[Badis Smudge]

Laisva pamoka

Saulėta pavasario popietė, magijos istorijos laikas. Nors Badis visuomet norėdavo mokinius ko nors išmokyti, šiandien jų laukė staigmena, kokios tikrai nesitikėtum iš profesoriaus, kuris su savimi nešiojasi du peilius ir lanką.

Šiandien magijos istorija lauks jūsų prie ežero.

Toks raštelis kabėjo kiekvieno koledžo skelbimų lentoje.
  Badis ežero pakrantėje pristatė suolų, stalų, stovėjo keli visuomet pilni vandens buteliai.
- Sveiki visi. Šiandien turiu jums džiugią žinią. Turėsite laisvą pamoką. Galėsite lipti į medžius valgyti, gerti, žaisti, svaidytis kerais, žodžiu, ką norite. Bet, - garsesniu balsu nutildė kilusį šurmulį jis, - turėsite ir užduotį. Šiandien tema - Poteris ir Ridlis. Išdalinsiu jums lapukus su klausimais, kurie vienaip ar kitaip susiję su tema. Pamokos pabaigoje lapuką atnešite su atsakymais. Galite atsakymo ieškoti su draugais, galite vadovėlyje, galite žaidimų pagalba. Nusirašinėti draudžiama, galima tik kartu ieškoti atsakymo. Koledžais suskirstyti nesate. Pirmyn, darykit ką norit!

Badis pasakė, ką daryti. Lapuke yra penki klausimai, tad jei visi atsakymai teisingi, už lapuką gausite penkis taškus. O kadangi pamoka skirta personažų vystymui, dar penkis taškus gausite už kūrybingumą postuose. Minimum 3 postai. Lapukus su atsakymais pateikti galite atsiūsdami man AŽ. Jei kam toks būdas nepatogus, rašykite, sugalvosiu kitą. Paskutinė pamokos diena yra lapkričio 11. Tai paskutinė mokslo metų pamoka.

[Kaja Adams]

Kai kurie mokiniai, Kaja matė, labai džiaugėsi dėl to, jog pamoka vyks lauke. Tačiau pati grifiukė nei džiūgavo, nei liūdėjo. Jai nelabai rūpėjo, bet pamačiusi, kad lauke nėra sėdmaišių, pagalvojo, kad gal geriau pamoka būtų vykusi klasėje.
Mergaitė atsisėdo prie stalo, peržiūrėjo lapelį su klausimais. Ji žinojo Poterio vardą, žinojo ir apie tą kambarį, kuriame Poteris nugalėjo basiliską. O kaip nežinosi, jeigu ir pačiai teko pakovoti su gyvatėmis? Tačiau kas tas Ridlis, šviesiaplaukė neturėjo jokio supratimo. Nutuokė, kad Adrijas tikrai žino. Bet tuo pačiu įtarė, jog taip lengvai nepasakys. Kartais Adrijas elgdavosi panašiai kaip mama ir tėtis arba kaip profesorius Auris. Jis norėjo, kad Kaja mokytųsi.
Kadangi profesorius pasakė, kad bus galima valgyti, Kaja išsitraukė iš kuprinės porą žiobariškų šokoladukų ir vieną davė Adrijui.
- Kas yra Ridlis? - paklausė ji bendrakoledžio. - Žinau tik tai, kad Poteris kovojo ten su tuo Voldemortaru, o apie Ridlį girdėti neteko, - kramtydama šnekėjo.

[Adrijas Volkeris]

Jį nustebino šitas profesorius. Bet šį kartą gerąja prasme. Pamoka gryname ore. Nuostabu. Beveik laisvalaikis. Dėkui Vakan Tankai nesugalvojo nukelti mūsų į tą mūšį ir nereikėjo kautis su kokiais mirties valgytojais. Pagalvojo skaitydamas klausimus. Jis atsisėdo prie stalo.
- Ačiū. - Padėkojo už šokoladuką. Tada Kajai klausinėjant nusijuokė. Nuostabi šiandien buvo diena.
- Nežinai kas tas Ridlis? Bet žinai kas yra Voldemortas? Gali būti, kad jie kuo nors susiję. Galėsiu tau duoti užuominų. - Jis žinojo daug apie Voldemortą. Vien todėl, kad turėjo šiokią tokią bendrybę su tamsos valdovu. Jis buvo prikeltas iš naujo. Atkurtas. Tik ne todėl, kad buvo horokruso dalis. Bet visgi...
- Ar tau kada teko lipti į medį? - Profesoriaus mestelėta mintis patiko. Tokią dieną tik ir norėjosi krėsti kvailystes, pabūti gamtos dalimi. Paklajoti. Kažką paveikti. - Einam nuo to stalo. - Pradėjo raginti mergaitę.

[Vega Dellal]

  Vega džiaugėsi, kad pamoka vyko lauke, ji galėjo veikti viską, ką tik norėjo. Mergina žinojo, kaip svarbu yra leisti laiką gryname ore, tačiau pastaruou metu tą darydavo vis trumpiau, todėl ši pamoka buvo labai puiki. Bet, žinoma, Vega išklausė ir užduotį.
  Pasiėmusi lapelį ir perkskaičiusi klausimus, Vega nusijuokė. Cha, ir kas galėjo pagalvoti, kad klausimai bus tokie lengvi? Juk Haris Poteris tikra legenda! Pagalvojo šviesiaplaukė. Ji iš rankinuko, padidinto kerais, kuriuos neseniai išmoko iš knygos, išsitraukė plunksną ir greitai surašė visus atsakymus į klausimus. Tada lapelį nunešė profesoriui, o pati, susikrovusi daiktus, peržvelgė lauką galvodama, ką galėtų nuveikti likusį pamokos laiką.
  Mergina nusprendė, kad nori įlipti į arčiausiai ežero esantį medį. Jis stovėjo visai ant ežero kranto, o bent dalis jo šaknų akivaizdžiai turėjo augti vandenyje. Vega į jį užsikorė ir žiūrėjo į neaprėpiamą gamtos panoramą, žavintį ežerą ir aukščiausius žalialapius, pilnus paukščių ir kitų gyvių. Žodžiu, pavasarį Hogvartso apylinkėse virė gyvenimas.
  Vega kelias ilgas minutes žvelgė į ežerą. Galėjo prisiekti, kad net pamatė vandenį, nors tai truko tik akimirką, bet vaizdas pakerėjo. Tačiau tuo metu ji pajuto, kad medis sujudėjo ir...

[Ikelas Garver]

  Ikelas perskaitė raštelį, kad pamoka vyks lauke. Tai ir sudomino, ir išgąsdino. Ar profesorius nori juos sušaudyti savo strėlėmis ir supjaustyti peiliais? Garver buvo tikras, kad jei to paklaus, profesoriaus tą neigs, tačiau iš kur jam žinoti, kada profesoriai sako tiesą, o kada meluoja?
  Viską išklausęs ir gavęs lapelį, Ikelas perskaitė klausimus, parašytus juose. Buvo minėjimų apie Ridlį ir Ikelas iškart suprato, apie ką čia kalbama. Voldemortas sugrįžo?! Ne, pasaulio pabaiga! Šaukė jis, tačiau greit susivokė, kad tik mintyse, o ne balsu.
  Ikelas, kupinas baimės, priėjo prie pirmos pasitaikiusios mergaitės ir ją apsikabino.
- Ar Voldemortas tikrai sugrįžta?! - tyliai paklausė stipriai ją laikydamas. Pastaruoju metu Ikelas labai mėgdavo visus apkabinti, jį nuramindavo tik tai. Tik berniukui buvo labai keista, kad kai kurie jo bendrakoledžiai už tai ant jo labai supykdavo. Štai Ikelui atrodė, kad apsikabinimas yra pats geriausias dalykas pasaulyje!

[Sevirina Mckenna]

  Sužinojus, kad pamoka vyks lauke Sevirina apsidžiaugė. Jai patiko leisti laiką lauke todėl greitai susiruošusi išbėgo į lauką ir į pamoką. Taip pat šios pamokos profesorius buvo Sevirinos koledžo vadovas todėl mergaitė į  šią pamoka keliavo su gera nuotaika. Švilpė buvo viena iš pirmųjų atėjusių prie ežero. Ten jau matė Badį.
  - Labą dieną, - linksmai pasisveikino Sevirina ir paėmė lapuką su klausimais.
  Išklausiusi pasakojimą apie pamoka pirmakursė žvilgtelėjo į klausimus. Perskaitė mintyse. Sevirina yra perskaičius visas HP knygas ir puikiai žinojo apie Harį Poterį, Ridlį ir Voldemortą. Perskaičius klausimus atsisėdo ant suoliuko. Išsitraukusi plunksną iš kuprinės pradėjo rašyti atsakymus, tačiau pastrigo su vienu klausimu. Atsistojo ir buvo pasiruošusi kieno nors paklausti, bet pajuto apsikabinimą iš kairio šono.
  - Ką? - nustebusi paklausė ir sustingo, - apie ką tu? - pradėjo klausinėti atsargiai bandydama išsivaduoti iš berniuko rankų. Ji to berniuko nepažinojo todėl buvo keista kodėl jis pribėgo ir apsikabino visai nepažįstama mergaitę.

[Lina Catamans]

Perskaičiusi profesoriaus raštelį, kad pamoka vyks prie ežero lauke Lina kiek nustebo. Ir tiesą sakant kiek išsigando. Juk jei jau teko keliauti į paslapčių kambarį ir kovoti su gyvatėmis, tai kodėl šį kartą jis negalėtų pasiųsti į ežero gelmes? Juk ten irgi istorijos yra. Vyko antroji burtų trikovės turnyro rungtis. Tai gal profesorius gali norėti išsiaiškinti, kaip mums kažką panašaus atlikti? Gal kokį daiktą reiks paimti iš ežero gelmių. Bet nuėjusi į pamoką ir išklausiusi užduotį ji nustebo dar labiau. Laisva pamoka? Galima daryti ką norim? Tik reikia atsakyti į kelis klausimus? Va šito tai tikrai nesitikėjau... Įdomu ko čia taip profesorius nusprendė palengvinti mums gyvenimą? Gal nusprendė, kad pavojų jau buvo gana? Lina buvo tikrai nustebinta. Bet visiškai neprieštaravo. Jai adrenalino buvo daugiau nei gana. Gavusi lapelį perskaitė klausimus. Dauguma buvo aiškus ir Lina žinojo, kad atsakys teisingai, bet paskutinis... Kokiame mūšyje kovėsi Poteris ir Ridlis? Čia pavadinimo reikia? Oi... Jo tai ir nežinau. Kas vyko ir baigtį prisimenu, bet pavadinimą. Ne.
Lina suprato, kad viena užduoties neatliks. O labai norėtų iš tokios lengvos užduoties gauti visus taškus. Juk nežinojo kada vėl kažkas tokio pasitaikys. Todėl apsidairė. Ir pamatė vieną berniuką. Jo vardas Walgunas man atrodo? Esu mačiusi jį per pamokas. Atrodė malonus. Gal galiu paprašyti jo pagalbos? Juk tik su vienu klausimu.
Taip nusprendusi Lina tyliai priėjo ir droviai paklausė:
- Labas. Tu ... Walgunas, tiesa? Žinau, kad nesam labai pažįstami. Aš Lina. Gal galėtum man padėti su vienu klausimu? Aišku, jei nori ir nesunku...
Ji labai nenorėjo trukdyti. Bet visgi pagalbos jai reikėjo.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Pamokos lauke nuolat džiugino Kaedę. Ši buvo gamtos žmogus, tad net jei lauke pliauptų kaip iš kibiro, griaudėtų žaibai ar lytų varlėmis, ji vis vien su mielu noru nesėdėtų tarp pilies sienų. Ar bet kokių kitų sienų. Todėl šiandien magijos istorijos pamoka buvo viena laukiamiausių. Magijos istorija ir taip buvo vienas iš mokslų, kuris O'Connor sekėsi geriausiai, mat čia, laimė, daug magijos nereikėjo. Istorija - teorija, ir tai trumpaplaukę džiugino. Taip pat Kaedę džiugino ir keistasis profesorius Smudge jau per pirmą pamoką grasinęs peiliu. Klasuolė laukdavo jo pamokų, nes niekada negalėjai žinoti ką jis iškrės šį kartą. Tačiau šis kartas ją maloniai pribloškė. Praktiškai laisvos pamokos iš Smudge nesitikėjo. Tačiau jai tiko. Čiupo lapelį ir tada apsidariusi suprato, kad neturi kažko, su kuo galėtų ką nors nuveikti. Akys užmatę kažkokią baltaplaukę, stovinčią vieną. Įsidąrsinusi žaliaakė nuskuodė prie jos.
     - Mėgsti laipioti medžiais? - jeigu ji atsakys ne, gaus į nosį ir Kaedė visą pamoką praleis viena. Taip gal net geriau. Nepaisant fakto, kad antros smegenys padėtų atsakinėjant į klausimus.

[Šira Knightley]

     Profesorius Smudge Širą gąsdino. Prieš kiekvieną jo pamoką mergaitė melsdavosi dviejų dalykų: pirma - kad profesorius jos nenudobtų savo peiliu, antra - kad Illa eitų kartų su ja į pamoką. Dažniausiai taip ir būdavo, išskyrus šiandien, mat Illai pamokos nesutapo ir ji tuo pat metu turėjo lėkti į astronomijos bokštą, kai Šira į lauką prie ežero. Ką, gal tam profesoriui prisireikė didesnės erdvės, kad galėtų mus visus išskresti netrukdomas?.. Knightley nusipurtė nuo tokios minties, tačiau vis vien stovėjo ten, kur reikia. Išgirdusi pamokos temą atsipūtė. Bent jau galės būti kur nori, o ne stovi visą pamoką šalia jo ir kęsti nelemtą įtampą. Tačiau prisiminė astronomijos bokšte sėdinčią Illą ir nusiminė, kad jos nėra šalia. O tai smagiai jos laiką praleistų...
     Staiga priešais ją lyg iš niekur išdygo jos amžiaus mergaitė. Šira ją lyg ir buvo mačiusi kažkokiose pamokose, tačiau niekad nebuvo su ja susipažinusi, o ši nesiteikė nė prisistatyti. Tačiau gal taip įdomiau? Ji nužvelgę trumpaplaukę nuo galvos iki kojų ir nusprendė, kad ši tai jau tikrai mėgsta.
     - Am, jo, žinoma, - ir tai nebuvo melas.

[Ikelas Garver]

  Mergaitė atrodė sutrikusi. Bet kodėl? Juk Ikelas nėra baisusis vaiduoklis, kaip Mulungu, ir nėra žiaurusis profesorius, kaip profesorius Levinsas! Tad kodėl ir ši mergaitė nenori manęs apsikabinti? Pagalvojo klasutolis. Pastaruoju metu visi mokiniai nebenorėdavo jo apkabinti, kad ir kaip stipriai jis tą darydavo.
- Sugrįžo Valdovas Voldemortas! Kodėl, kitu atveju, galėtų daryti pamoką apie jį?! Juk akivaizdu, kad mus nori paruošti kovai su juo! - aiškino šitai neišmanėlei. Tačiau beaiškindamas Ikelas pats savęs labai išsigando, todėl staigiai pasitraukė nuo mergaitės ir pats save apsikabino. Taip buvo geriau, kai visi kiti nenorėdavo jo apkabino, tai bent pats save priimdavo.
- Kodėl nenori manęs apsikabinti? - po kiek laiko tyliai tyliai, liūdnu balsu paklausė.

[Alrisa Fuentes]

Pamoka vyko lauke ir, atrodo, neturėjo jokių rėmų, kurie galėtų varžyti Alrisą. Tai jai labai tiko, todėl nenuostabu, jog kartu su ja pasirodė šiknašaudis pliurzis. Pastarasis džiugiai urzgė, laigydamas po pievą, kol klastuolė rausėsi pikniko krepšyje.
-Negi palikau stiklinę limonadui? Ką gi, gersiu iš viso. - gūžtelėjo pečiais mergina, besiartinandama prie Yuno. - Ei, eime prie ežero, - pasiūlė gyvūnui ji, paglostydama kietus šarvus. Šis neprieštaraudamas nulapatojo tenai ir įniko trintis į ten stovėjusį gluosnį.
Alrisa prisiartinusi pradėjo ruošti vietą piknikui: išskleidė staltiesę, išdėliojo užkandžius sau ir Yuno. Tiesa, sausainiai nelabai dėrejo su džiovintais vabzdžiais, bet ko jau nepadarysi dėl mylimiausio augintinio.
-Ateik čia! - šūktelėjo, bet pliurzis neklausė.
Netekusi kantrybės klastuolė piktai atsiduso ir nušliumpino prie medžio. Abejojo, ar jėga pavyks gyvūną atitraukti, tad reikėjo pasižiūrėti, kas gi jį taip traukia. Apačioje nieko nebuvo, žvilgtelėjo aukštyn - ogi ten kažkas tupi. Ir net ne paukštis, o žmogus.
-Ei, ką ten darai, žvirbli? Lizdą suki?

[Kaja Adams]

- Nežinau, - gūžtelėjo pečiais. - Gal ten kažkas iš tų Pavertėlių ar kaip ten jie? Na, tada, kai mokėmės apie mirties relikvijas, pameni. Ten tas apsiaustas, kraupus ten tas akmuo ir ta gera lazdelė. Taip! - sušuko. - Ridlis Pavertėlis, ir jis tuėjo neregėtumo apsiaustą, ar ne? - paklausė.
Kad tik būčiau atspėjus, kad tik būčiau atspėjus, mintyse pagalvojo Kaja. O tada Adrijas paklausė trylikmetės, ar jai yra tekę lipti į medį. Bendrakoledžis, regis, norėjo pasivaikščioti. Kaja ėmė dūsauti, bet sutiko. Pakilo, pradėjo eiti. Vis tiek čia ne taip patogu, kaip ant sėdmaišių.
- Yra tekę per žaidimą, - pasakė. - Na, kompiuterinį. Aš buvau gaisrininkas ir gelbėjau kačiuką, kuris įlipo į medį ir bijojo nulipti. O kodėl gaisrininkai gelbėja kačiukus iš medžių? - paklausė. - Juk niekas nedega.

[Adrijas Volkeris]

- Paverelių norėjai pasakyti? - Adrijui visai nesinorėjo gadinti Kajos istorijos pinklionių, bet reikėjo pasakyti.
- Įdomi istorija, bet ne. Ridlis juk pavardė. Jis negali turėti dviejų pavardžių ar ne? Ir ne. Neturėjo jis neregimojo apsiausto. - Lakotas susimąstė kokią užuominą galėtų duoti mergaitei.
- Kaip manai, ar Voldemortas galėtų būti tikras žmogaus vardas ar pavardė? Gal tai labiau panašu į pravardę? - Jis atsistojo ir ėmė eiti.
- Nes kačiukai kartais bijo išlipti ir liktų medžio viršūnėje. Badautų, neturėtų ten ko gerti. Juos reikia nukelti ir gaisrininkai tai padaro. - Jis pastebėjo puikų medį, kurio šakos nebuvo labai aukštai ir į kurį būtų galima įlipti.
- O nori iš tikrųjų užsikabaroti į medį? Pajusti, ką tai reiškia ne ekrane, o realybėje?

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas atėjo į lauką, kaip ir liepė profesorius. Negalėjo sakyti, kad baisiai tuo džiaugėsi, nes visgi buvo kiek alergiškas žiedadulkėms, todėl į gėlių rojų jis nekeliaudavo, tačiau profesorius pasirinko vietą, kurioje dar buvo pakankamai gerai, todėl Walgunas nurmo ir net kiek apsidžiaugė - pabaigęs užduotį galės kiek pailsėti ir ką nors smagaus nuveikti.
   Gavęs lapelį, Walgunas apsidairė ieškodamas ramesnės vietelės, kad nepatektų į visus ginčus, šiandien žadėjo dirbti vienas. Tačiau tada prie jo priėjo viena mergaitė iš Varno Nago. Jos vardo neprisiminė, nes jų per pamokas profesoriai dažniausiai neminėdavo. Ji paprašė pagalbos, todėl Walgunas pagalvojo, kad nebūtų blogai dirbti poroje - magijos istorija jis ir pats nelabai domėjosi, todėl pagalbos galėjo prireikti ir jam. O dar ir bus linksmiau!
- Žinoma! - iškart sutiko. - Gal nueikime ir įsitaisykime ant ežero kranto, kad niekas netrukdytų? - nusišypsojo.

[Vega Dellal]

  Kažkas pradėjo labai stipriai judinti medį. Vega nesuprato, kas tai gali būti, tačiau buvo aišku, kad ne paukštis, nes vis dėlto medis atrodė gana stiprus. Nuleidusi akis žemyn, mergina pamatė labai keistą, į skorpioną panašų gyvūną, kurio dar gyvenime nebuvo mačiusi. Tuo pačiu prie jos dar pradėjo lįsti kažkokia mergina, kuri toli gražu nebuvo nusiteikusi normaliai, kokie atrodė paprasti žmonės. Tiesa, Vega žinojo, kad ši nepaprasta - koks normalus žmogus augintų neaiškų gyvį?!
- Atstok nuo manęs! - sušuko mergina. - Geriau patrauk savo šunėką, o tai iškrisiu iš medžio! - dar sušuko, nes šis gyvis labai rizikavo jos sveikata. Ir taip, šviesiaplaukė žinojo, kad čia ne šuo, tačiau koks skirtumas?! Vega negalėjo jo gražiai pavadinti.
  Rodos, tai išgirdęs gyvis dar labiau ant jos supyko, nes dabar pradėjo kaip reikiant stengtis. Mergina pradėjo slysti, todėl skubiai įsikibo į storą šaką, tačiau greitai kojomis kamieno nebelietė, tik slinko į kitą šoną!
- Padėk! - sušuko tai nemaloniai mergina.