0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
   Sniego (statybų) kerai

   Jau buvo gerokai įsisiautėjus žiema. Aplinkui pilna sniego. Iš dangaus krito gūsiai snaigių, bet vis dėl to diena buvo graži. Nuo medžių krito galybė sniego "užpustydama" kai kuriuos vaikus. Jennifer šią savo pamoką nusprendė daryti lauke. Ant kabineto durų paliko raštelį:
Citata
Šiandien Kerėjimo pamoka vyks prie ežero, prašyčiau nevėluoti.
Ji visai netūrėjo noro klausytis vaikų skundų, kad profesorė verčia juos eiti į lauką per tokį šaltį, bet ką padarysi, jų bėdos, jeigu jiems nepatinka sniegas bei šaltis.
   Jennifer ilgai nelaukusi pradėjo pamoką:
 - Sveiki, žinau, kad kai kuriems nepatinka sniegas, bet šiandien deja kaip tik su juo ir dirbsim. Dar noriu priminti, kad dirbtumėt atsargiai, nenoriu savo pamokose traumų, o ypač su sniegu. Taigi šiandien mūsų pamokos tema yra sniego arba statybų kerai. Tinkamai panaudojus šiuos kerus ir nukreipus į sniegą galima pastatyti pačius įvairiausius statinius, tokius kaip sniego seniai ar net didžiausios tvirtovės. Šiuos kerus galima naudoti ir su smėliu, bet statiniai ne taip gerai laikosi. Mažiems betoniniams pastatams jie taip pat gali būti naudojami, bet pastatas nesigaus toks tvirtas ir po kelerių metų nugrius. Juos sukūrė pietų Prancūzijos burtininkas Pjeras Garnieris, pats tūrėjęs penkis vaikus. Ten žiemą snigdavo, bet sniegas greitai ištirpdavo, o jo maži vaikai nespėdavo pastatyti ir pasidžiaugti meno kūriniu. Jis po nemažai bandymų atrado kerus, kurie už jo vaikus pastatydavo meno kūrinį, o jiems belikdavo džiaugtis. Šie kerai vadinasi Nixidificium. Juos naudojant reikia pasakyti ką nori statyti ir įsivaizduoti tiksliai kaip tai tūrėtų atrodyti. Reikia įsivaizduoti kiekvieną detalę,- ji atsipūtė nuo kalbėjimo ir pademonstravo kerus mokiniams,- Nixidificium stalas arba tarkim Nixidificium avis.- prieš Jennifer nosį išdygo puikiausias stalas su grakščia sniegine staltiese išpuošta įvairiausiais ornamentais. Taip pat avis su dviem mažais ragiukais, labai miela, bet deja negyva.- Jūsų šiandienos užduotis pabandyti sukurti du skirtingus dalykus iš sniego. Jeigu tai bus namas ar didelė tvirtovė, tai tik vieną. Taip pat jeigu ryšitės mano ką tik minėtiems pastatams galite dirbti porose. Savo darbą gale pamokos parodysit man.
   Ji giliai atsikvėpė. Jai net burna išdžiūvo nuo tiek kalbėjimo. Profesorė atsisėdo ant ką tik išburto krėslo ir laukė kol vaikai pradės darbą. Norėjo bent šiek tiek pasėdėti, nes jai tuoj reikėjo tikrinti mokinių darbus.

Tikiuosi tema aiški. Kerus atlikti iš pirmo karto gali būti sunku. Ypač mažesnių klasių mokiniams. Šie kerai gali būti naudojami dalimis, praverčia jeigu dirbsit porose. Pvz.: jeigu statot namą, vienas vaikas pastato vieną aukštą (ar kambarį), kitas įsivaizduoja ir ant jo viršaus (ar šone) pastato kitą. Tokiu atveju baldus viduje irgi galite sukurti, bet tai bus automatiškai, jeigu tik įsivaizduosite. Pamoką uždarysiu 01-07.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Kvaila pažadukė profesorė verta tik to, kad jos pamokos būtų sugriautos. Būtent dėl tos priežasties Eion prisivertė išeiti iš pilies ir nueiti kažkur, kur turėjo vykti absurdiška pamoka.
- Jeigu tavo tikslas yra susargdinti visus mokinius, turėtum būti psichiatrinėje ligoninėje, o ne dirbti mokytoja, - rėžė klastuolis, vos tik viena nemėgstamiausių profesorių pradėjo šnekėti savo nesąmones. Neketino jis šiandien dirbti - pamokos tema, kurios jis, tiesa, nė neišgirdo, buvo pernelyg nesąmoninga. Be to, ar kas nors perspėjo pasiimti žieminę mantiją?! Žinoma, ne - taigi dabar Eion nuoširdžiai drebėjo iš šalčio.
Išsitraukė lazdelę ir nužygiavo toliau nuo visos mokinių grupės. Neketino su kuo nors bendrauti. Net galvoti, kaip paerzinti profesorę, buvo per šalta. Ką jau kalbėti apie bandymus mokytis. Geriausia bus, jeigu erzinanti moteriškė į jį nežiūrės. Tada jis galės kuo ramiausiai grįžti į pilį, kur bus bent kiek šilčiau. Tokios nesąmonės kaip ši pamoka pasaulis dar nebuvo regėjęs. Ir profesorei būtinai reikėjo tą sužinoti.
- Nesąmonė! - tesušuko Eion. Juk akivaizdu, apie ką jis šneka, ar ne?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Gruodė stovėjo lauke kiek uždususi, nes kai perskaitė raštelį ant durų skubiai lėkė į kambarį pasiimti šiltus drabužius.
Kerai pasirodė sudėtingi. Ji abejojo, kad greitai su jais susidoros. Na sniegą gal ir paveiktų. Bet jei kada pabandytų kažką statyti iš tvirtesnės medžiagos kažin ar suveiktų.
Šį darbą norėjo atlikti su kuo nors kartu. Atrodė, kad bus visai smagu statyti iš sniego. Geriausiai tam būtų tikusios draugės iš Varno Nago. Bet jų nepastebėjo. Žvilgsnis užkliuvo už to pikčiurnos Klastuolio drebančio nuo šalčio. Kojos nešte nunešė prie jo. Bet paskui ji taip nieko nepasakiusi grįžo kur stovėjusi. Ne, man nereikia daugiau pašaipų. Geriau jo vengti. Bet jam buvo taip šalta. Todėl vėl grįžo atgal. Ir vėl nusisukusi paėjėjo toliau. Galiausiai dar kiek patrypčiojusi vietoje priėjo trečią kartą. Ir kol nepabėgo nuo jo prabilo.
- Susirgsi. Ar tu žinai tokius šaukiamuosius kerus? Gali pabandyti prišaukti savo mantiją. Jei nespėjai jos paimti. Kerai yra Accio. Jei nenori bandyti, galiu prišaukti aš. - Tiesa, tie kerai kėlė vargo. Bet gal pavyktų. O jei ne? Tada jis juoktųsi iš manęs. Ir dabar juoksis. Sugalvos dėl ko. Ir kam aš išvis prie jo priėjau? Graužėsi ji.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 54
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
  Vega į kerėjimo pamoką atėjo kartu su Viviana - nauja drauge su kuria susipažino požemiuose. Nenorėjo į kerėjimą eiti viena. Taip, puikiai žinojo, kad tai gali pakenkti pamokos darbui, bet dabar Vegai į tai buvo nusispjaut. Paskutiniu metu ji mažiau dėmesio kreipdavo į pamokas. Taip, eidavo į jas visas, nes tai visgi buvo privaloma, bet kai kuriose skrajodavo padebesiais, o paskui užduotis nebūdavo padaryta idealiai, bet jai į tai būdavo nusispjaut.
- Ką norėtum pastatyti? Aš gal pabandysiu kokį nedidelį gyvūnėlį. Žinau, kad gali būti sunku, bet pasistengsiu, - nusišypsojo šviesiaplaukė. Taip, buvo tikra, kad tai bus sunki užduotis ir teks bandyti begalę kartų, tačiau labai norėjo pabandyti pastatyti kokį gyvūnėlį.
- Nixidificium katė, - tarė bei mostelėjo lazdele, tačiau visiškai nieko nenutiko. Žinoma, mergaitė tikra neketino pasiduoti. Ketino bandyti tol kol pavyks.
- Nixidificium katė. Nixidificium katė. Nixidificium katė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Kerėjimo pamokos visada žavėjo Vivianą, dėl viso grožio kuris slypėjo paprastume. Iš vaikystės atėję prisiminimai buvo tamsiaplaukės motinos vaizdas, kai ji naudodavosi paprasčiausiais burtais, kai dirbdavo savo butikoje. O ir oras bei atmosferą atrodė beveik nuostabūs Vivianos atžvilgiu - žiema visada mergaitei patiko. O klausydamasi profesorės pasakojimo apie šiuos burtus, varniukė taip susidomėjo, jog iš savo mantijos kišenės išsitraukė popieriaus bei pieštuką, pasižymėdama kas atrodė įdomiausia. Niekada negali žinoti, kada šių žinių gali prireikti.
Išklausiusi užduoties paaiškinimo, Viviana automatiškai atsisuko į naująją savo draugę - Vegą - su šypsena šiek tiek pagalvoju, prieš griebiantis savosios lazdelės.
- Manau.. Norėčiau pabandyti pastatyti.. Pabandysiu pelėdos skulptūrėlę, - pirmakursė linksmai nusišypsojo draugės pusėn.
Pirmakursė varniukė pažvelgė į sniegą priešais save, giliai įkvėpusi ir užsimerkusi akis, lengvai mostelėjo burtų lazdele.
Pramerkusi vieną akį, ir pamačiusi ten tą patį baltą sniegą, Viviana tylia atsiduso, iš karto bandydama iš naujo.
-- Nixidificium pelėda. Nixidificium pelėda!
vivi

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 54
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
  Laimei, vienas iš tų kelių kartų buvo sėkmingas ir prieš Vegą jau stovėjo sniego katė. Ją tai nudžiugino, nes ji tikrai nesitikėjo, kad jai pavyks kerai taip greitai. Na, palyginus su ankstesnėmis pamokomis čia buvo labai greitai.
- Taip, man pavyko! - apsidžiaugė ir garsiai. Ne, nenorėjo visko laikyti savyje. Norėjo ta emocija pasidalinti ir su Viviana.
  Vega nusprendė pabandyti pastatyti dar ką nors, tačiau neįsivaizdavo ką.
- Na, kad man jau pavyko, Viviana, ką dar galėčiau pabandyti pastatyti? - paklausė varniukė, o tada pajuto norą sugriauti savo katę. Ji tą ir padarė, tačiau tik po to susivokė ką padarė. Atrodė, kad tai tikrai ne ji. Atrodė, kad kažkas jos viduje jai liepė tą padaryti, tačiau tikrai kažkas svetimas. Ne! Kodėl aš tą padariau?! Kodėl neatsilaikiau?! Pagalvojo trečiakursė. ji jau buvo bepradedanti tikėti, kad joje iš tiesų apsigyveno demonas. Taip, ji nenorėjo tuo tikėti, tačiau neturėjo kito paaiškinimo. Jau ne pirmą kartą ji darydavo ir galvodavo tai ko nenori. Atrodydavo, kad mintys ir veiksmai būdavo ne jos. Žinoma, Vivianai to nesiruošė sakyti. Taip, ji buvo jos draugė, tačiau dar ne ta, kuriai galėtų viską patikėti.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Po keliasdešimto karto, prieš Vivianą vis dar gulėjo sniegas, kaip gulėjęs. Mergaitė jautėsi gana nesmagiai dėl tokių rezultatų, tačiau išgirdus laimės kupiną Vegos balsą, varniukė atsisuko į draugę ir pamatė nuostabaus grožio sniego katę.
- Oho, Vega! Ta katė atrodo nuostabiai! Vau, tau pavyko taip puikiai, - tamsiaplaukė su dideliu susižavėjimu žvelgė ne tik į vyresniosios varniukės katę, bet ir į pačią vyresnę merginą.
Išgirdus vyresnės merginos klausimą, Viviana susimąstė sekundėliai, prieš atsakydama:
- Kadangi pastatei katę, o jeigu pastatytum ir šunį šalia jos?
Tačiau pamačius kaip Vega sugriovė savo kūrinį, mergaitė praradusi amą pažvelgė į ją, bandydama susigaudyti kas ką tik įvyko. Tačiau niekaip nesuprato. Vietoj to, ji nusuko akis ir lengvai gūžtelėjo pečiais. Nenorėjo, jog Vega pagalvotų, jog Viviana smerkia ar išsigando tokio poelgio. Ne, ji nuoširdžiai pamanė, jog galbūt Vega nusprendė, jog nori katės kitokioje pozoje.
- Na, įkvėpta tavo pasisekimo, pabandysiu dar kartą, galbūt dabar pavyks... Nixidificium pelėda!
Ir štai, pagaliau, prieš ją stovėjo pelėdos pavidalą įgavusi sniego skulptūra. Viviana linksmai suplovo rankomis, pasisekimo jausmui užpildant širdį.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Šitoje mokykloje LABAI PER DAUG prielipų. Kodėl visi turi persekioti vaiką, kuris tik ir demonstruoja neapykantą visiems aplinkiniams? Nelemta ateities būrimo profesorė, gerokai vyresnė klastuolė, berods vardu Athena... O dabar dar ir šia randuotė! Negi ji iki šiol nesusivokė, kad Eion nenori su ja bendrauti? Ir dar vaikšto pirmyn atgal kaip kokia višta.
- Dink, - burbtelėjo, kai ji prisiartino trečią kartą. Pradėjo kažką pliurpti, bet klastuolis neketino klausytis. Pernelyg nusibodo jam šita varnėčka. - Tau sakiau, - piktai pridūrė.
Ji paminėjo kažkokį burtažodį. Jį berniukas buvo girdėjęs - kambariokai labai jau dažnai bandydavo taip ką nors atsigabenti. Deja, girdėjo ir tai, kad jis yra vyresnio kurso programoje. Ar ji nori pasityčioti?! Nepaisant to, kad pats pažintį pradėjo būtent taip, neketino leisti jai jo žeminti.
- Aš tik pirmame kurse! - pasipiktinęs pareiškė jis. - Prieš pusę metų nežinojau, kad toks daiktas kaip burtų lazdelė yra realus! O tu nori, kad naudočiau kerus, skirtus gerokai vyresniam kursui?
Geriau jau bandyti šituos kerus, kuriuos uždavė kvaiša profesorė Henderson mintyse pridūrė klastuolis ir išsitraukė lazdelę.
- Nixidificium Gruodė, - nieko geresnio nesugalvojęs burbtelėjo, tačiau nepasisekė. O argi galėjo būti kitaip?..
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 54
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
  Išgirdusi draugės patarimą Vega nusprendė juo pasinaudoti. Taip, pastatyti šuns prie katės nepavyks, tačiau šiaip jį pastatyti ji norėjo pamėginti. Tačiau pirmiausia nusprendė nusiraminti, nes vis dar buvo sutrikusi po to katės nugriovimo. Ji puikiai žinojo, kad tai buvo ne ji. Buvo tikra, kad kažkas tą padarė už ją. Kažkas, slypintis jos viduje. Tik kažin ar kiti tuo patikės...
  Bet Vega nusprendė vyti tas mintis šalin ir pabandyti pastatyti tą šunį. Katę ji įsivaizdavo bet kokią, tačiau šuns portretas iškart atsirado jos galvoje. Ir ne bet kokio. Ji, žinoma, įsivaizdavo savo šunį Kuolą.
- Nixidificium šuo Kuolas, - pasakė ji, tačiau nepasisekė. Bet varniukė nenusiminė. Po sėkmės su kate ji tikėjo, kad sugeba tą padaryti.
- Nixidificium šuo Kuolas, - pabandė dar kartą. Šįkart pavyo ir priešais ją stovėjo nauja Kuolo versija. Tik iš sniego.
- Kerėdama įsivaizdavau savo šunį Kuolą. Šis tikrai labai panašus į jį, - pasakė, nusišypsojo, o paskui ir nusijuokė varniukė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
- Dingsiu. Būtinai. Bet paskui. - Staiga ėmė ir įgavo drąsos. Kai jis pasakė, kad visai neseniai nieko nebuvo girdėjęs apie magijos pasaulį.
- Nieko aš tau nesakau. Bet gi šalta. Sakiau gi, kad pati galiu tau prikviesti mantiją jei nori. Ar tu negirdi ką sakau? Pabandyti pasiūliau todėl, kad taip puikiai iššaukei ugnį per nuodus ir vaistus. Ko čia dabar siunti? - Ir pati dėl savęs stebėjosi. Bet kas pasakyta, tas pasakyta.
Kai Klastuolis išsitraukė lazdelę atsitraukė kiek į šoną, dėl visa ko. Bet jam pamėginus kerėti nusijuokė ir pasakė.
- Ką čia dabar darai? Maniau, kad nori manęs atsikratyti o tu bandai sukurti mane iš sniego. Geriau pastatykim namą. Ar dar ką kitą. Bet pirmiau tau reikėtų šiltos mantijos. - Ji tiesiog pati save pranoko. Reikėjo geriau dingti, o ne kalbėti. Pamanė. Bet buvo jau per vėlu.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Stebėdama vyresnę draugę buriant, Viviana pilnomis susidomėjimo akimis stebėjo ją. O šiai išbūrus iš sniego šunį, tamsiaplaukė suplojo rankomis.
- Tavo šunelis atrodo puikiai, Vega! Oj, pala, ir man reikia pastatyti antrąjį kūrinį, - susimąsčiusi Viviana ir vėl pažvelgė į savo sukurtą pelėdą, kai pagaliau į galvą šovė mintis - Žinau! Prie pelėdos labai tiks pelės skulptūrėlė.
Ir vėlei atsisukusi į sniegą prie pelėdos, varnanagė ištiesė savo lazdelę į jo pusę ir užsimerkė, pradėjo įsivaizduoti šalia pelėdos stovinčią pelę - kokio ji dydžio, kokioje pozoje stovi. Jausdama, jog jau yra pasiruošusi, Viviana atsikrenkštė, prieš ištardama burtažodį:
- Nixidificium pelė!
Ir štai, iš pirmo bandymo, prie mergaitės anksčiau išburtos pelėdos jau stovėjo pelės skulptūrėlė.
- Man pavyko! Oho, man tikrai pavyko, ir iš pirmo karto! - džiūgavo pirmakursė.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Na ir įkyrumas šitos mažvaikės! Kodėl būtinai reikia priskresti prie jo? Negi ji neturi geresnio užsiėmimo? Pavyzdžiui, mokytis? Geriau su ja iš viso nesišnekėti. Gal bent tada teiksis atstoti ir palikti jį ramybėje?!
Aišku, bandymas pasinaudoti kerais Gruodę prajuokino. Ir vėl jam niekas neleidžia mokytis. O kas gauna areštus? Žinoma, kad jis pats! Tai labai siutino.
- Tu iš sniego būtų geriau nei reali tu! Sniegas bent jau teikiasi patylėti! - rėžė jis. Jeigu profesorė būtų normalesnė, nueitų ir jai pasakytų, kad šita prielipa trukdo mokytis. Deja, profesorė Henderson mėgo skirti areštus už nežinia ką, tad geriau prie jos nė nesiartinti.
- Ar tu tikrai nori dirbti su manimi? - nepatikėjo Eion. Ko šitai gali reikėti? Ji tikrai neatėjo čia iš draugiškumo. Tik jau ne prie jo. - Na, gerai, - galiausiai nusileido. - Bet tu pradėk. Ir...
Ar jis galėjo taip praskysti ir paprašyti mantijos? Tikrai ne, bet buvo tiesiog siaubingai šalta. Daug tyliau - Gruodė norėdama galėjo tikrai neišgirsti - pridūrė:
- Jeigu gali, panaudok tą burtažodį mantijai pakviesti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Brita Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Greičiau mirsiu nei išduosiu.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Britai labai nepatiko kad pamoka vyks prie ežero. Kai atėjusi pamatė mokytojos paruoštas skulptūras jos nuotaika pasitaisė. O kai profesorė paaiškino ką tadien reikės daryti jos nuotaika tapo labai pakili. Jai labai patiko ši pamoka. Pabandysiu pastatyti namą. Nusprendė mergaitė. Ir ji pradėjo.
-Nixidificium sienos! Nixidificium stogas!
 Nixidificium lovos! Nixidificium spintelės!
- Šūkavo Brita. Beveik viskas puikiai pavyko. Tik kai kurie baldai buvo iškrype. Brita tiesiog švytėjo. Žiūrėdama į savo namą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Brita Hedwig »
– Tu įtraukta į sąrašą tų Žiobarų kilmės burtininkų, kurie neprisistatė komisijai.
– O tu neva Landynėje miršti nuo spuogelinės! Hariui, štai kam nereikėtų eiti, nes už jo galvą pažadėta dešimt tūkstančių galeonų!
– Puiku, liksiu čia, – burbtelėjo Haris. – Praneškite, jeigu įveiksite Voldemortą, gerai?

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
- Liaukis nuolatos pykti. - Pati savimi stebėdamasi ištarė berniukui pradėjus reikšti nepasitenkinimą dėl jos kalbų. Į klausimą ar tikrai nori dirbti kartu nežinojo ką atsakyti. Nenorėjo. Ji išvis nenorėjo prie jo būti, nes jo baiminosi. Juk priėjo dėl to, kad matė kaip Klastuolis šąla. Bet gi pati ir pasiūlė statyti namą. Padarė tai linksmumo akimirkos pagauta, jam pamėginus sukurti ją iš sniego.
- Pradėsiu gerai. Bet nieko gero nesitikėk. Nemėgstu kerėti. - Jis kažką pasakė. Bet mergaitė neišgirdo ką. Matyt vėl ką nors apie išvaizdą ar dar ką. Pagalvojo.
- Kas vėl negerai? - Paklausė labiau liūdnai, nei piktai. Tada išsiėmė lazdelę.
- Aš vis tiek prišauksiu tavo mantiją nori to ar ne. Gauti plaučių uždegimą nebūtų gerai ar ne? - Susikaupk. Nagi.
- Accio Eion žieminę mantiją. - Tarė. Nieko nenutiko net kiek luktelėjus. Na o jo vardą nugirdo per kažkurią pamoką.
- Accio Eion žieminę mantiją. - Pabandė dar kartą. Paskui trečią ir net ketvirtą. Ir vis tiek nieko nevyko. Net pradėjo pykti, kad taip nesiseka kerėti. Todėl penktą kartą šūktelėjo garsiai.
- Accio Eion žieminę mantiją! - Dabar jau labiau dėl to, kad norėjo sau įrodyti, kad gali normaliai burti. Po poros minučių ji išvydo atskriejantį drabužį ir jį sučiupo. Apsidžiaugė, kad pavyko todėl kelis kartus stryktelėjo į orą. Kartais taip reikšdavo džiaugsmą.
- Nekenčiu kerėjimo. - Pasakė ir padavė jam mantiją. O kai suprato kaip keistai turėjo atrodyti išraudo.
- Gerai, metas dirbti. - Pasakė kuo labiau kasdieniškesniu tonu.
- Nixidificium namo sienos. - Sniegas ėmė kilti. Pradėjo lipdytis sienos, neaukštos ir kreivokos. Neatrodė tvirtai.
- Pati nei kojos nekelčiau į tokį namą. - Nusišypsojo. Tai aišku tebuvo tik pradžia, bet Gruodė jau įsivaizdavo kaip atrodytų, jei pati pastatytų visą namą.
- Pabandyk pataisyti gerai?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: II Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Vos tik Eion leido iškviesti jo mantiją, Gruodei vėl kažkas neįtiko. Berniukas norėjo piktai atsikirsti, tačiau tuo metu varnanagė pabandė atgabenti prakeiktą rūbą. Jai nesisekė, ir Eion kilstelėjo antakius. Ir tikėjaisi, kad tai padarysiu aš? mintyse paklausė klastuolis, tačiau balsu to nepasakė. Nenorėjo, kad ji vėl pamanytų jį besityčiojant. Geriau jau tylėti ir galbūt netgi pradėti atlikti pamokos užduotį.
Vis dėlto mantija galiausiai atskrido, o panelė gudrutė netgi neleptelėjo jokios kandžios pastabos. Tai turbūt tapo priežastimi, kodėl jos nemestelėjo ir Eion, nors keistas strykčiojimas tarsi pats prašėsi būti pašieptas.
- Ačiū, - prisivertė sumurmėti ir apsivilko drabužį. Pasidarė šilčiau, bet, ko gero, berniukas jau buvo pernelyg sužvarbęs, tad dabar vėl sudrebėjo. Vis dėlto jau nieko apie tai nesakė - nenorėjo būti palaikytas nevykėliu.
Žiūrėjo, kaip Gruodė dirba ir svarstė, kaip sugebėjo įsivelti į pamokos darymą kartu su ja. Gal ji vis dėlto nebuvo tokia ir bjauri? Na ir kas, kad randuota. Juk per nuodus ir vaistus taip pat padėjo.
- Aš... - pradėjo norėdamas atsiprašyti, bet gėdijosi tai padaryti. Geriau apsimesti, kad nieko nebuvo, ir tiesiog atlikti pamokos darbą, ar ne?
- Nixidificium sienos, - pratarė jis nukreipęs lazdelę į Gruodės statinį. Teko dar du kartus pakartoti burtažodį. Namas neatrodė sutvirtėjęs, ir tai sugadino gerėti norėjusią berniuko nuotaiką.
- Aš nemoku, - suburbėjo jis ir nuėjo šalin.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.