0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #15 Prieš 4 mėnesius »
- Taip. Internete aprašytos žygių trasos, geros vietos. Yra nuotraukų. Gerai. Tu paruošk sąrašą, o aš maršrutą. - Puikiai jautėsi planuodamas tą kelionę. Nežinojo ar šią vasarą pavyks, bet artimiausiu metu jie puikiai leis laiką.
Viskas ėjosi tiesiog puikiai ir vieną akimirką jis net kiek pasigailėjo, kad pokalbį gražino į rimtesnes vėžes.
- Čia tik šiaip toks hipotetinis klausimas. Aš neturiu kam tokios naujienos pranešti. -  Ir kam dabar pradėjo nuo viso to? - Bet kartais apie tai pamąstau. Taip. Jau apie magiją pranešti būtų didelis žingsnis. O čia... Kartais manau, kad niekada neturėsiu šeimos. Nenorėčiau gyventi su kuo nors, kurti ateitį ir nesakyti svarbiausio dalyko apie save. Bet jeigu pasakyčiau... Na kažkaip abejoju, kad tokia žinia labai pradžiugintų kokį žmogų. O tu nebūk tokia kategoriška. Visko nutinka. Gal imsi ką nors ir pamilsi. Kaip save nuo to sustabdysi? Juk niekaip.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #16 Prieš 4 mėnesius »
Sakura gana įdėmiai pažvelgė į Adriją. Jeigu jau šito klausia, kažkas turėtų būti. Galbūt jis turi kokią nors simpatiją. Ji nusišypsojo.
- Labai abejoju, - tarė. - Man patinka gyventi vienai. Taip, smagu pabendrauti, bet nenorėčiau daugiau jokių santykių. Galima būtų nebent... Nebent... - trumpam užsikirto. - Auginti gyvūną, - pagalvojo apie Deitą. - Na, o dėl merginos. Jeigu nėra jokios konkrečios, tu juk nežinai, kaip ji reaguotų. Taip pat nebūk kategoriškas. Kai ji jau bus, tuomet ir galėsi svarstyti, ką ir kaip pasakyti. O gal vis tik yra kažkokia, kuri tau patinka, - nusijuokė.
Levins apsidairė. Prie kitų stalelių daugiausiai sėdėjo poros, bet ne taip ir toli nuo jų šnekučiavosi dvi draugės. Atrodė panašaus kaip ir Sakura amžiaus.
- Štai, gali rinktis, - papokštavo Sakura. - Ar šviesiaplaukę, ar tamsiaplaukę. Nors, žinoma, turbūt svarbu ir tai, kas toje makaulėje yra.

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #17 Prieš 4 mėnesius »
- Niekada nežinosi kaip pasisuks gyvenimas. - Toliau prieštaravo dėl tokio požiūrio. - Puiku. Galėtum pradėti taikytis su savo jausmais augindama kokį gyvūną. - Aišku, kad tai ne žmogus, ne santykiai su kitu. Bet vis tiek. - Na gerai jau. Taip. Nėra merginos ir negalėčiau žinoti kaip ji reaguotų. Bet daugelis žmonių tikrai nedžiūgautų. Jie išsigąstų. Aš ir pats savyje painiojuosi. O kažkam dar reiktų su manimi gyventi. - Dėstė visai rimtai Volkeris. - Ne. Nei nežinočiau kaip užkalbinti kokią merginą. - Geriausia buvo tada, kai Sakura parodė į tas, kurios sėdėjo netoli ir kalbėjosi. Jau buvo kiek apsvaigusios, juokėsi. Gal jau prieš čia ateidamos buvo ir kitur apsilankiusios.
- Na jau ne. Ačiū. Man ir taip gerai. - Pasakė jas nužvelgęs. Tiesiog nei nežinojo ką joms turėtų sakyti. Blogiausia buvo tai, kad jos pastebėjo tą Adrijo žvilgsnį ir atsisuko.
- Oho vade, kur gi tavo vigvamas. - Pasakė tamsiaplaukė ir jos abi nusijuokė.
- O tai dėkui. - Tylom tarstelėjo jis Sakurai. O joms pasakė.
- Toli. Tikrai ne čia. - Galbūt galėjo nusijuokti, bet išliko labai jau rimtas ir tas dar labiau pralinksmino tas dvi merginas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #18 Prieš 4 mėnesius »
- Bet aš... Matai, aš... - išlemeno Sakura.
Ji nesiruošė Adrijui pasakoti apie Deitą. Tačiau jiems taip gerai sekėsi bendrauti. O gal ir vynas savo pridėjo. Norėjosi tai pasakyti.
- Aš jau turėjau gyvūną, Adrijau. Bet aš... - ji užsikirto. - Bet jis...
Vis tik taip ir nepasakė. Vietoj to maktelėjo vyno ir susišnekėjo su padavėju dėl dar vienos taurės.
- Gal ir nebūtina kalbinti, - prikando lūpą strazdanė. - Kartais geriau, kai viskas susidėlioja sava eiga ir savu laiku, nemanai? Galbūt darbe yra kokia nors kolegė?
Netrukus Levins sukikeno.
- Atleisk, - bandydama nepradėti juoktis tarė ji. - O žinai, toks būstas man atrodo prie širdies. Tai taip arti gamtos... - susimąstė. - Adrijau, o kaip atrodė tavo namai? - paklausė. - Na, kai jūs su mama buvote išvaryti iš dvaro. Ar... ar jūs turėjote namus? - Sakura niekada to neklausė.
Adrijui, regis, nelabai patiko tų dviejų merginų pokštai. Tad baltapūkė joms tarė:
- Ei, jis mano.
Panelės dar labiau pradėjo juoktis, o paskui kalbėjosi jau nebežiūrėdamos į juos.
- Aš pajuokavau, jei ką, - pasakė mėlynakė Adrijui, nusijuokė ir šelmiškai pakilnojo antakius.
Elgesys buvo draugiškas. Dabar ji, tokia apgirtusi, žiūrėjo į Adriją ir galvojo, kad iš dalies jis jai primena Aurį. Na, ne bendravimu ir ne išvaizda, o tuo jausmu. Tačiau dabar Sakura buvo vyresnė ir gebėjo save valdyti. Be to, norėjosi pailsėti nuo bet kokių santykių. Kas, kad Adrijas gražus? Jis yra jos draugas. Jau šitos draugystės Levins tikrai neapkartins, kaip buvo apkartinusi draugystę su Auriu. Ji pažadėjo sau, kad nei vieno karto nebenužvelgs jokios Adrijo kūno vietos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #19 Prieš 4 mėnesius »
- Kas jam atsitiko Sakura? - Kas jau tokio nutiko, kad ji tokia neryžtinga? Adris abejojo ar reikia dar taurės vyno, bet nieko jai nesakė. Padvejojęs pats irgi užsisakė naują.
- Darbe? Ne. Aš ten neturiu laiko žvalgytis. - Nusijuokė. - Taip. Gal lengviau, kai viskas susideda savaime. Aš nemoku tokių dalykų organizuoti.
Merginos kikeno, kažką šnibždėjosi. - O tu ką nori per mūsų išvyką gyventi vigvame? Aš moku jį statyti, bet tam nėra nei karčių, nei odų.  Reikia bizonų arba elnių odų. - Jis stengėsi į jas nežiūrėti. Tiesą sakant geriausia atrodė dabar dingti. - Mes su mama gyvenom Lūšnyne. Tai buvo mažas namelis. Jei įdomu kokioje vietoje gyvenome, gali pasiskaityti Čarlzo Dikenso Oliverį Tvistą. Ten puikiai aprašytas mano laikų Londonas ir skurdūs kvartalai.
Jo skruostus išmušė karštis, kai Sakura kreipėsi į tas merginas. Ačiū dievui jis buvo tamsesnės odos ir raudonio negalėjai taip smarkiai pastebėti. Bet pats jautė, kaip kaista veidas. Kodėl taip sureagavo į jos žodžius?
- Taip, Taip. Ačiū, kad mane nuo jų išsukai. - Dabar pasijuto dar kvailiau.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #20 Prieš 4 mėnesius »
- Džordžas jį išvežė į prieglaudą, - dabar jau greitakalbe pasakė Sakura. Ir užraudo. - Aš nesu mačiusi tikro vigvamo, - nusišypsojo. - Teko tik skaityti apie juos. Bet, žinai, galėtume pasistatyti kažką. Nebūtinai vigvamą. Žinai, aš pati gyvenau šiaudiniame name, aišku, jis buvo patobulintas burtais. Nebūtinai turime gyventi paprastoje palapinėje, - nusišypsojo. - Aišku, atsargai reikėtų paimti ir ją. Bet galbūt išeitų pasistatyti ir ką nors įdomaus, kaip manai? - svarstė.
Kai Adrijas paminėjo knygą, Sakura išsitraukė pergamento, rašalo ir plunksną. Užsirašė knygos autorių ir pavadinimą.
- Būtinai paskaitysiu, - pasakė.
Pastebėjo, kad kai kurie vyninės lankytojai, įskaitant ir tas merginas, keistai žvilgtelėjo į strazdanę. Levins nepagalvojo apie tai, kad tiems, kurie nėra burtininkai, buteliukas rašalo ir plunksna atrodys labai neįprastai. Tačiau ji nenorėjo rašyti tais tušinukais, kuriuos gyrė Juzefas. Mergina viską susipakavo atgal. O paskui nusijuokė.
- Nemaniau, kad tu toks drovuolis, - pasakė.

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #21 Prieš 4 mėnesius »
Tai bjaurus tipas. Ir kaip ji galėjo su tokiu susidėti?
- Norėtum jį rasti? - Paklausė. Kaip rasti šunį, kai prieglaudų begalė jau sudėtingesnis klausimas.
- Įdomi mintis. Aš tai norėčiau. Bųtų įdomiau. Tikrai galėčiau kažką pastatyti. Ar bent pabandyti. - Visas užsidegė ta idėja. Pasijuto savo sferoje. Tai atrodė puiki mintis. Taip, sudėtinga. Bet norint jie tikrai kažką sugalvotų.
- Rimtai ją skaitysi? Bet ten rašoma ne vien apie mano laikų Londoną. Ten ilga istorija apie tokį berniuką. - Pro duris įžengė apsikabinę vaikinas ir mergina. Abu nieko aplink nematė, regis tik vienas kitą. Buvo matyti, kad yra apgirtę. Nes svyrinėjo į šonus. Jie dar gi prisėdo netoli Adrio ir Sakuros staliuko.
- Visai aš ne drovuolis. Tiesiog aš nepatyręs tokių situacijų ir viskas. - Rimtai pasakė jis. O jų kaimynai visai sulipo. Pradėjo net bučiuotis.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #22 Prieš 3 mėnesius »
- Žinoma, kad norėčiau, - liūdnai atsiduso Sakura. - Galima būtų ieškoti prieglaudose, kelios yra ne taip ir toli nuo namų, bet... Bet aš juk neverta to, Adrijau. Neverta, ar ne? Kaip aš galėjau leisti, jog jis Deitą išvežtų...
Strazdanė jautėsi kalta. Šiuo metu ji manė, kad apskritai nėra verta auginti jokio gyvūno.
- Puiku! Galėsime bandyti ką nors pasistatyti, - nusišypsojo. - Aišku, kad skaitysiu, - rimtai pasakė. - Tai įdomu.
Sakura stengėsi nežiūrėti į besibučiuojančią porelę. Pasijuto kažkaip nejaukiai.
- Man atrodo, jie ne čia atėjo, - tyliai tarė ir nusijuokė. - Trumpam atsiprašysiu.
Mergina nuėjo į tualetą. Štai, jausmas panašus kaip ir tada koncertų rūmuose. Tik Sakura paėjėjo, iškart pasijuto žymiai girtesnė nei prieš tai. Baltapūkė žiūrėjo į savo atvaizdą veidrodyje ir juokėsi. Pati nežinojo, kodėl. Prieš grįždama prie stalelio užsilašino dar mėtų eterinio aliejaus, nes anas jau buvo šiek tiek išgaravęs. Tačiau dabar tai tikrai padaugino aliejuko, jautė tai pati.
Ji vėl klestelėjo ant kėdės. Atrodė daug labiau apsvaigusi nei prieš išeidama. Vos tik atsisėdusi pradėjo kvatotis, o vyną, buvusį taurėje, maktelėjo vienu gurkšniu.
- Klausyk, Adrijau. Tai nuostabi vieta. Mano vieta. Bet, suprask, man dar nėra dviejų šimtų metų, - tai pasakiusi ji pradėjo taip juoktis, kad net ištryško ašaros ir vyninės lankytojai į ją atsisuko, taip pat ir meilioji porelė. - Nuobodu vien tik sėdėti. Einam kažkur pašokt! - sušuko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #23 Prieš 3 mėnesius »
- Nesąmonė. Viską galima ištaisyti, jei nori. Aš tavo vietoje parašyčiau bent į tas prieglaudas, kurios arti tavo namų. - Paprieštaravo merginai. Jam atrodė, kad jeigu ji nieko nedarys tada bus dar klaikiau, nei yra dabar. O ir šiaip. Tas vyriokas turbūt ją tiek įgąsdino, paveikė, kad ji leido jam šitaip elgtis tiek su ja pačia, tiek su šunimi.
- Gerai. Aš pagalvosiu ir apie statybas. Kažkuo būstą reikės apdengti. Sugalvosiu ką paimti į kelionę šiam reikalui. Na gerai. Šiaip knyga visai įdomi. Ten žmonės taip neįprastai bendrauja.  - Nusijuokė Volkeris. - Turėčiau į tave kreiptis Ledi. Ir šiaip žmonės tais laikais kitaip kalbėjo. Taip poetiškai. - Pliurpė greičiausiai paveiktas vyno. - Gerai, kad teko kurį laiką čia pabūvoti veidrodėlyje, prisiklausiau kaip reikia bendrauti šiais laikais. Nors šiaip. - Vėl nusijuokė. - Per laiką pas Vendigo išvis pamiršau kaip reikia bendrauti su žmonėmis. - Merginai išėjus pasidarė kažkaip keistai nesmagu sėdėti šalia tų žmonių. Nebuvo pratęs. Jam atrodė, kad savo jausmus reiktų demonstruoti ne tokiose viešose vietose. Bet pagaliau Sakura sugrįžo ir pateikė nuostabų pasiūlymą leidžiantį palikti šį staliuką.
- Nuostabu. Einam pašokti. - Pritarė. Šypsojosi matydamas kaip ji smagiai kvatojasi. Tada, sulaukęs padavėjo sumokėjo už vyną.
- Aš nemoku šokti. - Pareiškė ir atstūmęs kėdę atsikėlė nuo stalo. Tuomet, vyno paveiktas, paėmė merginą už rankos ir išėjo į kitą patalpą. Kurioje muzika grojo kur kas trankesnė ir ritmingesnė.
- Čia galima gauti kaljaną. Kada nors teko bandyti? Skaičiau apie tai. - Teko pasilenkti arčiau prie jos, kad Sakura galėtų jį išgirsti per garsią muziką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Adrijas Volkeris »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #24 Prieš 3 mėnesius »
Sakura linktelėjo dėl prieglaudų. Gal tikrai reikėtų bent jau parašyti?
- Ledi? - šyptelėjo mergina. - Man patinka. O kaip aš turėčiau į tave kreiptis? - paklausė. - Tau puikiai sekasi bendrauti, Adrijau, - nuoširdžiai tarė.
Adrijas sumokėjo už vyną, bet tai Sakurai nepatiko. Ji padavė vaikinui pusę pinigų sumos.
- Nieko tokio, išmokysiu šokti, - norėjo gražiai nusišypsoti, tačiau netyčia vėl pradėjo juoktis.
Vos tik jie įžengė į kitą patalpą, Sakura pajautė tą nemalonų kvapą, tik dabar jis jau buvo išties stiprus, daug stipresnis nei tada, kai ji ėjo į vyninę. Baltapūkė susiraukė, tačiau išeiti neketino. Ne. Ji norėjo šokti! Nusitempė Adriją į erdvę viduryje patalpos, kurioje buvo nemažai vietos ir ėmė suktis ratais ištiesusi rankas.
Sakura šoko keistai, tarsi kokia svajoklė, toks šokis nelabai tiko prie esamos muzikos ir aplinkos, bet kitokioje aplinkoje mergina būtų atrodžiusi žavingai. Ir grakščiai, jeigu jos kraujas būtų nesusimaišęs su vynu. Muzika strazdanės čia irgi nežavėjo, tačiau dabar į tai ji nekreipė dėmesio. Levins sukosi ir juokėsi, sukosi ir juokėsi, o tada paklausė:
- Ką? Kalja... ką tokį? Kas tai yra? Ar čia jis taip neskaniai kvepia? - ėmė dairytis to kvapo šaltinio, o tada pamatė. - Bet tai rūkymas! - surimtėjo ir tik šią akimirką susivokė, jog šitoje vietoje dar ir daug dūmų.
Gi „Dūmas taurėje“, pasakė sau mintyse. Sakura, surimtėk. Tu išėjai kultūringai pasibūti, o išgėrei kibirą vyno.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #25 Prieš 3 mėnesius »
Jis irgi nusišypsojo.
- Ledi Levins. - Pasakė ir pagalvojo, kad gerai skamba. - Jei būtume nelabai pažįstami... Na tai Sere ar misteri. Bet kadangi esam pažįstami, tai tiesiog vardu. Bet aš niekada nebuvau serų luome, tai niekas į mane taip ir nesikreipė, Ir gerai. Bųtų keista. Aišku aš nelabai ir spėjau ten užaugti. Bet į kilmingus vaikus irgi kreipiasi pagarbiai. - Dėstė Adris. Nuotaika buvo kuo puikiausia, nepaisant tos porelės ir tų merginų, su kuriomis tikrai nemokėjo bendrauti.
- Ačiū. Man tiesiog smagu su tavimi bendrauti. - Būtent dėl to ir galėjo kalbėti ramiai ir atsipalaidavęs.
Jam atrodė keista, kam dalinti tą sąskaitą per pusę. Jo laikais taip niekada nebuvo. Bet nebandė prieštarauti ir dėl to aiškintis. Žinoma žinojo, kad šiais laikais jau taip įprasta. Bet lakotui vis tiek atrodė nelabai priimtina. Juk taip norėjo parodyti, kad ją gerbia.
Jiedu dabar atsidūrė pilnoje šokių aikštelėje. Kurį laiką Adrijas tiesiog žiūrėjo į laisvai šokančią merginą, kuri atrodė esanti savame pasaulyje. Sakuros juokas buvo toks užkrečiantis, kad pats būdamas gana rimtas irgi ėmė juoktis. O tada ir pats ėmė suktis. Tikrai nepaisydamas jokių šokių žingsnelių, bet kažin ar šioje vietoje kas jų ir paisė.
- Taip jis. Čia toks kitoks rūkymo būdas. Reikia įpilti vandens, tam tikro mišinio. Ar tu norėtum pabandyti?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #26 Prieš 2 mėnesius »
Kokia aš ledi, pasakė Sakura, bet tik sau mintyse. Ledi skambėjo taip ištaigingai, o kaip mergina atrodė dabar? Ji tikrai nemoka gyventi. Jos širdyje - gamta, muzika, magija. O ką ji veikia? Pardavinėja gėlių lavonus, vartoja alkoholį ir dabar atsidūrė bare, kuriame pilna dūmų.
Sakura paėmė Adriją už rankų ir dabar jau sukosi su juo. Kuo ji labiau sukosi, tuo labiau svaigo galva.
- Na, ar smagu, misteri Adrijau? - sukikeno ji.
Paskui strazdanė pajuto, kad jai būtinai reikia prisėsti. Klestelėjo ant laisvos sofutės. Ėmė juokas.
- Gerai, - sutiko dėl kaljano.
Nors blaivi niekuomet nebūtų sutikusi bandyti tokio dalyko.
- Žinai, mane mokykloje yra pavadinę kosmonaute, - juokėsi. - Manau, kad aš didesnė kosmonautė nei tu. Tu tikriausiai visada žinojai, kas yra rūkymas. O buvo laikas, kai aš maniau, jog tai yra dieta, - dabar jau Levins ėmė kvatoti kaip pašėlusi.
Kitaip nei vyninėje, čia meniu buvo padėtas ant stalo ir viską reikėjo užsisakyti prie baro. Vienas meniu buvo skirtas maistui ir gėrimams, o kitas - tabako skoniams. Mergina ėmė vartyti pastarąjį.
- Tu išrink, - paprašė draugo. - Tik ne mėtų, gerai? Mėtų man šiandien užtenka, - vėl juokėsi.

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #27 Prieš 2 mėnesius »
Jis negalėjo pasakyti kodėl, bet tai, kad jie laikėsi už rankų ir šoko lakotą jaudino labiau, nei turėtų. Nežinojo ar taip veikė vynas, ar tai, kad mergina buvo pusiau vela. Ar kas nors kitas. Bet jį liejo toks labai nepažįstamas jausmas. Adrijas suprato, kad jam labai nepatiktų, jeigu dabar Sakura šoktų su kuo kitu. Ji tavo draugė ir tiek. Sakė sau. Bet vis tiek negalėjo to jausmo nuginti šalin.
- Labai smagu Ledi Levins. - Atsakė merginai. Bet ir apsidžiaugė, kai jie pagaliau liovėsi šokti ir atsisėdo. Jis nenorėjo paleisti Sakuros rankos, bet tai padarė žinoma. Viską norėjo nurašyti vyno kiekiui.
- Išties esi ar buvai kaip atradėja. Įvairių įdomių. Gražių ar nelabai gražių dalykų atradėja, apie kuriuos jau visi žinojo. Bet juk tai ir labai įdomu ar ne? Nes viskas nauja. - Dėl dietos tik santūriai šypsojosi. Toji kartu bešokant atsiradusi nuotaika vertė tiesiog žavėtis tuo, kokia ji buvo kai juokėsi. Tokia vėjavaikiška. Adrijui patiktų ją tokią matyti visada.
- Et, vis tiek yra ir buvo krūva dalykų apie kuriuos nežinojau. Vienintelis dalykas kurį tikrai gerai pažįstu yra Vendigo pasaulis. Todėl aš irgi esu lyg iš kitos planetos.
Jis vartė menių ir skaitė pasirinkimus.
- Bet koks skonis tau patinka. Tarkim kokie vaisiai?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 643
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #28 Prieš 2 mėnesius »
Gražių ar nelabai gražių dalykų atradėja, nuskambėjo Adrijo žodžiai mintyse. Norėjosi pasakyti, kad tų negražių dalykų galėjo išvis nebūti arba būti bent kiek nors mažiau. Tačiau ar ji galėtų tai sakyti dabar, kuomet yra apsvaigusi nuo alkoholio ir ketina rūkyti kaljaną? Juk tai vieni iš tų negražių dalykų, ar ne?
Šią akimirką mergina pagalvojo apie Juzefą. Būdavo, kad dėdė, išgėręs ko nors su laipsniais, imdavo sakyti, jog daugiau to nedarys. Sakura nusišypsojo sau, mat ir ji dabar taip pat pagalvojo. Ir jautėsi tikrai pasiryžusi bei motyvuota kažką keisti. Susirasti Deitą, kitą darbą, išsikraustyti arčiau gamtos, niekada niekaip nebesisvaiginti.
- Tai puiku. Esame du ateiviai, - ji ir vėl pradėjo juoktis. - Visi vaisiai skanūs, - nustojusi juoktis pasakė. - Galbūt galėtume pasirinkti visai paprastą? Pavyzdžiui, obuolį, - svarstė. - Žinoma, jeigu tau patinka.
Minutėlę patylėjusi ir pagalvojusi Sakura sunerimo. Tylokai tarė:
- Aš maniau, kad rūkysime tabaką. Bet dabar nesuprantu. Tai jie uždegs dar ir tikrą vaisių? - paklausė ir prikando lūpą.

Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #29 Prieš 2 mėnesius »
Adris nusišypsojo. - O iš kokios gi tu planetos? - Nebuvo pratęs kalbėti tokių niekų, bet kadangi gerokai svaigino vynas, liežuvis atsirišo.
- Man tiks obuolių. Aš tai nesu kaljano rūkytojas. - Jam buvo nesvarbu koks skonis. - Ne, ten daro mišinį su skoniais. Aš nežinau tiksliai kaip gamina mišinį. Einu užsakysiu gėrimų ir kaljaną. - Kaip tarė, taip padarė. Parnešė kažkokius du kokteilius. - Padavėjas sakė, kad šitie geri. - Pastatė stiklą prieš merginą. Tada pats įsitaisė ant tos sofutės.
- Kai paruoš kaljaną mums viską paaiškins apie jį. - Aiškino Lakotas. Tada gurkštelėjo to kokteiliuko. Tada pagalvojo, kad maišo gėrimus ir tai tikrai ne į sveikatą. Tada nusprendė, kad jam šiandien nerūpi.
Po kurio laiko prie jų atėjo žmogus su kaljanu.