0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #15 Prieš 6 mėnesius »
- Aš sveikas. - Lakotas stebėjo mergaitę. Kažkaip tas vaizdas, kaip ji plaunasi kraują nuo rankų taip nederėjo.
- Tu tik gyneisi. Be to ta gyvatė net netikra. Nevisai tikra. - Kaip ir manė ji turbūt siaubingai jautėsi užmušusi gyvą padarą. Užsinorėjo lėkti pas direktorę ir iškloti šiandieninį nuotykį. Dėl to, kad šiandien Kaja taip su juo pasielgė. Lėkė pirma į bendrąjį kambarį jis būtų galėjęs daug daugiau dėl jos padaryti.
Adrijas ėmė svarstyti, kad gal jiems dabar reiktų išeiti. Išeiti į lauką ar kitą ramią vietą. Gal Kajai reiktų nueiti pas seselę? Dėl visa ko. Jeigu šiandien matys, kad šokas dėl šiandienos didesnis, tada tikrai taip reikės ir padaryti.
O jis pats? Jam visai nerūpėjo gyvačių mirtis. Pats jas tik stingdė. Nežudė. Bet tik todėl, kad Burtai atrodė geresnis dalykas už peiliuką. Bet šiaip. Adrijas galėtų jas nudurti ir nei nemirktelėtų. Ar tai rodo, kad aš blogas žmogus? Susimąstė. O taip. Mamą tai palikai vieną. Galvoje pasigirdo sąžinės balselis panašus į Vendigo šnabždesį.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #16 Prieš 6 mėnesius »
Lina apsidžiaugė, kad jos atsakymas teisingas. Bet ilgai džiaugtis neteko. Nes profesorius ėmė aiškinti užduotį. Reikėjo keltis į Paslapčių kambarį. Tas skambėjo įdomiai, bet kovoti su gyvatėmis... Nelabai. Nešyklės, Paslapčių kambarys, gyvatės, peiliukai, kraujas?!?!?! Merlino barzda!!! Ar šitas profesorius išviso iš proto išsikraustė?!?!? Linos galvoje mintys vijo mintį kai ji spoksojo į profesoriaus duotą mažą peiliuką ir tvarsčio ritinėlį. Iš visų jėgų stengdamasi nepanikuoti ji klausėsi užduoties. Taigi norint iš ten išsidanginti dar reiks ir nešyklę užsiburti?!?! Aaaaa!!!! Aš tik antrakursė o jei tas nepavyks man??? Ar tikrai profesorius visiems padės, juk dar ir pastebėti reikia... Lina stebėjo kaip profesorius pasiima ginklus ir įsikimba į nešyklę. Linkstančiomis kojomis ji priėjo prie Varno Nago nešyklės ir mintyse sukalbėjusi trumpą maldelę, į ją įsikibo ir leido ją nunešti pasitikti lemties.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #17 Prieš 6 mėnesius »
Pasaulis sukosi ir vartėsi, spalvos liejosi. Bet tai sustojo taip pat greitai kaip ir prasidėjo ir Lina susiprato stovinti prie durų į paslapčių kambarį kartu su kitais mokiniais. Kagi ši kelionė buvo įdomi patirtis. Gal ir nebuvo maloni, bet tikrai ir ne taip ir baisu. Pamanė. Ji apsidairė ir jau ėmė galvoti kokiais kerais galėtų išsprogdinti duris kai tai jau padarė kitas mokinys. Lina jo nepažinojo. Ji stipriau suspaudė lazdelę, įsidėjo tvarsčius į apsiausto kišenę ir išsiemė peiliuką iš dėklo ir taip apsiginklavusi įsmuko į paslapčių kambarį. Ji neieškojo nei kovų nei adrenalino todėl jos tikslas buvo kuo greičiau prasmukti pro gyvates, pasigaminti nešyklę ir likusį laiką praleisti klasėje. Na taip, planastai puikus. Tiesiog nuostabus. Bet prieš pasigaminant nešyklę reikia prasmukti pro gyvates... Jos galvoje nuskambėjo sarkastiška mintis, kai vos įlindus ji pamatė daugybę gyvačių. Jos šnypštė, rangėsi ir vinguriavo ant žemės. Nebuvo, atrodė, nė kur kojos pastyti. O daiktai, kuriuos reikėjo paversti nešyklėmis buvo už šių gyvačių sienos! Man šakės su visom šakutėms.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 117
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #18 Prieš 6 mėnesius »
   Walgunas nenorėjo susitikti su gyvatėmis. Ne dėl to, kad labai jų bijojo, o todėl, kad pažinojo vos kelias rūšis. Tai reiškė, kad nežinojo, ar jos nuodingos, ar ne, ar greitos, jei nenuodingos, ar skaudžiai kanda. Svarbiausia, jis nežinojo, ar tikrai gali eiti į kambarį ir kovoti su gyvatėmis. Kas žino, gal įėjus kelios mane užsipuls ir sukandžios. Pagalvojo grifas, tačiau puikiai žinojo, kad nuo praktikos niekur nepabėgs.
   Jis atsargiai ir labai lėtai įsliūkino į kambarį. Koja už kojos. Vis žvalgėsi į visas puses, ar kokios gyvatės nėra prie pat durų, bet, rodos, visos buvo susijungusios į vieną kariauną, šliaužiančią į priekį.
- Evanesco, evanesco! - ištarė burtažodį, tačiau vieną iš kartų nepavyko, todėl pranyko tik viena gyvatė. Jei aš dirbsiu tokiais tempais, visos mane pasieks greičiau, nei aš dvi pradanginsiu. Pagalvojo, o gyvatės po truputį, bet užtikrintai artėjo jo link.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #19 Prieš 6 mėnesius »
  Vega sėdėjo magijos istorijos pamokoje. Teoriją pramiegojo, nes Salazaru Klastuoliu kažkaip nesidomėjo. Jai įdomiau buvo koledžo, į kuį pati pateko, įkūrėjos gyvenimas. O kai vieną dalyką apie jį prisiminė, visi stalai jau buvo atsakę į teorijos klausimą, todėl atsakyti ji negalėjo. Tai liūdino, nes mergina eilinį kartą praleido progą užsidirbti taškų.
  Praktikos mergina klausėsi su siaubu akyse. Gyvačių? Mintyse savęs dar perklausė, ar jai tikrai nepasigirdo. Gyvačių mergina tikrai bijojo. Sutikusi vieną, ji norėdavo lėkti lyg dangus griūtų, bet jų šitiek? Tai tikrai gąsdino.
  Visiems nusikėlus į iliuziją, šviesiaplaukė stebėjo, kaip kiti stengiasi išlaužti duris. Pati to nedarė, nes nenorėjo prisidėti prie pasaulinės gyvačių invazijos, kuri galėjo įvykti atidarius duris.
  Po kelių minučių pro jas jau buvo galima įeiti. Merginos širdis sunkiai dunksėjo, kvėpavimas sutankėjo, bet kad ir kaip ji bijojo, pasirinkimo neturėjo. Ji privalėjo įeiti ir gintis nuo gyvačių.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 117
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #20 Prieš 6 mėnesius »
 Walgunui reikėjo ką nors galvoti, nes veiksmai, kuriuos atliko dabar, tikrai niekuo negelbėjo. Ir kas, kad jis pradangis vieną, dvi, tris, gal aštuonias gyvates? Kuo tai padės? Žinoma, niekuo. Jam reikėjo arba nukensminti kuo daugiau gyvačių, arba jas bent jau sulaikyti, o kerai, kuriuos prieš tai naudojo, nepadėjo nei tuo, nei tuo atveju.
  Kiek pasukęs galvą ir vis pradangindamas vieną ar kitą gyvatę, kad bent ką nors darytų, Walgunas visgi sugalvojo vieną išeitį, kuri galėjo padėti jas sulaikyti, kol padės kuo nors daugiau. Jis laikė lazdelę tiesiai prieš save ir ištarė:
- Protego! - grifo laimei, kerai suveikė puikiai, ir priešais jį atsirado balta kerų siena, sulaikydama gyvates už jos.
  Walgunas kiek laiko stengėsi jas sulaikyti, kad tie, kurie sugalvojo geresnį būdą su jomis tvarkytis nei jis, galėtų ramiai dirbti. Tačiau greitai gyvačių beveik nebeliko, todėl grifas nuleido lazdelę ir šiek tiek atsikvėpė. Nusprendė, kad pabaigti leis kitiems mokiniams, nes nors jis ir nelabai kuo padėjo, ši praktika išnaudojo tikrai daug energijos.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #21 Prieš 6 mėnesius »
  Nors Vega bijojo kaip sliekas, supratęs, kad prieš jį stovi žmogus, pasiryžęs nutraukti jo gyvybę, ji vis tiek turėjo dirbti. Taip, žinojo, kad jei jai kas nors nutiktų, profesorius turėtų jai padėti, tačiau tai baimės neslopino. Vienintelė mintis, kuri kirbėjo galvoje buvo "reikia bėgti". Tačiau kaip ji gali tą padaryti, jei dabar yra pati paprasčiausia pamoka ir tuo labiau mergina neįsivaizdavo, kaip reikėtų išsinešdinti iš iliuzijos! Bet ji nusprendė labai atsargiai elgtis, bet dirbti, todėl lėtai lėtai įkiūtino į kambarį.
  Gyvačių buvo daug. Labai daug. O ne! O ne! O neee! Tiesiog žviegė mintyse. Vega jau atsisuko išlaužtų durų link, bet staiga susivokė, kad taip gali užsidirbti areštą ar geriausiu atveju profesoriaus pyktį.
- Stupefy! - suriko nukreipusi lazdelę į arčiausiai jos esančias gyvates.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #22 Prieš 6 mėnesius »
  Danas džiaugėsi teisingai atsakęs į teorijos klausimą. Tačiau profesorius visgi turėjo ausis ir išgirdo jo žodžius. Ir netgi į tai atsakė! Lyg pats nesupratstų, koks Salazaras buvo puikus. Tegu pripažįsta sau, juk net padarė pamoką apie jį. Pagalvojo tamsiaplaukis.
  Užduotis pasirodė labai įdomi. Tuo labiau ji galėjo leisti pasirodyti Danui, koks puikus kovotojas jis buvo. Šiaip vaikiną labiau domino kovos prieš burtininkus, kurie taip pat galėjo naudotis kerais. Tačiau gyvatės irgi neblogai. Pagalvojo.
  Visiems nusikėlus į iliuziją ir net pradėjus dirbti, Danas taip pat išsitraukė lazdelę ir puolė prie durų. Kol kas kerų nenaudojo, stengėsi stumti jas rankomis. Nors ir buvo metalinės ar dar kokios stiprios medžiagos, dauguma mokinių prie to dirbo, todėl Danas buvo tikras, kad bendromis pastangomis jas pavyks atidaryti. Žinoma žinojo, kad svarbiausios pastangos bus jo paties.
Kai rašysiu "Įžeidžiantys komplimentai" temoje, dėsiu brūkšnį, nes tingiu rašyt, jog atsiprašau.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #23 Prieš 6 mėnesius »
  Kerai visgi pavyko ir kelios gyvatės iškart sustingo. Pozos buvo karingos, lyg nuo puolimo stiprumo prikausytų jų gyvybė. Tiesą sakant, taip ir yra, bet juk galėtų jos nepulti ir viskas būtų puiku! Pagalvojo mergina. Bet sustingusios jos atrodė visai įdomios. Atrodė kaip iškamšos, padarytos kokiam zoologijos muziejui.
  Nors Vega nukenksmino kelias gyvates, baimė iš jos širdies ir smegenų niekur nedingo. Nepadidėjo, gal net minimaliai sumažėjo, tačiau tai mažai tegelbėjo, nes visos jos mintys vis dar buvo apie pabėgimą ir apskritai išgelbėtą gyvybę.
  Mergina bandė su savimi kovoti, tačiau nesisekė. Neatlaikiusi visos įtampos, kurią kėlė gyvatės, Vega visgi staigiai apsisuko ir nulėkė pro duris. Neturėjo kur bėgti, nes buvo iliuzijoje, tačiau labai tikėjosi, kad čia gyvatės jos niepasieks. Jos akys sužvilgo nuo ašarų, tačiau į tai ji nekreipė dėmesio. Tik laikė lazdelę stipriai suspaudusi rankoje, jei kokia gyvatė visgi atšliaužtų iki jos.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #24 Prieš 6 mėnesius »
Gerai, gerai... Reikia nepanikuoti. Čia tik pamoka. Jos neturėtų būti mirtinos... Tik reikia kažkaip prasmukti ir viskas bus gerai. Lina bandė save raminti ir tuos pačiu kratė smegenis ieškodama nors kiek naudingesnių burtų. Vingardium Leviosa? Aquamenti? Bombarda? Lumos? Ne nieko gero čia nebus. Nežinau dar nieko labai naudingo. Juk tik antrakursė. Nors... Jai į galvą atėjo mintis. Suprato, kad ji ne pergeriausia, bet taip pat suvokė, kad tuo metu kai ji galvoja, prie jos slenka gyvatės. Todėl nukreipė lazdelę ir tarė: Aquamenti! Aquamenti!
Įsivaizdavo pakankamai stiprią srovę vandens, kuri nuplautų kelią nuo gyvačių. Vylėsi, kad tai veiks. Kai iš jos lazdelės šovė vandens srovė, ji išties plovė kelią ir nubloškė gyvates šalin. Nežinodama ar tai veiks ir toliau, ji kuo skubiau pasileido išvalytu keliu prie daiktų. Akmenys nuo vandens buvo slidūs, todėl ji stengėsi nepaslysti, bet vistiek gana greitai. Artėjo prie daiktų. Jau matė, kad ten yra įvairių knygų, puolelių ir kitų įvairių nedidelių daiktelių. Šiaip taip prasibrovusi ji čiupo artimiausią daiktą, kuris pasirodo buvo knyga. Ji nustojo purkšti vandenį ir nukreipė lazdelę į knygą. Stengėsi negalvoti apie į ją šliaužiančias gyvates.
- Portus! Portus!
Nieko nenutiko. Kodėl neveikia??? Juk klasėje profesorius minėjo, kad tereikia pasiimti daiktą ir jį šiais kerais pasiversti į Nešyklę... Pala... Klasėje... Linai atėjo į galvą. Ji ėmė pašėlusiai galvoti apie Magijos Istorijos klasę. Prisiminė spalvotus sėdmaišius, prie durų sustatytus batus. Tada pabandė dar kartą:
-Portus!
Šį kartą kažkas įvyko. Knyga sužybsėjo ir pasijautė kitokia. Lina stipriai į ją įsikibo ir po akimirkos atsipeikėjo klasėje. Vos tai įvyko ji nusverdėjo prie Varno Nago sėdmaišių ir susmuko viename bandydama atsigauti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Badis Smudge »

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 126
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Antra MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #25 Prieš 6 mėnesius »
- Ačiū, Adri. - tarė žvalgas, septintakursiui išsprogdinus duris. Jeigu kas išvis kas nors kovos, tai tik jis. Pamanė sau. Badis artimoje kovoje nedalyvavo, nors ir turėjo peilius. Jis stovėjo prie išsprogdintų durų ir darbavosi didžiuoju lanku, kurio tempimo jėga buvo tarp keturiasdešimties ir penkiasdešimties kilogramų. Vyras mikliai įsidėjo strėlę juodu antgaliu, įtempė templę, nusitaikė... CVAKT! Strėlė cvaktelėdama šovė iš lanko. Žvalgas nevėpsojo, kur pataikys. Nusitaikė, ir žinojo, kad pataikys. Dėl šios priežasties po kelių sekundėlių persmeigtos gulėjo keturios gyvatės. Kai jis buvo beįdedas į lanką dar  vieną strėlę, kažkas paklausė, ar gali grįžti. Badis pasisuko. Tai buvo Hestijas, Švilpynės prefektas. Atrodė sukrėstas. Žvalgas pagalvojo, kad greičiausiai ne tik dėl praktikos.
- Gali. - jis pametėjo vaikui nešyklę, ir tas greit išnyko. Badis dar kiek pašaudė, ir še tau, pamoka baigėsi. Jis grįžo į klasę.
- Visi šaunuoliai. Visi. Namų darbų negausit, mat pamoka buvo netradicinė. Galit skirstytis. Visi, išskyrus Hestiją. - pasakė kiek garsesniu balsu. - Neprašiau žiopsoti į Hestiją, prašiau išeiti, o Hestijus pasilieka. - dar tarė keliems smalsuoliams.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.