[Athena OConnor]

O'Connor herbologija nepatikdavo, kai viską reikėdavo sodinti, tačiau žiūrėti augaliukus jai visai patiko, nes jie buvo gražūs. Aišku, žiobariški augalai nebuvo tokie gražūs ir įdomūs kaip magiški, tačiau vis tiek geriau nei sodinimas ar ravėjimas.
-  Tai greičiausiai. O dar kalbėsime apie kažkokius žiobariškus augalus, - pasakė rudaplaukė jiems jau atvykus. Augalai čia buvo daugiausia žali ir niekuo neišsiskiraintys. Tai nelabai domino, Athena, tačiau ji vis tiek pasižvalgė. Tiesa, dėmesio į gidę nelabai kreipė.
- Nesilažinčiau, kadangi sutinku, jog nieko neklaus. Čia juk žiobariški augalai, - ištarė smaragdinių akių savininkė paimdama į rankas kažkokį spalvotą augalą. Jis nebuvo labai didelis, tačiau labai sunkus ir klastuolė jo neišlaikė, tad greitai jis nukrito ant žemės.
- O, ne, - tarė tyliai klastuolė pradedama rinkti šukes ir tikėdamasi, kad niekas neatsisuks į ją. Šiaip jį tiesiog būtų panaudojus kerus reparo, tačiau jie buvo žiobarų pasaulyje, o čia kerus naudoti jai buvo draudžiama.

[Sevirina Mckenna]

Ta idėja dirbti ne tik su pussesere skambėjo puikiai. Nors dar tik mintyse mergaitė apie tai galvojo, bet tikėjosi, kad pavyks ir Oliveris sutiks. Bet regis viskas pakrypo kiek kitaip, kai vos spėjus vienam iš dvynių pasisveikinti prie mergaičių ir berniuko pribėgo antrasis dvynys. Sevirina nebuvo kvaila ir viską suprato.
   - Nemeluok, - šyptelėjo berniukui, kuris tikriausiai yra Eliotas. Visgi nuo jo sklido kitokia aura negu nuo jau pažįstamo Oliverio, kuris net ką tik prisipažino, kad nenori keltis. Visgi pasistengė neįžeisti Elioto ir nusišypsoti taip, kad jis suprastų, jog blogo nenori, bet ir apgauti pačios mergaitės nepavyko.
Tuomet atsisuko į tikrąjį Oliverį ir tarė:
  - Kodėl? Manai bus nuobodu ar kodėl nenori keliauti? Bent jau man kol kas atrodo įdomiai.
Sevirinai baigus kalbėti ji taip pat su visais nešyklę palietus iškeliavo. Nors ir švilpiukei ne itin patiko nešykle keliavimas teko šį kart taip keliauti.

[Vanessa Carlier]

Regis pusseserė buvo puikiai nusiteikus šiai pamokai. Tai nebuvo blogai, kadangi su ja Vanessai atrodė bus įdomiau. Žinoma Sevirinos idėjos neturėjo ribų ir ji dar sugalvojo pakalbinti jau matytą Oliverį. Nors jie nebuvo dar gerai susibendravę varniukė galvojo, kad galbūt dar viena pamoka pagerins situacija. Bet žinoma negalėjo būti viskas taip ramu ir prie jų priėjo dar vienas berniukas visiškai identiškai atrodantis kaip Oliveris. Neprireikė pirmakursei ilgai mąstyti ir ji suprato, jog tai bus klastuolio brolis dvynys. Iš pradžių situacija buvo kebli, kadangi pati Vanessa nesuprato kuris yra kuris. Na, bet pusseserė atrodė buvo aiškiaregė ir viską suprato. Varniukei beliko tik klausyti. Žinoma Sevirina žinojo, kur Oliveris, o kur Eliotas. Tada ji ir toliau kalbėjo su vienu iš dvynių. Regis apie pamoką.
Tuomet šviesiaplaukė priėjo prie tikriausiai Elioto ir taip pat pradėjo kalbėti:
  - Ką tu manai apie pamokos temą? Man tai atrodo labai nuobodu ir iš ties nenoriu niekur keliauti.
Baigus kalbėti taip pat palietė nešyklę ir atsidūrė kažkokiame sode, kuris tikrai nebuvo burtininkų. Jau dabar Vanessai tai nepatiko todėl ji tik svarstė kas bus toliau.

[Walgunas Levinsas]

  Paskui jis pamatė vieną labai sužavėjusį augalą, labai labai gražų, tiesiog milžinišką žiedą. Tokio augalo Walgunas dar nebuvo matęs.
  Paprastai jo augalai nedomindavo, tačiau ši gėlė buvo tokia graži! Deja, šiandien jie kalbėjo tik apie musėkautus, todėl paklausti apie juos Walgunas negalėjo, tačiau buvo tikras, kad čia dar tikrai grįš! Net daugiau nei pusę gyvenimo pragyvenęs tik žiobariškame pasaulyje, jo Walgunas nebuvo matęs. Tai buvo didžiulė, milžiniška violetinė gėlė, turėjo tokius pat didelius lapus ir atrodo taip gražiai! Taigi, kiek pabambėjęs po nosimi, kad šiandien gali išgirsti tik apie musėkautus, Walgunas, kartu su gide ir visa grupe, nuėjo prie projektoriaus, kad parodytų kažkokį ten paveikslėlį apie musėkauto sandarą. Nebuvo blogai, kartais kiek panuobodžiaudavo per pamokas, tačiau ši jau patapo visai nebloga. Pasidarė įdomu.

[Eliotas Llewellyn]

Kai kurias pamokas reikėdavo paversti įdomesnėmis. Pavyzdžiui, šią. Tik tam reikėjo šiek tiek sėkmės. O jos, deja, Sevirina nebuvo nusiteikusi suteikti.
- Aš nemeluoju, - apsimestinai įskaudintas sumurmėjo berniukas. Labai stengėsi nepradėti kikenti ar prunkšti.
Pagaliau jie visi atsidūrė ten kažkur. Eliotas jau galvojo palikti mergaites su Oliveriu ir nulėkti kažkur su Džefu, tačiau viena jų uždavė klausimą jam. Berniukas gūžtelėjo pečiais.
- Man atrodo, čia žiobariška vieta, - pasakė jai nepaisydamas, kad tokių žodžių garsiai rėkauti nereikėtų. - Argi mes neturėtume mokytis apie magiškus augalus?
Pasirodė, kad gidė žvilgtelėjo į jį. Gal išgirdo minint netinkamus žodžius? Bet tai buvo vienas iš būdų paversti pamoką įdomesne. Turbūt visai verta dar ką nors paminėti. Eliotas suko galvą, kas čia labiausiai tiktų. Deja, niekas neatėjo į galvą, tad jau netrukus jis pradėjo su Džefu aptarinėti kažkokią futbolo situaciją. Nė nepagalvojo, kad žiobariškoje vietoje ta tema netgi labai tinka.

[Oliveris Llewellyn]

Kaip mergaitei paaiškinti, kad keltis nenori dėl to, kad tai nejauku? Oliveriui labai nepatiko, kad jis taip visko bijo, bet buvo būtent taip.
- Man labiau patinka pamokos Hogvartse, - galiausiai tiesiog pasakė. Netrukus visi jau buvo tame sode, ir gidė pradėjo kažką pasakoti. Oliveris klausėsi, bet teko pakraupti - Eliotas kalbėjo tokius dalykus, kurių čia aptarinėti tikrai negalima.
- Ša, Eliotai! - sumurmėjo jam. Per vėlai suprato nesikreipęs į brolį Oliveriu. Taip, šiandien jie abu turėjo būti Oliveriai, bet jis paėmė ir viską sugadino. Tai dar labiau nuliūdino, ir pirmakursis nuleido galvą. Pasidarė sunku susikaupti ir klausytis apie žiobariškus augalus.
- Man niekas niekada nesiseka, - liūdnai pasakė Sevirinai. Norėjo išplakti save žodžiais, bet tą daryti pasidrovėjo. Taigi taip daugiau nieko ir nepasakė. Bandė klausytis pasakojimo, bet jis galvoje neužsilaikė.

[Sevirina Mckenna]

Susipažinti su Oliverio broliu buvo gan įdomu, o gal net keista. Eliotas buvo visiškai kitoks negu jo brolis todėl buvo tikrai įdomu kaip jie sutarė. Bet Sevirina tikėjosi, kad šis berniukas taip greitai neįsižeis.
  - Žinau, kad tu ne Oliveris, - šyptelėjo vildamasi, kad jis reaguos kiek ramiau.
Visgi būtų dar blogiau jeigu ir su antru broliu tektų taip pat atsargiai bendrauti kaip ir su Oliveriu. Neturėjo nieko prieš tai, tačiau kartais būdavo nelengva nenuliūdinti Oliverio.
  - Na gal nebus taip blogai ir čia, - kalbėjo jau būdami sode, kol gidė kažką pasakojo.
Tuomet mergaitė ir pati pradėjo įdėmiai klausyti, kadangi pamokos pabaigoje reikės apie tai kažką rašyti. Rašyti Sevirinai ne itin patiko, o ypač apie neįdomius dalykus. Būtent su tuo susidurti dabar ir teko. Gidės pasakojimai nelabai domino švilpę todėl jai taip pat nesinorėjo čia būti.
  - Gal norėsi apie tai pasikalbėti, kai grįšim? - toliau kalėjo su Oliveriu, - apie tai ką sakė Eliotas.
Tuomet ir ji išgirdo Elioto žodžius apie tai ko nereikėtų čia minėti. Aišku Oliveris sudraudė brolį, bet ar jis ir toliau neužsimins ko nors panašaus nebuvo užtikrinta Mckenna. Bent jau tikėjosi, kad Vanessa apie tai nekalbės, kadangi regis jie abu pradėjo bendrauti. Būtent todėl ir pažiūrėjo į pusseserę, kad ši nepradėtų to daryti. Nenorėjo visko sugadinti ypač per šią pamoką.
  - Tai netiesa. Tau sekasi piešti ir tikrai tikiu yra daugiau dalykų kas sekasi. Nenuvertink savęs, - drąsino draugą, kuris vėl dėl kažko susikrimto. Pamoka nukrypo tikrai nekaip todėl reikėjo kam nors viską tvarkyti.

[Vanessa Carlier]

Viso to daryti Vanessa nenorėjo ir tikėjosi kaip nors tai pagerinti. Kaip nors pralinksmėti reikėjo todėl pažvelgus į Eliotą, kuris jau teikėsi ką nors daryti atrodė, kad nebus taip nuobodu. Bet žinoma pusseserei reikėjo viską nuraminti, bet šį kart tai nebuvo taip blogai, nes bendrauti nežinant, kas yra kas nebūtų gerai.
  - Taip, aš esu čia buvusi man regis, - pritarė Eliotui, kuriam nerūpėjo tai ko negalima daryti. Varniukė nustebo, bet nieko nesakė dėl to. - Būtent, aš ir manau, kad mes apie tai ir turėtumėme mokytis, - čiauškėjo mergaitė tik poto išgirdusi Oliverio sudraudimą bei pamačius Sevirinos žvilgsnį. Ji tikriausiai turėjo omeny tą patį. Dėl to pasidarė dar nuobodžiau ir pusseserei Carlier atšovė piktą žvilgsnį.
Tik atsisukusi pamatė, kad berniukai jau nusisuko nuo jos ir pradėjo kažką diskutuoti. Kiek pavyko išgirsti jie kalbėjo apie futbolą. Tai nebuvo labai Vanessos mėgstama tema todėl ji kiek nusiminė. Mergaitei visiškai nerūpėjo, kad teks kažką rašyti, bet vistiek kiek paklausė gidės. To nedarė ilgai, nes buvo tiesiog per daug nuobodu todėl suėmusi save nuėjo pas berniukus.
  - Žaidžiat futbolą? - paklausė labiau Elioto, bet žvilgtelėjo ir į Džefą.