[Arwen Evenstar]

Buvo spalio vidurys. Šiltas oras vis dar vyravo Hogvartso apylinkėse. Ryte pasivaikščiojusi ežero pakrantėje, Arwen atėjo į kerėjimo klasę.
- Sveiki, mokiniai, - pradėjo pamoką. - Šiandien aptarsime ir išbandysime panašių kerų grupes. Atsiverskite savo kurso vadovėlį ir susiraskite skyrių apie panašius kerus. Nesvarbu, kuriame kurse mokotės, vadovėlyje rasite reikiamą skyrių. Perskaitykite jį, susipažinkite su jūsų amžiui tinkamais kerais ir pasidalinkite su klase jų panašumais ir skirtumais. Tuomet galėsite tuos kerus išbandyti. Jei dar nesate jų naudoję anksčiau, kas natūralu jaunesniems mokiniams, laiką paskirkite šių kerų mokymuisi. Kerus, kurie kažką susprogdina ar kitaip naikina, galite praktikuotis ant klasės gale esančių skulptūrų. Nepamirškite po to jų sutaisyti.

Panašūs kerai yra tokie, kurie daro maždaug tą patį, tik yra kažkokių skirtumų. Pavyzdžiui, Lumos, Lumos Solem ir Lumos Maxima, mėlynų liepsnelių ir mėlynų žiežirbų kerai, Bombarda ir Bombarda Maxima, išsiplėtimo ir padidinimo kerai, Deprimo ir Defodio. Ir panašiai. Galite naudoti čia parašytus, bet galite pasirinkti ir kitokius. Įdomiau būtų, jei visi nesirinktų tokių pačių.
Parašykite, kaip personažas pakelia ranką ir pasako pasirinktos kerų grupės panašumus ir skirtumus. Po to galite atlikti praktinę dalį - mokytis arba tobulinti pasirinktus kerus. Jei reikia kerus naudoti ant kažkokio daikto, įsivaizduokite, kad jį turite arba Arwen jį kažkur padėjo (klasės šone ar panašiai).
Svarbu: lyginame tik kerus (angl. charms). Transfigūraciniai kerai, užkeikimai, užkalbėjimai ir pan. nėra kerėjimo pamokos dalis.

Pamoka iki sausio 1 d. Bent 3 postai.

Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

[Kaja Adams]

Kaja nuo pat pirmo kurso jautė didelę pagarbą mokyklos direktorei. Žinoma, tikriausiai tam įtakos turėjo tai, jog dar būdama pirmame kurse ji visai netyčia profesorę susitiko saloje. Tad per jos pamokas grifiukė labai stengėsi mokytis. Ir išties nudžiugo, jog Arwen Evenstar šiais mokslo metais moko būtent kerėjimo. Nes jame paauglė norėjo pasitempti.
Tiesa, dažnai būdavo gėda. Tiek prieš kitus mokinius, tiek prieš profesorę. Nes kartais sekdavosi labai sunkiai. Todėl Kaja stengdavosi sėdėti viena. Klasės gale. Taip padarė ir šį kartą.
Paauglė atsivertė vadovėlį, o tada ją aplankė nusivylimas savimi. Kerai ketvirtakursiams nebuvo jau tokie paprasti. Kaja apsikvailins. Būtų visai neblogai tiesiog pažaisti su Lumos, bet, deja, tai jau ne ketvirtakursiams skirti burtai...
- Accio ir Locomotor, - pakėlusi ranką prabilo mokinė po to, kai atsakingai viską perskaitė. - Abu kerai skirti gabenti. Naudodami Locomotor kerus privalome daiktą matyti bei turime būti sutelkę dėmesį į jį, valdome jo kryptį. O Accio kerais įmanoma prisišaukti daiktą ir jo nematant, tačiau tokiu atveju reikia žinoti, kur daiktas yra padėtas. Gerai yra tai, jog su šiais kerais daikto nereikia valdyti. Kerams pavykus daiktas atskris pats. Bet užtat daikto negalėsime kažkur kitur padėti, kaip kad su Locomotor kerais. Ir dar, kartu su Accio burtažodžiu reikia įvardinti ir patį daiktą. Tiesa, Locomotor kerams galima prilyginti ir Winggardium leviosa kerus, tačiau reikėtų nemaišyti šių kerų grupių. Locomotor yra priskiriami gabenimo kerams, o Winggardium leviosa jau yra iš kitos kerų grupės, levitacijos.
Kaja didžiavosi, jog tiek daug pasakė ir pati sužinojo apie kerus, tačiau būtų norėjusi, kad tuo pamoka ir baigtųsi. O dabar teks abu šiuos kerus mokytis. Ir šiandien tikriausiai grifė prašovė su sėdėjimo vieta. Klasės gale stūkstojo skulptūros, kurias tikriausiai tuoj sprogdins veiksmo ištroškę mokiniai.

[Oliveris Llewellyn]

Nors direktorė buvo gera ir leido jam susitikti su tėčiu, Oliveris vis tiek jaudinosi. Per tuos pusantro mėnesio nė karto neatsakė į klausimą ar kitaip neparodė iniciatyvos. Dažnai ką nors žinodavo, bet bijodavo atsakyti. O jeigu kas būdavo neaišku, lygiai taip pat bijojo klausti. Žiobariškoje mokykloje, kurioje su broliu mokėsi anksčiau, direktorė buvo labai pikta. Užtat nevesdavo pamokų. Kad ir kaip stengėsi save įtikinti, kad profesorė Evenstar ne tokia, nepavyko atsipalaiduoti. Štai šiandien lygiai taip pat nieko nepasakė. Atsargiai žvilgtelėjo į moterį ir skubiai parašė atsakymą ant lapelio. Pastūmė jį Eliotui ir apsidairė. Vieni iš užrašytų kerų visai nesunkūs. Gal verta pabandyti? Bet pamatė, kad gretimame suole sėdi Leticija. Po susitikimo namelyje taip ir nepabendravo, tik, žinoma, atsiprašė už pokštą bei persimetė keliais žodžiais treniruotės metu. Dabar su kėde pasislinko arčiau jos ir droviai sumurmėjo:
- Labas. Gal nori dirbti su mumis? Aš nenoriu prieš visus kalbėti...

[Eliotas Llewellyn]

Kerėjimas - geriausia pamoka! Žinoma, ne tokia nuotykinga, kokios gali būti Aurio pamokos, bet čia reikia burtų lazdelės. O ji buvo naudingiausias Elioto turimas daiktas. Svarbesnė net už futbolo kamuolį. Tik, deja, tai nereiškė, kad pirmakursis itin stengėsi mokytis. Labiau trukdydavo Oliveriui - tyliai pasakodavo jam, ką nuveiks su išmoktais kerais, tik kad dažniausiai jų taip ir neišmokdavo. Bet šiandien viskas kitaip. Brolis pastūmė lapelį, ir Eliotas greitai jį perskaitęs ir netgi pasivarginęs pakelti ranką pranešė:
- Engorgio ir engorgio skullum! Abeji kerai yra skirti kažkam padidinti. Engorgio tinka visokiems daiktams ar objektams, taip pat gyvūnams. Antrasis burtažodis yra skirtas galvai!
Jautėsi labai protingas ir nepagalvojo, kad reikėtų padėkoti broliui. Norėjo išpūsti kieno nors galvą, nors spėjo, kad teks bandyti kitus kerus. Jie gerokai nuobodesni, bet per direktorės pamokas Eliotas nelabai norėjo išsišokti. Tikrai nesileis išmetamas iš Hogvartso.
Oliveris kažkodėl norėjo dirbti kartu su ta nuoboda Leticija. Eliotas tyliai atsiduso, bet staiga suprato: jos galva bus kuo puikiausias taikinys! Nusišypsojo ir pritarė broliui:
- Taip, Leticija, prisijunk prie mūsų. Bus smagiau!
Dar ką tik žinojo nedrįsiantis bandyti išpūsti galvos per direktorės pamoką, bet dabar apie tai negalvojo.

[Leticija Mendel]

Laikas bėgo, o ji tebeliko mokykloje. Tėvai nepasiėmė ir tiesą pasakius atrodo išvis planavo išnykti iš jos gyvenimo. Dėl to mergaitė darėsi dar atžaresnė.
Aišku jau pradėjo valgyti mokyklos maistą. Ypač po to, kai kažkas apie tai, kad nevalgo papasakojo koledžo vadovui. Tas profesorius buvo toks užsispyręs... Jie didžiojoje salėje prasėdėjo pusdienį, kol Leticijai nusibodo ir ji suvalgė šaukštą troškinio. Nieko dėl to nenutiko. Jos mintys nepasikeitė. Galiausiai jie viską apie tuos elfus ir fėjas išsiaiškino. Pasirodo, kad tas profesorius žinojo apie ką ji kalbėjo. Ir pasakė, kad tai tik legendos. Mitai, pasakos. Namų elfai visai ne tokie, kaip tie iš pasakų.
Bet šiaip buvo labai liūdna ir mergaitė vis dar norėjo namo.
Kerėjimas sekėsi. Jai tikrai sekėsi kerėti. Norėjosi dėl to džiaugtis, bet negalėjo to laisvai daryti. Juk dėl kerėjimo, burtų tėvai ir nustojo ją mylėti.
Ji dabar sėdėjo ir sklaidė vadovėlį. Kai į Grifę kreipėsi Oliveris.
- Labas, gerai, galime dirbti kartu. - Norėjo dirbti tik su juo. Elioto kompanijos nepageidavo. Ypač dabar, kai jis buvo toks draugiškas. Kažkodėl visai tai nepatiko.
- Nesijaudink dėl kalbėjimo. Gal tau būtų geriau, jeigu viską užsirašytum ir garsiai perskaitytum? Taip paprasčiau. - Kalbėjosi su Oliveriu.
- Dabar ką nors pasakysiu aš gerai? O tada gal pabandyk tu? Tiesiog užsirašyk ką nors ir perskaityk. Viskas bus gerai. - Ne, su juo kažkaip negalėjo negražiai bendrauti ir viskas. Mergaitė pakėlė ranką.
- Yra jau šiek tiek paminėta levitacijos arba daiktų ar žmonių pakėlimo kerų grupė. Tai kerai Alarte Ascendare, kurie gali pakelti daiktą arba žmogų į viršų, jie tai padaro staigiai, pašokdina. Ascendio burtažodis naudojamas tam, kad burtininkas pakiltų į viršų. Tarkim, jei yra po vandeniu panaudojęs kerus žmogus iškils į paviršių. Ir Wingardium Leviosa kerai, kurie gali pakelti mažą daiktą arba labai didelį ir sunkų daiktą. Burtininkas pakėlęs kokį nors daiktą šiais kerais dar gali valdyti jo judėjimą.

[Oliveris Llewellyn]

Eliotas pasakė teisingą atsakymą, ir Oliveris nusišypsojo. Norėjo, kad broliui gerai sektųsi. Tiesa, nepagalvojo apie tai, kad pasakinėdamas atsakymus ar duodamas nusirašyti namų darbus nelabai tepadeda. Berniukas tiesiog norėjo dvyniui visko, kas geriausia.
Nežinia, ar atsakymas buvo teisingas, bet Oliveris vylėsi, kad taip. Bet net jeigu ir ne, direktorė neturėtų supykti. Eliotas stengėsi atsakyti. Na, bent jau taip atrodė.
- Aš nešnekėsiu, - paprieštaravo Leticijai berniukas. Išsitraukė lazdelę ir pradėjo mąstyti, kuriuos kerus jam geriausia bandyti. Turbūt reikėtų bandyti tuos, kuriuos pasakė pats, bet kadangi garsiai atsakymo nepateikė, nutarė išbandyti tuos, kuriuos nurodė grifiukė. Pasidėjo ant stalo kuprinėje buvusį obuolį ir ištarė:
- Wingardium leviosa.
Nieko nenutiko. Oliveris liūdnai spoksojo į vaisių ir tada žvilgtelėjo į Leticiją.
- Ar tau sekasi šitie kerai? - paklausė jos nesiryždamas bandyti dar kartą.

[Eliotas Llewellyn]

Laimei, Leticija sutiko dirbti kartu. Vadinasi, bus su kuo praktikuotis kerus, kuriuos užrašė Oliveris. Bet gal ir engorgio suveiks su galva? Taip, turbūt reikės ir pabandyti. Tik gal ne iš karto. Kažin ar profesorei Evenstar patiks, jeigu vienos mokinės galva staiga pasidarys didelė. Be to, neaišku, ar kerai pavyks.
- O iš kur tu tiek daug žinai apie kerus? - paklausė nemėgstamos mergaitės. Nežinojo, ar ji pastebėjo, kad pats perskaitė brolio parašytą atsakymą. Vylėsi, kad ne - tai jam leistų pasirodyti labai protingu ir taip pat kažką žinančiu.
- Ar kada juos bandei? O kokie kerai tau labiausiai patinka? - toliau plepėjo. Nemėgo Leticijos, bet pliurpti visada įdomiau nei dirbti. Vis dėlto tai buvo direktorės pamoka, ir berniukas nutarė, kad reikia bent apsimesti dirbančiu. Tik su kuo išbandyti kerus? Leticijos galva palauks, o kol kas jis tiesiog pasidėjo priešais save plunksną.
- Engorgio.
Nieko nenutiko, ir Eliotas nepatenkintas pakartojo kerus. Plunksna nedidėjo, ir viskas. Kaip jis tada padidins Leticijos galvą?
- Kažkokia nesąmonė, - garsiai pranešė broliui ir nemėgstamai mergaitei.

[Lina Catamans]

Lina atėjo į kerėjimą. Šį kartą buvo viena, bet šių pamokų laukė. Ją domino tai, kad direktorė netik direktoriauja, bet dar ir pamokas veda. Kai ji vedė herbologiją Lina stengdavosi vien todėl. Dabar stengėsi ir kerėjime ir herbologijoje. Herbologijoje todėl, kad bijojo profesoriaus žvalgo, o kerėjime dėl to, kad ir taip patiko. O ir prieš direktorę nesiskerečiosi. Nors ir taip Lina to nemėgo. Todėl šiaip per pamokas stengėsi. Tačiau ši tema nebuvo labai lengva. Panašus kerai? Na nelabai aš ką apie juos žinau... Gal tai galėtų būti Lumos, Lumos Maxima? Tačiau kuo jie skiriasi? Antrasis, gal stipresnis? Bet nuo ko tai priklauso? Oi vargeli mano...
Lina pagalvojo ir suprato, kad menkai ką ji čia žino ir turbūt pasakiusi taškų negautų. Tačiau pasimokyti norėjo todėl pasilenkė prie netoli sėdinčio berniuko ir paklausė:
- Labas. Gal žinai atsakymą? Aš galvoju apie Lumos, Lumos Maxima. Bet nelabai žinau skirtumų. Vieni turbūt stipresni, bet nuo ko tai priklauso?...

[Athena OConnor]

Kerėjimas buvo pamoka, kuri Athenai patiko šiek tiek labiau nei visos kitos. Na, iš tiesų tai buvo vienintelė pamoka, kuri merginai nors šiek tiek patiko. Šioje pamokoje O'Connor pavardės savininkė išmokdavo nors keletą naudingų burtažodžių ar šiaip dalykų. Ir jai būdavo labai įdomu klausytis apie kerus, kadangi ji norėjo išmokti burti kuo geriau, kad galėtų apsiginti nuo vienos iš pabaisų jos gyvenime - Breto.
- Incendio ir Aguamenti. Šie abu kerai yra panašūs tuo, jog iškviečia gamtos stichiją, o skirtingi tuo, kad vienas iškviečia ugnį, o kitas vandenį, - tarė rudų plaukų savininkė kiek pagalvojusi. Jai buvo sunku surasti kažkokių kitokių panašių kerų, kadangi jokios mintys jai nelindo į galvą. Bet ji turėjo kažką padaryti, kadangi taškų jai beprotiškai reikėjo.
Atsakius į teorinį klausimą, smaragdinių akių savininkė apsižvalgė ir pamatė vaikinuką iš transfigūracijos pamokos, tad nusprendė prieiti prie jo.
- Sveikas. Kokius kerus planuoji praktikuotis? - pasidomėjo mergina tikėdamasi, jog nėra per daug įkyri.

[Leticija Mendel]

Atrodė taip keista, kad Eliotas nebando padrąsinti Oliverio kalbėti. Bet ar jam išvis kas rūpi?
- Gerai. Bet po truputį gal reiktų pabandyti? Mokytojai juk nori kažko išmokyti. Jie tikrai nepyks ar nesijuoks, jeigu pasakytum ką neteisingai. - Nepasitikėjo šios mokyklos mokytojais. Burtininkais nepasitikėjo. Bet proto balsas sakė ką kitą. Kai kurie profesoriai nors Leticija elgėsi blogai elgėsi su ja pačia gražiuoju ir ji jautė, kad jie tikrai nori išmokyti ar padėti.
- Skaitau vadovėlį ir darau namų darbus. - Atsakė Eliotui. Negalėjo dar iš savęs išrauti kai kurių įpročių ir mokėsi net apie kerus.
- Ne. Nebandžiau. - Burti nors ir gerai sekėsi šiaip niekada neburdavo. Tai darė tik pamokose.
- Man atrodo labai įdomūs gynėjo kerai. - Vos apie juos perskaičiusi vadovėlio gilumoje, nes tai buvo sunkūs kerai užsidegė noru sužinoti koks būtų jos gynėjas. Rauti tą norą iš savęs buvo sudėtinga.
- O kokie kerai jums įdomiausi? - Paklausė brolių. Tada žvelgė kaip gi sekasi dvyniams kerėti. Nei vienam nesisekė.
- Gal tu paimk ką nors lengvesnio Oliveri? Obuolys sunkus. Paimk plunksnelę. Ne, aš jų niekada nebandžiau. - Ji labai norėjo, kad Oliveriui pasisektų. Suprato, kad tikrai šito labai nori.
- Tereikia labiau pasistengti. - Mestelėjo Eliotui. Pati pasiėmė plunksną.
- Wingardium leviosa. - Ištarė ir ji pakilo į orą. Kodėl taip nekęsdama magijos šitaip puikiai gebėjo kerėti? Labai norėjo šį gebėjimą išsirauti iš savęs. Mergaitė nuleido plunksną atgal ant stalo. Neatrodė laiminga.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ir koks genijus sugalvojo prakeiktus VML egzaminus? Dar tik spalio mėnuo, o galva jau ūžė nuo informacijos. Kartais norėjosi pasislėpti nuo visko ir daugiau neiti į jokias pamokas. Bet jeigu to nedarys, dar labiau atsiliks, ir viskas pasidarys dar blogiau. Negalima susimauti per egzaminus. Tada Auris tikrai palaikys jį kažkokiu kvailiu ir išspirs iš namų. Na jau ne. Į Airiją jis negrįš.
Kam ta teorija? mintyse sudejavo klastuolis. Niekaip nesuprato, kodėl pamokose, kur teorija iš tiesų reikalinga, jos niekada nebūna, o štai praktinėse pamokose kažkodėl amžinai reikia pliurpti. Galiausiai tyliai atsiduso ir kilstelėjęs ranką abejingai pasakė:
- Accio ir depulso yra panašūs, nes abeji skirti judinti daiktams. Skirtumas tas, kad accio prišaukia daiktą pas burtininką, o depulso pasižymi priešingu veikimu - daiktas numetamas tolyn.
Pirmieji kerai praėjusiais metais klaikiai nesisekė, tad dabar visai dažiaugėsi gavęs progą juos pasitreniruoti. Stengėsi nekreipti dėmesio, kad apie tuos pačius kažką (nusi)šnekėjo ir nevertėlė Kaja. Geriau ramiai mokysis.
Kiek nustebo, kai išgirdo klausimą. Atsisukęs pamatė, kad tai Athena. Nelabai mokėjo bendrauti su ja, bet kartu dirbti per transfigūraciją nebuvo taip jau blogai. Gal ir dabar jie gali vienas kitam padėti?
- Bandysiu accio, nes man tie kerai yra kažkoks prakeiksmas, - atsakė jai. Pasidėjo pieštuką ant grindų ir nuspyrė toliau. Nesiryždamas pirmas burti paklausė bendramokslės: - O tu?

[Kaja Adams]

Kaja pradėjo praktikuotis kerus su žiobarišku šokoladuku. Iš šokoladukų šis buvo paskutinis. Tiesa, gulėjo jis miegamajame jau nuo praeitų metų. Bet iš įpročio nešiotis kuprinėje saldumynus grifiukė ten jį ir įsimetė. Galiojimas buvo pasibaigęs, bet koks skirtumas? Šviesiaplaukė vis tiek jo negalėtų valgyti dėl refliukso.
Pirmiausia ketvirtakursė pradėjo nuo Locomotor kerų. Sekėsi išties sunkiai. Šiaip ne taip šokoladukas pakilo, tačiau valdyti jo krypties visai nesisekė. Jis vis nukrisdavo ant stalo.
Vėliau Adams pabandė ir Accio kerus. Padėjo šokoladuką ant stalo kampo ir bandė jį prisišaukti. Deja, bet šokoladukas tik sujudėdavo. Atskirsti pas Kają jis visai nesiruošė. O kur dar tai, jog būrelis antrakursių klastuolių sprogino statulas, esančias visai netoliese. Tai trukdė susikaupti.
Galiausiai vienas iš to vaikų būrelio pasišaipė iš Kajos, jog ši storulė keri su šokoladuku. Pasidarė taip liūdna ir skaudu. Kaja įsidėjo šokoladuką į kuprinę ir nuo pamokos vidurio visai nebedirbo. Tik tyliai sėdėjo, o pamokai pasibaigus išlėkė iš klasės.

[Athena OConnor]

Vis tik kerėjimas klastuolei patiko. Ji jau dabar planavo, kaip Incendio kerus panaudos Bretui ir kaip jis kentės po tų kerų panaudojimo. Tai buvo O'Connor mažytė svajonė. Na, gal jau ir ne tokia mažytė, tačiau jos svajonė. Jai taip gerai būtų, jeigu brolis jos nebekankintų.
- Aš planuoju pasipraktikuoti Incendio ir Aguamenti, kadangi šie kerai man turėtų būti naudingi ateityje, - ištarė rudų plaukų savininkė šypteldama. Jos galvoje besisukantis scenarijus, privertė ją šyptelti. Vienintelis dalykas, kurio ji po visų šių metų kančios troško, buvo kerštas broliui. Tad sukaupusi piktas mintis Athena ištarė:
- Incendio.
Šie kerai jai puikiai pasisekė ir manekenas stovėjęs šalimais užsidegė. Smaragdinių akių savininkė šyptelėjo ir tarė kitų kerų pavadinimą:
- Aguamenti.
Tiesa, dabar niekas neįvyko.
- Aguamenti, - pakartojo ji, bet ir vėl niekas neįvyko. Klastuolės akyse pasirodė baimė, ką ji dabar turėtų daryti.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Athena kartais atrodė esanti itin įdomi asmenybė. Su ja bendraudavo retai, bet per pamokas kažkodėl dirbti su ja būdavo lengviau. Tada per transfigūraciją tema buvo paprasta, bet kažkodėl su bendramoksle buvo įdomiau. Gal dabar pasiseks taip nekenčiami ir neįmanomi kerai?
- Iššaukti ugnį ir vandenį? Neblogai. Galėtų būti gera dvikova, - pratarė susidomėjęs. Niekada nebandė aguamenti, o su incendio praėjusiais metais susprogdino kambarioko stiklinę gertuvę. Daugiau bandyti nenorėjo.
- Tau gerai sekasi, - pasakė, kai Athena visiškai nesunkiai padegė manekeną. Neabejojo pats tik apsijuoksiantis, tad ranka nekilo bandyti. Bet per direktorės pamokas niekada neišsidirbinėdavo. Su tam tikru ilgesiu prisiminė nuodus ir vaistus, kai situaciją visada išgelbėdavo Gruodė. Šiais klaikiais mokslo metais ramios ir protingos merginos tikrai trūko. O nuodai ir vaistai buvo visiška katastrofa.
- Accio, - staiga pasakė rodydamas lazdele į pieštuko pusę. Tas nė nekrustelėjo. - Accio pieštuką!
Vis tiek nepasisekė. Eion piktokai spoksojo į daikčiuką ir atsisuko į Atheną.
- Niekaip nesuprantu. Šitie kerai atrodo visiškai paprasti, tačiau nepavyksta, nors tu ką nori daryk. Profesore, - staiga pakėlė ranką ir prakalbo garsiau. - Man niekaip nesiseka accio. Jau nuo praėjusių metų. Ką aš darau ne taip?..
Jautėsi esantis niekam tikęs. Bandė save įtikinti, kad tai tik nuovargis, atsiradęs dėl amžino mokymosi. Bet… Praėjusiais metais tikrai nepersistengė, o šitų kerų vis tiek nesugebėjo tinkamai panaudoti.

[Oliveris Llewellyn]

Ne, jis nesistengs. Tiksliau, stengsis, bet tik ne kalbėti prieš visus mokinius. Mokytojai gal ir nesijuoks. O bendraklasiai? Kai kuriems tik ir rūpėjo išgirsti, kaip kas nors susimauna. Oliveris tikrai nenorėjo būti tas susimaunantis, taigi tiesiog papurtė galvą.
Leticijos atsakymas Eliotui buvo labai tikslus. Jeigu brolis dažniau pats darytų namų darbus ir atsiverstų kokį vadovėlį, taip pat nemažai žinotų. Oliveris tyliai sušnibždėjo mergaitei:
- Jis labai nemėgsta mokytis. Jeigu tik būtų įmanoma viską žinoti nesistengiant, Eliotas taip ir padarytų.
Ar tai buvo brolio išdavystė? Vis dėlto Oliveris tikėjosi, kad ne. Bet gal Leticija supras, kodėl jis taip elgiasi?
- Gynėjo kerai? O nuo ko jie gina? - droviai pasidomėjo berniukas. Skambėjo kiek baugiai. Juk jeigu kerai gina, vadinasi, kažkas turi ir pulti. Šito visai nesinorėjo. Net ir per Aurio pamokas, o čia juk kerėjimas. Jie turėtų mokytis kokių nors gerų kerų. Pavyzdžiui, wingardium leviosa, tik kad jie visai nesisekė.
- Bet aš nemoku. Aš pernelyg nevykęs. Ir aš neturiu įdomiausių kerų, - nusiminęs ištarė. Patraukė obuolį į šoną ir pasidėjo plunksną. Stebėjo, kaip puikiai darbuojasi Leticija, tačiau žinojo taip nesugebėsiantis. - Wingardium leviosa.
Plunksna suvirpėjo, bet vis tiek nepakilo į orą. Oliveris dar labiau nusiminė ir nuleido galvą. Dabar direktorė jam skirs areštą. Bet ką daryti, kad jis tikrai stengėsi?
- Geriau tu pabandyk šituos kerus, - pasiūlė Eliotui ir pastūmė plunksną jo link.