[Agnesė Talmer]

[Ingredientai]

  Vėsokas, tačiau saulėtas rugsėjo pirmadienis taip ir kvietė pasivaikščioti lauke. Deja, iš šaltų požemių mokiniai šiandien persikels ne į lauką, o į šiltą oranžeriją kitame Jungtinės Karalystės kampe. Agnesė nebuvo tikra ar mokiniams patiks iškeisti mokyklos suolą į šiltnamį, nes čia juk ne herbologijos pamoka, tačiau augalų svarbos nuodų ir vaistų mene pamiršti nederėtų. Na ir dar mokiniai padarys gerą darbą ne tik mokyklos, bet ir savo labui - papildys eliksyrų klasės sandėliuką trūkstamais ingredientais ir išmoks atpažinti kai kuriuos augalus, apie kuriuos galbūt herbologijos pamokose jiems net nėra užsimenama.
  Pagyvenusi moteris nužvelgė klasę, ji kaip visada buvo prisipildžiusi mokinių, tiek trokštančių žinių, tiek norinčių greičiau grįžti į savo kambarius. Priešais kiekvieną, kaip ir visada stovėjo po puodelį arbatos, o vidury stalo stovėjo dubenėlis sausainių abiems prie suolo sėdintiems mokiniams. Šį kartą Talmer mokiniams buvo pagaminusi jazminų arbatos. Peržvelgdama klasę profesorė pastebėjo, kad kai kurie jau buvo išgėrę arbatą ir sušlamštę sausainius.
  - Labas rytas, mokiniai. Šiandien kaip įprastai tęsime temą apie ingredientus. Gal kažkam patiks, gal kažkam nepatiks, tačiau didžioji dalis šios pamokos vyks už mokyklos ribų. Ant mano stalo matote padėtą žiobarišką kuprinę, ši kuprinė patarnaus mums kaip nešyklė, - padarė pauzę, leisdama smalsiems mokiniams pažvelgti į tą kuprinę ir suvokti pasakytą informaciją, - visi kartu persikelsime į herbologijos oranžeriją. Praėjusią pamoką kiekvienas iš jūsų gavote mažą knygutę, kuri vadinasi augalų enciklopedija. Pagal ją jums reikės atpažinti augalus ir juos surinkti į krepšelius, kuriuos tuojaus visiems išdalinsiu. Kiekvienas gausite skirtingą augalą, todėl kviečiu prieiti prie mano stalo ir iš šio mažo katiliuko ištraukti pergamento lapelį su augalo pavadinimu. Kaip ir visada, norėdami galite dirbti kartu, manau su draugais šią užduotį atlikti būtų net lengviau, - žilaplaukė išdėstė užduotį, tada burtų pagalba kiekvienam padalino po krepšelį ir palaukė kol visi mokiniai paims pergamento lapelius su augalų pavadinimais.
  Visiems mokiniams pasiruošus, Agnesė paaiškino kaip naudotis nešykle ir netrukus visi persikėlė į herbologijos oranžeriją. - Rinkdami augalus būkite atsargūs ir atidūs, kadangi čia auga ir pavojingesni augalai, tokie kaip mandragoros. Netyčia užkliudžius galite jas išrauti, o netekčių savo pamokoje patirti tikrai nenoriu.

[Prieš rašydami pamokoje atidžiai pasiskaitykite informacinį pranešimą, kad nekiltų nesusipratimų.

Visi mokiniai palietę nešyklę persikelia į tą pačią vietą kartu su profesore. Tos vietos aprašas yra čia. Užduotis yra aprašyta RPG dalyje, tačiau trumpai pakartoju čia: Agnesė dar klasėje jums išdalino krepšelius; jūs priėjote su tais krepšeliais prie stalo, iš mažo katilo ištraukėte po susuktą pergamento lapelį ant kurio užrašytas augalas. Augalo pavadinimą įrašysiu komentare po jūsų pirmu pranešimu; likę prie stalo sulaukiate kol visi atliks pirmus žingsnius ir tada draugiškai visi persikelia į oranžeriją nešyklės pagalba. Visa pamoka oranžerijoje nevyks, kadangi grįžus mokiniai dar turės atsakyti į teorinį klausimą.

Pati pamoka vyks iki kovo 13 dienos, praktikos dalį galite atlikti iki kovo 10 dienos vakaro. Kovo 10 arba 11 dienomis bus paskelbtas teorijos klausimas.

P.S. Jeigu pamiršau paminėti kažkokią svarbią informaciją, ją pranešiu informacijos temoje.]

[Autumn Harper]

Buvo apsiniaukusi rugsėjo diena. Debesy buvo pilki kaip pelės ir šiek tiek lynojo. Autumn žingsniavo link eliksyrų ir nuodų kabineto. Nepasakyčiau, kad jai patiko ši pamoka. Ji nebuvo pati geriausia, bet Autumn ji labai sekėsi. Viena iš priežasčių - jai nelabai patiko šio dalyko mokytoja. Negaliu pasakyti kodėl. Tiesiog man ji nepatinka. Aišku Autumn vistiek su visais mokytojais elgėsi pagarbiai, nes kitaip negalėjo. Be to nenorėjo, kad pas tėvus ateitų geltonų klevo lapų spalvos raštelis apie jųjų dukros elgesį. Ji žinojo, kad jiems ir taip užtenka darbo. Jai atėjus į kabinetą, mokytoja visiems išdalino krepšiukus. Na, smagu, kad keliausim už mokyklos ribų. Tada Autumn turėjo prieiti prie stalo su juodu kaip smala katilu, kuriame buvo pridėta  lapelių. Bet tada lyg iš niekur išniro Šermanas Haringtonas ir pakišo jai koją. Autumn skaudžiai krito.
- Hahaha, pasižėkit į jos veidą atrodo kaip kokia surikata! - rėkė Šermanas.
Jos koja pradėjo kraujuoti. Autumn jautė kaip jos baltom it gulbės kojinėm bėga jos tirštas, rožių spalvos kraujas. Pati koja dilgsėjo ir perštėjo. Kur mokytojai kai jų labiausiai reikia?Daugelis  juokės iš jos, net Morlis Džedas, kurį laikė visai maloniu. Autumn jautė kaip kaista jos žemugių spalvos žandai. Ir tada ji pradėjo verkti. Permatomos ašaros riedėjos skruostais. Harper net pati nežinojo kodėl verkia. Ne, ne dėl skausmo, ji tvėrus skausmą jau daugybę kartų. Aš verkiu, nes niekas manęs nepaguodžia. Aš niekam nerūpiu. Na, išskyrus augintinius. Taip, Miley tikrai padėtų, palaižytų mane su savo ryškiai per rožiniu liežuviu ir aš nusiraminčiau. Bet ne, Miley namuose, o aš čia. Vienut vienutėlė. Tada prie Šermano pašaipų dar prisidėjo daugumos kikenimas. Visi juokėsi. Net Grifų gūžtos pirmūnė Harlė Keigh. Bet Autumn sukaupusi visas jėgas ir likusią savigarbą (kurios liko turbūt arbatinis, pilkas lyg pelė šaukštelis.) atsistojo. Ji nusišluostė purvinus kaip suodžiai kelius ir bandė nekreipti dėmesio į kitų mokinių juoką. Autumn narsiai atsitojo ir Harlei Keigh rėkiant “geras nukritimas Harper” nutipeno prie to katilo ir įkišusi savo trapią baltą ranką išsitraukė  lapelį.

[Augalas: Plėnunė (angliškai Asphodel)]
[Pamoka vyksta rugsėjo, o ne kovo mėnesį kaip ir minėjau pelėdyne. Eliksyrai rašosi su i raide. Ant stalo stovi ne permatomas stiklainis, o maža katilo, kurį mokiniai naudoja eliksyrų gamybai kopija. Suprantu, kad norisi kuo detaliau aprašyti ką mato veikėjas, tačiau nemalonu kai už kažką kitą nusprendi kokios spalvos bus krepšeliai, pergamentas ar pakeiti katilą stiklainiu. Negali už kitus mokinius ar mane nuspręsti kokia yra jų ar mano reakcija į tave, gali dauguma juoktis, tačiau kokia Leticija Mendel gali sėdėti ir verkti. Prieš nusprendžiant kokia yra kito žmogaus reakcija (pavyzdžiui mano) į tave, sulauk tos reakcijos arba asmenine žinute paklausk kaip veikėjas reaguotų į sužeistą Autum. Varno Nagas šiuo metu prefekto neturi išvis, todėl irgi nėra gražu už kitus nuspręsti, kad yra npc prefektė vardu Harlė Keigh. Jeigu kila neaiškumų, visada gali parašyti man žinutę ir turėdama galimybę į ją atsakysiu.]

[Lumita Pandora OConnor]

  Vis dar buvo neįprasta nebematyt Brendano patėvio per kiekvieną nuodų ir vaistų pamoką. Tačiau dabar dėstanti profesorė Talmer buvo miela. Arbatos ir sausainių mergaitė niekada neliesdavo, tačiau vien faktas, kad niekas dar neapsinuodijo nurodė, kad profesorei patinka jos darbas.
  Išklausiusi užduotį, jau ruošėsi stotis ir imti tą lapelį, kai nosį paglostė kraujo kvapas. Klasės priekyje atrodo kažkas užsigavo. Suraukusi nosį O'Connor liko sėdėti savo vietoje. Į tokius dalykus ji kištis nenorėjo, ypač kai girdėjo kai kuriuos besijuokiant iš sužeisto mokinio. Pati nesiruošė niekaip į tą reaguoti, nors ir matė ten esant kitą varniukę. Varno Nage tikrai yra keistų mokinių, kurie tik ir traukia patyčias kaip kokie magnetai.

[Autumn Harper]

Ant lapelio gražiu suktu, raštu buvo užrašyta:
- Plėnunė (angliškai Asphodel)
Ji gražiai palaukė kol visi kiti ima lapelius, o pati tuo metu stengėsi prisiminti kaip atrodo ta plėnunė. Man rodos šios gėlės neprisimenu. Bet palaa… A! Autumn aiškiai mintyse išvydo gėlę. Ji buvo su baltais it ramunės žiedais, ir tamsiai žaliu alyvuoginiu kotu. Kai visi jau buvo pasirengę, Autumn su kitais bendrakursiais palietė paprastą, atrodo niekuo neišsiskiriančią kuprinę. Staiga jai pasirodė, kad kažkas prie jos bambos prikabino kabliuką ir pradėjo traukti. Buvo labai nemalonu, viskas aplinkui sukosi ir dar Autumn supykino…
Jie visi nusileido herbologijos oranžerijoje. Autumn iškarto pasitiko nuostabus kvapas, kuris priminė jai, šampūną su kuriuo mama prausia Willow. Na, aišku dar ir vasaros naktį. Kai jau galėjo pradėti darbą, Autumn visur pradejo žvalgytis baltų žiedų. Matė dar ir oranžinių it moliūgas gėlių, mažų smėlinių gėlyčių ir didelių išpampusių raudonų kaip braškių džemas žiedų. Vieną kartą, Harper pasirodė, kad mato savo gėlę, bet ten buvo tik tais kažkokia nuvytusi gėlė su vaniliniais žiedais. Ir kai jau Autumn norėjo pasiduoti ji pamatė savo gėlę. Nežinia kodėl, bet ji pradėjo bėgti, tarsi kažkas ją pavogtų. Koją vis dar labai skaudėjo. O kai bėgo tai išviso norėjo, kad tas skausmas dingtų. Ir tada ji priėjo arčiau ir savo išblyškusiais pirštais nuskynė  Plėnunę. Pagaliau, aš ją radau! Greitai ji surado, dar dvi Plėnunes, bet vieną kartą vos nenuskynė ciano spalvos gėles su paparčio spalvos kotu ir dideliais karpytais lapais. Šalimais matė Šermaną su Kaspianu ir Mortinu besikankinančius prie kažkokios gėlės. Autumn ją greit susirado enciklopedijoje ir iš karto pastebėjo purpurinį žiedą ir storą, turkio spalvos kotą. Kai daugelis surado sabo augalą, jie vėl palietė tą keistą kuprinę ir vėl - bum! Ir atsidūrė tamsiuose požemiuose - eliksyrų ir nuodų kabinete.

[Lina Catamans]

Gana saulėtą pirmadienį taip pat gana saulėtos nuotaikos Lina atėjo į Nuodus ir Vaistus. Jai patiko nauja profesorė. Ji, žinoma, negalėjo tvirtai teigti, kad nemėgo profesoriaus O'Connor. Tačiau jis tikrai nebuvo geriausias profesoriaus darbui. O ši profesorė jai patiko. Prie to taip pat prisidėjo ir jos patiekiama arbata su saisainiais. Šį kartą ji buvo viena todėl turėjo visą dubenį sau. Profesorei aiškinant užduotį ji pasičiupo paskutinį sausainį ir ėmė įdėmiai klausytis. Skambėjo gana įdomiai. Herbologija nebuvo Linos mėgstamiausias dalykas tačiau rinkti augalus, kuriuos gali tekti vėliau naudoti skambėjo naudingai. Na tikrai naudingiau negu bijoti, kad gali užsmaugti velnio raizgai. Profesorei baigus kalbėti ji išsitraukė paminėtą knygelę, pasičiupo profesorės išdalintą krepšelį ir nuėjo išsitraukti lapelio su pavadinimo. Nuoširdžiai buvo smalsu ko jai teks ieškoti. Visiems mokiniams susiruošus Lina kartu su jais ir profesore Talmer nusikėlė į orandžeriją.

[Augalas: Rasakila (angliškai Lady's Mantle)]

[Ikelas Garver]

  Ikelas, jau ketvirtakursis klastuolis, atžygiavo į nuodų ir vaistų pamoką. Vasara labai nuostabi nebuvo. Jis stipriai susilaužė koją, dėl ko vis dar vaikščiojo netvirtai. Daugiau nei mėnesį praleido gipse, dabar, laimei, jis jau buvo nuimtas, tačiau eiti vis dar nebuvo patogu, ką jau kalbėti apie skraidymą, tad jo tikslas išmokti skraidyti turėjo dar ilgai išlaukti. Nors skraidant vaikščioti ir nereikėjo, nepatogiai pasidėjus koją perverdavo stiprus skausmas, kas tikrai nedžiugino. Tad ir kieme Ikelas praleisdavo mažiau laiko, dažniausiai net anksčiau ateidavo į klasę ir tiesiog sėdėdavo. Bet ne šįkart, šįkart jis vos spėjo su skambučiu.
  Tas laikas, kai turėjo gulėti, labai jam pakenkė emociškai. Dabar Ikelas labai bijodavo gulėti lovoje nemiegant, dėl to eidavo miegoti labai vėlai, tada, kai jau galėdavo stovėdamas užmigti. Labai lėtai nutipendavo iki lovos ir iškart išmigdavo, kai atsikeldavo, iškart lipdavo iš lovos, kad tik ilgiau nereikėtų joje gulėti. Dėl to dažnai, kaip ir šiandien, neišsimiegodavo.
  Pamoka privertė nusišypsoti. Nors ir reikės pakankamai daug vaikščioti, nuo ko jam vis dar kiek skaudėdavo, Ikelui labai patiko augalai, todėl nuodų ir vaistų pamoka, kuri buvo susieta su šiais nuostabiais objektais, buvo tiesiog stebuklas! Ikelas laimingas nužirgliojo prie stalo ir išsitraukė lapelį bei pagriebė krepšį.

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Jau buvo septintakursis, o tai reiškė, kad egzaminai ant nosies. Tačiau, kaip bebūtų keista, šiais metais jam pasidarė nelabai ir teįdomu mokytis. Išmokdavo pamokos temą ir viskas, daugiau nesigilindavo. Dažniausiai net papildomai nesimokydavo, kiek pamokoje sužinodavo, tiek ir užtekdavo.
  Per nuodus ir vaistus iki šiol mokėsi apie eliksyrų ingredientus, kas nebuvo taip sunku. Reikėjo kažkiek į juos įsigilinti, su tuo ginčytis nebuvo galima, tačiau nereikėdavo ilgai vargti gaminant sunkius eliksyrus, tad bent jau kol kas šios pamokos tikrai nenuvylė.
  Šiandien užduotis irgi pasirodė smagi, kažkur keltis grifui labai patikdavo. Tad jis pasiėmė lapelį, krepšelį ir, palaukęs kol tą padarys visi, prisistatė prie kuprinės ir nusikėlė į oranžeriją.

[Ikelas Garver]

  Tik grįžęs išlankstė lapelį ir perskaitė kas jame parašyta. Kurpelė. Hm, negirdėta! Šmėkštelėjo mintis galvoje, kas tik dar labiau sužadino norą kuo greičiau nusikelti į oranžeriją ir kuo daugiau apie ją sužinoti, žinoma, ir surinkti jos.
  Ikelas kartu su kitais mokiniais nuėjo link kuprinės, prilietė ją ir, kaip nekeista, po gana trumpos kelionės atsidūrė oranžerijoje.
  Tik atsidūręs ten jis suprato, kad tai ne šiaip paprasta oranžerija. Ji buvo apleista! Kiek pagriuvus, didžiulis stiklinis kupolas nebuvo itin švarus, tačiau čia buvo labai labai daug įdomių, niekada nematytų augalų, kas nustebino ir, kas be ko, sudomino Ikelą.
  Jis išsitraukė savo mini enciklopedijėlę, norėdamas sužinoti, kaip ta kurpelė atrodo. Taip pat ir persiskaityti šiek tiek informacijos apie ją. Tai buvo vėdryninių šeimos augalų rūšis, kai kurios iš šių auga ant uolų. Hm, čia uolų nėra! Mintyse nusijuokė. Šie augalai daugiamečiai, su suskaldytais lapais, taurėlapiai spalvoti. Tai sudomino, jis pasirodė labai gražus!
  Tačiau tada Ikelas perskaitė, kad ši nuodinga. Noras jos ieškoti greitai dingo ir Ikelas tiesiog stovėjo, nebežinodamas ką ir daryti. Atlikti praktiką tikrai reikėjo, tai buvo faktas, tačiau jei Ikelas kažko labai išsigąsdavo, ši mintis labai stipriai įsitvirtindavo galvoje, kaip kad šį kartą, dėl ko priversti jo kojas judėti buvo neapsakomai sunku.

[Walgunas Levinsas]

  Tik jau nusikėlęs į šią kiek apleistą, tačiau vis dar augalais aptekusią oranžeriją, Walgunas pagaliau pažiūrėjo, kas per augalas buvo jo ištrauktame lapelyje. Raudonėlis. Šis pavadinimas vaikinui nieko nesakė, tad tamsiaplaukis išsitraukė enciklopediją, kurią buvo gavęs ir pradėjo šią vartyti. Sustojęs prie raidės R ir dar kelis puslapius pervertęs, jis pamatė didelėmis raidėmis užrašytą šį pavadinimą ir žolinį augalą rudu stiebu, iš kurio išėjo plonesni, o ant šių galų daug mažų rožinių žiedelių. Raudonėlis. Kelintą kartą sau mintyse pakartojo šį žodį ir patraukė oranžerijos takais, ieškodamas kažko nors kiek panašaus.
  Ilgai ieškoti netruko. Štai, jau iš už medžio lendantys kažkokie rausvi žiedukai. Šie buvo gal už trisdešimties metrų nuo Walguno, tad jis šių gerai įžiūrėti negalėjo, tačiau viltis, kad čia buvo jam reikiami augalai, buvo stipresnė nei akys, tad septintakursis dideliais žingsniais pasileido jų link.

[Ikelas Garver]

  Vaikinas dar kurį laiką taip ir stovėjo, kol pagaliau nusprendė: jis eis jų ieškoti, tačiau tai darys atsargiausiai kaip tik įmanoma. Nebuvo tikras, kuria forma galima “paragauti” tų nuodų, ar reikia suvalgyti, ar užtenka tik priliesti kokias sultis, tad jam reikėjo jas rinkti labai labai atsargiai. Bet berniukas nusprendė, kad taip sugebės, jis juk beveik herojus, ar ne?!
  Kiek pasidairyti teko, su tuo reikėjo sutikti, mat oranžerija, nors ir tikrai matėsi, kad yra prižiūrima, bent šiek tiek, joje vis tiek tvyrojo netvarka, augalai uždengė vienas kitą, dėl ko pastebėti tokį ne itin didelį augalą buvo pakankamai sunku.
  Tačiau Ikelas visgi stengėsi ir po kelių minučių pamatė pirmąją kurpelę. Ji turėjo tamsiai juodus tauralapius, atrodė labai gražiai, su tuo ginčytis nebuvo galima. Berniukas ją nuskynė, įsimetė į savo krepšelį ir patraukė toliau.
  Taip po kiek laiko (jo Ikelas neskaičiuodavo), jo krepšelis prisipildė. Daugiausiai buvo violetiniės spalvos tauralapių kurpelių, tačiau pasitaikė ir kelios kitokios, dėl ko krepšelio turinys  buvo įdomesnis ir neginčijamai gražesnis.
  Berniukas, atėjus laikui, kartu su kitais sugrįžo į klasę.

[Walgunas Levinsas]

  Ne, jis apsikvailino! Čia nebuvo tie jo išsvajoti raudonėliai, šių augalų Walgunas matęs nebuvo. Na, raudonėlių iki šiol jis irgi nebuvo matęs, visgi herbologija nebuvo jo stiprioji sritis. Iki šiol tai buvo nuodai ir vaistai, tačiau kas dabar jam gerai sekasi, vaikinas nebebuvo tikras. Tačiau šio augalo jis net praversdamas puslapius enciklopedijoje nematė, jis buvo visiškai nepažįstamas. Ką gi, nepasisekė, reikėjo traukti toliau.
  Neilgai trukus jis vėl pamatė rožinius žiedukus. Šįkart jų buvo daugiau ir jie buvo mažesni. Jau eidamas jų link jis vėl išsitraukė enciklopediją ir žiūrėjo į nuotrauką, bandydamas surasti panašumų ir skirtumų. Ir taip, jie buvo labai labai panašūs! Tai reiškė, kad čia buvo jam reikiamas augalas!
  Jis prisiskynė tų raudonėlių, gal šešis, gal septynis. Krepšelis jau buvo beveik pilnas, visgi, nors augalai ir nebuvo patys didžiausi, dauguma siekė penkiasdešimties centimetrų aukštį, kas tikrai nebuvo mažai.
  Laimingas Walgunas sulaukė išvykos pabaigos ir kartu su visais persikėlė į klasę.

[Agnesė Talmer]

  Vaikai kartais būna žiaurūs, Agnesė tuo įsitikino matydama kaip Šermanas elgiasi su kai kuriais mokiniais, ji jau norėjo padėti mergaitei, tačiau pasirodė, kad ji nenori sulaukti pagalbos. Profesorė persikėlė su visais į oranžeriją ir stebėjo kaip visi atlieka paskirtus darbus. Laukė panelės Harper prieinant ir paprašant pagalbos, tačiau nesulaukusi nusprendė, kad gal paauglei gėda ir ji paprašys pagalbos pas madam Pomfri arba pas bendramečius.
  Su visais grįžusi į klasę, Agnesė surinko krepšelius, kuriuose mokiniai tvarkingai sudėjo plėnunes, rasakilas, kurpeles, raudonėlį ir kitus augalus. Pasidėjusi visus krepšelius po stalu, ant lentos užrašė teorijos klausimą, bei jį įgarsino.
  - Taigi, kiekvienas surinkote augalus. Dabar norėčiau iš kiekvieno išgirsti kokiuose eliksyruose šie augalai yra naudojami, - tarė apžvelgdama klasę.

[Į teorijos klausimą galite atsakyti iki kovo 24 dienos vakaro. Atsakydami į klausimą remkitės wiki paminėta informacija, jeigu ten nepaminėti jokie eliksyrai, tokius galite sugalvoti patys.]

[Lina Catamans]

Kartu su visais nusikėlusi į orandžeriją Lina išlankstė profesorės lapelį ir perskaitė pavadinimą. Rasakila. Hmmm. Ar tai turėtų man kažką sakyti, ar visgi ne? Pamanė mergaitė. Ji niekada neskirdavo perdaug dėmesio herbologijai. Tačiau kiek pagalvojusi ji tiesiog gūžtelėjo pečiais ir nusprendusi be reikalo nesukti sau galvos atsivertė knygą. Kiek pasklaidžiusi ji rado, kas yra rasakila. Paaiškėjo, kad tai  nedidėlis žalias augalas su vėduoklės formos lapeliais. O tie lapeliai turėjo būti dar padengti mažais plaukeliais. Na. Gal nebus labai sunku rasti. O ir rinkti turėtų būti malonu. Nei spyglių, nei nuodų, nei dar kažko. Gera diena visai pasitaikė. Pamanė Lina eidama pro lysves ir ieškodama savo augalo. Kiek pasivaikčiojusi ji surada rasakilą ir atsiklaupusi ėmė skinti, stengdamasi perdaug nepažeisti augalo. Po kurio laiko ji pririnko tiek tiek reikėjo ir kartu su kitais grįžo į klasę.

[Autumn Harper]

Autumn išgirdusi mokytojos užduotį, pasijuto tarsi akmuo nuo krūtinės nuėjo. Jau galvojau reikės ką nors su Plėnune išvirti. Bet nereikia. Nors pala mes kalbame apie ingridientus! Vienuolikmetė pasijuto esanti gana užmarši.
Autumn daug nežinojo apie Plėnunes, bet buvo perskaičiusi visą profesorės duotą enciklopediją. Tad ji šiek tiek pamąsčiusi, pakėlė ranką aukštyn ir išlemeno atsakymą.
- Plėnunė (angliškai Asphodel) yra naudojama ir magiškai, ir kasdieniškai. Plėnunės šaknies milteliai yra naudojami kuriant įvairius eliksyrus, tokius kaip Gyvosios mirties eliksyras, Mėlynasis eliksyras ir Karvių paverčiamasis eliksyras.
Autumn džiaugėsi, kad iš viso kažką pasakė ir nesuklydo kalbėdama, nepradėjo mikčioti.

[Ikelas Garver]

  Grįžus į klasę dar ir laukė vienas teorijos klausimas. Tai kiek išgąsdino, mat apie kurpelę Ikelas žinojo labai nedaug. Tiek, kiek toje enciklopedijoje spėjo perskaityti. O tai tikrai nepavertė Ikelo šio augalo specialistu.
  Bet klausimas buvo geras. Ši informacija enciklopedijoje paminėta buvo, tad vaikinas pakėlė ranką ir, gavęs teisę kalbėti, išbėrė savo atsakymą:
- Kurpelė yra naudojama vilkolakio įkandimus gydančioji eliksyroje gamyboje.
  Kiek žinojo, tiek ir tepasakė, visa kita - tikrai ne jo reikalas. Ikelas lengvai atsiduso ir sužiuro į profesorę, laukė, kada gi ji pasakys, kad jis šaunuolis, kad yra labai protingas. Ikelui patiko, kai jis buvo giriamas, tačiau ne namuose tai nutikdavo ypač retai, beveik niekada. O juk jis buvo toks geras, toks protingas, toks gražus, negi ne?