0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Mažai kas žino, kad Antrimo grafystėje esančiame Milžinų kelyje yra pasislėpusi Ugnies šventykla. Įėjimas į ją slepiasi viename iš čia esančių bazaltinių stulpų. Kadaise čia tekėjo lavos upės, krito lavos kriokliai, bet dabar jau viskas išsausėję ir belikę tik šešiakampės formos nedideliai stulpai, kyšantys iš uolos. Dalis jų siekia net dvylikos metrų aukštį ir sudaro uolienas. Šalia tyvuliuoja vanduo, tad labai sunku patikėti, kad kadaise čia tekėjo lava.
Ugnies šventyklos įėjimas matomas tik burtininkams. Laimei, nes žiobaras viduje tikrai neišgyventų. Iki šventyklos driekiasi ilgas, vietomis praplatėjantis ir į šalis išsišakojantis tunelis. Tuneliuose tamsu, bet apvalias sales apšviečia iš žemės išsikišę dariniai, primenantys susikristalizavusią lavą. Taip pat vietomis galima išvysti lavos baseinus, į kuriuos reikia stengtis neįkristi, bei lavos krioklius. Aplinka, kadaise buvusi Antrimo grafystės pakrantėje, dabar išliko tik urve, vedančiame į Ugnies šventyklą.
Tunelio gale tyrinėtojus pasiekia taisyklingos apskritimo formos šventykla. Čia ugnies nėra, bet pavadinimą ji gavo iš tunelio, vedančio link jos. Šventyklos centre stūkso šešios kolonos, o gale - veidrodį primenantis altorius. Būtent čia galima rasti iš senų laikų likusių lobių, kuriuos ne kiekvienam pavyksta juos rasti. Atrodo, kad šventykla nenori savo paslapčių atskleisti pirmam pasitaikiusiam ir kaskart kokiam nors nuotykių ieškotojui čia atėjus jam leidžia rasti tik nedidelę dalį savo lobių. Kad būtų proga čia ateiti dar kartą. O ateiti čia nėra taip paprasta, nes kelyje tenka susidurti su įvairiais, tarsi iš ugnies susidariusiais padarais. Šie ima sklęsti artyn, vos kam nors prie jų priartėjus. Tolėliau paėjus pasitinka padarai, primenantys suakmenėjusius drakonus, iš kurių paviršiaus tarsi lava būtų išdžiuvusi. Padarai vieni už kitus pavojingesni, tad ne kiekvienas smalsuolis sugeba pasiekti pačioje pabaigoje esančią šventyklą, nenukovus pakeliui esančių padarų.
Nelanna buvo ką tik ištrūkusi iš Ugnies šventyklos. Jos kompanionas, žygio organizatorius Derekas Andersonas, jau iškeliavo oru, o jaunoji hilerė praktikantė sėdėjo ant uolos ir laukė, kada nešyklė bus pasiruošusi pargabenti ją namo. Staiga ji susivokė neturinti kuprinytės, kurioje laiko retesnius ingredientus eliksyrų gamybai. Matyt bus palikusi prie altoriaus, kai padėjo Derekui sukrauti jam į kelionmaišį rastus artefaktus... Mergina baisiausiai persigando ir nežinojo, ką dabar reikės daryti..

---
(Keletas iliustracijų geresniam įsivaizdavimui, ką turėjau omenyje: [1] | [2] | [3])

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #1 Prieš 6 mėnesius »
Adris visą vasarėlę arė kažkokiame prašmatniame restorane. Atrodė tiesiog neįtikėtinai keista, kad buvo ten priimtas. Nes tai buvo aukštos klasės restoranas. O jis tiesiog neseniai mokyklą baigęs tipas. Bet gal jiems klaikiai trūko žmonių. Matyt taip ir buvo. Bet jis visą vasarą daug dirbo. Plovė indus, tvarkė patalpą. O kelis kart net teko pabūti padavėju. Teko mokytis taukšti apie vynus ir panašias nesąmones.
Buvo laisvas savaitgalis. Vasaros pabaiga. Ir Adrijas nusprendė išvykti pasižmonėti. Šiaip gyveno jis Migrantų rajone. Nuomavosi kambarį su kažkokiu vaikinu iš Lenkijos. Name kuriame ir taip jau gyveno vien migrantai iš visokių šalių. Žodžiu Adris per to savo kambarioko kompiuterį susirado pigią kelionę. Ir išvyko į Airiją. Be jokio plano. Turėjo tik bilietus pirmyn ir atgal.
Šiandien norėjo aplankyti kažkokią magišką vietą. Apie ją buvo skaitęs Hogvartse. Taip ir atsirado prie jam labai įdomios šventyklos įėjimo. Ir pasirodo čia buvo ne vienas.
- O, Nelanna, labas. - Nustebęs pasisveikino su mergina.
- Prisimeni mane? Aš Adrijas iš Hogvartso.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #2 Prieš 5 mėnesius »
Viena eiti į vidų Nelanna tikrai nedrįso. Jau užteko to, ką matė tenais pirmą kartą. Ponas Andersenas sakėsi esąs įgudęs kerėtojas ir apsigynimo nuo juodosios magijos meistras, bet net jam, Nelanna tą gerai matė, kilo sunkumų pakeliui į Ugnies šventyklą. Ji prisiminė, kaip kartu su Dereku lėtai skynėsi kelią per tunelius, kaip vos ne po kiekvieno sutikto monstro ji turėjo gydyti Dereko žaizdas. Laimei, sunkesnių sužeidimų jis nepatyrė, tad Nelannos turimų žinių pakako.
Jau buvo beapsisprendusi palikti kuprinytę viduje ir tiesiog iškeliauti su jai skirta nešykle, kai netoliese išgirdo pažįstamą balsą. Tai buvo Adrijas, mokykloje matytas vaikinukas.
- Labas, Adrijau! Tu net neįsivaizduoji, kaip aš džiaugiuosi tave matydama! - mergina pašoko ant kojų ir pribėgo prie jaunesnio vaikino. Jos džiaugsmas buvo toks didelis, kad vos susiturėjo jo neapkabinusi iš palengvėjimo. - Ką tu čia veiki? Atvykai manęs gelbėti?

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #3 Prieš 5 mėnesius »
Šitoks sutikimas be galo nustebino.
- O kas atsitiko? - Pasidomėjo. Nejau ten tikrai taip šiurpu?
- Gelbėti? Nuo ko? - Nusišypsojo. O ne. Gelbėti nenorėjo. Užteko jau to pasižaidimo su neaiškia pabaisa, kuri užpuolė Kają. Antro tokio nuotykėlio nenorėjo. Atvyko čia pasižvalgyti. Bet kažkaip abejojo, kad šventykloje tikrai bus pilna pavojingų padarų. Manė, kad tai tik šiaip istorijos.
- Ką čia veiki Nelanna? Ar buvai viduje? - Gal teks dingti iš čia. Nelanna žinoma miela mergina, draugiška. Bet dėl jos jis tikrai nesiruošė rizikuoti. Bet pirma, prieš pabėgant reikėjo išklausyti kas gi jai atsitiko. Galbūt, jeigu nebus per daug pavojinga ir padės merginai. Bet tas galbūt buvo labai jau didelis. Taip. Gal jis ir beširdis kartais. Bet per daug teko kovoti dėl savo gyvenimo, kad švaistytų jį dėl menkai pažįstamo žmogaus.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #4 Prieš 5 mėnesius »
Akivaizdu, kad Adrijas sutriko dėl tokio Nelannos poelgio. Ji negalėjo jo kaltinti, bet kas būtų šitaip sureagavęs, jei prie jo staigiai pribėgtų mokyklos laikų pažįstamas.
- Oi, aš labai atsiprašau, nenorėjau išgąsdinti, - mergina staigiai atsitraukė iki padoraus atstumo. - Man nutiko nelaimė, buvau šitoj šventykloj, bet palikau kuprinytę su retais eliksyrų ingredientais, o mano porininkas jau iškeliavo oru. Bijau viena ten eiti. Labai laiku pasirodei. Bet suprasiu, jei net neketini eiti į vidų.
Nelanna taip staigiai išbėrė žodžius, kad nebuvo tikra, jog Adrijas ją suprato. Ir tuo labiau ji nebuvo tikra, ar Adrijas sutiks jai padėti. Nenustebtų, bet labai nusimintų, jei jis tiesiog apsisuktų ir grįžtų ten, iš kur atėjo. Teks susitaikyti su tuo, kad neatgaus brangių priemonių, ir viską nurašyti kaip gerą pamoką.

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #5 Prieš 4 mėnesius »
Adrijas galvojo.  Jam atrodė, kad labai kvailai pasielgė čia atsitrenkęs. Ir kodėl gi manė, kad šventykla nepavojinga, o istorijos apie ją tik šiaip legendos? Nelanna atrodė išsigandusi.
- Papasakok ką ten matei. Ko reiktų tikėtis, jeigu mudu ten nueitume ieškoti tavo daiktų. - Reikėjo apsidrausti. Tu šaltakraujiškas. Pasigirdo sąžinės balsas. Užsičiaupk. Paliepė jam Volkeris.
- Tavo porininkas? O ką čia veikėte? Ar ir tu kaip tavo tėvas atkeikėja? - Turbūt ji stipri magė. Ir tada Adris galės padėti. Galbūt tada ir galėtų ten nueiti. O gal painioju, ar tikrai Nelannos tėtis atkeikėjas? Bet tikrai juk kalbėjome apie tai boulinge. Prisiminė, kad apie visa tai klausinėjo tikrai nemažai.
Adris suprato, kad baugu eiti ten vienam, kad ir kokia stipri ar stiprus magas bebūtum. O dviese juk galimybės didesnės. Žodžiu dabar reikėjo viską išsiaiškinti. Tada dar pagalvojo, kad juk mergina kalbėjo apie eliksyrus. Argi atkeikėjams jų reiktų. O ką jis gali žinoti. Gal kokių ir reikia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Adrijas Volkeris »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #6 Prieš 4 mėnesius »
Nelanna dar nebuvo praradusi vilties, kad Adrijas sutiks jai padėti. Paklausta, ką matė viduje, ji galėjo pameluoti, sakyti, kad ten nieko ypatingo nėra. Bet, pirmiausia, tokiu atveju ji galėtų nueiti į vidų viena, o antra, meluodama susigadintų reputaciją. Šito ji tikrai nenorėjo. Tad papasakojo viską.
- Praėjus pro šias magiškas duris, patenki į tamsų tunelį. Na, jis toks būtų, jei ir viduje būtų užgesusi ugnis, kaip ir čia, kur mes esame. Tunelis ilgas, kartkartėmis yra lavos baseinų, į kuriuos galima įkristi, yra ir nedidelių koridorių į mažesnes sales. Bet visa tai niekis, palyginus su tuo, kas laukia pakeliui. Sunkiausia dalis, dėl kurios nedrįstu ten eiti viena, yra pakeliui sutinkamos magiškos būtybės. Jos tarsi padarytos iš lavos ir ugnies, sklando koridoriais ir puola, jei prieini arčiau. Galiausiai, pačiame gale, yra šventykla, kurioje ir palikau savo daiktus.
Dabar jis tikrai nenorės eiti kartu. Bet bent pabandžiau, svarstė mergina.
- Ne, aš esu hilerė. Bent jau bandau ja būti. Dar tik praktikuojuosi. Mane susiranda kerėtojai, lobių ieškotojai ir atkeikėjai, norintys eiti į tokias vietas. Na, jeigu jiems kas nors nutiktų, kad galėčiau pagydyti. Iš manęs nekokia kerėtoja, bet aš galiu išgydyti nedideles žaizdas bei pagaminti gydomuosius eliksyrus...

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #7 Prieš 4 mėnesius »
Nuostabu. Lavos baseinai, ugniniai padarai ir dar tai, kad ji sakosi esanti nekokia kerėtoja. Adrijas tikrai atrodė gana rūškanas.
- Ar gerai įsidėmėjai kelią iki šventyklos? Visada reiktų eiti tiesiai tuo tuneliu? - Ir kam klausinėji? Niekur neisi juk vis tiek. Bet juk Nelanna Sakuros draugė. Ir kas?
- Atvirai tau pasakysiu. Manęs visa tai nežavi. Bet... - O kas būtų, jeigu Alanas būtų palikęs tave Vendigo pasaulyje? Prakeikimas, pažintys su kai kuriais žmonėmis iššaukia tokių savybių, kurių visai nereikia.
- Bet einam. Palydėsiu ten tave. - Dar prisidėjo ir tai, kad Nelanna nieko negražino. Aiškino kaip yra. Ir net apie save pačią. Juk galėjo sakyti, kad burti ne problema,kad gali apsiginti, bet vienam juk sunkiau nei dviem.
- Kodėl taip rizikuoji? Kodėl nenorėtum hilere dirbti ligoninėje? Juk būtų paprasčiau, nei vaikščioti su atkeikėjais ir lobių ieškotojais. - Domėjosi Volkeris ir ruošėsi įeiti vidun.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #8 Prieš 4 mėnesius »
Nelanna su nerimu laukė, kaip reaguos Adrijas. Bet atrodė, kad pirmiausia jis nori išsiaiškinti viską, surinkti informaciją ir tik tuomet priimti sprendimą. Kas atrodė labai logiška.
- Ten yra tik vienas pagrindinis kelias. Visada tiesiai. Nusukimai į šonus yra tik į papildomas sales, jei nori rasti daugiau lobių.
Varniukė ne iš karto suvokė, kad Adrijas sutiko eiti su ja į vidų. Jau buvo susitaikiusi su tuo, kad turės palikti savo reikmenis viduje ir pirkti viską iš naujo. Deja, patirti papildomų finansinių išlaidų ji negalėjo sau leisti, išvykų buvo nedaug, o ir užmokestis kol kas varganas.
- Labai tau ačiū! - Nelanna užgniaužė norą vėl pulti prie vaikino ir jį apkabinti. - Galėsi pasiimti viską, ką rasime pakeliui ir pačioje šventykloje. Man reikia tik mano tašytės. Lobiai galės atitikti tau.
Ir štai Adrijas uždavė klausimą, kurio ji jau buvo sulaukusi daugybę kartų. To klausė tėvai, pažįstami, net ekspedicijų organizatoriai.
- Ligoninėje dirbti nuobodu, - pradėjo jau daugybę kartų kartotą atsakymą. - Negaliu dirbti užsidariusi vienoje patalpoje keliasdešimt metų iš eilės. Man reikia gamtos, išvykų, noriu būti pati atsakinga už savo verdamus eliksyrus. Skutelyje viską už hilerį padaro asistentai, net eliksyrus jie verda. Jokios laisvės ir galimybės tobulėti.
Adrijas jau traukė link įėjimo į požemius ir Nelanna prie jo prisidėjo. Ji švelniai stumtelėjo duris ir šios lėtai prasivėrė.

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #9 Prieš 4 mėnesius »
Tu kvailys. Tu ten mirsi. Šnypštė balsas galvoje labai panašus į Vendigo. Neėjai gelbėti savo motinos, o dabar sugalvojai kažką pavaidinti? Apsisuk ir palik ją. Jūs net beveik nepažįstami. Tai žinoma buvo ne demonas, Vendigo seniai neturėjo Adrijui įtakos. Tai tebuvo jo baimių atgarsiai, kuriems labai norėjosi pasiduoti.
- Ką gi, tada bus lengviau nepasiklysti. - Tiesus kelias. Reikės tiesiog eiti ir neišklysti. O jeigu tie padarai puls? Jeigu tada jie išsiskirs? Nusuks kur kitur?
Lobiai. Man reikia pinigų. Man labai jų reikia. Tada galėčiau palikti restoraną. Bet... Ne. Jie pasiims Nelannos daiktus ir skuos iš ten.
- Man nereikia lobių. Aš dėl jų nerizikuosiu. - Pratarė niūrokai ir dar išklausė tai, ką mergina pasakė apie savo pasirinkimą dėl profesijos.
- Tada tu privalai išmokti ir kovinių kerų. Tu turi treniruotis. Nes kurį kartą gali nepasisekti. - Rimtai tarė ir pirmas įėjo pro duris.
- Stebėk mano užnugarį gerai? - Paprašė, rankoje jau spaudė lazdelę. Gal tik atrodė, gal vaidenosi, bet girdėjo burbuliuojančią lavą. Oras viduje tvyrojo slogus ir karštas. Jis pradėjo eiti tiesiu koridoriumi.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #10 Prieš 3 mėnesius »
- Taip, aš žinau, kad turėčiau mokytis ir kovinių kerų, - niauriai tarė Nelanna. - Tik... Man niekada jie nesisekė... Šeimoje turint gabią kerėtoją, tikriausiai jaučiau spaudimą ir tai man pakišo koją... Turiu omeny savo seserį Felissą, - po akimirkos pridūrė.
Ir štai varniukė dar kartą įžengė į tunelį, vedantį link Ugnies šventyklos. Tikėjosi, kad šį kartą bus lengviau, nes jiems tereikia nusigauti iki pat galo, pasiimti tašytę, ir dingti iš čia. Adrijas aiškiai pasakė, kad daugiau nieko nenori.
- Žinoma, nesijaudink, - šyptelėjo mergina. - Pasistengsiu kiek įmanoma padėti.
Ugniniu koridoriu jie pamažu keliavo tolyn. Nelanna matė, kaip tolėliau sklando ugninės būtybės. Viena jų baugiai artėjo.
- Stebėk šitą, - parodė artėjantį padarą. - Jei atstumas nuo jo pasidarys per mažas, mus užpuls. Jie čia visi juda, kartais teks palaukti, kol praeis ar sugrįš prie kitų.

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #11 Prieš 3 mėnesius »
Adris nepažinojo jokios Felissos ir tiesą pasakius manė, kad nesvarbu kokia ji gabi yra. Jeigu Nelanna nori dirbti šį darbą, tada turi mokytis. Privalo tobulinti savo gebėjimus.
- Turi tai pamiršti. Jei rimtai nori dirbti šį darbą, turi susirasti kas tave treniruotų. Gal tavo sesuo gali? O jei nejaukiai jaustųmeisi, tada tau tikrai reikia kažkieno kito pagalbos. Jei nepasitiki savo gebėjimais kovinių ar gynybinių kerų srityje.
Dabar jie ėjo koridoriumi. O Adrijas įsitempęs galvojo apie tai kur klajoja šitos būtybės. Galėtų sau ramiai miegoti, kol jiedu paims ką reikia ir išeis.
- Gerai. - Tarstelėjo dėl pamokymo apie ugninius padarus. Pasakė tai tyliai, neįsivaizduodamas kaip juos gali paveikti garsesnis balsas.
Kurį laiką jie ėjo ramiai. Net tas, kuris artėjo prie jų paskui pakeitė kryptį. Tai jis padarė kažkaip staigiai. Na ir gerai, tegul sau varo kuo toliau. Pamanė. Bet paskui, lakotas išvydo jų daug. Susispietusių į krūvą.
- Kodėl jie taip elgesi kaip manai? - Jis sustojo. baugiosios būtybės spietėsi krūvon. Jos skriejo iš savo urvo gilumos ir spietėsi į būrelį užstodamos jiems kelią ir dabar jie abu negalėjo praeiti. Greičiausiai tai buvo koks keistas gamtos šauksmas. Nes į Nelanna ir Adrį padarai nekreipė dėmesio. Bet labai nelaiku jiems prireikė susiburti.
- Kaip manai ką darom? Jų daugėja. Negalim eiti toliau. Kaip sakai ar Immobulus kerai juos visus trumpam sustingdytų?

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #12 Prieš 2 mėnesius »
- Na taip, tu teisus, - pripažino mergina. - Reikės paieškoti, kas pamokytų. Felissa ne variantas. Ji jau kelis metus nebuvo grįžusi namo. Gerai net nežinau, kur ji šiuo metu. Matyt kažkur bastosi su tuo savo Bernardu. Kai su juo susipažino, retai ją matėme. Bet tau tikriausiai neįdomu šitai.
Nusprendė nevarginti Adrijo savo kalbomis. Reikėjo džiaugtis, kad jis daro jai paslaugą ir pasiryžo atlikti šią užduotį, nors jie net ne draugai.
- Gaila, bet neturiu atsakymo į tavo klausimą, - ji taip pat pastebėjo į būrį susispietusias būtybes. - Ir ne, negalime jų kliudyti kerais. Jei tik kažkuriuos panaudosime, jie iškart mus pastebės ir puls. Tad arba turime laukti, kada jie nueis, bet nėra garantijos, kad jie tikrai pajudės, arba... teks po vieną nudobti.
Nelanna nežinojo, kaip geriau pasielgti. Jei būtų mažiau, lengviausia būtų juos išnaikinti, bet dabar... Įprastai jos porininkai, kuriems padeda atlikdama savo darbą, net negalvodami vieną po kito išnaikina kelyje pasitaikiusias būtybes, surenka eliksyrams tinkančias jų dalis, jei tik tokių yra, ir skinasi kelią toliau. Nelanna nežinojo Adrijo sugebėjimų. Jei jis įgudęs kerėtojas, kaip dauguma jos ankstesniųjų porininkų, neturėtų būti sunku susidoroti su tom kelią pastojusiom būtybėm. Bet mergina nedrįso jo šito klausti ar siūlyti.

Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #13 Prieš 2 mėnesius »
Adrijui išties buvo visai neįdomūs svetimo žmogaus šeimos reikalai. Bet kažkaip labai nemandagu atrodė nieko nepasakyti.
- Nejau visai nieko nepraneša apie save? Neparašo laiško kur yra? Kaip ten bebūtų jei dirbsi šį darbą turi rasti žmogų, kuris tave patreniruos. Visko juk gali tokiose kelionėse pasitaikyti.
Jie abu stovėjo užtverti tų padarų spiečiaus. Adrijas jautėsi įsitempęs.
- Ar turi omeny avada kedavra kerus? Gyvenime jų neteko naudoti. Ar tik jais galima šituos padarus nukenksminti? Žodžiu kokius kerus naudojo tas tavo porininkas, su kuriuo čia buvai? - Ne. Jo balse ar laikysenoje nebuvo baimės ar siaubo dėl to ar teks tuos kerus panaudoti. Paklausė viso to labai šaltakraujiškai. Tos būtybės lakotui tiesą sakant visai nerūpėjo. Bet prieš ko nors imdamasis norėjo viską iki smulkmenų išsiaiškinti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Ugnies šventykla (Antrimo grafystė, Šiaurės Airija)
« Atsakymas #14 Prieš 2 mėnesius »
Nelanna dabar nenorėjo galvoti apie Felissą, reikėjo susikaupti ir kažkaip pereiti šį tunelį iki šventyklos. Ir, pasiėmus paliktus daiktus, dingti iš čia. Bet būtų nemandagu neatsakyti.
- Kelis kartus per metus ji parašo, papasakoja šį bei tą, tik namo negrįžta, - su nusivylimu balse tarė. - Žinau, kad ji dalyvauja dvikovose. Na, bent jau dalyvaudavo, kai pabaigė mokyklą. Bet ką dabar veikia - nesu tikra. Na, bet čia jos sprendimas. Kai norės - pasipasakos.
Tikėjosi, kad tema apie Felissą jau išsemta, ir bandė susikoncentruoti į priešais stovinčius padarus. Adrijui paminėjus žudymo užkeikimą, Nelanną nukrėtė šaltis.
- Vajei, tikrai ne! - aiktelėjo sutrikusi. - Juk tai nedovanotini kerai! Negalima jų naudoti! Tu tikrai žinai, kaip apsiginti, ar ne?
Nelanna sudvejojo savo sprendimu. Dabar jai atrodė nekokia mintis čia eiti su Adriju, kuris, galbūt, be žudymo užkeikimo nežino kito būdo nukenksminti priešininką. Dar ne vėlu apsisukti ir grįžti atgal.. Daiktai jau buvę nebuvę. Nusipirks naujus. Nesvarbu, kad reikės paaukoti tam savo trijų ekspedicijų uždarbį.
- Yra nemažai įvairių burtų, kuriais galima sužeisti ar sustabdyti priešininką, - kantriai pradėjo aiškinti. - Galima panaudoti sustingdymo ar sukliudymo užkeikimą, Everte Statum, Sectumsempra ar net išburti ugnį, sukurti žemės golemą ar žaibus. Viskas priklauso nuo priešininko ir jo kilmės. Pavyzdžiui, kadangi šita būtybė susikūrė iš ugnies, galima į ją nukreipti vandens šuorą, sukurti aplink jį vandens burbulą ar panašiai. Na žinai, yra visokių tų būdų kažką nuveikti su vandeniu ar kita stichija bei burtais. Viskas priklauso nuo to, kokius labiausiai esi įvaldęs.
Nelanna nebuvo pratusi mokyti savo porininko, kaip pereiti požemį. Juk jos darbas - eiti paskui vedlį, stengtis už nieko neužkliūti, neatkreipti čia užsiveisusių būtybių dėmesio ir, esant poreikiui, sulopyti žaizdas. Tikrai nemanė, kad turės dar pasakoti, kaip naudoti magiją. Na, bet pati kalta.. Nereikėjo palikti savo daiktų šventykloje, tai dabar nereikėtų su vos pažįstamu vaikinu keliauti šiuo tuneliu ir tikėtis, kad susiklosčius nekokiai situacijai ir sugebės juos abu apginti.