0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Butas, kuriame apsistojęs Auris yra septintame daugiabučio aukšte. Namas stūkso nuošalioje, prastai apšviestoje Londono gatvėje.
Pro buto langus galima girdėti, kaip retkarčiais atvyksta policijos automobilis. Ypač naktimis. Rajonas išties neramus. Aurio kaimynai ganėtinai neramūs asmenys. Dažnai triukšmauja. Ką nors švęsdami arba pykdamiesi. Todėl prie namo naktimis pasirodo policijos patruliai. Kuriuos iškviečia kiti kaimynai.
Pats butas nėra labai didelis. Prieškambaris mažutis. Ant vienos jo sienos, šalia įėjimo durų nutapyta žalia keista pabaisiūkštė. Jai virš galvos parašyta.
Citata
Sveiki atvykę. Susipažinkite su Rodne.
Tą pabaisą nutapė Aurio pusbrolis vieną vasaros dieną. Rodnė gebėjo vaipytis ir visaip kaitalioti savo veido išraiškas. Auris norėjo nušveisti paveikslėlį, bet deja pasirodė, kad tie dažai neįveikiami. Ir dabar įeinančius žmones ji taip ir liko stebėti savo didelėmis geltonomis akimis. Priešais Rodnės portretą ant kitos sienos pakabinta lentyna. Ją Auris įtaisė pats, mat nusibodo visokie jo bičiulių menininkų sunešti daiktai, kurie neturėjo sau vietos. Dabar jie buvo sustatyti toje lentynoje. Visokie maži paveiksliukai, molinės ar keramikinės statulėlės, mediniai drožiniai. Ir nuotraukos. Kai kurios iš paties Aurio pašėlusios paauglystės. O kitos tai prisiminimai iš jo paties ir globojamų vaikų išvykų kur nors. Virš lentynos jis užrašė.
Citata
Suneštinė paroda akims paganyti. Būtų gerai, kad eksponatai nebesipildytų.
Iš prieškambario pasukus koridoriumi kairėn patektum į nedidelę virtuvę. Virtuvė irgi neapsiėjo be Alano tapybos. Tik čia ant sienos bangavo upė. O po ją plaukiojo keli maži laiveliai. Ar srovės nešami rastai. Dėl kerų būdavo matyti kaip jie keičia savo kryptį.
Pro Virtuvės langus matyti mašinų stovėjimo aikštelė. O šiaip virtuvė, kaip virtuvė. Joje stovi stalas ir kelios kėdės. Ir visi kiti buitiniai prietaisai.
Iš prieškambario pasukus dešiniau koridorius veda pro duris į vonios ir tualeto kambarį. Koridoriaus gale yra Aurio kambario durys. Jame stovi lova, vaikiška lovelė, drabužių spinta. Lentynos su daugybe knygų. Tai dalis vaikino turimos kolekcijos. Bet nelabai didelė. Ir tai nėra knygos apie juodąją magiją. Daugiausia ten sudėti žiobariškos literatūros leidiniai. Seni knygų leidimai. Auriui esant namie kambaryje prie sienos stovi gitara. Be to jis sugebėjo čia įtalpinti ir pianiną. Ant jo viršaus guli natų sąsiuviniai ir kiti Aurio popieriai. Ir dar jis sugebėjo įterpti spintelę su vaikiškais žaislais ir daiktais.
Vėl grįžus į prieškambarį ir paėjus koridoriumi tiesiai galima užeiti į antrą bute esantį kambarį. Seniau jame buvo prikrauta visokių dėžių su kerėjimo įrankiais, knygomis ar kitokiu Aurio turtu. Dabar kambarys iškraustytas. Lyg lauktų naujo gyventojo.
Ir žinoma kambarys sulaukė naujos gyventojos. Ir dabar tikrai nėra panašus į sandėlį daiktams kaupti.
Kambario sienos dažytos tamsiai violetine spalva. Prie lango pastatyta lova. Prie vienos sienos pastatyta drabužių spinta. O prie kitos rašomasis stalas ir kėdė. Be to yra durys vedančios į balkoną. Toks jis yra tada, kai Erkos nėra namie, kai ji ilgam išvyksta į mokyklą. Bet merginai sugrįžus namo kambarys pasikeičia. Ant lovos atsiranda sena žaislinė, pliušinė pelėda. Kurią Erka turėjo jau labai seniai. Ir šiaip aiškiai matyti, kad jame gyvena dėl gyvūnų kiek pakvaišęs žmogus. Visų pirma todėl, kad virš durų ant sienos yra įrengta laktelė feniksui. Be to stovi didelis terariumas, kuriame gyvena pitonas. Ir dar kambaryje stovi nedidelis namelis knisiukui. Kas gi dar? Kambarys kartais būna kiek netvarkingas. Bet gal ir nekeista, kai jame gyvena tiek gyvūnų. O dar reikia nepamiršti ir mokyklinių daiktų, rūbų, knygų ir visokių kitokių daiktų. Yra visiškai aišku, kad kambarys kaip ir visa kita buto dalis yra užkerėtas nesusekamaisiais išplėtimo kerais. Nes yra nedidelis. Ir viskas čia puikiai telpa. Ir dar yra vietos apsisukti.
Bėgant laikui butukas plėtėsi. Priešais Erkos kambario duris atsirado kitos. Vedančios į magiškai sukurtą trečią kambarį. Žiobarų akims durų nėra. Matyti tik siena. Mat Auris visai nenorėtų, kad kada nors užklydęs  buto nuomotojas išvystų iš kažkur atsiradusį niekad nebuvusį trečią kambarį. Magiškasis Kambarys nedidelis, tačiau atrodo gana erdvus, nes jame beveik nėra baldų - tik lova ir paprastas rašomasis stalas. Taip pat kambario kampe pastatytas nemažas narvas Eion augintiniui knisiui. Nėra jokios spintos, o keli rūbai ir kitokie daiktai netvarkingai sumesti į tolimiausią nuo narvo kambario kampą. Kambarys šviesus, nes yra didelis langas, be to, sienos padengtos šviesių spalvų tapetais.



Auris ir Erka įžengė pro duris į jo laikiną butą. Raudonplaukis nervinosi. Taip jaudinosi jau porą mėnesių. Jo galvoje siautėjo tokios siaubingos mintys. Jau prisigalvojo visą kalną baisių scenarijų kas bus iš viso šito. Kaip? Kaip man į galvą galėjo šauti, kad galiu pasiimti vaiką į namus? Paauglę. Aš? O dieve... Ką aš sau maniau, tai darydamas?
Jie atsibeldė čia su kalnu daiktų. Erkos daiktų. O dar jos gyvūnų kampelis. Kaip mes čia tilpsim? Svarstė. Noriu viską pakeisti. Noriu atšaukti šį sprendimą. Aš negaliu. Nesusitvarkysiu. O jei mes taip susiriesim, kad ji pabėgs kur nors?
- Taigi, mes ir atvykom. - Tarstelėjo. Norėjo pasakyti kitaip. Tarkim, štai mes jau ir namie. Bet pasakė visai ką kitą. Išoriškai nesimatė Senklerio jaudulio. Buvo ramus, kaip visuomet. Bet šiaip... Galvoje degė tikras pragaras.
Už langų jau tvyrojo vakaras. Mat Auris pasiėmė erką iš geležinkelio stoties. Jai atvykus Hogvartso ekspresu. Galėjo tiesiog kartu vykti su ja namo ir gana. Būtų kur kas greičiau. Bet pasakė, kad turi sutvarkyti kelis reikalus. Ir sutarė, kad paims merginą iš stoties. Išties kažin kokių svarbių reikalų neturėjo. Suprato, kad vilkina laiką. Bet tiesiog reikėjo susitvarkyti su jauduliu.
- Einam į tavo kambarį. Galėsi išsikrauti daiktus. - Pasakė ir patraukė koridoriumi pirmyn. Pažadėjo Erkai, kad vėliau galės įsirengti sau kambarį tokį, koks patiks. To pažado ir ketino laikytis.
Taigi jos kambarys dabar atrodė tuštokas. Tik su būtinais baldais. Bet ir juos ketino pakeisti, jei ji to norėtų. O šiaip jam nerųpėjo ką ji norės daryti su savu kambariu. Kaip norės ar nenorės dekoruoti sienas, ar norės kokių plakatų ar dar kažko. Čia tai jau ketino suteikti jai visišką laisvę.
- Kai išsikrausi daiktus ateik į virtuvę. Pasidarysim kažką vakarienei. Ko norėtum? - Besidarant valgyti galėsim aptarti šiokias tokias namų taisykles. Manė. Va čia ir prasidės bėdos. Dar pagalvojo. Trumpam paliko Erką vieną, kad išsikraustytų daiktus, apsižiūrėtų, pailsėtų po ilgos kelionės traukiniu. Pats nuėjo į savo kambarį. Stovėjo, žvelgė pro langą. Gal meldėsi, kad viskas būtų gerai. Labai norėjo, kad jie galėtų normaliai gyventi kartu. Labai norėjo pastatyti Erkai gražų gyvenimą. Parodyti kas yra šeima. Bent jau kažkiek. Jei viskas bus gerai vasarą galėsime nuvykti į dvarą. Svarstė. Norėjo supažindinti ją su Alano tėvais. Po truputį įvesti į jų šeimą. Kaip Keista. Taip neseniai dar keikė tuos žmones. Alano tėvus. Manė, kad jie priešai. Bet pasirodė, kad ne. Kad jie padėjo jam sutvarkyti problemas, kilusias dėl Dolohovų persekiojimo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
  Erka kartu su Auriu įžengė į jo išsinuomotą butą. Jis buvo gražus, sutvarkytas. Žinoma, klastuolė nieko daugiau ir nesitikėjo. Ji žinojo, kad pas Aurį retai kada būna betvarkės. Na, arba ji tiesiog nematydavo tos betvarkės net jei ji būdavo dažnai. Dažniausiai kai ji užeidavo į jo kabinetą pamatydavo tik tvarką. Tai Erkai nebuvo labai artima, nes dažniausiai vaikų namuose nesitvarkydavo. Na, kaip nesitvarkydavo. Sugrūsdavo visus daiktus į spintą ir tiek. Tiesa, ji pastaruoju metu stengėsi bent kiek išmokti normaliai tvarkytis. Erka taip elgtis ir pas Aurį nenorėjo. Ir negalėjo. Ji jam buvo per daug dėkinga, kad galėtų taip elgtis.
- Gerai, - atsakė į jo žodžius apie kambarį ir patraukė jo nurodyta kryptimi. Kambaryje buvo keli baldai. Lova, spinta bei rašomasis stalas, tačiau Erkai tai buvo labai daug. Daug buvo vien tai, kad turėjo atskirą kamabarį.
- Oho! Visada svajojau apie savo kamabarį. Ačiū, - tarė ji. Kaip čia nuostabu! Ir čia net baldai nesustumti visiškai, kad užimtų kuo mažiau vietos kaip buvo daroma vaikų namuose. Kaip seniai apie tai svajojau! Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Išties ji niekada nežinojo ką reiškia turėti savo kambarį ar bent kelis normalius baldus, nes žinojo, kad tuose vaikų namuose jie buvo tikrai ne pirmos jaunystės. Visa tai jai atrodė labai nuostabu. Negali būti! Ar aš vis dar sapnuoju? Dar pridėjo klastuolė mintyse.
- Nežinau. Man tiks bet kas, - tarė. Tikrai negalėjo pasakyti ko norėtų valgyti. Nebuvo taip, kad ji nebūtų alkana, tačiau jai visiškai nebuvo svarbu koks tas maistas. Svarbiausia, kad jo buvo. Daugiau nieko nereikėjo. Taip, traukinyje buvo nusipirkusi kelias šokoladines varles bei jas suvalgiusi, tačiau to nepakako. Tiksliai! Aš gi vieną ir jam parvežiau! Va mano atmintis. Pagalvojo ji.
  Išsikrovusi daiktus bei kiek pailsėjusi ji nuslinko virtuvėn, kurią, laimei, rado iškart. Ten Aurio nepamatė, tačiau nežinojo kur reikėtų eiti jo ieškoti.
- Auri? Aš jau, - tarė kiek garsiau. Ne, nešaukė. Tik pasakė kiek garsiau nei įprastai. Tikrai neturėjo noro dabar kalbėti dar garsiau. Buvo tikrai pavargusi, o tos dešimt minučių pagulėjimo, kurias ką tik sau suteikė mažai tepadėjo.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Auris dar vis žvelgė pro langą. Apačioje lakstė mašinos. O jis svarstė apie šį bei tą. Čia toks nekoks rajonas. Gal man reikės kur kitur su Erka persikelti. Ak, juk gyvenime neplanavau to, ką padariau. Prisiminęs kaip ji nudžiugo dėl kambario pirmą kartą šiandien nusišypsojo nuoširdžiai. Ir pagalvojo, kad gal viskas bus ne taip ir blogai. Gal visgi jis neiškrėtė didžiulės klaidos.
Išgirdęs Erkos balsą nuėjo virtuvėn.
- O tu greita. Bet aš ir išsiblaškęs. Nieko tau neparodžiau. - Auris išsivedė Erką iš virtuvės. Tiesą sakant nebuvo ko labai rodyti. Bet vis tiek.
- Ten vonios kambarys. O ten mano kambarys. - Apvedė trumputę ekskursiją po namus. O tada vėl sugrįžo virtuvėn.
- Mėgsti lietinius? - Paklausė.
- Kaip kelionė traukiniu? Ramiai parvažiavai? - Staiga mintis aptarti rimtus dalykus pasidarė ne tokia svarbi. Juk ji ką tik grįžo iš mokyklos. Važiavo visą dieną. Kam dabar kalbėti apie rimtus gyvenimiškus dalykus? Nusprendė, kad tikriausiai geriausia būtų šiandien tiesiog pavakarieniauti ir paplepėti apie šį bei tą. O tada gal Erka norės eiti miegoti. Viską, apie ką ketino pasikalbėti su ja šiandien, nutarė atidėti rytojui.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
  Sulaukusi Aurio Erka išgirdo, kad jis nori jai aprodyti butą. Ji neprieštaravo, todėl tiesiog nusekė paskui jį.
  Ekskursijai pasibaigus jie vėl sugrįžo į virtuvę. Erkai šis butukas patiko. Mažas, jaukus. Bei tiesiog nuostabus. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Žinoma, ji džiaugėsi apsikritai dėl to, kad per atostogas nesėdi vaikų namuose. Tai jai jau buvo labai nuostabu. O dabar net dvigubai! Ne, trigubai! Pagalvojo violetiniplaukė. Tas trečiasis nuostabus dalykas buvo Auris. Klastuolė džiaugėsi, kad galės būti su puikiai pažįstamu žmogumi. Ji apskritai nemėgo pažindintis su naujais žmonėmis. Na, kaip čia puikiai pažįstamu. Žinau, kad jis su Dori bandė mesti rūkyti labai juokingu būdu. Žinau, kad jis kolekcionuoja senovines knygas. Žinau, kad jis mėgsta lėkti motociklu. Na, ir dar daugelį dalykų. Ar to užtenka? Pagalvojo ji. Taip! Dar patvirtino mintyse.
  Iš tų minčių ją pažadino Aurio balsas apie lietinius.
- Taip, taip, - tarė atsisukusi. Tiksliai neišgirdo ką jis sakė, tačiau manė, kad jis klausė ar ji mėgsta lietinius.
- Čia tau. Nupirkau traukinyje, - tarė ir padavė jam šokoladinę varlę, kuri visą tą laiką kol ji išsikrovė daiktus ramiai gulėjo kišenėje. Rodos, laukė progos sužibėti.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Auris jau ketino imtis gaminimo, kai Erka padavė jam šokoladinę varlę. Dar niekada nemanė, kad jį taip nudžiugins šokoladinė varlytė. Net valgyti jos nenorėjo. Norėjo pasilikti. Šis Erkos gestas pasirodė jam kažkaip labai mielas. Ir Senkleris kuriam laikui išties pamiršo visas baimes dėl jų ateities.
Gavęs tą šokoladuką atrodė nustebęs, bet šypsojosi.
- Ačiū. - Padėkojo ir įsidėjo ją į kišenę. Ir pats nežinojo kodėl taip sureagavo į tokį paprastą dalyką. Na, jis vis dar abejojo dėl savo sprendimo. Dažnai pagalvodavo, kad nereikėjo pildyti tų dokumentų dėl Erkos globos. Kad reikėjo palikti viską kaip yra. Bet dabar pagalvojo, kad jis galbūt yra reikalingas šitai vienišai mergaitei. Išties reikalingas.
Pagaliau paėmė lazdelę į rankas ir mostelėjo ja. Atsidarė spintelė. Iš jos išlėkė indas tešlai. O iš šaldytuvo. Virtuvėje stovėjo žiobariški prietaisai, nes rajonas toks buvo. Išskriejo pienas, kiaušiniai. Iš kitos spintelės miltai, cukrus. Jis ėmė maišyti tešlą.
- Ką norėtum nuveikti per atostogas? - Užvedė kalbą.
- Dar reikėtų šį bei tą nupirkti tavo kambariui. Gal mėgsti kokią muzikos grupę ar ką? Galėtume nusipirkti plakatų. - Paskui dar paklausė.
- Ar jau turėjai profesinį konsultavimą dėl dalykų, kuruos rinksiesi po VML egzaminų?

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
  Padavusi šokoladinę varlę Erka pradėjo stebėti Aurį, kuris kerų pagalba išskvietė produktus, o paskui pradėjo maišyti tešlą. Ak, kaip noriu valgyti. Pagalvojo ji. Paprastai Erka nenorėdavo valgyti, nes buvo įpratusi valgyti mažai ir daug ar dažnai tiesiog nenorėdavo, tačiau vis dėlto kelionė traukiniu išvargino tiek, kad ji net užsinorėjo valgyti. O ypač tokio nuostabaus maisto - lietinių. Ji ir šiaip mėgo lietinius ir panašius patiekalus, tačiau tai, kad jai neteks valgyti košės su keliom nesąmonėm kaip vaikų namuose padarydavo tą maistą tiesiog nuostabų.
- Ką žinau, - pasakė violetinplaukė paklausta apie atostogas bei nusijuokė. Ji išties neįsivaizdavo ką norėtų nuveikti per atosotgas, tačiau jai milžiniško skirtumo vis dėlto nebuvo.
- Na, ne itin mėgstu klausytis muzikos, - pasakė.
  Paskui klastuolė išgirdo išgirdo klausimą profesinį konsultavimą, tačiau į jį jai atsakyti nebuvo taip lengva, nes ši neįsivaizdavo kas tai.
- Ne, o kas tai yra? - paklausė ji. Žinojo, kad tą gali sužinoti tik iš Aurio, o iš jo tai sužinoti ir buvo lengviausias variantas, todėl ir nusprendė to paklausti. Apaskritai ji žinojo, kad jei tik Auris atsakymą žinos tai tikrai atsakys, o būtent to violetinių plaukų savininkė dabar ir norėjo.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Į virtuvę atbėgo Kipšė. Užsirangė ant palangės ir ten drįbsojo užsimerkusi. Matyt užmigo. Auris maišė tešlą.
- Na matysim. Sugalvosim ką nors. Nėra kur skubėti. - Tikrai. Kur skubėti? Jei Erka greičiausiai pasiliks pas jį iki pat mokyklos baigimo. O ir vėliau galbūt kuriam laikui, kol įsigys savo namus. Kaip ir būna šeimose.
Buvo keista, kad ji nieko negirdėjo apie profesinį konsultavimą. Bet gal tik po atostogų pasikalbės apie tai su savo koledžo vadovu.
- Juk žinai, kad po penkto kurso galėsi rinktis pamokas į kurias eisi. Geriausia aišku rinktis tokias, kurios atitiktų tavo norimą profesiją. manau po atostogų gausit lankstinukus, kuriuose bus aprašytos magiškosios profesijos ir kokie reikalavimai joms taikomi. Tai galėsi aptarti su koledžo vadovu. Tai ir yra profesinis konsultavimas. - Pasakė. Užkaitė keptuvę ir laukė kol įkais.
- Ar įsivaizduoji ką norėtum veikti po mokyklos? - Paklausė.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Erka pamatė, kad Aurio katė įbėgo į virtuvę. Ši įsitaisė ant palangės ir giliai įmigo.
- Oho. Tikra namų karalienė, - tarė ir nusijuokė. Kipšė Erkai patiko. Žinoma, savo augintinius ji mylėjo labiau, tačiau ir Kipšė jai labai labai patiko.
- Na, tu galėsi ir galvot, - tarė.
  Erka klausėsi Aurio. Išties profesinis konsultavimas atrodė toks paprastas dalykas, kad ji neįsivaizdavo kokiu būdu jo nebuvo girdėjusi. Išties kodėl niekas man apie jį nepapasakojo? Ar todėl, kad šiais metais Klastūnyno vadovas buvo Sigurd? Bet juk abu tokie pat šmikiai! Na, Matthew bent, kad ir įkyrėdamas, bet apie ką nors papasakoti sugebėdavo. Ne taip kaip naujasis vadoviūkštis. Na, prieš jį dar buvo ir Moore, tačiau ir jis nepasižymėjo didesniu protavimu už Sigurd ar Turner. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
- Na, norėčiau kiek ilgiau pamiegoti, - atsakė į klausimą apie veiklą po mokyklos ir nusižiovavo. Klastuolė tik dabar pajuto kaip stipriai pavargo per kelionę. Išties tas ilgas važiavimas vargino. Ir taip, tai atsiskleidė tik dabar, tačiau šiuo metu Erka jautėsi taip lyg pavargo prieš kokias tris valandas, tačiau vis nepavykdavo pailsėti.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Auris žvilgtelėjo į tą padarą, miegantį ant palangės. Prisidūksta, o paskui miega. Piktai pamanė. Jau seniai norėjo ją ištrenkti lauk. Nes ta katė tiesiog nedavė jam ramybės. Ypač ankstyvais rytais šokinėdavo ir viską versdavo. Ir šiaip pastovei išdykaudavo. Bet žinoma bėgo metai, ir Kipšė toliau gyveno pas jį.
- O taip. Visiškai teisingai pasakyta. Gerai, kad Kipšė ir Pola pažįstamos. Nepradės peštis. - Pasakė. Keptuvė pagaliau įkaito ir jis ėmė kepti blynus. Po namus pasklido maisto kvapas. Ir Auris pasijuto alkanas.
- Ir dabar jau atrodai išvargusi. Pavalgyk ir eik miegoti. - Na, o klausimas kokio darbo ji norėtų po mokyklos liko nukeltas kažkur į ateitį.
Jis mostelėjo lazdele į stalčių. Iš jo išlėkė įrankiai. Iš spintelės lėkštės ir stiklinės. Viskas nuskriejo stalo link Ir dailiai pasiserviravo ant stalo.
Kai blynai pagaliau iškepė Jis iš šaldytuvo ištraukė stiklainį uogienės. Įpylė sulčių.
- Skanaus. - Tarė ir atsisėdo ant kėdės. Ir pradėjo valgyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
  Aurio katė Erkai atrodė labai miela. O ypač jai patiko tai, kad Kipšė jautėsi tuo kuo turėtų - karaliene.
  Greitai lietiniai pradėjo kepti. Kvapas pasklido po visus namus niekam neleisdamas jų pamiršti. Žinoma, ir Erkai. Tiesa, jų niekas nepamirš iki tada kol pripras prie kvapo, nes po to jis beveik nebesijaučia. Tiesa, viskas taip skaniai kvepėjo, kad atrodė, jog kvapas niekada nedings iš klastuolės smegenų.
- Aš turėjau omeny, kad po mokyklos norėsiu kiek ilgiau pamiegoti. Dabar dar nepavargau. Na, beveik, - tarė be nusijuokė. Taip, buvo šiek tiek išvargusi po kelionės, tačiau ne tiek, kad labai norėtų miego. Žinoma, gali būti, kad po maisto viskas pasikeis.
  Greitai lietiniai buvo iškepti. Dabar Erka jau labai norėjo valgyti, todėl džiaugėsi, kad ilgiau laukti nebereikės. Lėkštės bei įrankiai jau seniai gulėjo ant stalo, tačiau iškepus blynams lėkštės nebebuvo tuščios - jose įsitaisė lietiniai, kurie dabar dar nuostabiau kvepėjo. Na, bent jau Erkai taip pasirodė.
- Ačiū, - tarė, nusišypsojo bei pradėjo valgyti. - Išties labai skanu, - dar pridėjo. Jai buvo taip skanu, kad poros blynų neliko akimirksnius. Tiesa, po to Erka jautėsi kiek per daug suvalgiusi, tačiau į tai nusprendė nekreipti dėmesio, nes buvo pernelyg skanu, o be to jau suvalgė.
- Ačiū, - dar kartą padėkojo. - Gal jau tikrai eisiu miegoti, - dar pridėjo ir išėjo iš virtuvės. Erka greitai pasiruošė miegui nulėkė į savo kambarį, o paskui jau greitai ir užmigo.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Ta pirmoji diena prabėgo labai greitai. Jiems pavalgius Erka nuėjo miegoti. O Auris išplovė indus. Paskui nuėjo į savo kambarį ir ėmė taisyti mokinių namų darbus. Kurių buvo kažkiek prisikaupę. Norėjo viską užbaigti, kad paskui liktų laisvesnis.
Atėjo kitas rytas. Jiems pusryčiaujant Auris pasakė.
- Erka, jei norėsi tai tikrai gali lėkti pasivaikščioti ar susitikti su draugais. Bet prašau namo visada sugrįžti iki vienuoliktos vakaro. Nenoriu, kad bastytumeisi iki vėlumos. Be to imk. - Jis padavė jai telefoną.
- Manau, kad moki juo naudotis ar ne? Juk gyvenai žiobariškame pasaulyje. Kadangi per atostogas mes daugiausia laiko leidžiame kaip tik žiobarų pasaulyje noriu, kad jį turėtum. Kad galėčiau tau paskambint jei kur nors išeisi. Ir šiaip jei ko nors tau prireiktų pati galėtum man paskambinti. Ten jau įvedžiau savo numerį.
O toliau bėgo laikas. Auris tą laikotarpį prisiminė kaip tikrai smagų. Namie jie nesėdėjo. Išeidavo tai šen, tai ten. Vieną dieną buvo nuvykę į zoologijos sodą. Auris gyvūnais nesidomėjo labai smarkiai. Bet manė, kad Erkai bus įdomu. Kitą dieną praleido atrakcionų parke. Kuris buvo didelis. Ir tą dieną jie užtruko parke iki pat vakaro. Atrakcionų pasirinkimas buvo itin didelis. Nuo paprastų sūpynių mažiesiems iki įvairių atrakcionų ekstremalių pojūčių mėgėjams. Daug ką jie ten nuveikė. Važinėjosi nuo aukštų kalnelių, sukosi kažkokioje klaikioje karuselėje, kuri Auriui visai nepatiko. Plaukiojosi laiveliais ir taip toliau. Tų dienų prisiminimai Auriui priminė laiką leistą su Alanu.
Laikas lėkė lyg ant sparnų. Ir štai atėjo Erkos gimtadienis. Apie kurį Auris sužinojo dar tada, kai tvarkė dokumentus dėl jos globos.
Prašvito ankstyvas rytas. Kai Auris įžengė į Erkos kambarį. Rankoje laikė kelioninį krepšį tinkamą gyvūnams kur nors gabentis. Krepšyje kažkas spurdėjo.
- Erka, labas rytas. - Pasakė. Manė, kad ji dar miegos. Arba bus tik ką nubudusi. Ir norėjo ją nustebinti.
- Su gimtadieniu. - Tarė ir pakedeno jai plaukus. Krepšyje esantis gyventojas suspurdėjo dar kartą. Išsilaisvino iš jo ir stryktelėjo ant jos antklodės.
- Čia tau. Matai, koks nekantrus. - Tarė Auris ir nusišypsojo. Ant Erkos antklodės stryktelėjo mažutis knisius. Dar jauniklis. Ilgai Senkleris galvojo ką jai padovanoti. Žinojo, kad su knisiais būna sudėtinga. Kad juos reikia mokyti iš anksto. Nes kitaip visi namai bus suversti. Bet visgi nutarė Erkai jį nupirkti. Tikriausiai todėl, kad knisius daug reiškė jų abiejų bendravime. Juk kaip tik tą vėlią naktį jie ėmė ramiai ir gražiai kalbėtis kaip tik tada, kai iš už krūmų pasirodė kažkieno knisius. Tada Auris sužinojo apie Erkos meilę gyvūnams. Ir nuo tada daug kas pasikeitė. Todėl ir nupirko jai kaip tik mažą knisiuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
  Kitą rytą prie pusryčių stalo Erka išgirdo žodžius, kurie, tiesą sakant, ją stipriai nustebino. Ne, ne tie apie lekimą. Na, gal ji kartais kur nors ir išlėks, tačiau neturėjo draugų žiobarų su kuriais galėtų susitikti, todėl nebent pasivaikščioti viena. Ją nustebino telefonas. Taip, tokį daiktą vaikų namų direktorė turėjo, bet Erka niekada jo nebuvo nė lietusi, tačiau net išsikeitusi galeonus į žiobarų pinigus nebūtų pirkusi, nes nematė tam prasmės. Tai jai reiškė burtininkų pasaulio išdavimą. tuo labiau ji neturėjo kam skambinti.
- Čia telefonas, ar ne? Mačiau kaip juo naudojosi vaikų namų direktorė, tačiau pati niekada nebandžiau, - tarė, o paskui išgirdo, kad Auris kalbėjo apie skambinimą, todėl abejonių nebeliko. Nebuvo visai tikra, kad tikrai nori tokio žiobariško daikto, tačiau nenorėjo dėl to susipykti su Auriu jau antrąją dieną, todėl nieko nesakė, o tik paėmė telefoną.
  Kitomis atostogų dienomis jie namuose nesėdėjo. Jie buvo nulėkę į zoologijos sodą, kuriame Erkai nepatiko, nes atrodė, kad tie gyvūnai visiškai įkalinti kankinosi. Juk kokiam liūtui tikrai reikėjo didesnio voljero nei keli metrai. Dar buvo nulėkę į atrakcionų parką, kuriame teko užtrukti visą dieną. Va ten klastuolei patiko labiau. Ypač jai patiko kalneliai, kuriais traukinukas lėkė milžinišku greičiu, darė kilpas ir panašius dalykus. Tos dienos buvo labai smagios.
  Greitai atėjo Erkos gimtadienis. Vos ji nubudo išgirdo atidaromas duris bei Aurio balsą.
- Ačiū, - tarė, o paskui krepšys pradėjo spurdėti. Tik tada klastuolė pamatė, kad Auris jį laikė, o jame tikrai kažkas gyva. Greitai iš jo išlindo knisius.
- Koks jis mielas! Ačiū tau labai! - tarė bei padarė pauzę mąstydama. - Jau žinau kaip jį pavadinsiu. Auriu antruoju, - nusišypsojo. Negalėjo patikėti, kad gavo dovaną, o ji dar ir tiek daug reiškė. Violetinių plaukų savininkė puikiai prisiminė jų nakties nuotykį kai ją ne juokais išgąsdino knisiukas.
- Prisimeni kaip tą naktį mane žiauriai išgąsdino knisius. Labai panašus į šį, beje. Ar nupirkai jį, kad toliau mane gąsdintų? - tarė bei dar kartą nusijuokė.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
- Taip. Telefonas. Tu juk kol kas negali naudoti magijos. Na per atostogas. Juk esi nepilnametė. Todėl žiobarų pasaulyje taip bus lengviau susisiekti.
Erkos gimtadienio rytą Auris stovėjo ir žiūrėjo į knisiuką ant merginos lovos.
- Ką? Ne. Tai jau ne. Jo vardas tikrai toks nebus. Pamiršk šitą idėją. - Aikštijosi Senkleris. Jei kokie mokiniai sužinos tokį knisiaus vardą. Tokie kaip Dori... Tai jau ne... Jau ir taip buvo daugybė istorijų, dėl kurių Auris ir Dori mėgo paerzinti vienas kitą. Jei ji sužinos šito padaro vardą, tų istorijų tik padaugės. Ir šiaip Auris nenorėjo, kad mokykloje gyventu knisius vardu Auris antrasis.
- Net nebandyk. Duok jam kokį tik nori vardą, tik ne šitą. - Kalbėjo raukydamasis.
Erka irgi prisiminė tą naktį, kai pasirodė kitas knisiukas.
- Taip, prisimenu. Baik jau, argi toks padarėlis galėtų ką nors išgąsdinti? Tik pasistenk jį pamokyti, kad nesuverstų visko. Ir nepultų ant kitų žmonių, jei pamatys ką blizgančio. Kitaip ir tave ir mane išmes iš Hogvartso.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
- Na, gerai, - tarė bei atsiduso. Tikrai nebuvo visiškai tikra, kad nori tokio daikto kaip žiobariškasis telefonas, tačiau vien dėl to, kad nebūtų barnio Erka jį paėmė. Nemokėjo juo naudotis, bet žinojo, kad greitai išmoks. Spėjo, kad tai neturėtų būti be galo sunku.
  Auriui tas knisiaus vardas nepatiko. Erka jį puikiai suprato. Pati nebūtų labai laiminga jei knisių kas pavadintų Erka antrąja. Nors, tiesą sakant, būtų juokinga. Pagalvojo violetinplaukė.
- Sakai kokį noriu, bet ne šitą... Hm... Na, žinoma galėčiau jį pavadinti Auriu trečiuoju ar Auriu ketvirtuoju, bet būtų kažkaip nelogiška. Manau, kad Auris antrasis geriausias vardas iš visų galimų variantų, - pasakė. Tikrai nenorėjo, kad knisiaus vardas būtų kitoks. Ne, vos į jį pažvelgus aišku, kad čia Auris antrasis.
- Oi, tada aš vos nemiriau iš baimės, tačiau veide to nerodžiau. Jau sugebėjau priprast kuo mažiau emocijų rodyti. Taip lengviau gyventi, - pasakė ir padarė pauzę. - O kas blogo jei mus abu išstums iš Hogvartso? Juk tada turėsime dar daugiau bendro. Dabar vienas bendras dalykas - abu daug laiko praleidžiame Hogvartse. Tik tu dirbi, o aš mokausi. O tada abu mus sies toks pat dalykas. Abu būsime išstumti iš Hogvartso. Negi tai jau taip blogai? - tarė bei nusijuokė. Taip, ji žinojo, kad reikės užsiiminėti su šituo knisiuku, nes nenorėjo, kad jis būtų iš jos atimtas. Jai apie tai mąstant knisius pamatė aukso spalvos apyrankę, kuri gulėjo ant Erkos stalo ir nepaliaujamai blizgėjo. Mažasis neklaužada jau taikėsi į ją.
- Oi, tik ne į šitą. Šitą daiktą dar palik man, gerai? - garsiai jam tarė ir paėmė jį, kad negalėtų jos pačiupti. Tą apyrankę ji turėjo nuo kūdikystės. Ji jai buvo pernelyg brangi.
Vieną dieną aš išvarysiu manyje tūnantį demoną ir atsiversiu į krikščionybę. Gal.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2088
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Jis visgi nesulaikė šypsenos jiems diskutuojant apie tą kvailą knisiaus vardą.
- Klausyk Erka, gali jį vadinti kad ir Liudviku keturioliktuoju man tas pats. Bet mano vardą palik ramybėj. - Ir vis tiek jam jau buvo visiškai aišku, kad knisius bus pavadintas Auriu antruoju. O tas padaras negaišo laiko veltui. Vos nepastvėrė kažkokios apyrankės.
- O tada tikrai neatrodei išsigandusi. Taip, kartais visai praverčia mokėti slėpti emocijas. - Ypač kai sunku. Pamanė.
- Na jau ne. Baigsi mokyklą kaip didelė. Ir šiaip kaip tau atrodo iš ko mes gyvensim, jei aš irgi išlėksiu iš darbo? Geriau tu išdresuok tą padarą. - Pasakė piktai dėbtelėdamas į knisių jos rankose.
- Oi bet mudu turime daugiau bendro, nei tau atrodo. - Pasakė jau kur kas rimčiau. Auris galima sakyti nebuvo patyręs tėvų meilės, kaip ir ji. Na, o paauglystėje buvo sunkus mokinys. Visai kaip ir pati Erka dabar.
- Jei dabar būčiau mokinys tikriausiai mes labai gerai sutartume ir rastume ką veikti. - Tarė ir vėl nusišypsojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »