[Badis Smudge]

Atėjo laikas naujajam profesoriui susipažinti ir su vyresniais mokiniais. Klasė buvo pilna mokinių nuo ketvirto, iki septinto kurso. Kita vertus, kodėl septintakursius turiu vadinti mokiniais, o save - profesoriumi? Aš tik metais už juos vyresnis. Na gerai, reikia pradėti pamoką.
- Sveiki, mokiniai. Jūs nesate pirmakursiai, tad su jumis apie tokio lengvumo kerus kaip Lumos tikrai nekalbėsiu. Pasimokysime kiek sudėtingesnių kerų. - Badis išsitraukė lazdelę ir tyliai tardamas burtažodį, kad nieks nenugirstų susprogdino vieną klasėje esantį mažmožį taip, kad jis sutrupėjo į smiltis. - Manau visi, na bent jau septintakursiai tikrai žino kokie tai kerai. Taigi taigi, šiandien mokysimės apie Reducto kerus. Ką tik matėte kaip jie veikia. Šioje pamokoje teorijos nebus. Imamės praktikos! Kiekvienas iš štai tos dėžės, - parodė Smudge į klasės kampe esančią dėžę, - turite pasiimti po penkis daiktus ir juos susprogdinti Reducto kerais. Tai padarę pasiimkite iš štai tos dėžių krūvos vieną dėžę, - parodė jis į kitą klasės kampą, kur buvo didžiulė dėžių krūva, - tada suberkite į ją smiltis, likusias iš daiktų ir atneškite dėžę man. Jeigu susprogdinus daiktą smilčių neliks, reiškia kerai nesigavo. Užduotį darykite tol, kol daiktai susprogs taip, kaip mano Reducto kerais susprogdintas daiktas. Jei ašku, tai pirmyn! Jei ne, klauskite manęs!


Užduotis poste. Jeigu neaišku galite klausti poste parašę, kaip prienate prie manęs ir klausiate kas neaišku, aš atsakysiu savo poste. Tačiau taip rašykite tik jei iš tikro turite klausimą. O jei norite šiaip klausti to kas jums aišku norėdami pasišaipyti iš manęs, pirma parašykite asmeninę žinutę man, kad mano reakcija poste būtų atitinkama. Pamoka iki birželio 11 d.

[Patricijaa]

Patricijai nepatiko šie kerai. Nes jie jai nesisekė. Baisiai nesisekė. Daugiausia ką galėdavo su jais nuveikti, tai varganai įskelti kokį daiktą. O tai nebuvo kerų maksimali galia. Mes dar pažiūrėsim. Pagalvojo imdama daiktus iš dėžių. Vieną kartą sudorosiu šituos kerus. Apsikrovusi viskuo sugrįžo prie savo stalo ir susikrovė daiktus ant jo. Tada pasiėmė į rankas lazdelę. O jei netyčia suknežinsiu ir stalą? Reparo kerai irgi kartais neveikė. Mažus daiktus sutaisydavo. Bet didelių nelabai. Kodėl taip baisiai nesisekė praktika. Ji nežinojo. Kerai neblogai pavykdavo tada, kai negalvodavo ir tarkim laidydavosi jais su mokiniais. Bet per egzaminus kažkas atsitikdavo ir štai ji vėl lieka dar vieneriems metams šitoje skylėje vadinamoje Hogvartsu. Bet jau tikrai ne šiais metais. Šiais metais iš kerėjimo gausiu Nuostabiai. Taip nusiteikusi dėl visa ko padėjo pirmąjį daiktą ant žemės ir nutaikė į jį lazdelę.
- Reducto. - Pasakė ryžtingai.

[Nelanna Light]

Ir vėl kerėjimas... Per pirmuosius šešis metus Nelanna taip ir nesusidraugavo su šia pamoka. Ilgą laiką jautusi spaudimą dėl sesers Felissos įstabių kerėjimo sugebėjimų, ji taip ir nesugebėjo persilaužti. Kai šeimoje jau yra viena kerėtoja, kitai sunku jai prilygti.
Pamokos tema nebuvo sudėtinga. Daugumai mokinių. Bet Nelanna vis tiek jautė baimę. Nedrąsiai ji nuėjo prie mokytojo stalo ir pasiėmė pirmus pasitaikiusius daiktus. Jie buvo skirtingų dydžių, tad merginai teko klasės priekyje apsilankyti net tris kartus. Dar liko atsinešti dėžę, į kurią reikės sudėti smiltis. Jeigu kerai pasiseks..., liūdnai pagalvojo varniukė. Būdama septintame kurse ji jau turėtų drąsiai naudoti paprastus kerus, bet tam trūko pasitikėjimo savimi.

[Erka Forrm]

  Erka sėdėjo kerėjimo pamokoje. Šiandien mokytis tikrai nesiruošė. Juk per septynis metus jau žinojo daugelį kerų. O ir šiaip buvo pasimokiusi ir papildomai, todėl naujų kerai jai tikrai nereikėjo. Šiandien reikėjo tik paerzinti profesorių.
  Pamokos tema pasirodė nuobodi ir niekam nereikalinga. Būtent dėl šios priežasties Eka nutipeno pas profesorių. Nusprendė, kad jam čia ramaus gyvenimo tikrai nereikia. O ir vėl nepereiti kurso nebijojo. Ir vienas jau buvo blogiausias dalykas, kuris galėjo nutikti, todėl nebuvo svarbu ar jų bus daugiau.
- Profesoriau, ši tema yra pati nuobodžiausia ir nereikalingiausia kokią tik galėjote sugalvoti. Neįsivaizduoju kaip jums tai pavyko. Gal norėtumėte dvikovėlės? Pažiūrėsime kaip baigėte Hogvartsą, - pasakė su pašaipėle balse. Tikrai nebijojo stoti į dvikovą su profesoriumi. Juk jis bent atrodė vos baigęs Hogvartsą, todėl jie tikrai galėjo būti vienmečiai. Tuo labiau Erkai kerėti ir šiaip sekėsi, todėl ji visai norėjo pabandyti ir tuo pačiu pasijuokti iš šio jauno profesoriaus.

[Badis Smudge]

Kol kas visiems mokiniams viskas buvo aišku. Badis žiūrėjo kaip klusniai visi imasi darbo. Čia ne mažiukai, kuriozų tikrai nesulauksiu. Kai kurie linksmi, kai kurie liūdni, kai kurie susikaupę darė užduotį. Staiga viena mokinė pakilo iš suolo. Ką ji daro? Erka priėjo ir pasiūlė dvikovą!
- Panele Forrm, prašau sėstis, jūs paliekama po pamokų. Susitiksime rytoj, prie ežero. Jei taip norite, galėsime padaryti dvikovą. Šaipymasis iš profesoriaus yra netoleruotinas. - Smudge išsitraukė lazdelę ir Erkos suolą nuskraidino į patį priekį, pastatė be poros. - Dabar sėsk viena ir dirbk. Aš žiūriu ką darai. Labai jumis nusivyliau, panele Forrm, labai. Galite būti labai gera mokinė jei norite. Na mokiniai, tęsiame darbą!

[Nelanna Light]

Nelanna dėžę atsinešė panaudojusi levitacijos kerus. Nors ir nesisekė jai kerėjimas, bet buvo užsispyrusi naudoti magiją kiek įmanoma dažniau, kad tik tobulėtų. Po truputį bandant, kažkas tikrai pavyks. Su tokiu nusiteikimu ji pasiėmė pirmąjį daiktą. Tai buvo daili delfino statulėlė, pagaminta iš melsvo akmens. Varniukė nesijautė drąsiai ir saugiai, naudodama kerus tiesiog čia, klasėje, ypač tokius, kurie gali kažką sužeisti. Juk jeigu nuskiltų delfino uodega ir skristų į šalia esantį mokinį, ši gali pataikyti jam į akį. Nors profesorius to nesakė, bet Nelanna nusprendė pasielgti atsargiau. Įdėjo melsvąjį delfiną į dėžę, į kurią turėjo atsidurti smiltys, ir ištarė:
- Reducto!
Delfinas suskilo, pavirto į smiltis. Jai daugiau nieko nereikėjo su juo daryti. Liko tą patį atlikti su kitais keturiais daiktais.

[Erka Forrm]

  Erka klausėsi kvailų profesoriaus tauškalionių. Nesuprato kodėl jis kalba tokias nesąmones, tačiau ir nesigilino. O pamačiusi, kad profesorius jos suolą atskraidino į patį priekį ir išsiviepė.
- O, profesoriau, nemaniau, kad taip gerai matote. Ir kaip pastebėjote, kad sėdėjau būtent šiame suole? - vaidindama nustebusią tarė, o tada išgirdo, kad jis Erka labai nusivylė. - Lyg man būtų skirtumas. Oi taip, tikrai galėčiau. Jau pabandžiau bent šiek tiek mokytis. Kaip tik tais metais paliko kartoti kurso, todėl supratau, kad mokytis ar būti gerai nepasimoka. Beje, aš mielai ateisiu, o paskui paliksiu negyvą gulėti ežere, - nusišypsojo Erka ir atsisėdo į tą patį suolą, kurį profesorius kerais atitempė į klasės priekį. Vis dėlto iš to naudos buvo - nereikėjo eiti ilgo kelio atgal. Erka visada sėsdavo pačiame klasės gale, todėl to kelio tikrai buvo.

[Patricijaa]

Patricijos kerai nepavyko. Jos pirmasis pasirinktas daiktas vazonėlis tik pašoko į orą ir švelniai nusileido ant žemės. Šlamštas. Pamanė ir ėmė dairytis po klasę. Pamačiusi, kad Erka priėjo prie mokytojo ėmė stebėti kas čia bus. Juk gerai žinojo, kad jau Erka tai gali sukelti tikrą audrą. O tai jai atrodė įdomu. Pirmyn, sugalvok kažką įdomaus. Paragino. Bet nieko nenutiko. Tik profesorius atskraidino stalą ir tiek. Erka atsisėdo vėl. Gaila. Nebuvo į ką paspoksoti. Ji vėl ėmėsi darbo.
- Reducto. - Šį kartą vazonas ėmė skeldėti. Vis šis bei tas. Per kokius metus gal subyrės į smiltis. Pagalvojo. Tada prisiminė, kad neturi dėžės joms susiberti. Kažin ar prireiks. Pamanė, bet nuėjo ir atsinešė ją. Pabandė ir dar kelis kartus sugurinti tą kvailą vazą. Paskutiniu bandymu ji subyrėjo į didelius gabalus. Bent jau progresas yra. Po tokio triūso nutarė truputį pailsėti. Pamokos dar vis tiek buvo likę per akis. Taigi sumetė tuos gabalus į dėžę ir kuriam laikui paliko viską ramybėje. Ėmė svajoti.

[Patricijaa]

Rimtai juk reikia kažkaip pabaigti tą mokyklą. Kiek galima. O kas tada? Dabar nežinojo ar tikrai nori stoti į aktorystės mokyklą. Ar galbūt įsidarbinti magiškų pramogų sferoje. Reikės pagalvoti. Bet mokyklą baigti šiais metais aš privalau. Karišku tonu įsakė savo mintyse. Tada vėl pasiėmė lazdelę ir nukreipė į dėžę su vazono gabalais.
- Reducto. - Matyt šį sykį suveikė nusiteikimas ir pagaliau ten liko tik smiltys. Tada mergina ėmė dorotis su kitais daiktais. Negalėjo pasakyti, kad pamokos pabaigoje turėjo pilną dėžę smiltelių. Ten tikrai buvo matyti ir gabalėlių ar didesnių nuolaužų. Bet didžioji dalis buvo purios smiltys. Šį kartą tai jau tikrai padirbėjau. Pamanė Patricija. Tada nunešė dėžę prie profesoriaus ir paliko. Gal nebuvo viskas tobulai padaryta, bet daugmaž pakenčiamai. Grįžusi į savo vietą susirinko daiktus. Nebesisėdo ant kėdės, o tiesiog stovėdama palaukė iki varpo dūžio. Kuris greitai ir nuaidėjo.