranką, nieko nelaukdama, ėmė pyškinti:
-Kentaurai yra asteroidų grupė, kurių orbitų periheliai yra ties Jupiterio, Saturno ar Urano orbitomis, o afeliai – ties Neptūno orbita. Šiuo metu žinoma apie devyniasdešimt tokių asteroidų pavyzdžių. Tokie žymiausi asteroidai yra pavadinti mitologiniais kentaurų vardais - Chironu, Folu, Nesu, Asbolu, Charikliu ir Hilonome. Daugelis asteroidų-kentaurų kol kas neturi vardų. Taip pat, egzistuoja ir Kentauro alfa. Tai trečioji pagal ryškį  žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne.
Ramen nuleido ranką ir besidairydama į kitus mokinius, beklausydama jų atsakymų, su viltimi laukė profesorės atsako.

[Seidė Kopas]

      Pro langą stebėdama žvaigždėmis nusėtą nakties dangų, Sadie tyliai klausėsi apsimiegojusių mokinių atsakymų ir lėtai dėliojo sakinius savo galvoje, norėdama padaryti įspūdį savuoju. Astronomija nebuvo mėgstamiausias dėstomas dalykas Sadie. Dažnai ji nesuprasdavo apie ką eidavo kalba, būdavo pavargusi ir neišsimiegojusi, kol kiti mokiniai energingai kalbėdavosi apie planetas, žvaigždes ir juodąsias skyles, Sadie mieliau susirangydavo kamputyje ir paslapčiomis skaitydavo knygą. Galbūt tą patį būtų padarius ir šiandien, bet knyga palikta ant lovos, mergaičių kambaryje, ir Sadie neturi kitos išeities, tik klausytis. Grifiukė labai apsidžiaugė išgirdusi apie kentaurus. Jie visada ją žavėjo ir domino. Tikriausiai dėlto, kad tėtis negalėdavo nustoti apie juos kalbėjęs.

- Kentaurai ir žvaigždės yra labai susiję. Viena iš sąsajų yra tai, kad Kentauro žvaigždynas yra devintas pagal dydį pietų pusrutulio žvaigždynas, kuris žinomas jau nuo seniausių laikų. Žvaigždynas pavadintas kentauro Chirono garbei. Taip pat yra Kentauro Alfa. Tai trečia pagal ryškį žvaigždžių sistema, šviesiausia Kentauro žvaigždyne. Ji taip pat artimiausia Saulei. Žiūrint į dangų iš Kentauro Alfos sistemos, vaizdas turėtų būti panašus kaip ir žiūrint iš Žemės. Labiausiai nepakitę žvaigždynai būtų Didieji Grįžulo Ratai ir Orionas. Kentauro Beta, dar vadinama Agena – dešimta pagal ryškį dangaus žvaigždė.Tai baltai melsvos spalvos milžinė, nuo Saulės sistemos nutolusi per... Maždaug penkis šimtus šviesmečių... Ak, visai pamiršau paminėti Kentauro Proksimą... Tai artimiausia žvaigždė Saulei. Raudonoji Nykštukė, kuri vieną su puse karto didesnė už Jupiterį. Taip pat nelabai žinau ką tai reiškia, bet skaičiau knygoje, kad ši žvaigždė priklauso žybsinčiųjų žvaigždžių klasei...

Sadie buvo visai patenkinta savo atsakymu ir nuleidusi ranką pradėjo paišyti mažas žvaigždutes ant pergamento lopinėlio krašto.

[Mirta Dobkins]

Jaunoji mergaitė šiek tiek blausiomis akimis žingsniavo iš savo kambario ploto užversto knygomis į astronomijos pamoką. Pamoka Mirtai nėra mėgstamiausia. Aš negaliu praleisti jokios pamokos! - išdidžiai mintijo ji jau sėdėdama kabinete. Profesorė šį kart paskelbė, kad pamoka bus susijusi net su trimis dėstomais dalykais! Kas čia, svajonių išsipildymas? Po teisybėje Mirta taip nebegalvojo kai išgirdo tikrai sudėtingą šios pamokos klausimą. Primerkusi akis ir pasiklausiusi kitų bendraklasių atsakymų mergaitė vis dar įtemptai galvojo. Aš tikrai kažką skaičiau... Žvaigždynai ir kentaurai... Taip! Ji skaitė, ji prisiminė seną informatyvią sudėtingą knygą, ta knyga guli po kalnu kitų, tačiau mergaitei kažkas nedavė ramybės dėl jos netvirto ir net gi dabar jai pačiai žinomo lėkšto atsakymo.
- Nežinau kiek tiesos bus iš to ką pasakysiu, bet žinau, kad yra Kentauro žvaigždynas, taip pat yra labai panašaus pavadinimo trijų žvaigždžių sistema kuri randasi netoli Saulės planetos...

[Adira Floris]

Atėjus šaltai nakčiai, jau buvo kiek įprasta eiti į Astronomijos kabinetą, kur vos įžengus tave šiltai pasitikdavo profesorė. Gal Adirai Astronomija tuo ir patiko - kad viskas kiek kitaip, įdomiau. Nebent naktį jau nori miegoti, tada nei žinios į galvą nelenda, nei žvaigždynų nenori stebėti.
Vos atėjusi ji apsižvalgė pažįstamųjų ir atsisėdo viena. O kaip norėtų, kad ant kaktos, o gal kitur būtų parašyta „Tu gali sėstis šalia manęs, neįkąsiu“, nes kaip visada drovesni mokiniai prie jos neatsisės. O gal jai pirmą žingsnį reikėtų žengti pačiai? Gal atsisėstų prie nepažįstamojo, o kiti pasektų jos pavyzdžiu? Galvoti apie tai nebuvo laiko, reikėjo atidžiai klausytis nuskambėjusių profesorės žodžių.
Ir kaip dažniausiai, mergina neturėjo atsakymo. Šį kartą buvo kiek pavargusi galvoti nežinomus atsakymus, nusprendė kalbėti tik tada, kai žino. Turėjo kažkada baigtis tie spėliojimai.
Svajingai klausydama kitų mokinių atsakymų ji tik sugebėjo atsiversti sąsiuvinį ir piešti jame bangeles, kurios priminė jūrą.

[Jasmin Berlin]

Jau buvo vėlyvas vakaras. Vyresnieji po vakarienės ruošė namų darbus, o kai kurie jaunesni snūduriavo lovoje. Jasmin buvo pavargusi nuo pamokų vykusių dieną ir namų darbų, bet dar nėjo miegot, nes vis dar laukė viena pamoka - astronomija. Buvo neįprasta eit į pamoką vakare, kadangi ir pas žiobarus mokykloj, ir Hogvartse pamokos vyksta šviesiuoju paros metu.
Mergaitė nesiskubino eiti į pamokas, ėjo užsisvajojusi. Jos neapėmė jokia nostalgija apie astronomiją ir kaip kokia mirusi giminė apie tai pasakodavo, ne. Jasmin nedidelėj šeimoj nieks nesidomėjo astronomija, nieks apie ją nepasakojo mažąjai varniukei.
Mergaitei pagaliau nuėjus į astronomijos klasę, mergaitė drėbėsi į pirmą pasitaikiusi tuščią suolą ir padėjo rankas ir galvą ant suolo ir pradėjo laukt varpo skelbiančio pamokos pradžią. Pagaliau jo sulaukus mokytoja pradėjo kalbėti, bet mergaitė nelabai ją girdėjo, Jasmin į savo glėbį pasiglemžė miegas.

[Sofija Dykaduonė]

Sofija kaip ir į visas ankstesnes pamokas nuėjo viena. Į klasę mergaitė įėjo beveik paskutinė ir atsisėdo į tuščią suolą pačiame klasės gale. Kol kas Hogvartsas jai visai nepatiko- ji neturėjo nė vieno draugo, todėl pamokose sedėdavo viena, o pertraukas praleisdavo bibliotekoje skaitydama. Jos liūdnus pamastymus, kaip ji niekada čia neturės draugų nutraukė skambutis. nors buvo vėlyva naktis Sofija buvo žvali kaip niekad ir kupina vilčių, kad bent astronomijoje jai seksis gerai ir ji žinos atsakymus į mokytojos klausimus.  Tačiau ir šios viltys nepasiteisino, ji nieko nežinojo apie kentaurus, ji net nežinojo kaip jie atrodo. Iš tikrųjų nebuvo ko stebėtis, kad Sofija Hogvartse nėra pirmūnė, juk ji užaugo su močiute žiobare. Taigi Sofija šiek tiek nuliūdo, bet susikaupė ir įdėmiai klausėsi daugybės mokynių kurie stebėtinai daug žinojo šia tema.

[Engel Böhler]

  Praėjusiais metais problemos dėl mokymosi neegzistavo. Pamokas reguliariai lankė, domėjosi įvairiais papildomais šaltiniais, skaitė, stengėsi atlikti užduotus darbus praktiškai, kitaip tariant, troško viską išbandyti. Grįžus į mokyklą po užsitęsusių vasaros atostogų, požiūris pasikeitė. Engel mažiau laiko skyrė magiškam ugdymui, daugiau praleisdavo gryname ore, slampinėdamas. Neprarado atsakomybės jausmo, tad visi projektai laiku būdavo grąžinami profesoriams, skirtumas tik tas, jog jie buvo rašomi nesiremiant per pamoką išgirstais aiškinimais. Kaipgi pasiremsi, jei nė sykio nebuvai jokioje pamokoje? Skambės kaip beviltiškumo stadijoje atsidūrusio mokinio blevyzgojimas, tačiau per maždaug aštuoniasdešimt darbo dienų, neatmetant šventinių, Angelas pilnai neišsėdėjo nė vienoje pamokoje. Nepilnai išsėdėti reiškia, kad vaikinas visgi apsilankydavo kai kuriuose kabinetuose – dešimčiai minučių, neilgiau. Tai, be abejonės, nesuteikė jokių naujų žinių, praversiančių ateityje. Užtat vaikinas sausio pirmąjį ketvirtadienį perplanavo įtraukdamas į dienotvarkę astronomiją. Užsirašė į pamoką mokslo metų pradžioje, laikas pasižiūrėti, į ką įsiklampino.
  Po kuklios vėlyvos vakarienės klastuolis patraukė į astronomijos bokštą, kuris nakties tamsos globojamas atrodė dvigubai aukštesnis. Pakeliui sutiko kelis naktinėjančius pažįstamus, teko atsainiai linktelėti pasisveikinant. Vadovėlio nesinešimas, matyt, bus suklaidinęs bendramokslius, nes šie taip pat atsakė paprastu linktelėjimu, be jokių pašaipių komentarų, ir nuėjo savo keliais Tuo geriau, ramesnė naktis.

  - Puikiai, - Engel buvo vienas iš mažos saujelės murmėjimu besistengiančių užmegzti kontaktą su mokytoja, šiai uždavus kasdienišką klausimą.
  Nedidelėje patalpoje su į apačią platėjančiais langais, atveriančiais gražų vaizdą į žvaigždėtą dangų, tvyrojo melancholiška atmosfera. Reikia manyti, kaltas aiškiai juntamas moksleivių nuovargio ir mažos dalelės smalsumo mišinys. Perbėgus akimis per kabinetą galima pastebėti ir labai aktyvių, noriai į dėstomą pamoką reaguojančių, ir tylesnių, mintyse užsisklendusių jaunųjų burtininkų. Tamsusis paros metas atneša peno apmąstymams, visai logiška, kad atsiranda norinčių apsvarstyti dienos įvykius. Arba nebūtinai. Pavyzdžiui, gale, toliau nuo smalsių akių, įsitaisęs vokietukas mintijo apie sapnus, kadaise sapnuotus, vienus labiau užsimiršusius už kitus. Neįprasta tema, visai nesiderinanti prie švelniai besišypsančios mokytojos, skirtingo tembro atsakinėjančių mokinių balsų. Tačiau tobulai tinkanti tos valandos Angelui.

[BettyEvans]

   Atėjo vėlyvas žiemos vakaras. Dangus buvo giedras ir danguje mirgėjo milijonai žvaigždžių. Betty'ė kilo Astronomijos bokštu į pamoką. Pirmakursei buvo neįprasta, kad pamoka vyksta tokiu vėlyvu metu, tad nerimas jai šiek tiek draskė krūtinę. Įžengusi į klasę mergina pasisveikino su profesore, atsisėdo į paskutinį suolą ir spėliojo apie ką kalbės per šią pamoką.
   Nuskambėjus profesorės balsui ji sukluso. Įdomu... Kas tokio gali apimti net tris magijos sritis? – galvojo klastuolė, o išgirdus pirmąjį šios pamokos klausimą ji susimąstė. Hm... Kuo gali būti kentaurai susiję su astronomija, be to, kad jie spėja ateiti iš žvaigždžių? Tikrai kažką apie tai skaičiau! Ji sėdėjo labai susikaupus ir bandydama kažką prisiminti apie tai. Taip! Žinau! Ji nedrąsiai pakėlė ranką, o gavus mokytojos leidimą kalbėti, prabilo:
   – Kiek žinau, "Kentauru" yra vadinamas vienas iš pietinio pusrutulio žvaigždynu. Jame yra žvaigždė vadinama "Kentauro proksima", atrasta 1915 metais. Ji yra garsi tuo, kad yra arčiausiai Saulės. Taip pat girdėjau, kad astronomai net atrado naują, "Žemės" tipo planetą, kuri sukasi aplink šią žvaigždę. Dar pridėsiu, kad "Kentauro Proksimos" negalima pastebėti be pagalbinių įrenginių.