0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 874
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ir vėl žiema. Purus sniegas padengė žemę pilies teritorijoje, padabino medžius Uždraustajame miške, o tamsųjį ežerą aptraukė ledas. Vakare taip gražiai danguje sukosi snaigės, kad Arwen ilgai nenorėjo eiti miegoti ir užsibuvo pro langą stebėdama snyguriavimą. Gerai, kad šiandien pamoka iškart po pietų, tad ragana galėjo ilgiau pasivartyti lovoje.
- Sveiki, mokiniai, - tarė sveikindamasi Arwen. - Šiandien išbandysite dar vienus gamtos elementų kerus - Incendio. Tai ugnies sukūrimo kerai, kurie nėra tokie pravartūs, kaip vandens, bet yra kai kurių stipresnių kerų pagrindas. Be Indendio, negalėsite išmokti sukurti ugninių paukščių, drakono, pragaro ugnies ir panašiai. Šie mano paminėti stipresni ugnies kerai yra gana sudėtingi, juos pavyksta išmokti tik paskutinio kurso mokiniams ir tik tiems, kurie yra labai gabūs kerėjime, dažnai kaunasi dvikovose ir panašiai. O šiandien galėsite pasipraktikuoti išburiant paprastą ugnį. Kaip ir rugsėjį vykusioje pamokoje, taip ir dabar gausite įvairius daiktus, kuriuos turėsite pabandyti sudeginti. Vieni dega lengviau, kiti sunkiau, tad imkite tokį, kuris tinkamas jūsų turimiems įgūdžiams. Sėkmės!

---

Pamoka vyksta gruodžio pradžioje, tai pirma pamoka po pietų Didžiojoje salėje. Mokiniai turi po indelį, į kurį reikia įdėti degų daiktą (pergamento skiautę, kartoną, medžio šaką ir pan.), panaudoti ant jo kerus ir pabandyti tą daiktą uždegti. Natūralu, kad pirmų kursų mokiniai gali padegti tik pergamentą ar kartoną, o vyresnieji gali sudeginti sunkiau degų daiktą. Kokį daiktą jūsų personažas bandys uždegti, galite sugalvoti patys.

Pamoka iki balandžio 7 d. Bent trys postai.

Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 760
  • Taškai: 52
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
Šiais metais kerėjimo pamokos buvo ypatingai sunkios. Negali sakyti, kad kerai pasidarė nesuprantami ar neįveikiami. Ne, tiesiog kaskart atėjęs į direktorės pamoką Eion prisimindavo tą gėdą, kurią juto, kai gavo egzaminų rezultatus. Pats kaltas, kad jų neišlaikė, bet vis tiek prieš direktorę buvo labai gėda.
Dabar vaikinukas sėdėjo klasės viduryje ir glostėsi smakrą. Šįryt prieš pamokas pirmą kartą nusigremžė minkštus plaukelius nuo veido ir atrodė, kad pusė dienos buvo pakankamai ilgas laikas, kad išdygtų tai, kas turėtų tapti suaugėliška barzda. Deja, veidas buvo vaikiškai švelnus, ir tai šešiolikmetį erzino.
Apsidairęs pamatė netoliese Atheną ir tyliai persėdo prie jos. Nuotaika kiek pasitaisė, nors bendrauti ir toliau nebuvo lengva. Auris minėjo, kad pokalbių temos kartais atsiranda natūraliai, bet toks nušvitimas, deja, neaplankė. Eion ir toliau neįsivaizdavo, apie ką jie galėtų kalbėtis.
- Ką galvoji veikti per atostogas? - galiausiai paklausė paimdamas į rankas apdžiūvusį medžio lapą. Neįsivaizdavo, ar jo sugebėjimų pakaks padegti tokiam daiktui, bet nepabandęs nesužinosi.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
Kerėjimas sekėsi... Pusėtinai. Galios Deklanui tikrai netrūko, ir jis būtų galėjęs per šias pamokas demonstruoti puikius rezultatus. Deja, įsitikinimas, kad jam mokytis nereikia, nes ir taip yra tikras burtininkas, gerokai trukdė, ir pažymiai tikrai neblizgėjo. Tuo labiau, kad praktiškai po kiekvienos kerėjimo pamokos jis siųsdavo laiškus tėvui, liepiančius pašalinti kurį nors vaiką iš mokyklos. Dažniausiai tai būdavo koks nors erzinantis mokinys, kuriam tą pamoką pasisekdavo geriau nei jaunajam Senkleriui. Nė vienas iš mokyklos dar neišlėkė, o tai, ko gero, buvo visų blogiausia. Deklanas buvo geriausias šios mokyklos burtininkas ir negalėjo pakęsti nė vieno, kuris tyčia ar netyčia įrodydavo, kad yra ne taip.
Dabar rankoje laikė kankorėžį ir piktai dėbsojo į jį. Ugnies kerai skambėjo tikrai šauniai, tad berniukas teikėsi susikaupti. Įmetė kankorėžį į indelį ir išsitraukęs lazdelę burbtelėjo:
- Incendio.
Visiškai nesistengė, tad nieko nenutiko - daikčiukas ir toliau kuo ramiausiai gulėjo indelyje ir, regis, nė nesiruošė degti.
- Nesąmonė, - neslėpdamas nepasitenkinimo suburbėjo Deklanas ir piktai sukryžiavo rankas ant krūtinės.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 192
  • Taškai: 48
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
Driežiukas ilsėjosi ant peties. Mendel jo neatidavė niekam. Padaras dažnai miegodavo ant peties ir Letei tas patiko.
Kerai pasirodė įdomūs. Labiausiai sudomino kažkokia pragaro ugnis, šitos būtinai kada išmoks. O dabar sėdėjo už to raudongalvio kvailio ir žiūrėjo kaip jam seksis. Leticija kol kas neturėjo savo daikto, nieko nepasiėmė. Tik stebėjo Senkleriūkštį. Iš jo kambariokų prisiklausė visko. Tai juokino.
Jam kerai nepasisekė. Leticija Nusišypsojo ir pasilenkė prie jo.
- Sveikutis. - Sučiulbėjo kuo mieliausiai. - Matyt blogai išsimiegojai šiandien, kad taip nesiseka kerai? Nors gal tu šiaip tiesiog žiauriai kvailas. Kiek girdėjau net lovytės pasikloti nemoki. Tai iki ugnies kvietimo kerų tau kaip iki mėnulio. Burtininke. - Toliau kalbėjo meiliai. Bet kartu galėjai išvysti pašaipą akyse ir pajusti ją balse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Leticija Mendel »

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Sevirina puikiai leido laisvalaikio laiką su knyga ir puodeliu arbatos. Niekas netrugdė ko ir pageidavo mergaitė. Visgi žiema buvo jos mėgstamiausias metų laikas per kurį šviesiaplaukei buvo būtina ramybė bei taika. Tačiau žinoma tos ramybės nevisada ir pasitaikydavo, nes grįžusi iš knygos pasaulio grįždavo į gan triukšmingą mokinių pilną hogvartso gyvenimą. Žinoma nebuvo taip blogai, tačiau visvien pamokos nebuvo vienas iš jos mėgstamiausių dalykų.
Na nuobodžiauti tikrai neteko, nes atėjus su Oliveriu ir jo sesute į kerėjimo pamoką pasitiko gan nelengvi kerai. Tai nepasisekė Sevirinai, kuri norėjo neatrodyti kaip nevykėlė prieš du jaunesnius mokinius. Visgi prie Oliverio jau nebuvo taip baisu suklysti, tačiau dabar kartu buvo ir jo sesuo. Kiek girdėjo ji buvo panaši į Oliverį. Tačiau tai vistiek negąsdino trečiakursės imtis veiksmų.
  - Na kaip manot ar pavyks jums kerai? Aš iš ties kiek jaudinusi, nes visgi tai ugnis, o ne vanduo. Reikės elgtis atsargiai, - kalbėjo mergaitė sakydama gryną tiesą. Ugnis šiek tiek baugino Mckenna jeigu būdavo arti jos. Nusideginti nieko tikrai nenorėjo, bet pradėti ryžosi.
  - Incendio, - ištarė burtažodį pasidėjusi indelį su pergamento skiaute. Žinoma nieko neįvyko ko Sevirina ir nesitikėjo, bet vistiek kiek nuliūdo. Tai netruko ilgai, nes greitai pasistengė pakeisti nuotaiką ir jau laukė abiejų klastuolių išbandant šiuos kerus.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Priekyje sėdinčiai mergiotei kerai pasisekė iš pirmo karto, ir Deklanas didžiai pasipiktino. Ji pateko į kasdien vis ilgėjantį sąrašą. Sąrašą mokinių, kurie turi kaip galima greičiau lėkti iš Hogvartso. Berniukas ketino dar kartą pabandyti kerus, kai išgirdo nemėgstamą balsą. Ta žiobarė... mintyse sudejavo. Neketino nieko atsakyti, bet galiausiai nesusilaikęs prunkštelėjo.
- Man nereikia klotis lovytės, - atkirto ir tonu, parodančiu, kad, jo nuomone, Leticija yra atsilikusi protiškai, paaiškino: - Matai, aš esu pakankamai svarbus, kad už mane tai padarytų kiti. Bet ne tau suprasti.
Vėl nudūrė akis į kvailą kankorėžį. Žinojo, kad dabar bus dar sunkiau. Kad ir kaip nenorėjo to pripažinti, faktas, kad ta kvėša sėdi tiesiai už jo, visai nepadėjo. Vis dėlto susikaupė ir bakstelėjęs lazdele į degų daiktą tarstelėjo:
- Incendio.
Iš lazdelės galo išlėkė kelios žiežirbos, bet jų nepakako kankorėžiui užsidegti. Nenorėdamas, kad nepakenčiama žiobariūkštė ir vėl kažką aiškintų, Deklanas atsisuko į ją ir nepaprastai maloniai ištarė:
- Na, parodyk ką sugebi.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 673
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Kerėjimas ir transfigūracija buvo pamokos, į kurias eiti noro buvo mažiausiai. Žinoma, jos labai svarbios ir reikalingos, tačiau klaikiai nesisekė. Direktorė berniukui patiko, jis nuoširdžiai stengėsi, bet rezultatai buvo nekokie. Nepadėjo ir Aurio pamoka praėjusiais metais. Gal kurį laiką buvo geriau, bet vėliau viskas ir vėl pablogėjo. O dabar dar reikėjo rūpintis sesute, kad jai nepasidarytų pernelyg liūdna.
Šiandieniniai kerai, tiesa, atrodė įdomūs. Oliveris noriai paėmė pergamento gabalėlį. Neabejojo, kad nieko kito uždegti nesugebės. Įdėjo jį į indelį, kai išgirdo šalia sėdinčios Sevirinos klausimą. Jis buvo visai paprastas: jam, žinoma, nepasiseks. Tiesa, prie mergaitės nelabai norėjo tą sakyti. Tuo labiau, kad ji jau turėjo seniai pastebėti Oliverio nepasitikėjimą savimi.
- Reikia pabandyti, kitaip nesužinosim, - droviai pratarė ir pats suprasdamas, kad iš tiesų visai neatsakė į klausimą. Pažvelgė į Miriam tarsi skatindamas kerus išbandyti ir ją ir nukreipė lazdelę į pergamentą. - Incendio.
Visiškai nieko - iš lazdelės neišlėkė nė menkiausia žiežirbėlė. Oliveris nusivylė, bet stengdamasis to neparodyti tik gūžtelėjo pečiais. Nieko kito jis ir nesitikėjo.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 54
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš mėnesį »
Hogvartsas patiko nepalyginamai labiau nei žiobariška mokykla, bet ir čia Miriam neturėjo draugų. Žinoma, Oliveris visada buvo šalia. Retkarčiais su jais laiką leisdavo ir Eliotas. Bet mergaitė neturėjo nė vienos draugės, su kuria galėtų tiesiog paplepėti. Į miegamąjį nueidavo viena ir tylomis atsiguldavo. Tai slėgė, ir visą gyvenimą buvusi tyli einant laikui Miriam tapo dar tylesnė. Stengėsi, kad jos niekas nepastebėtų, kartais vengė netgi brolių.
Bet dabar pamokoje sėdėjo su vienu iš jų. Oliveriu, žinoma. Eliotui labiau rūpėjo išdaigos su Džefu, nors tas berniukas Miriam gerokai gąsdino. Ji, žinoma, nė vienam iš dvynių nieko apie tai nesakė. Tylėjo ir dabar - klausėsi, ką kalba profesorė Evenstar. Vylėsi, kad niekas į ją nežiūrės, bet išgirdus, kokie kerai bus aptariami šiandien, Miriam akyse sužibo keistos ugnelės. Mergaitė nejučia išsitiesė ir įdėmiai įsispoksojo į profesorę. Jau ruošėsi išbandyti kerus, bet Sevirina, viena iš vasaros stovykloje buvusių mergaičių, kažko jų paklausė. Visai pamiršusi, kad atsisėdo šalia jos, Miriam skubiai paslėpė visą susidomėjimą kerais ir sugrįžo į įprastą - tylios ir nepastebimos mergaitės - būvį. Į Sevirinos klausimą ji neatsakė, bet daiktą pasirinko kitokį. Įdėjusi į indelį degtuką ji sumurmėjo:
- Incendio.
Šioks toks liepsnos liežuvėlis išlindo iš lazdelės, bet jo nepakako medienai uždegti. Apsidžiaugusi, kad bent šiek tiek pasisekė, Miriam pakėlė akis į Seviriną ir nebyliai pasiūlė jai pabandyti dar kartą.

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Death must be so fun
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
Buvo jau balta lyg pienas žiema. Snaigės tyliai ir grakščiai sukosi už lango. Autumn labai laukė Kalėdų. Nors ji jas praleis pas tėvus Londone, bet tėvai leido pasikviesti Oakley! Nors jo grynakraujų šeimos tradicijos kiek skiriasi… Bet Autumn tikėjosi, kad šventės praeis smagiai ir jos namuose. Nors pas Autumn ant samanų spalvos eglės neskraido žmogiukai. Bet užtat Harper motina tvirtino, kad padarys gardžiausių patiekalų, pradedant skaniai apkepusia žąsimi su minkštomis apskrudusiomis bulvytėmis prie šono iki šokoladinio it uosio kamienas, žvilgančio ryžių pudingo. Be to Julie žadėjo, kad Autumn sulauks naujo augintinio! Kas tai galėtū būti? Na gal koks vaivorykštinis chameleonas? Ar didelis plaukuotas juodas it smala voras? O gal tėvai sugalvojo įsigyti varlę žalią kaip paparčiai? Kol Autumn mąstė apie Kalėdas ir artėjančią dovaną prie jos priėjo rudaplaukis Oakley.
- Labas! Labai nekantrauju atšvęsti Kalėdas pas tave! Jau radau puikią dovaną! - išrėkė trečiakursis.
- Kaip smagu! - Autumn nuoširdžiai nekantravo pamatyti vaikino dovaną. Nors Autumn buvo dviem metais jaunesnė, jie buvo panašaus ūgio. Autumn nosis buvo paraudusi kaip vyšnio vasarą, nuo šalto oro. Kol jie laukė pamokos jie su Oakley klausinėjo vienas kito:
- O koks tavo mėgstamiausias žaidėjas kvidiče? - paklausė susidomėjęs trečiakursis.
- Ummm.. Ahhh.. Gal.. - Autumn nežinojo ką sakyti, nes nebuvo girdėjus tokio dalyko.
- Na kvidičas. Tu nežinai? - Oakley atrodė labai nustebęs. Jis viską paaiškino varniukei ir Autumn pagaliau kažką suprato.
- Na aš pats esu atmušėjas. O kuri pozicija tau patinka?
- Na, man gal gynėjo, - Autumn tarstelėjo kažką nežinodama, kad kitais metais ji jau taps komandos siela būdama gynėja.
- O kokia tavo mėgstamiausia pamoka? - paklausė grifiukas. - Na mano tai turbūt pietūs…
Autmn nusijuokė savo juoku panašiu į varpelio skambėjimą.  Autumn galvojo apie Oakley kaip apie draugą, nors ji aišku nežino kaip bagsis ši “draugystė”. Likusį laiką iki pamokos jie toliau plepėjo, o Autumn vis daugiau juokėsi. Jos žandai jau buvo rožiniai kaip sakuros žiedai.
Profesorei paskelbus temą Autumn nusiminė, nes jai labiau patiko vanduo - juk su juo jau išdarinėjo įvairiausius dalykus, pradedant burbuliukais baigiant figūromis panašiomis į šunis. Na, o Oakley atrodė kaip tik užsidegęs įvykdyti šią užduotį. Jie abu išsitraukė lazdeles ir pasiruošė išburti šį sudėtingą burtą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Autumn Harper »
a flower knows, when its butterfly will return,
and if the moon walks out, the sky will understand;
but now it hurts, to watch you leave so soon,
when I don't know, if you will ever come back.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 192
  • Taškai: 48
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
- Aaa. Nei nebūtų šovę galvon. Gal man dabar į tave. Oi atsiprašau. Į jus kreiptis jūsų didenybe? - Toliau maloniu balsu kalbėjo Grifiukė. - O leiskit paklausti, kas pakloja tą jūsų lovytę? Kiek žinau pas jus ten tikras jovalynas Pone Senkleeeri. - Vis kokia pramoga užknisti tą raudongalvį mulkį. Kai gyvenimas pasidaręs tokiu sudėtingu.
Galop berniokui kerai pasisekė. Bent kažkiek. Ir tada jis pratęsdamas atseit malonią bendravimo manierą metė Leticijai iššūkį. O kas bus, jei nepavyks? Truputį susijaudino. Pasistengė pasiimti tokį patį kankorėžį. Kad jeigu ką jis negalėtų aiškinti, kad Mendel daiktas lengviau uždegamas. Paėmusi kankorėžį įmetė į indelį.
- Jei taip pageidaujat jūsų didenybe. Tai žiūrėkit. - Maldauju, kad tik pasisektų. - Incendio. - Lazdelė mergaitės nenuvylė. Ne, nešovė gražus ugnies pliūpsnis. Bet kankorėžis kiek apsvilo.
- Gerai jau. Tai ne pats aukščiausias pilotažas, bet kaip vargšei žiobarei sakyčiau pusėtinai Burtininke.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Leticija Mendel »

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Death must be so fun
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Kaip daiktą Autumn pasirinko  pageltusį, nuskurusį pergamento lapelį. Ji matė kaip daugelis renkasi panašius objektus kaip ir Harper, bet buvo tokių kurie rinkosi sudėtingesnius ir Autumn netgi prisiekė mačiusi kaip vienas penktakursia neša rudą kaip šokoladas uosio šaką. Na, o Oakley pasirinko nedidelę, garstyčių spalvos medžio  atplaišą. Tada jei vėl grįžo prie savo suolo ir pabandė burti. Autumn sutelkė visas savo mintis į tą skiautelę, netgi jautė kaip jos širdis pradėjo tankiau plakti, o rankos nusisėjo mažais prakaito lašeliais. Ji sutelkė visas savo vidines jėgas ir savo skardžiu balsu suriko:
- Incendio!
Nieko neįvyko. Na, tik iš pačio lazdelės galiuko išskriejo raudona kaip spanguolės žiežirba. Pati Autumn pasijuto dar blogiau: jai netgi atrodė, kad ją supykino, o galva sukasi. Šalimais Oakley iš trečio bandymo sėkmingai sudegino atplaišą ir jau per visą klasę klykė:
- Matėt man pavyko?! Man pavyko, taip taip!
Penktakursis (kurio vardas pasirodo buvo Zheng Ksu) netgi sudegino tą uosio šaką. Autumn šiek tiek supyko žiūrėdama kaip Oakley tipena pasiimti trapios, nublankusios drebulės šakos.
- Ahh, kad tik nereikėtų pas panelę Pomfri! - Autumn labai nepatiko eiti į ligoninę, nes jai tai primindavo nesibaigiančias kovas su klastingu vėžiu. Autumn suėmė visas savo jėgas ir šiaip ne taip išspaudusi šypseną, rožinę kaip avietės vėl kibo į darbą.
- Man neišeina! Ką aš darau ne taip? - burbtelėjo varniukė.
- Tiesiog pasistenk. Sukaupk visas jėgas..
- Aš ir sukaupiau! - pertraukė Oakley Autumn, - Aš ir stengiuosi, bet man nepavyksta. Varniukė sukryžiavo rankas and krūtinės ir papūtė savo gražias lūpas.
Likusį laiką Autumn stebėjo Oakley, kuris degino vieną šaką po kitos, taip pat ir Kim Evę Hawk, kuri taip stengėsi ir stenėjo, kad buvo visa burgundiška raudona spalva nusidažiusi. Po kurio laiko pykinimas atlėgo ir Autumn nebebuvo tokia pikta kaip prieš tai. Ir jau galvojo kaip pasistengs dar labiau.
a flower knows, when its butterfly will return,
and if the moon walks out, the sky will understand;
but now it hurts, to watch you leave so soon,
when I don't know, if you will ever come back.

*

Neprisijungęs Autumn Harper

  • I kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Death must be so fun
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Autumn nusprendė paklausyti Oakley ir pabandė dar labiau susikaupti, nusiraminti, jeigu tai buvo įmanoma. Šalimais Oakley su raudonais kaip serbentai liepą skruostais bandė vienu metu padegti storą, rudą kaip ajerai ąžuolo šaką ir padėti geltonplaukei, mėlynakei, Violetai Iolantai.
Autumn susikaupė, sumerkė savo perlamutrines akis susikaupė ir iškėlusi savo knyslio ūso lazdelę sušuko savo gražiu, melodingu balsu:
- Incendio!
Iš lazdelės galiuko iššovė raudonas liepsnos liežuvėlis ir apdegino skiautelės kraštus juoda kaip krankliai spalva.
- Man pavyko! Jėga! - klykė Autumn nors, nieko labai ypatingo neįvyko,
- Šaunuolė, Autumn! - palaikė ją Oakley, nors žinojo, kad ji gali geriau. Šalimais Šermanas rėkė ant savo vienaragio uodegos plauko lazdelės:
- Baik! Kvaila lazdelė, kad jūs merlinai!
Autumn nežinojo kas yra merlinai, bet tai turbūt burtininkų keiksmažodis, nes Haringtonas yra iš grynakraujų šeimos kaip ir Oakley.
 Autumn labai stengėsi, bet nieko neišėjo. Autumn buvo šiek tiek nusivylusi, nes netgi Rikiui Harviui, kurio senelis Darenas vakar mirė nuo neidentifikuotos ligos, sekėsi geriau už ją. Tagi jis turėjo jaustis liūdnai, bet jam vistiek kažkaip pavyko! Autumn nesuprato kodėl. Ką aš darau ne taip?! Gal mano lazdelė neveikia.. Autumn jau norėjo nešti lazdelę patikrinti pas profesorę Arwen, bet tada ji išgirdo skaudžiai pažįstamą skardų Šermano balsą:
- Ką tu čia veiki?! Man rodos laiškas pasiklydo pakeliui į tavo lūšną?
Tada pasigirdo jo draugelių juokas. Šermanas tyčiojosi iš Aleksandros Sobol, kuri atvyko iš Airijos ir buvo žiobarų kraujo. Aleksandra buvo kiek stamboka ir su pilkais plaukais bei žaliom kaip laimai akim.
Autumn jautė kaip kaista žandai. Nors ji jau buvo pasidariusi stipresnė ir taip nebesinervindavo dėl patyčių, ji žinojo kaip Sobol jaučiasi. Taigi ji privėgo prie Šermano ir suriko:
- Lengva tyčiotis iš silpnesnių?! Pažiūrėčiau kaip tu jaustumeisi! - Autumn piktai sužaibavo akimis, - Aleksandra nekreipk dėmesio!
Autumn jautėsi labai gerai. Ji ne tik apgynė nieko nepadariusią moksladraugę, bet ir nepasidavė Šermanui. Taigi Harper įgijo pasitikėjimo ir jai pavyko! Iš elastingos lazdelės galo iškilo liepsna, kuri pergamento skiautę pavertė juodom kaip debesys lietinga dieną anglim! Autumn didžiavosi savimi, o Aleksandra netgi jei padėkojo:
- Aašiu, kat mannn a..apadėjai..a - šiaip ne taip išlemeno ji. O Haringtonas visą pamoką sėdėjo suniukęs ir net skysti Mortino ir Kaspiano juokeliai jo nepralinksmino. Nors tiesą sakant nieko jie nepralinksmindavo……
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Autumn Harper »
a flower knows, when its butterfly will return,
and if the moon walks out, the sky will understand;
but now it hurts, to watch you leave so soon,
when I don't know, if you will ever come back.

*

Neprisijungęs Deklanas W. Senkleris

  • I kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 45
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
Niekaip į mane nesikreipk. Kodėl aš iš viso turiu bendrauti su kažkokia kvaila žiobariūkšte?! mintyse plūdosi Deklanas.
- Namų tvarkytoja. Bet ne tau suprasti, - atkirto atsakydamas į klausimą. Dabar laukė, kol pasipūtėlė žiobarė susimaus, taip tik įrodydama, kad jai čia ne vieta. Iš viso - kodėl jis turi mokytis su kažkokiais nevykusiais žiobarais? Bent du berniukai iš miegamojo kilę iš žiobariškų šeimų. Būsimas miestelio valdytojas ne tik turėtų gyventi kambaryje (tiksliau, apartamentuose) vienas, bet ir nesikankinti mokydamasis su nevykusiais žiobarais. Vis tiek anksčiau ar vėliau jie visi bus iš St. Just miestelio išgrūsti.
- Ooo, - apsimestinai nustebęs ištarė, kai žiobariūkštei ne taip ir blogai pasisekė kerai. Kokią akimirką nesugalvojo argumento jai įžeisti, tad dar vienas sakinys atskriejo po kiek per ilgos pertraukos. Vis dėlto galiausiai Deklanas ištarė: - Netgi tiek sugebėjai išmokti per pirmus metus Hogvartse. Įspūdinga!
Nusisuko į savo kankorėžį ir bakstelėjo į jį lazdele.
- Incendio! - griežčiau ištarė. Iš lazdelės šaute iššovė liepsna ir iš karto apėmė daikčiuką. Deklanas linktelėjo parodydamas, kad tokia įvykių seka jo visai nenustebino. Tiesa, ugnis netruko apimti ir dėžutės ir, regis, ruošėsi persikraustyti ant stalo. To nesiekęs pirmakursis kiek išsigando, bet nė už ką to neparodė. Tik jau ne prie prakeiktos žiobariūkštės.

*

Prisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 874
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Pamoka vyko gana ramiai. Mokiniai bandė naudoti ugnies sukūrimo kerus ir Arwen stebėjo, kaip jiems sekasi tą daryti. Panelei Mckennai kol kas nesisekė, bet labiau pasistengus ir jai pavyks, Arwen tuo tikėjo. Tuo tarpu jaunajai Llewellyn, sėdinčiai šalia Sevirinos, pavyko išgauti menkutę ugnies užuomazgą, bet tai jau buvo nemažas pasisekimas.
- Šaunuolė, Miriam, - pagyrė ją profesorė.
Tuo tarpu jos broliui, vienam iš dvynių, šie kerai pasirodė neįveikiami. Reikės pasiūlyti jam papildomas pamokas, svarstė Evenstar.
Panelei Harper taip pat neblogai sekėsi, ši su būriu draugų praktikavosi su degiais objektais ir išbūrė ugnį. O tolėliau dirbantys Mendel ir Senkleris, rodės, varžosi vienas su kitu, kam geriau pasiseks. Atrodė, kad Deklanas gerokai ant Leticijos supyko ir savo pyktį panaudojo kerams sustiprinti, nes iš jo lazdelės pasirodžiusi ugnis taikėsi sunaikinti mokyklos turtą.
- Ponaiti Senkleri, - kreipėsi priėjusi arčiau. - Pasistenkite nesupleškinti man stalo. Puiku, kad savo energiją nukreipiate į burtus, tačiau šiuo atveju to visai nereikėjo. Neabejoju, kad švelniau ištartas burtažodis taip pat sukurtų ugnį.
Profesorė mostelėjo lazdele ir ugnis užgeso.
- Pabandykite dar kartą, - nusišypsojusi davė jam dar vieną išburtą kankorėžį vietoj pirmojo ir sugrįžo į klasės priekį.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 192
  • Taškai: 48
Ats: Ugnies sukūrimo kerai - '24 pavasaris
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
- Ak tikrai. Kaip aš nepagalvojau, kad tokiems karališkiems asmenims loveles kloja tarnaitės. Na, sveikas atvykęs į paprastųjų bendruomenę. - Ir toliau kalbėjo tuo pačiu meiliu, bet pašaipiu tonu.
- Galvoji, kad taip negaliu? - Piktokai paklausė, kai Senkleris iš savo kankorėžio sukūrė tikrą laužą. Jau ketino jam įrodyti, kad tai vieni niekai, bet ugnis persikėlė net ant stalo.
- Traukis nuo jo. - Jau šį kartą intonacija buvo baiminga. O kas, jei tas pasipūtėlis užsidegs? Mergaitė nukreipė lazdelę į jo stalą ketindama užlieti jį vandeniu. Bet akimoju viskas buvo sutvarkyta atėjus direktorei. Ir Letė pasistengė nutaisyti abejingą veido išraišką.
- Išties ponaiti senkleri. Jei nesupratote pamokos užduotis buvo padegti kankorėžį ar ką kitą įdėtą į indelį. Ne stalą. Nejau taip sudėtinga suprasti tokį paprastą dalyką? - Pasakė direktorei nuėjus. Bet tiesą pasakius balse daugiau girdėjosi ne pašaipa, o palengvėjimas.