0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • III kursas
  • *
  • 76
  • Taškai: 10
Mergaitė atsidūso kai mokytoja pagavo jos salamandrą ir išbarė ją. Juk Zoey tikrai nieko nesugeba. Jai paprasčiausiai nėra vieta čia. Turbūt kitais metais vistik vertėtų likti tetos namuose ir ten toliau būti stumdomai. Mergaitė norėjo apsiverkti ir pabėgti iš pamokos, bet galvoje pasirodė mamos figūras sakanti, kad jai pavyks. Gavusi tokį padrąsinimą mergaitė iškvėpė ir įkvėpė orą, o tada išsitraukė burtų lazdelę. Prieš tai paglostė salamandrą ir pasitreniravo rankos judesį, kurį turi atlikti. Jai tikrai pavyks tai padaryti. Zoey susikaupė.
- Venena, - pasakė, bet salamandra liko tokia kokia ir buvo. Richter pradėjo mąstyti ir suprato, kad  rankos judesys nebuvo toks koks turėjo būti. Ji dar kelis kartus pabandė padaryti tą judesį ir tada atsidūsus pasižiūrėjo į salamandrą.
- Venena, - tarė rimtu tonu ir atliko reikiamą rankos judesį. Šį kartą ji vos nepasakė Vendeta. Juk toks kraujo keršto pavadinimas, o ne reikiamas burtažodis, bet mergaitė vistik ištarė ir padarė viską turbūt teisingai. Po truputuką salamandros galva pradėjo virsti į stambiąją granatos dalį. Tada jos uodegėlė pradėjo virsti kakleliu ir tuo rutuliukų, kurį ištraukus granata sprogsta. Zoey netgi sukrykštavo iš džiaugsmo, kad jai pavyko. Tada ji paėmė  granatą į rankas ir apžiūrėjo. Ant granatos viršunėlės matėsi kažkoks lyg ir žalias plotelis, bet mergaitei dar kartą apžiūrėjus tą granatos vietą jo neliko. Richter su šypsena nunešė granatą į dėžę skirta joms, o apsaugos priemones padėjo į vietą. Tada pasiėmusi lazdelę išėjo iš transfigūracijos kabineto.

*

domutis

Domantas buvo nuliūdęs dėl savo netinkamai atsakyto klausimo. Tikriausiai negaliu pasiimti savo salamandros. Surizikuosiu. Domantas nuėjo visas tiesiog tirtėdamas prie profesorės stalo pasiimti savo salamandros ,kad galėtų ją vėl paversti granata. Pasiėmęs salamandrą Domantas nuėjo prie savo stalo vėl užsidėjo apsaugas. Nukreipė lazdelę į salamandrą ir pasakė:
-Venena
Domanto laimei niekas nesprogo ,bet salamandra vistiek nepavirto granata. Domantas ir vėl pabandė:
-Venena.
Salamandra buvo pusiau granata pusiau salamandra. Domantas turėjo ją atversti vėl į salamandrą. Tad susirado vadovėlyje burtažodį kuris atvers salamandrą į granatą.
-Offero.
Ir ant stalo vėl sedėjo salamandra.

*

Neprisijungęs Vovere Krisina

  • V kursas
  • *
  • 133
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Mergaitė išgirdusi mokytojos pastaba suprato pati esanti kaltą. Visadą visur prisidirbu košės. Barė save pirmakursė.Ir atsivertusi vadovėlį pradėjo ieškoti kaip vėl salamandrą paversti į ankstesnę formą.Pagaliau suradusi kerus mergaitė norėjo kuo greičiau juos išbandyti.Ir gan tyliai tarė:
-Offero.
Salamandrą buvo tokią pati dar dalis kūno buvo granato.Gal čia ne tie kerai kurių man reikia. Bandė spėti Vovere.Ir pradėjo ieškoti kitų kerų.Bet nieko neradusi pabandė dar sykį tuos pačius kerus:
-Offero,-pusbalsiu ištarė ji.
Šį kartą salamandrą jau buvo tikrą salamandra.Tai man nereikėjo kitų kerų tik reikėjo tarti garsiau. Pati sau aiškino mergaitė.Ir pagaliau suvokusi ,kad reikia pradėti kerus ištarė:
-Veneną.
Salamandrą pavirto granatu.Ir mergaitė nudžiugo ,kad pagaliau pavyko kerai.Tad granatą ji padėjo suolo gale.Ir laukė mokytojos komentaro.
''Tas kas skaito turi daug gyvenimų ,o kas neskaito tik vieną''

*

domutis

Reikia vistiek paversti salamandrą į granatą. Tad Domantas vėl pabandė:
-Venena.
Salamandra kokia buvo tokia ir sėdi.
-Venena
Salamandra nei kiek nepasivertė granata. Kas čia ne taip? Kodėl man nesigauna?
-Venena
Salamandra jau buvo granata. Grifas labai džiaugėsi kad jam pavyko. Jis savo darbą padarė. Tad nusiėmė apsaugos priemones ir nunešė padėti į dėžę. Iki pamokos galo liko dar pusvalandis. Ką man veikti? Dar pusė valandos iki pamokos galo. Domantas nusprendė tik pasėdėti ir palaukti pamokos galo. Gal atversti atgal į Salamandrą? Bet ne galbūt neužskaitys ir bėja padėjau visas apsaugas. Ai nebelauksiu. Tad Grifas susirinko visus savo daiktus ir patraukė link išėjimo.

Adelė: rpg pranešimai rašomi būtuoju laiku, simbolių skaičius turi būti 600. Pasitaisyk iki pamokos pabaigos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Adelė Ginger »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Burtininkas
  • *****
  • 765
  • Lytis: Moteris
Žioplė yra profesorė. Žioplė yra profesorė. Žioplė yra profesorė kartojo mintyse Dafydd sėdėdamas transfigūracijos pamokoje. Kai pamatė tą pavardę tvarkaraštyje, negalėjo patikėti. Dar labiau nustebo tą snukutį išties pamatęs profesoriaus vietoje. O juk dar pernai ten buvo vis tas pats neprilygstamasis Džeimsas Greywindas! Neįtikėtina!
Nereikia ir sakyti, kad teorinę dalį vaikinas paprasčiausiai ignoravo. Kad jis atsakytų į šitos žioplės užduotą klausimą? Dar to betrūko! Tad velsietis sėdėjo tyliai ir stengėsi neatkreipti į save dėmesio. Neturėjo noro aiškintis su šita kvaiša.
Ji, aišku, negalėjo apsieiti be dramų. O ko dar iš šitos tikėtis? Vis dėlto klastuolis ir toliau nieko nedarė - savaime suprantama, taip pat ir praktinės užduoties. Ko gero, visų blogiausia buvo tai, kad Ginger dabar turėjo teisę nurodinėti klastuoliui. Norėdama gali ir areštą skirti, o tai jau būtų blogiau negu bet kas kitkas! Dafydd sutiktų atkentėti penkis areštus su Greywindu, kad tik nepatektų į naujosios "profesorės" nemalonę. Tad reikėjo tiesiog kažkaip pratempti pamokos laiką ir tiesiog išeiti iš klasės.
Atrodo, kad visi geri vaikučiai nusiteikę dirbti. Savaime aišku, nereikėjo tikėtis, kad jiems itin seksis. O žioplė, atrodo, yra nusiteikusi sekti Greywindpalaikio pėdomis. Apsimeta esanti tokia pati kieta? Ką gi, sėkmės jai.
Nejučia Dafydd pradėjo švilpauti. Net pats nesuprato, kaip tai atsitiko, o juk tai nepadeda neatkreipti į save dėmesio! Velsietis staigiai nutilo. Nežinojo, ar taip ir buvo, tačiau pasirodė, kad žioplė žiūri tiesiai į jį. Ir neištvėrė:
- Kas atsitiko direktorei, kad priėmė į profesorius tokią žioplę?

Deoiridh gavo gerokai nustebti, kai transfigūracijos kabinete pamatė naują profesorę. Tuo labiau, kad ji buvo ne kas kitas, o mergina, kurią animagė įsidėmėjo vienoje iš praėjusių mokslo metų pamokų. Škotė ją įsidėmėjo dėl to, kad ji paniškai išsigando varlės. Tos pačios Deoiridh, žinoma.
Teorinis klausimas buvo neįdomus ir, maža to, pernelyg primenantis ankstesnįjį transfigūracijos profesorių Džeimsą Greywindą. Tad nenuostabu, kad grifiukė nesivargino kelti rankos ir kažką šnekėti. Kam reikia? Vis dėlto ji sėdėjo ir klausėsi, nes jau spėjo padaryti išvadą: transfigūracija retais gyvenimo atvejais praverčia. Dažniau negu daugelis čia dėstomų dalykų (kas, pavyzdžiui, sugalvojo ateities būrimą?!).
Praėjusių atostogų metu susitikusi su Matthew Deoiridh pradėjo svarstyti, kad ji labai rizikuoja profesorių akyse pasiversdama varle - maža ką, kas nors sugalvos pranešti Magijos ministerijai... Ko gero, šitą triuką būtų geriau pamiršti.
Vis dėlto tokios progos praleisti tikrai nesinorėjo. Ilgokai sėdėjusi savo suole ir bandžiusi atlikti praktiką ji galų gale pasivertė į varlę. Ilgai nelaukusi nušokavo profesorės link ir ją suradusi stryktelėjo jai ant kojos.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 426
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
  Prieš akis lyg sustingęs stovėjo vaizdas, jo atsiklaupusio, išsinešančio egzistenciją pro duris. Būtų metusi visus darbus, vaikus ir išsivertusi pro tas pačias duris, išmuštas iš vyrių. Tačiau negalėjo, na, žinoma, galėjo, tačiau juk principai visokios apkalbos ir dar milijonai niekam nereikalingų dalykų.
  Visus tuos baisiai reikšmingus vaizdus nustūmusi šalin, sugrįžo į pamoką. Apniukusi dangaus mėlynė stebėjo klastuolę Kravitz, kol kas nekritusios josios akyse. Pagalvojo, kad ir ne tas burtažodis nesuerzino profesorės, tik akimirką nustebino ir privertė šyptelėti. Matyt, gyvačiokai savotiškai traukė, juk ir apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius buvo, ak, velnias, nustokite apie tą nelemtą garbanių(!!!). O tęsiant apie žalia spalva ir sidabru pasidabinusį koledžą, hm, netrūko čia ir gyvenimo numestų nevykėlių, kartojančių kursą jau tūkstantąjį kartą. Apsimeskime, jog Adelei tokia dalia neteko. Dafydd, matyt, po kiek metų bus pripažintas visuomenės padugne, atmata. Nes su tokiu bjauriu charakteriu ir vaikiškumu, khem, na, tikrai toli netrauksi. Pavarčiusi akis, patrynė delnus, juk ryžas vaikis, gal pinigų atneš.
- Eh, nežinau, matyt, esu genijus transfigūracijoje,- apsimetė mąstanti.- Hm, o kas nutiko, kad tavo motina tave atvilko į šį pasaulį?- tyliai murmtelėjo visai šalia Dafydd.
  Pamokos laikas baiginėjosi, tačiau blondinė dar nebuvo leidusi išnešti savo šiknų iš kabineto. Ką gi, grifas su švilpe pasižymėti. Buvusi varnė pasiėmė nuo stalų jau gatavus sprogmenis, atvertė juos į gyvius, suleido atgal į ištuštėjusį terariumą. Profesorė buvo pavargusi, ant visiško sunykimo ribos, tad net nekreipė didelio dėmesio į varlę, įsitaisiusią ant kojos, tik labai elegantiškai mostelėjo lazdele ir ši jau buvo išsviesta pro ir taip atviras duris. Nenorėjo daugiau cirkų.
- Pamoka baigta,- tik tiek ištarė, nekomentavo pasisekusių ir nelabai darbų, sulaukė kol visi išnyks iš josios akių ir uždarė duris.
  Gal po kiek laiko ir pagalvos, jog nereikėjo žeminti savo berniuko (taip, vis dar savo, vis dar neatsigavo ir nesusitaikė). Bet tik gal, dabar tik godžiai rijo nuodus, suteiktus iš pigios cigaretės. Ir planavo kitą pamoką patikrinti mokinių tarimą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.