0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Restoranas „Magiška diena“
« Atsakymas #60 Prieš 3 metus »
 Rokui atidarius langus, į dūmų pilną patalpą pasipylė tyras ir drėgnas oras. Vis dar analizuodama nekokį sriubos skonį ant liežuvio, Liucija mąstė.
-Ir jie tikisi tai parduoti? Nesistebiu, kad čia tuščia. Jei įpylus sriubą šiek tiek atskiestum... Hm, gal tada ir pavyktų prastumti, bet ne, tada reikia daryti ją tirštesnę...-garsiai galvodama, švilpė beveik praleido Roko pasiūlymą, bet jį išgirdusi nutilo, vėl pasinerdama į apmąstymus.
-Kiek moka?-paklausė vien iš smalsumo. Ji negyveno šiame miestelyje, o ir Nojus turbūt neapsidžiaugtų išgirdęs, kad jo globotinė vasarą kažkur dirba. Visgi, Rokas Liucijai pakankamai patiko, kad baltaplaukė pradėtų svarstyti apie paprasčiausią pagalbą besidarbuojant, kad ir vienai dienai. Kiek pastebėjo, žmonių kavinėje nedaug (tiksliau net visi du, kurie dabar gelbėjo virtuvę), meniu iš pažiūros irgi nebuvo platus, reiktų tik susipažinti su kasos aparatu.
 Galiausiai nusprendusi, kad pliaupiant lietui vis tiek niekur nedings, mergaitė sau linktelėjo:
-Šiandien padėsiu. Nemanau, kad Nojus man leistų darbuotis. Tik turėsi parodyti, kaip elgtis su kasos aparatu ir papasakoti apie meniu. Beje, pas jus yra kažkokios uniformos?
 Pakėlusi drėgną švarkelį ir kuprinę nuo grindų, švilpė nekantriai trypčiojo.
-Ir būtų gerai, jei gaučiau arbatos. Nenoriu peršalti,-nedrąsiai šyptelėjo baltaplaukė.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Restoranas „Magiška diena“
« Atsakymas #61 Prieš 3 metus »
  Negaišdamas laiko pokalbiams Rokas sukrovė visus supurvintus indus į plautuvę ir pradėjo iš naujo lupti morkas – valgyti daryti kažkais tai turi. Nevisai suprato, ką ten stovėdama prie sriubų murma Liucija, išgirdo tiktais jos užklausimą apie užmokestį:
 – Pernai man mokėjo 100 galeonų. Šiemet sakė, kad gali ir pakilti, jeigu restorane lankysis pakankamai žmonių, bet, kaip matai, tuščia.
  Rokas paliko morkas ant lentelės ir nuėjo prie merginos, tikėjosi, kad ji nuspręs įsidarbinti, bet jai pasisiūlius pabūti vieną dieną, vistiek apsidžiaugė:
 – Labai tau ačiū. Jau ne pirmą kart mane gelbėji, – besišypsodamasis pasakė. – Uniformų pas mus nėra, nes salėje būna tik vienas padavėjas. – skubiai paaiškino.
  Tada virėjas nuėjo link vieno iš virtuvės staliukų ir iš stalčiaus išsitraukė valgiaraštį.
  – Kaip matai maisto pasirinkimas nekoks. Turime vieną normalų patiekalą – kotletą. Degantis jis vadinasi, nes aštrokas. Dar aš verdu visas keturias sriubas. Trolio vėmalų ir Minecrafto geriau nerekomenduoti. Skonis jų toks keistokas. Vynuogių sriuba saldoka, bet valgoma. O žvaigždžių sriubą net ir aš pats galiu valgyti. Pyrago šiandien negaliu padaryti, nes nėra sūrio. Keksiukai skanūs, su vanile. Trolio išmatų kokteilis – bananinis, su pienu ir šokoladu. Daugiau gėrimus, – nutraukė durų varpelio garsas.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Restoranas „Magiška diena“
« Atsakymas #62 Prieš 3 metus »
 Dėl užmokesčio Liucija tik palingavo galva. Žinant tai, kad kavinėje beveik nebuvo lankytojų, tai atrodė kaip visai gera suma už beveik nieko neveikimą. Bet va dėl uniformų susiraukė. Jai reikės nešiotis užrašinę, o ne lakstyti kaip vištai be galvos ją vis kažkur nusimetant ir po to ieškant! Ar jie tikisi, kad ji mintinai žinos, ką kokiam staliukui reikia atnešti? Na jau, čia jos pirmasis darbas!
 Bet savo nepasitenkinimo baltaplaukė garsiai neišreiškė, tiesiog įsispoksojo į su meniu grįžtantį Roką. Permetusi skurdų patiekalų pasirinkimą akimis, švilpė linksėjo, klausydamasi berniuko. Tai ta Negyvosios jūros vandens sriuba vadinasi Mine... Kažko su... Galvomis? Suraukusi antakius Liucija įsispoksojo į tą keistą ,,patiekalą".
 Deja, jos visus spoksojimus ir mąstymus nutraukė varpelis. Išpūtusi akis, baltaplaukė kyštelėjo galvą iš virtuvės. Į kavinę užsuko pora, akivaizdžiai turistai. Viskas ko jiems trūko - tai marškinėlių su Hario Poterio veidu. Dar blogiau, tie tu žmogeliukai nusprendė prisėsti prie stalo.
-Palinkėk man sėkmės,-sumurmėjo baltaplaukė ir atsargiai išsliūkino iš maisto gaminimo patalpos. Pasidėjusi daiktus už kasos, Liucija susirado kažkokią užrašinę, pieštuką, pasičiupo du meniu ir patraukė prie lankytojų ir, padėjusi priešais juos valgiaraščius, linksmai tarė:
-Laba diena, sveiki atvykę į ,,Magišką dieną". Gal ką nors iškart norite užsisakyti?
Dabar lankytojus švilpė galėjo apžiūrėti iš arčiau. Senyvo amžiaus moteris ir jaunesnis vyras, matyt, koks jos sūnus. Moteriškė užsimanė arbatos, dėl ko Liuciją tarsi nudiegė. Ar jie išvis siūlo tokį dalyką? Ak, kodėl nepasižiūrėjo į meniu dar kartą prieš išlėkdama!
-Deja, šiuo metu arbatos pasiūlyti negalime,-bandydama paslėpti savo sumišimą po šypsena, kalbėjo mergaitė.
-Kavos. Du,-sumurmėjo vyriškis.
-Su pipirais ar be?-jausdamasi vis keisčiau, pasitikslino švilpė. Lankytojai į ją pažiūrėjo kaip į beprotę, bet galiausiai buvo išsiaiškinta, kad žmonės pipirų kavoje nenori.
 Nuskubėjusi į virtuvę, Liucija net lengviau atsikvėpė.
-Du kavos be pipirų šeštam,-galiausiai prakalbo baltaplaukė.-Tuoj nusiskandinsiu toj galvų sriuboj.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?