[Alanas Senkleris]

Londone įsikūręs nedidelis pastatėlis. Nuo kurio dvelkia gardžiais kepiniais. Jį sudaro du aukštai. Pirmajame įsikūręs šokolado fabrikėlis. Į kurį rengiamos ekskursijos mokykloms. Arba galima užsisakyti ekskursija šeimai ar keliems asmenims. Fabrikėlyje jums papasakos apie saldainių ir šokolado gamybą. O paskui ką nors gardaus galėsite pasigaminti ir patys.
Antrame aukšte įsikūrusi nedidukė kepyklėlė. Kurioje kur prisėsti ras ir triukšmingas mokinukų būrys ir čia atėjusios šeimos. Ar šiaip bet kas, norintis gauti gardaus karšto šokolado, kakavos, arbatų ar įvairių rūšių kavos. Be to kepyklėlėje galima užsisakyti įvairių sausainių, keksiukų, pyragėlių ar rankų darbo saldainių.
Kepyklėlė nelabai didelė, jauki. Joje groja tyli muzika. Yra didesnių stalų ir mažų apskritų staliukų.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Ilgokai dvejojęs, kada mažiesiems reikėtų pradėti dovanoti dieną su tėvu, Dafydd galiausiai nusprendė, kad penktas gimtadienis yra labai tinkamas laikas. Žinoma, dvyniai ir Miriam tokią dovaną pradėjo gauti gerokai vėliau, bet tie vaikai iš viso yra nuskriausti. Kai dvyniams buvo penkeri, jis iš viso nemokėjo būti tėvu. Kita vertus, prieš dvyniams sulaukiant tokio amžiaus jie su Mayra neteko mažylio. Ta mintis vis dar skaudino, bet dabar apie tai galvoti negalima.
Likus kelioms dienoms iki Hannah gimtadienio, Dafydd pasakė jai, kad nori dieną praleisti kartu. Tai galėjo atrodyti kaip paguoda, nes dvyniai jau tuoj išvyks į Hogvartsą, bet kažkuriuo metu reikės pasakyti, kad tai gimtadienio dovana, ir ši tradicija, jeigu tik mergytė norės, tęsis ne vienerius metus. Kaip bus su dvynių dovana, neaišku, bet apie tai galvoti irgi geriau nereikia.
Neabejodamas, kad Hannah tikrai patiks kas nors šokoladinio, nusprendė nusivežti ją į Londone esantį šokolado fabriką. Jeigu atmintis neapgavo (arba jeigu Mayra nieko nenuslėpė), mergytė sostinėje dar nebuvo buvusi, taip pat ir važiavusi traukiniu. Vadinasi, diena tikrai nusimatė kupina įspūdžių. Dafydd vylėsi, kad jai patiks. Ir kad ji per daug nebėgios traukinyje, kaip ilgą laiką tą darydavo Eliotas.
Nuo stoties eiti buvo kiek per toli, tad teko važiuoti metro. Dafydd laikė Hannah ant rankų - Londonas atrodė toks didelis ir judrus, kad, atrodė, mažai mergytei gali kas nors atsitikti. O ir pačiam glausti ją prie savęs buvo gera. Užtat išlipęs netoli reikiamos vietos leido jai eiti pačiai, tik laikė už rankos ir stengėsi papasakoti, ką jie mato. Ar nenutiks taip, kad tuoj penkerių sulauksiančiai mažylei įspūdžių bus per daug dar iki pasiekiant reikiamą vietą?
- Štai ir atėjome, - pranešė priėjęs reikiamą pastatą. Nesakė, ką jie veiks, bet jau čia jautėsi šokolado kvapas, tad protinga Hannah tuoj viską supras.

[Hannah Llewellyn]

Hannah labai patiko visai vienai kažkur išeiti su tėčiu. Bandė prisiminti ar kada taip buvo, kad jie eitų kur nors dviese be kitų. Aišku nelabai ilgai apie tai galvojo. Nes jau beveik penkiametę užplūdo kelionė. Iš pradžių važiavo traukiniu ir tai priminė tą kartą, kai jie vyko iškylauti. Hannah truputį pasėdėjusi ramiai ėmė tyrinėti. Nenutolo labai nuo tėčio, bet kiek palakstė traukinyje. Paskui jai visai nepatiko, kad buvo tėveliui ant rankų, nes norėjo eiti pati. Bet nesiraukė, tiesiog sukiojo galvą, dairėsi ir klausinėjo apie įdomesnius dalykus. Paskui, kai jie išlipo iš kitokio traukinio jau galėjo eiti pati. Dabar jau žygiavo patenkinta ir klausėsi ką pasakojo tėtis.
Galop jie priėjo kažkokį pastatą. Pasklido gardus kvapas.
- Ar mes čia valgysim kažką skanaus? - Paklausė. Nekantravo suprasti kur gi jie eina.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Žinoma, keliaujant Hannah viskas buvo įdomu. Tad išties - ar tai nenustelbs paties kelionės tikslo? Žinoma, dovanos idėja buvo praleisti laiką kartu, tad teoriškai turėtų tikti ir kelionės traukiniais. Bet ne, norėjosi nuveikti kažką smagesnio, kam puikiai tiks šokolado fabrikas.
- Iš pradžių pasižvalgysime, kaip yra kai kas skanaus gaminama, - atsakė į klausimą. Jis turbūt buvo pats paprasčiausias šiandien. - Neabejoju, kad galėsime ir patys pabandyti ką nors nulipdyti, o vėliau, žinoma, ir suvalgyti. Bet jeigu nepatiks, nusibos ar pasijusi pavargusi, tik pasakyk man, gerai? Noriu, kad ši diena tau būtų smagi.
Sušiaušęs ir taip nelabai tvarkingus mergytės plaukus Dafydd galiausiai įsivedė ją vidun. Pirmiausia reikėjo parodyti bilietus, tad Dafydd darbuotojai pranešė užsakęs edukaciją. Mergina parodė kur eiti, ir velsietis vėl paėmė Hannah už rankos. Norėjo pakelti ją nuo žemės, bet spėjo, kad itin savarankiškai mergytei tai visai nepatiks. Atsitūpė prie jos ir tyliai prakalbo:
- Iš pradžių mums papasakos, kaip gaminamas tavo taip mėgstamas šokoladas. Ar pažadi tyliai pabūti ir paklausyti? Pamatysi, po to bus labai smagu ir įdomu.
Trumpam ją apkabinęs pabučiavo į kaktą ir galiausiai nužingsniavo iki kambario, kur jau sėdėjo dvi mamos su savo vaikais. Jie atrodė panašaus į Hannah amžiaus, tad Dafydd tikėjosi, kad pasakotojas sugebės sudominti. Atsisėdo į laisvą vietą ir parodė dukrai sėsti šalia. Ji buvo labai šauni mergytė, tad būtinai visko išklausys. O kai patys pradės gaminti, turėtų būti labai įdomu. Vildamasis, kad Hannah juo nenusivils, Dafydd pažvelgė į pasakoti besiruošiantį žmogų ir nusiteikė klausytis.

[Hannah Llewellyn]

- O, gaminsim kažką? O galėsim parsivežti namo? - Pavargusi? Ji nebūna pavargusi. Niekada.
- Aš niekada nepavargstu. - Pareiškė ir kad tėtis tuo įsitikintų kelis kartus stryktelėjo į orą. Tada jau gražiai traukė su juo į kažkokio pastato vidų.
Praėjo visa amžinybė. Tėtis kažką aiškinosi su kažkokia teta. O Hannah norėjo žinoti kas čia bus. Ir pagaliau tėvelis pasakė. Šokoladas? Jis buvo saldus ir skanus. Bet kaip atsiranda mergaitė aišku nežinojo.
- Gerai. Pažadu. Ramiai paklausysiu. - Hannah tikrai pasistengs. Mergaitė įsitaisė ant kėdės šalia tėčio. Čia buvo ir kitų vaikų ir mergytė vos nepamiršo savo pažado. Norėjo nueiti prie jų ir susipažinti. Įsivaizduok, kad tu mokykloje. Ir kad dabar pamoka. Pasakė sau ir liko ramiai sėdėti.
Ji sužinojo apie kakavos pupeles. Kaip keista. Ar kakava auga ant medžių? Ji juk atrodo kaip milteliai, o ne pupos. Pupos Hannah nepatiko. Greitai į mergaitės klausimą buvo atsakyta. Kakavos pupos pasirodo yra sumalamos į miltelius. Paskui žmogus pasakojo apie visą kitą procesą. Jis kalbėjo smagiai ir gana trumpai. Taip, kad mažiesiems klausytojams nepabostų.
- O dabar, kiekvienas iš jūsų patys eisite ir pasigaminsite saldainius. Juk mėgstate juos valgyti? - Baigdamas klausė tas žmogus.
- Taip! - Laiminga su kitais vaikais krykštavo Hannah.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Žinoma, mergytei viskas buvo įdomu. Bet taip tik geriau. Jeigu ji nieko neklaustų ir tiesiog tylėtų, tai turbūt reikštų, kad jai visai neįdomu. Kiekvienas klausimas vertė tikėti, kad nesuklydo atsivesdamas ją čia.
- Taip, manau, kad gaminsime, - atsakė tikėdamasis, kad užsisakė teisingą programą. - Neabejoju, kad galėsi ką nors parvežti ir broliukams bei mamai. Ir, žinoma, paragauti ir pati.
Taip, Hannah teisi. Ji iš tiesų niekada nepavargsta. Atrodė, kad šitos mergaitės energijos užtektų visai šeimai. Tik kad Eliotas ir David ir patys jos turėjo per akis. Priešingai nei Miriam. Bet tai, žinoma, visai nereiškė, kad ramesnę dukterį jis myli mažiau. Kai tik ateis jos gimtadienis, paskirs visą dieną.
Klausydamasis apie šokolado gamybą Dafydd kartais vis žvilgtelėdavo į Hannah ir negalėjo nejusti pasididžiavimo. Ji išties gražiai sėdėjo ir klausėsi. Nežinia, kiek suprato, ar jai buvo įdomu, tačiau pasakotojas aiškiai atsižvelgė į klausytojų amžių. Pasakojo įdomiai ir žaismingai. Vienas berniukas vis muistėsi kėdėje, ir Dafydd savanaudiškai pagalvojo besidžiaugiantis, kad jo mergytė yra visai rami. Norėjo ją apkabinti ir ilgai ilgai glausti prie savęs, bet, žinoma, suprato, kad išdidžiai beveik penkiametei tai visai nepatiktų. O tai, deja, reiškė, kad ir mažieji ne tokie jau ir maži. Vadinasi, reikia greičiau susilaukti septintojo mažylio.
Žmogui pamojus sekti paskui jį, Dafydd savo ruožtu pasikvietė Hannah ir nužingsniavo prie didelio stalo. Neabejodamas, kad jo mergytė norės atsidurti ten pati pirma, šiek tiek skubėjo, kad aplenktų kitas mamas. Netrukus sustojo prie to stalo, ir vyras pradėjo aiškinti:
- Čia yra formelės, į kurias galima supilti skystą šokoladą. Kiekvienas galite pasiimti po tris. Tada parodysiu, kaip pilsime.
Nežinia, ar į apibūdinimą "kiekvienas" įėjo ir suaugusieji, tačiau viena mama pasiėmė sau tris formeles, tad Dafydd nutarė pasekti jos pavyzdžiu. Tyliai pasakė Hannah:
- Trys tau ir trys man. Kiek bus iš viso? Palik vieną man, o kitas gali pasirinkti tu. Ar gerai?
Sušiaušęs mergaitės plaukus velsietis nusišypsojo. Jau pradėjo galvoti, kokios formos saldainis Mayrai patiktų labiausiai.

[Hannah Llewellyn]

Ji gamins šokoladą. Tikrą, saldų šokoladą. Jau įsivaizdavo kaip grįžusi namo galės mokyti David. Jie galės žaisti restoraną. Iš pradžių reikės aišku tą restoraną pastatyti. Įrengs jį savo kambaryje. Sienos bus iš pagalvėlių, kėdės ir ant viršaus galės užmesti paklodę kaip stogą. Reikės sugalvoti kaip pakabinti viduje žibintuvėlį, kad būtų šviesiau. O tada galės gaminti. Gal iš plastilino. Turbūt iš jo.
- Tai gerai. Norėsiu ir kitiems parvežti. - Hannah patikdavo dalintis. O ypač dabar norėjo tai daryti, kai Oliveris ir Eliotas jau tuojau išvyks.
Mergaitė labai patenkinta nustraksėjo prie didelio stalo. Ji manė, kad dabar jie viską darys kaip pasakojo tas dėdė. Iš pradžių mals pupas, kad ir kokios jos neskanios, bet juk paskui virsdavo į gardžią kakavą. Tada maišys tuos miltelius, spaus kakavos sviestą ir taip toliau. Bet pasirodė, kad šokoladas jau buvo pagamintas.
- O kada mes darysim kakavą? - Paklausė tėčio. Tada susikaupusi pradėjo skaičiuoti garsiai. Skaičiuodama lenkė pirštus.
- Vienas, du, trys. Tada keturi, penki. Šeši. Ar šešios tėveli? - Tada vieną pirštuką atlenkė ir suprato, kad gali paimti penkias formeles. Visai tiek, kiek greitai sukaks pačiai Hannah.
- O kodėl tu nenori trijų? Tada turėtume per pusę taip? Va. - Ji parodė tėčiui tris pirštukus. O tada kitos rankos irgi tris.
- Tu turėtum tris. Ir aš irgi tiek pat. - Mergaitė pasiėmė meškiuko formelę, nes ji priminė Tedį. Tada pamatė ir paėmė dinozauriuką, jo norėjo kažkoks berniukas, bet Hannah spėjo pirma. Paėmė jį todėl, kad gal David patiks toks įdomus gyvūnas. Ir dar pasiėmė vėžliuką.
- Mergaite, gal norėtum šitos? Arba šitos? Denis labai mėgsta dinozaurus. - Pradėjo kalbinti to berniuko mama. Ji rodė į gėlytės ir drugelio formeles.
- Ne Ačiū. - Atsikalbinėjo Hannah rankoje spausdama tą dinozauriuką.
- Aš nenoriu tų tėti. - Kovojo dėl to dinozauriuko mergaitė.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Penkerių tuoj sulauksiančios Hannah noras dalintis su broliais tiesiog žavėjo. Ji buvo nuostabi išauklėta mergytė. Dafydd niekaip negalėjo patikėti, kad pats bent kažkiek prie to prisidėjo. Dabar tiesiog šypsojosi dukrai ir stengėsi negalvoti. Kažkodėl vos pradėjęs tai daryti paprastai viską sugadindavo.
Netrukus Hannah tikriausiai nusivylė, ir Dafydd pradėjo mąstyti, kaip paaiškinti, kad ji suprastų ir pernelyg nenusimintų.
- Darbas su pupelėmis trunka labai ilgai. Jeigu tuo užsiimtume, tikriausiai nespėtume išlydėti Elioto ir Oliverio. O juk tu norėsi važiuoti į stotį, ar ne? - kalbėjo su mergyte. Nelabai žinojo (tiksliau, visai nežinojo), kiek iš tiesų trunka visas darbas su pupelėmis, bet tai buvo geriausia ką pavyko sugalvoti.
- Teisingai. Esi tikra šaunuolė. Taip, mes abu turėsime šešias formeles. O tau reikia penkių, nes viena reikalinga tau, viena dvyniams, viena Miriam ir dar po vieną David ir Ezrai. Argi ne? O aš surasiu ką nors gražaus mamai. Kaip sakai, ar gerai viską suskaičiavau?
Iš tiesų norėjo suteikti daugiau progų Hannah pasidžiaugti formelėmis ir gamyba, bet įtarė, kad ji gali užsispirti. Bet tai šauniai mergytei tikrai bus paprasčiau sugalvoti, ko nori jos broliai ir sesuo. Deja, netrukus teko galvoti apie kitus dalykus - kažkoks berniukas norėjo Hannah išsirinkto dinozauro formelės. Dafydd jau žiojosi sakyti, kad tegul mergaitė jį atiduoda, bet laiku save sustabdė. Taip, už save jis tikrai nemoka pastovėti. Bet čia buvo jo duktė. Dėl mažylių padarys bet ką. Taigi pirmiausia apsidairė, ar būtų įmanoma padauginti tų formelių ir apsimesti, kad rado dar vieną. Deja, visur zujo vaikai ir jų mamos, tad magiją teko atmesti.
- Manau, sąžininga, jeigu dinozauriuką pasiliks tas, kas jį paėmė pirmas, ar ne? - pratarė Dafydd jau supratęs, kad jo mergytė nenori atiduoti tos formelės. Paieškojęs rado driežiuką, kuris tarsi buvo šiek tiek panašus į dinozaurą.
- Gal norite šitos? - pasiūlė mamai, kurios berniukas, regis, ruošėsi apsiverkti. Sudėtinga tai buvo situacija, bet jis privalėjo pasistengti dėl savo mergytės. Negali dabar slėptis po lapu ir aukoti Hannah smagias akimirkas.

[Hannah Llewellyn]

Buvo gaila, kad jie čia nedarys kakavos. Nors aišku išlydėti brolius į mokyklą irgi atrodė svarbu. O Hannah greitai sugalvojo šį tą.
- O namie mes galėsime daryti kakavą iš tų pupų? Aš noriu palydėti Oliverį ir Eliotą į stotį. - Jautėsi labai patenkinta, kad teisingai suskaičiavo. Nors skaičiuoti nemėgo, tai atrodė nuobodu. Daug įdomiau buvo tarkim bėgioti ar ko prasimanyti.
- O tu tikrai nenori trijų? - Dar paklausė tėčio.
- Sau pasiėmiau Tedį, David tą dirozaurą... - Labai jau sudėtingas žodis. - O ezrai gal patiks vėžlys? Kaip tu manai? O, žiūrėk antytė. Šitą galima paimti Miriam taip? Jai patinka bjaurusis ančiukas. - Mergaitė dairėsi ką išrinkti dvynukams. Rankoje spaudė savo taip sudėtingai iškovotą dirozaurą. Toji moteris pasiėmė driežiuką, bet neatrodė labai patenkinta.
-Aš juk pirmą jį radau taip tėti? Aš nenoriu atiduoti dirozauro tam berniukui.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Pasirodė, kad Hannah per daug nenusivylė, o tai buvo gerai. Tai buvo jos diena, ir tikrai nereikėjo, kad kažkoks užsispyręs berniukas sugadintų nuotaiką. Žinoma, tą galėjo padaryti ir už save nemokantis pastovėti tėvas, bet šį kartą, regis, viskas pasisekė neblogai.
- Pažiūrėsime, ar galėsime jų gauti, Hannah, - atsakė į dar vieną klausimą. Neabejojo, kad nesugebėtų namie tinkamai paruošti šokolado medžiagos. Bet nuvilti mergytės dabar tikrai neketino. Tuo labiau, kad jos žodžiai apie dvynius pradžiugino. Parodė, kokia ji šauni ir protinga. Žinoma, pasiilgs brolių. Tų dviejų berniukų trūks visai šeimai.
- Ne, geriau išrink tu, - nusišypsojo ir netrukus patenkintas stebėjo, kaip Hannah renka figūrėles broliams ir seseriai. Ilgokai svarstęs nutarė, kad Mayrai tiks kiškis. Jų čia buvo nemažai, tad neturėtų pritrūki, o ji kartais jį patį meiliai pavadindavo zuikučiu. Jai tikrai patiks, ar ne? Švelniai šypsojosi, bet galiausiai sutelkė visą dėmesį į tinkamiausių figūrėlių vis dar ieškančią Hannah. Jis čia atėjo ne tam, kad nuolat galvotų apie mylimąją. Laikas skirtas jam ir šitai šauniai mergytei.
- Ką galvoji apie gyvatę? - paklausė suradęs minėtą figūrėlę. Parodė ją Hannah. - Man atrodo, Oliveriui ir Eliotui ji tikrai gali patikti. Bet leidžiu rinktis tau. Ir tu tikrai anksčiau pastebėjai dinozaurą, Hannah.
Apkabino dukrą per pečius. Norėjo Mayrai pasigirti, kad iškovojo jų mergytei dinozaurą. Kad nepasidavė ir pastovėjo už savo mažylę. Tai šešių vaikų tėvui vis dar buvo labai svarbu.
- Ar jau visi pasiruošę? Netrukus pradėsime pilti šokoladą, - garsiai pranešė renginio vedėjas, ir Dafydd žvilgtelėjo, ką Hannah laiko rankose.
- Visiems išrinkai? - paklausė ir nusivedė mergaitę arčiau to žmogaus. Norėjosi stovėti pačiame priekyje, kad Hannah viską kuo geriau matytų ir girdėtų. Kol kiti baigė rinktis figūrėles ir stojosi šalia, dar tyliai pridūrė: - Pamatysi - bus tikrai smagu.

[Hannah Llewellyn]

- Gerai tėti. - Juk tėvelis gaus tų pupų tuo visiškai neabejojo ir nesikrimto dėl to. Dabar viskas buvo puiku. Rankose turėjo pilną glėbelį figūrėlių. Pasiėmė ir gyvatę.
- Gerai, paimkim dvyniams šitą. - Nusišypsojo. O apkabinta tėvelio po kelių akimirkų pasimuistė. Norėjo viską matyti ir nieko nepraleisti.
- Ar mamytei paėmei kiškutį? Kaip manai ar mes galime auginti tikrą kiškį? Bet ne. Aš noriu burunduko. Noriu tokio, kaip Teodoras iš filmuko. Jis labai mielas taip tėti? - Ji nuėjo priekin. Susirinko ir visi kiti vaikai. Tas berniukas, kuris norėjo dirozauro parodė Hannah liežuvį. Ji irgi padarė tą patį. Tėtis sakė, kad čia bus smagu. Taip ir buvo. Bet tas berniukas visai Hannah nepatiko. Ji dar smarkiau suspaudė rankytėje dirozaurą.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Įklimpo. Jis ir vėl įklimpo. Dabar išties teks ieškoti kakavos pupelių ir galvoti, kaip iš jų padaryti šokoladą. Jeigu jau pažadėjo Hannah, negalės visko nugramzdinti užmarštin. Kita vertus, šita mergytė, kaip ir kiti mažyliai, verta visų pastangų.
- Taip, tavo mama yra mano kiškutis, todėl jai ir paėmiau tokią figūrėlę, - pasakė dukrai ir pajuto, kad kaista veidas. Niekada per daug negalvojo apie tai, ar mažyliai supranta, kaip jų mama ir tėtis myli vienas kitą. Apie praeitį daug nepasakojo, tad vaikai negali žinoti, kodėl tėvai vienas kitam tokie brangūs ir svarbūs. O dabar tarsi išdavė intymų dalyką, tad pasijuto kiek nejaukiai. Bet dabar reikėjo klausyti ir žiūrėti, ką daro darbuotojas. O jis parodė į du didelius katilus, kuriuose virė šokoladas.
- Nesipyk su tuo berniuku, - šnipštelėjo dukrai Dafydd, kol vyras nepradėjo šnekėti. Stengėsi nežiūrėti to vaiko motinai į akis. Darbuotojas prakalbo visai netrukus:
- Jūsų užduotis yra samčiu pakabinti šokolado ir supilti jį į figūrėlę. Sklidinos nepilkite ir būkite atsargūs. Karšta! Katilai yra du, todėl suformuokite dvi eiles. Kad nereikėtų ilgai laukti, pripildykite vieną figūrėlę ir atėję prie manęs padėkite ją čia, - parodė į tam reikalui paruoštą stalą. - Samčiai pakabinti prie katilų. Jeigu kas neaišku ar nepavyksta, drąsiai kreipkitės.
Vyras nusišypsojo. Dafydd žvilgtelėjo, į kurią eilę pateko dinozauro norėjęs vaikas su mama, ir patraukė į kitą. Prieš juos atsidūrė mergytė su mama, bet jau netrukus atėjo Hannah eilė.
- Panašu, kad visi turi turėti po tris figūrėles, todėl man teks dvi iš tavęs paimti. O dabar atsargiai paimk samtį ir pripilk į norimą šokolado. Tik būk atsargi, gerai? - kalbėjo mergytei Dafydd. Su tam tikru nerimu laukė, kol jo mažylė paims karštį skleidžiantį daiktą. Bet ji labai šauni mergaitė. Viskas turi būti gerai.

[Hannah Llewellyn]

- Mamytė ne kiškutis, o mamytė.  - Pasakė ir linksmai nusijuokė. Tėtis kažkodėl nieko nesakė apie būsimuosius Hannah augintinius. Todėl ji dar kartą nusprendė paklausti.
- Ar galėsiu auginti burunduką? - Abudu su tuo berniuku vis tiek pykosi, nors tėvelis sakė, kad nesipyktų. Jis vėl parodė liežuvį, Hannah nenusileido.
- Jis pats su manim pykstasi. - Pareiškė griežtu užsispyrusio vaiko tonu. Bet tada nutiko įdomesnis dalykas, nei nebylus ginčas su tuo vaiku. Todėl Hannah nusišypsojo jam pačia baisiausia šypsena, kokią tik mokėjo nutaisyti ir nuėjo paskui tėtį prie katilų.
- Gerai. - Mergaitė atidavė tėveliui vėžliuką ir ančiuką.
Ji puikiai suprato kas yra karštis. Todėl, kai atėjo Hannah eilė atsargiai paėmė samtį. Pasėmė ir pripylė tiršto skanaus šokolado į taip sunkiai išsikovotą dirozaurą.
- Ar tu gali nunešti ir padėti kur reikia? - Paprašė bijodama išpilti.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Hannah žodžiai privertė nusišypsoti. Taip, jai Mayra yra mamytė. Vis dar buvo be proto gera girdėti, kaip vaikai mielai atsiliepia apie nuostabiausią mergaitę pasaulyje. Ar kada jai pasako, kad jis yra geras tėtis? Turbūt ne - jis to nevertas. Priešingai nei jo vaikų mama.
- Taip, mieloji. Ji yra mamytė, - pritarė dukrai Dafydd, o netrukus ir vėl išgirdo keblumų sukeliantį klausimą. Kaip atsakyti, kad Hannah būtų patenkinta, o jis neapsimeluotų?
- Tie gyvūnėliai reikalauja labai daug priežiūros. Ar tau nenusibostų? Manau, kad prieš įsigyjant augintinį dar reikėtų šiek tiek ūgtelėti, - galiausiai pratarė, nors spėjo, kad misijos dalis, kuris nurodo, kad Hannah turi būti patenkinta, nebuvo įvykdyta.
Panašu, kad konfliktas tarp jo mergytės ir to berniuko nebuvo baigtas. Dafydd stengėsi nematyti tos motinos. Žinojo nesugebantis pastovėti už save. Kas bus, jeigu ji iškels problemą į viešumą? Jis pasijus kaip paskutinis kvailys, ir sugriaus savo mergytės dieną. Ne, kažkaip reikia to išvengti.
Paėmęs figūrėles atidžiai stebėjo, kaip Hannah pila šokoladą. Laimei, ji buvo atsargi, tad širdį užplūdo pasididžiavimas dukra. Ji buvo tikrai protinga ir sumani. Deja, išgirdęs prašymą nežinojo kaip reaguoti.
- Jeigu aš nunešiu, tau teks pripildyti dar vieną figūrėlę, kad neprarastume eilės, - galų gale pasakė, bet vis dėlto paėmė dinozaurą iš mergytės. Žvilgtelėjo, kur eina tas nepatenkintas berniukas. Laimei, antro katilo šokoladui buvo pastatytas kitas stalas, tad neturėtų pavogti. Atsargiai nunešė šokoladinį dinozauriuką ir padėjo jį šalia nepažįstamos mergaitės gandro. Atsisuko į Hannah. Ji turėtų pripildyti antrą figūrėlę, kurią taip pat gali reikėti nunešti. O tada reikės luktelėti. Bet gal ši mergytė nejaučia tokios nemeilės laukimui, kokia pasižymi Eliotas?..

[Hannah Llewellyn]

- Bet man nenusibostų. O kiek reiktų dar ūgtelėti? Aš jau didelė. Va, tu pats pažiūrėk. - Hannah pasistiebė ant pačių pirštų galiukų ir iškėlė rankytes į viršų.
- Matai, kad aš labai didelė. - Bandė įrodinėti mergaitė.
Dirozauras jau buvo pilnas šokolado. Tada mergaitė išsirinko Tedį, meškiuką.
- Taip. Aš atsargiai pripilsiu. Aš moku. Aš jau didelė ir žinau, kad reikia atsargiai. - Labai rimtai pasakė. Tėtis nuėjo su dirozauru. O ji į meškutį pripylė šokolado. Tada prisiminė, kad tėtis liko be savo figūrėlės. Tai Hannah visai nepatiko. Visi turėjo po vieną, o tėtis neturėjo nieko. Todėl, kai jis grįžo Hannah atsargiai ištiesė jam meškiuką.
- Šitas bus tavo. Visi turi savo, o tu neturi šokolado. - Jeigu ką pusę pasiims iš David dirozauro. Jeigu Eliotas ir Oliveris galės vienu šokoladuku pasidalinti, tai ji irgi galės pasidalinti su David.