0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Vėtrūnė džiaugėsi, kad šalia yra kažkas, ką baltaplaukė pažysta. Ji laukė atsakymo iš savo draugės Elliw. Kristinai tikrai rūpėjo kur ši esanti, tačiau, deja, į šį klausimą pati atsakyti negalėjo, taigi tam reikėjo draugės pagalbos. Tačiau draugė tylėjo. Ir kodėl, kodėl kai man labiausiai reikia atsakymo iš tavęs, tu tyli? Nesuprato šeštakursė, tačiau nusprendė, kad draugei prieš atsakant reikia gerai pagalvoti, todėl kantriai laukė atsakymo toliau. Vis dėl to, be atsakymo ji nieko daugiau negalėjo daryti, tik laukti, taigi kitos išeities ką daugiau veikti nebuvo. Tačiau vietoj atsakymo, galų gale, nuskambėjo draugės kaltinimas, kuris akivaizdžiai buvo skirtas Vėtrūnei, tad ši baisiausiai sutriko.
     - Aš kalta? Kodėl? Ką aš padaryti? - nustebo ir nusigando šešiolikmetė, tačiau netrukus Elliw nuotaika labai staigiai pasikeitė ir ji džiaugsmingai pasitiko draugę. Vis dar sutrikusi Vėtrūnė nedąsiai nusišypsjo ir ėmė laukti atsakymo į savo klausimą, kurį uždavė ankščiau. Deja, jo nesulaukė.
     - Nežinoti kur tavo teleskopas, tačiau... - mergina išsitraukė iš kišenės lazdelę ir ja užsimojusi suriko: - Accio Elliw teleskopas!
     Merginai į rankas nusileido kažkokios duženos, taigi Vėtrūnė nusprendė, kad draugė eilinį kartą sudaužė savo teleskopą. Jai pagailo draugės, taigi padėjo sutaisyti jos brangenybę.
     - Reparo! - duženos baltaplaukės rankose susitaisė ir ji įteikė Elliw visiškai sveiką teleskopą ir plačiai nusišypsojo. - Prašau! O dabar sakyti, kur mes...
     Vėtrūnė nespėjo užbaigti klausimo, nes į jos klausimą atsakė nuskambėjęs mokyklos varpas, skelbiantis pamokos pabaigą.
     - Mes pamoka! - nudžiugo sužinojusi atsakymą. - Elliw, pamoka baigtis. Eiti iš čia.
     Tarė Vėtrūnė ir suėmusi draugę už rankos nusivedė kažkur, kur turėjo būti durys.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Elliw nesuprato, kodėl Vėtratrūnė klausia... Na, ji jau neprisiminė, ko draugė klausė, bet faktas, kad tas klausimas buvo keistas ir ne visai tinkamas. Pasidarė netgi įdomu, ką Vėtratrūnė galėjo pasakyti. Velsietė jau žiojosi pasitikslinti, bet pamiršo, ką ketino sakyti, tad taip ir liko išsižiojusi.
- Teleskopas?! - vos draugei užsiminus apie tokį daiktą vėl apsidžiaugė Elliw, o visai netrukus kažkokios duženos atskrido tai gerai mergaitei į rankas. - Tai ne ne ne neLiucijos kaltė! - rėžė klastuolė baisiausiai nepatenkinta. Ak, tos bjaurios mergiūkštės trukdo gyventi netgi tada, kai Elliw susitinka draugę! Šią akimirką velsietė nuoširdžiai neturiu bjaurybių nekentė, nors ir neprisiminė, kodėl.
Vis dėlto klastuolė nespėjo nė nusiminti, kai Vėtratrūnė sutaisė teleskopą! Tai buvo geriausias šiandien nutikęs dalykas, tad dabar Elliw jautėsi visiškai patenkinta.
- Ačiū! - džiaugsmingai sušuko ji ir apkabino draugę, vos jos - ir teleskopo - nesutraiškydama. Vėtratrūnė dar kažką sakė, bet klastuolė skubiai tą faktą pamiršo. Kažkoks varpas gerokai išgąsdino, tačiau rudaplaukė buvo visiškai tikra: viskas bus gerai, nes ji rado vieną iš penkių gerų mergaičių, o keturios bjaurios mergiūkštės gali sau ramiausiai išnykti iš šitos Žemės. Jos buvo tinkamos nebent laužyti teleskopams, o tai reiškė, kad jos netinkamos niekam. Elliw be galo patiko tokia šauni išvada, tad ji neprieštaravo, kai Vėtratrūnė pradėjo ją kažkur tempti. Neprisiminė, kur jos galėtų eiti, neprisiminė ką tik prieitos išvados, tačiau rankose buvo sveikas teleskopas, ji susitiko draugę ir nematė nė vienos iš keturių bjaurybių. Vadinasi, viskas buvo gerai, ir Elliw ištipeno iš klasės visai patenkinta.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1834
Pamoka šiandien slinko kaip niekados lėtai. Iš pradžių Auris tik sėdėjo ir žiopsojo pro langą visai nesidomėdamas kuo užsiėminėja mokiniai. Tada po kurio laiko pasigirdus kažkokiems riksmams jis visgi atsistojo ir ėmė vaikščioti po klasę, stebėdamas kas dedasi. Triukšmą kėlė Elliw ir de Leighi. Tegu sau klykauja. Pamanė ir nusisuko eiti toliau. Dori ir Henrieta kovojo kaip ir reikėjo. Bet paskui panelytė Mendel davė sau leidimą išeiti iš klasės pamokai nepasibaigus. Palauk tu man, dar su tavim susimatysiu kada... Piktai pagalvojo. Daro ką nori šita Mendel... Faktą, kad nutarė išeiti iš darbo jau seniausiai pamiršo.
Žodžiu tariant klasėje nieko ypatingo nenutiko. Jis atsisėdo ant savo kėdės ir stebėjo tik Elliw ir jos porininkę. Pirma toji regis bėgo nuo Goff kaip nuo gaisro, paskui kaip ir nebe. Tai vaikiną labai sudomino. Toks keistas jos pasikeitimas. Bet pagaliau suskambo varpas ir pamoka pasibaigė.
- Viskas. Iki pasimatymo. - Pasakė ir movė iš klasės.