[Nihal Eris]

Nihal jautė kaip berniūkštis pasimeta, tačiau toks jis buvo ne vienas, mėlynplaukė taip pat buvo pasimetusi ir išpilta raudoniu kaip ir šalia sėdėjęs vaikis. Kodėl aš tai pasakiau..? Kas manęs prašė būti tokiai naglai? Juk aš jo net nedominu, reiks kažko kito paieškoti turbūt? Na tiksliau lauksiu likimo skirto, nors šis variantas buvo puikus, tačiau greičiausiai ne man.. Matosi aš jam keliu nelabai kokius jausmus..
- Na taip simpatiškas.. - dar sykį pakartojo mergina, nes nežinojo kaip elgtis tokioje situacijoje.. Jautėsi per daug "susimovusi". O dar su tais gyvūnais, juk kiekvienas turi savo nuomonę, gal hipopotamas man nepatinka, tačiau kas jam iš to.. na jis negražus...
- Klausyk, gyvūnus aš myliu ir mėgstu, tačiau ne visus, na man kai kurie nepatinka... Atrodo prieisi ir sulygins tave su žeme.. Suprask, - kodėl visi turi turėti vienodą nuomonę? - ne ne ne, žmonių aš neskirstau.. ir netoleruoju patyčių.. gyvūnai yra viena, o žmonės kita... prašyčiau.. - greitakalbe išlemeno Eris, jai nepatiko, kad Suzu ėmė kalbėti nesąmones, grifė visada su visais bendravo, per savo gyvenimą nebuvo atstumusi žmonių, o šis vaikis ją šiek tiek skaudino.. - Jei tau nepatinka mano kompanija galiu išeiti, tačiau nenoriu, - kaip galima nesuprasti, kai mergina rodo dėmesį? - Taip taip, tai šaunus jausmas, pritariu... norėčiau, tačiau dar anksti po metų, o gal po poros, juk tik pirmakursė esu.. Kaži ar drakoną gebėčiau išlaikyti, - šyptelėjo Nihal ir nužvelgė grifą..

[Suzu Nakashima]

Pastebėjęs, kad ne jis vienas nuraudo kiek nustebo, nors stebėtis nebuvo ko. Berniukas negalėjo įsivaizduoti, kodėl ji taip pasakė, kokia to esmė buvo. Gal čia žinutė man? Bet ne...
-Nesijaudink, ir tu simpatiškas žmogelis,-šyptelėjęs berniukas nužvelgė Nihal. Jis nenorėjo, kad mergina jaustųsi kažkaip įžeista, kad jis jai nepasakė jokio komplimento.
-Na, tai tavo nuomonė... Bet visgi, visi jie gražūs,-paprasčiausiai atsakęs jis matė, kaip mergaičiukė susinervavo. Jetus, mergiotės negeba priimti paprastai? Turi įsižeisti... Siaubas. Atsidusęs vaikis įsižiūrėjo į mėlynplaukės akis.
-Ne, gyvūnai nėra viena, o žmonės kita... Mes lygiai taip pat kaip jie esam gyvūnai, tik, kad labiau pažengę... Ir kaip gyvūnai esame visokie... Realiai, mes ir esame gyvūnai, supranti?-šyptelėjęs jis tikėjosi, kad mergiotė neįsižeis, nors ką ten su ja žinosi.
-Lik,-paprasčiausias žodis ir mažytis šypsnis.- Bijai? Juk tu grifė... Nėra skirtumo, koks tavo amžius, juk nenueisi ir užpuolikui nepasakysi "aš dar per jauna muštis, prašau eik šalin",-nusijuokęs jis dar kartą tikėjosi, kad mergiotė nepriims visko giliai į širdį, bet susivokė, kaip sunku jam su tokiom bendrauti.

[Nihal Eris]

Merginą dar stipriau išpilė raudonis, kai išgirdo vaikino šiokį tokį komplimentą.. Ir žvilgtelėjo jam į akis..
- Žinau, - be jokių keistų veido manierų tarė mergina.. Elgsiuosi taip kaip jis, o kas man.. Bet turbūt keistesnio vaikino dar nesu sutikusi.. ech.. sunku juos suprasti..
- Taip taip gražūs, - jau kiek pabodus ginčytis mergina vaikinui pritarė.. - Na gal ir tiesa, turbūt mes irgi esam gyvūnai, - šyptelėjo Nihal.. Juk jis tiesą sako, juk mes taip pat maži padarai, o dar esu girdėjusi teoriją, kad mes iš gyvūnų kilę.. - Šįkart pritariu tau, mes tikrai esam gyvūnai.. - dar kartą linktelėdama galva pritarė Suzu.. Ir bandė kažką gražaus įžvelgti tame dideliame gyvyje.. Na gal jis ir gražus, tik reik į juos įsižiūrėti, juk kiekvienas individas turi kažką savitą.. Tačiau ji greit atitraukė žvilgsnį kai vaikis jai liepė pasilikti, gal aš jam patinku, tačiau nedėdama į tai daug pastangų, šįkart mergina stengėsi išlikti rami ir elgėsi labai panašiai, kaip jis..
- Ne ne ne, nebijau.. - purtydama galvą tarė mėlynplaukė.. - Žinai sunku tai pripažinti, bet tu ir vėl teisus.. tikrai užpuolikai nepasakysiu, kad per maža muštis, - ir ji kuo nuoširdžiausiai nusijuokė.. - Manau tikrai išdrįsčiau laikyti drakoną, reik pasikalbėti su tėvais.. - kiek mąstydama burbtelėjo grifė.. - Tu išties esi gan protingas ir man tas patinka, - be jokio raudonio šnektelėjo mergina, nes jautėsi prie jo gan drąsiai, tiksliau įsidrąsino be būnant šalia..

[Suzu Nakashima]

Išgirdęs mergiotės atsakymą vaikis kiek suglumo. Ji vaidina pasikėlusia... Ar juokauja be juoko? Nesuvokdamas to berniukas tik giliai įkvėpė. Neįsivaizdavo, ką daugiau sakyti, ką galvoti, tad nieko ir nebegalvojo.
Matydamas, kad Nihal nuobodu Suzu pakėlė akis ir apsidairė. Jis ėmė jaustis nejaukiai, labai nejaukiai. Linktelėjęs galva, nors buvo nebe toks linksmas šyptelėjo.
-Nepanašu, kad nebijotum,-žaismingai išsišiepęs jis nužvelgė ją.-Ne protingume esmė, juk logiškai reikia galvoti,-nusijuokęs jis pasirąžė. Eilinį sykį berniukas nežinojo, ką turėtų daryti. Jis žvilgtelėjo į savo turėtą knygą, tada į draugės, bet taip ir nieko gero nesumąstė.
-O kaip čia sugalvojai knygas skaityti? Na, nesakau, kad... Um, tu nepanaši į tokia, bet vis tiek,-tikėdamas, kad mėlynplaukė neįsižeis paklausė vaikis ir vėl įsižiūrėjo į knygą. Kokio velnio jai nepatinka gyvūnai? Kam nepatinka gyvūnai?

[Nihal Eris]

Nihal dažnai mėgo juokauti, tačiau jos juokai kartais būdavo kvailoki arba pasakyti ne vietoje ir ne laiku. Suzu atrodė kaip ne savas, gal dėl to, kad mergina nelabai mandagiai elgėsi, o gal dėl to, kad jam nepatiko jos kompanija.. Ach.. tie vaikinai, kodėl man taip su jais sunkiai..
- Na gerai, gal šiek tiek ir bijau, - be jokio vaidinimo tarė mergina ir šyptelėjo.. - O tau neatrodo, kad pavyzdžiui va šitas, - rodydama pirštu į krokodilą, - gali įkąsti arba blogiausiu atveju suėsti, - dar kartą nuoširdžiai šyptelėjo violetinių akių savininkė.. - Be to ne tai, kad jis negražus, jis mielas, tačiau tiesa sakant žmonėms pavojingas.. matai, - bedė pirštu į eilutę apačioje, - parašyta, kad prie jo geriau nesiartinti, - pusiau nusišypsojo ir nutylo.. Tada čia jau buvo nelabai jauku.. mergina jau norėjo išeiti, tačiau.. Prieš atsakydama mergina dar šyptelėjo..
- Iš tikrųjų ir pati nežinau, blūdijau koridoriais ir čia įsmukau.. jeigu rimtai, jo nemėgstu skaityti, - nusijuokė mergina.. - O dėl drakono tai ten aš juokavau tikiuosi supratai, - kiek prisiminusi mergina nejaukiai jautėsi tad norėjo prisipažinti Suzu.. - negalvok, kad pasikėlusi ar ką, mano pokštai ne visiems suprantami, - truputį susigėdo Nihal ir žvilgtelėjo į vaikiną, - O tu ką čia veiki? Be to, kaip su merginomis sekasi? - Gal to klausti visai ir nereikėjo..

[Suzu Nakashima]

Patenkintas šyptelėjo lūpų kampučiu, kadangi mergiotė pripažino, kad bijo. Jam tai buvo šioks toks pasiekimas, kad ir kaip juokingai tai skambėtų.
-O tau neatrodo, kad žmogus gali įkasti, papjauti ir visaip kitaip tave pribaigti?-žvilgtelėjęs į krokodilą pareiškė šis.-Žmonės vieni kitiems pavojingi,- nusijuokęs jis vėl nužvelgė tą gyvūną. Normaliai jis atrodo... Ir pabėgti nuo tokio galima, kas jai nepatinka?
-Beje, žiobarai kvaili, jei artinasi prie jo lyg niekur nieko... Jei žinai, kad kąs - nesiartini,- patraukęs pečiais vaikis ėmė įsivaizduoti, kaip tas didžiulis driežas nukanda žmogeliui ranką vien todėl, kad šis norėjo jį paglostyti. Žiobarai juokingi...
Šyptelėjęs, kad eilinį sykį buvo teisus Suzu toliau klausėsi mėlynplaukės. Linktelėjęs, tačiau nieko neatsakęs berniukas šiek tiek perkreipė lūpa ir nuleido akis, nors apie nieką negalvojo. O tada užklaustas vėl atsisuko į merginos pusę.
-Aš čia tyrinėju ir...-išsprogdinęs akis berniukas liko nustebintas tokio klausimo.-Merginomis? E, ką žinau, kam čia klausi?-greitakalbe išpyškinęs jis laukė atsakymo, nors niekaip nesuvokė, ko tai mergiotei galėjo iš jo reikėti. Ji ką, nori draugauti pakviesti? Aš juk jaunas dar! Per jaunas... Man gal pabėgti? Bet įskaudinsiu... Išsigandęs grifiukas bandė nusiraminti, nors tas sekėsi ne per geriausiai. Jis nenutuokė ką daryti, visiškai nieko nenutuokė. Pajautęs, kaip suurzgė pilvas, viduje berniukas nušvito.
-E... Aš valgyti noriu šiek tiek...

[Nihal Eris]

Grifė jautėsi šiek tiek nejaukiai, nes jautė, kad tas vaikinas mėgaujasi.. Dėl to, kad ši prisipažino dėl baimės tiems padarėliams..
- Na taip, - nedrąsiai pripažindama linktelėjo Nihal.. - Bet bet, iš kur tu traukei, kad žmonės vieni kitus pjauna.. - Jez tai susimoviau.. - Juokauju žinau.. Tai reiškia, kad gyvūnai yra daug protingesni už žmones, nes jie juk vieni kitų nepjauna.. Na gal kartais, tačiau ne taip kaip žmonės vieni kitus žudo.. - liūdnu tonu tarė mergina.. Juk jos močiutę iš ties nužudė.. ir dar ne kas kitas.. Geriau neprisiminti, sunkūs laikai anuomet buvo..
- Taip, jie kvaili.. Nors išties jie nėra labai lėti, o jei tave užpuola vandenyje, juk ne visada yra perspėjimai, kad maudytis draudžiama, nes čia gyvena krokodilai? - klausiamai žvilgtelėjo į Suzu.. - O dėl to klausimo tai atsiprašau... Netyčia ten jis man išsprūdo.. - šyptelėjo mėlynplaukė, nes jautė, kad vaikinas pasimetė.. Na taip, kaip visada, paklausk, tai atsakymo negausi.. Na čia tik man taip turbūt.. Aš gal tokia baisi, kad visi bėga nuo manęs.. Toks gyvenimas..
- Valgyt? Štai turiu batonėlį kišenėje, nori, - ištraukusi iš apsiausto kišenės batonėlį ištiesė vaikiui..

[Suzu Nakashima]

Nusijuokęs berniukas geriau įsižiūrėjo į Nihal akis. Jis, aišku, nebetikėjo, kad ši juokauja, tačiau susilaikė nuo kokios kandžios replikos. Visgi, jam patiko taip erzinti žmonės, nors tą darė nepiktybiškai. Tik vaikis iškart pastebėjo minusą, ne visi tai supranta. Su Hayato jis gali sakyti bet ką ir vaikinukai juoksis valandą, o čia dar įsižeis...
-Šiaip, gyvūnai pjauna vieni kitus, kai kurie savus... Bet ne dėl to, kad šie juos išdavė, ar ne dėl to, kad tie gyvūnai nusigėrė... Ir gyvūnai nėra už mus protingesni... Bet jie laimingi ir draugiški,-patraukęs pečiais grifiukas giliai įkvėpė. Jis jau pavargo tiek kalbėti, kadangi atvykęs į Hogvarstą atprato bendrauti. Savo bičiulio jau kurį laiką nematė, nors jie žadėjo susitikti, nebuvo su kuo pabendrauti, juolab sutikdavo vis mergiotes.
-Manau, žmonės žino, kur gyvena krokodilai, niekas tikrai nelįs į nežinomą upę be jokių apsaugos priemonių... Nebent jie visiški kvailiai,-vyptelėjęs jis pasitrynė akį. Miego norėjosi, kadangi naktį miegoti nedavė kažkoks knarkimas berniukų kambaryje, kas knarkė vaikis nežinojo, bet nematė esmės gilintis, juk nepakeisi to. Suzu jau žinojo tai, kadangi jo tėtis kartais taip užknarkdavo, kad atrodė, kad namai sugrius.
Išspraudęs šypseną, nors vis dar nieko nesuprasdamas berniukas vis dar mąstė kažkokios priežasties pabėgti. Grifiukas išsigando ir labai, juk jis dar jaunas, o tokio klausimo puikiai nesuprato. Ir kiek nusiminęs, kad šiam nepavyko su maistu pabėgti vėl išspraudė šypseną.
-A... Ačiū,-pakėlęs galvą jis vis dar šypsojosi.

[Nihal Eris]

Merginai, jau atsibodo tos kalbos apie gyvūnus, ji nebuvo iš tų, kurie mėgo skaityti knygas ar ginčytis tema, kuri susijusi su mokslais ar kažkuo panašiu..
- Klausyk, man jau pabodo tos kalbos apie tuos krokodilus, gal apie kažką kitą nori pakalbėt.. paliekam mes tuos padarėlius ramybėj.. - tai pasakiusi mergina nutylo, tačiau norėjo būti gan atvira, tačiau neaišku, kaip tas vaikis tai priims.. - Man per daug nuobodu, geriau gal apie ką nors kitą pakalbam, pabendraujam.. nebent tu nori, - užversdama knygą ir padėjusi ją į šalį tarė mergina.. - Be to gal norėtum pakeisti vietą ir išeiti į lauką, nors galim kažkur ir pilyje pasivaikščioti.. Nes bibliotekai aš nesukurta, - šyptelėjo mėlynplaukė.. Suzu buvo gana įdomi asmenybė, tačiau daug ką priimdavo labai asmeniškai arba tik taip atrodė, juk į kai kuriuos klausimus net neatsako.. tačiau ji norėjo susibendrauti su vaikinu, nes šis atrodė gan linksmas individas, jai vaikis patiko kaip draugas..
- Be to prašom. - Nusišypsojo Nihal, - Skanaus..  Nusipirkau sau, bet kažkaip nepanorau, tai liko kišenėje.. - dar kartą kilstelėjo lupų kampučiai.. - Tai kaip einam kur nors? Aišku dabar.. Tik nesakyk, kad kitą kartą ir man kaip visada būna, niekada to kito karto nebūna.. - liūdnu tonu tarė Eris, - turbūt esu labai keista arba baisi? - kilstelėjo antakį ir žvilgtelėjo į Suzų pusę..

[Suzu Nakashima]

Šyptelėjęs vaikinukas tik linktelėjo, kai mergina pareiškė, kad jai pabodo kalbos apie krokodilus, bet jis visgi norėtų apie tai pakalbėti daugiau. Berniuką tokios temos domino, patiko taip ginčitis ir aiškinti, tai ne koks kerėjimas, kur jis ničnieko nenutuokė. O tai, kad mėlynplaukei buvo neįdomu jį netgi liūdino. Jis nenutuokė, ką turėtų daugiau jai pasakyti, juk neims kalbėti apie visokiausias meiles, grožį ir madas. Tai ne jam, juk jis vaikinukas.
-Gerai...-ramiai atsakęs vis dar apsimesdamas giliai viduje Suzu norėjo pranykti. Jis nežinojo, ką turėtų sakyti. Ir nelabai norėjo. Tyla jam šiuo atveju buvo kelis kartus geresnė, nors namuose jos nemėgo.
-Nežinau,-paskutinį kartą pabandęs išspausti šypseną grifiukas nužvelgė savo knygą. Ji ėmė traukti labiau, nei mergiotė, kuri jį buvo taip patraukusi vien dėl savo išvaizdos. Įsižiūrėjęs į akis vaikis nežinojo, ką turėtų daryti, o dar ir noras valgyti pranyko, bet visgi atsisakyti nebegalėjo.
-Ačiū,-pasiėmęs batonėlį vaikis dar kurį laiką žiūrėjo į jį.-Aš kažkada tau atsilyginsiu šokoladine varle,-tarstelėjo šis vis dar žiūrėdamas į jį.
Išklausęs grifiukęs Suzu tik liūdnai šyptelėjo.
-Tu baisių žmonių nemačiusi, taip? Nes jei taip manai...-ką norėjo toliau pasakyti berniukas nutylėjo. Rudaplaukis atsiduso, jis nežinojo ką daryti, jo žvilgsnis nukrypo ties knyga, o tada ties mergiote.
-Atleisk, bet į biblioteką paskaityti šiek tiek... Ir nemanau, kad tas kitas kartas neateina... Taip nebūna, likimas vis tiek turi suvesti,-išspraudęs šypsnį berniukas meldė Dievą, nors ir ateistas buvo, kad tik mergaičiukė nesusinervuotų ir neįsižeistų.

[Nihal Eris]

Mėlynplaukė jautėsi nejaukiai, tas vaikinas gal ir buvo simpatiškas, patrauklus, gražus, tačiau jo charakteris buvo ne merginai suprast... Gal man jau laikas išeiti ir leisti vaikinui pabūti vienam, juk jis čia to ir atėjo.. Juk jam to ir reikia, aš tik maža kliūtis kuri jam viską trukdo..
- A-aš g-al jau e-eisiu, m-matau tau ne ta nuotaika, - virpančiu balsu prakalbo Nihal, nes jautė, kaip tas vaikinas su ja bendrauja, šaltai, atrodo tai daro, todėl, kad tik reikia, nebuvo nei noro nei reikalo, tad mergina nieko nelaukusi ėmėsi veiksmų..
- Ne, nereikia man jokių šokoladinių varlių.. šį batonėlį priimk kaip atsiprašymą.. Kad sugaišau tavo laiką... - šįkart drąsiau, tačiau liūdnai kalbėjo grifė.. Nes tas Suzu jai gan patiko, tačiau jis buvo keistas ir gana šaltas..
- T-taip nemačiusi.. tačiau užtenka į veidrodį pažiūrėt - balsas merginos virpėjo.. Ji nebuvo iš tų, kurie verkdavo ar nervuodavosi, tačiau šįkart tas vaikinukas ją liūdino ir kuo stipriau tuo labiau.. Dar Dievui ačiū, kad jis nepabėgo.. ir tiek laiko išbuvo vienoje patalpoje su violetinių akių savininke..
- O dėl kito karto, nepergyvenk.. Manau neberasi manęs, - daugiau nebeteks nervuotis, kad reikia bendrauti su tokia tragiška mergiote.. Dauguma mėlynplaukę atstumdavo ne tik dėl jos išvaizdos.. bet todėl, kad ji nemoka bendrauti..
- Tai manau aš tau nebetrukdysiu ir einu, kur nors pasislėpti, - nutęsė mergina, žvilgtelėdama vaikinui į akis.. Ir nieko nelaukusi atsistojo.. Ir vėl savo akimis pažvelgė į vaikiną, kuris dar vis tupėjo ant žemės.. Ji nežinojo eiti ar neiti, tad liko tespoksoti į berniūkštį...

[Suzu Nakashima]

Pastebėjęs, kaip pašnekovė, regis, susinervavo berniukas kiek persigando. Jis neįsivaizdavo ką daryti, ėmė keikti save mintyse ir pats stipriai susinervavo. Nors to neparodė, jo viduje greit ėmė siautėti visokiausi uraganai, kurie tik ir rėkia, kad vaikis susimovė. Sąmyšis galvoje, tornadas pilve ir dar dūriai į širdį. Viskas atėjo taip greitai, kad Suzu darėsi vis sunkiau klausytis. Bet kažkaip nuvyjęs mintis kiek nusiramino. Bet visgi, nors mintis nuvijo mergina buvo čia, vis dar su drebančiu balseliu.
-Tau viskas gerai?-kiek švelniau paklausęs jis pažvelgė į jos akis, tačiau suvokė, kad tai buvo pats kvailiausias klausimas. Juk buvo taip akivaizdu, kad jai ne viskas gerai. Mergaitė taip greit pasikeitė ir berniuką, aišku, tai labai trikdė. Jis nesuvokė, ką turėtų jai sakyti, ar turėtų ją apkabinti, ar kažkaip paguosti, nesuprato, ką ne taip padarė. Šitos mergiotės yra visiška tragedija! Sako, kad jos neįdomu, o tada jau verkia, kad tu nebendrauji su jomis... Nesuprantu! Berniukas nenorėjo matyti ašarų.
-Nesugaišai,-stengdamasis kuo švelniau pasakė šis, nors Suzu norėjo ją aprėkti. Nesuvokdamas jos elgesio jis vis dar bandė bent truputį suprasti, kas jai negerai, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikino, kad ne jo jėgoms tai. Merginos... Siaubas, ne merginos... Aš juk nekalbėsiu su jomis apie plaukus ir grožį...
-Nejuokauk...-piktai nužvelgęs ir vos tramdydamasis jis sučiaupė lūpas.-Į veidrodį pažvelgi ir vieną iš gražiausių pasaulio mergiočių matai... Nesuprantu aš jūsų mergiočių... Aš baisi, ką daryti... Mylėkit save!-Jau kiek pakilęs berniuko tonas jį pristabdė, tačiau jis vis tiek buvo piktas. Tokiais atvejais turbūt nepasakytum, kad vaikis yra  vos vienuolikos, tačiau jam užteko mamos, kuri amžinai verkdavo, kad yra negraži nors, jo manymu, ji buvo gražiausia moteriškė. Siaubas, ne žmonės... Sugniaužęs kumščius jis įsistebeilijo į Nihalos akis. Tos violetinės akys, kurios ne veltui jį žavėjo, juk tokių bet kur nepamatysi.
-Rasiu,-tvirtai pasakęs berniukas atleido kumščius. Jis žinojo, kad išpildys savo žodžius. Žinojo, kad jei ne kažkur koridoriuj, tai pasigaus pamokoje ir padovanos jai tą nelemtą varlę. Skaudinti žmonių nenorėjo, kad ir kaip jie jį pykdė. Iš tikrųjų, dėl šio dalyko berniukas ėmė mąstyti apie gyvūną, su kuriuo galės praleisti bent ramiai laiką.
Merginai pasakius, kad ši išeina Suzu tik stebėjo ją. Aišku, jam buvo gaila, kad taip viskas išėjo, bet ką jis galėjo pakeisti? Stabdyti jos nenorėjo, nes žinojo, kad tada jo tonas tikrai pakils.

[Nihal Eris]

Nihal jautėsi dar labiau sutrikusi ir pasimetusi, nes vaikino veidas, jo reakcija buvo tokia, kokios mergina tikrai nesitikėjo.. Mėlynplaukė niekada nekompleksavo dėl savo išvaizdos, tačiau kai vaikinai su ja šaltai bendrauja ar atstuma, kaip draugę yra iš dalies keista.. Arba mergina nesupranta vaikinų arba ji negraži..
- Iš dalies nelabai viskas gerai, - liūdnokai nutęsė Nihal.. Ir pažvelgė vaikinui į akis, jų žvilgsniai susidūrė, tačiau labai trumpam.. Tada vėl viskas pasikeitė..  vaikinas atrodė pasimetęs, o mergiotė te dairėsi aplink ir nenutuokė ką daryti, išeiti, tačiau to daryti ji nenorėjo.. O kas ją stabdė ji ir pati nežinojo, nes tas stabdys ją laikė uždaryta bibliotekoj ir neleido išeiti ar čia tas gumulas, kuris gulėjo ant krūtinės, ar tas stabdys buvo pats berniūkštis.. kuris atrodė gan įpykęs, tačiau merginai turbūt reikėjo būti aprėktai, kad suprastu kas su ja negerai.. Pastaros dienos merginai buvo gan sunkios.. Bemiegės naktys dėl neaiškių priežasčių ir visa kita turbūt vedė grifę prie nuovargio, kurio ji pati nesuprato..
- T-tiesa sakant aš ir myliu, pati nežinau ką čia šneku.. Turbūt dėl to, kad pora naktų nemiegojau.. Reiks išsimiegoti ir viskas bus gerai, būk geras nepyk.. - drąsiai tarė mergina... - Tikrai nuoširdžiai atsiprašau, - šįkart jau nusišypsojusi žvelgė į Suzų.. - Jei norėsi rasi, - dar kart kilstelėjo lupų kampučiais ir akies krašteliu pamatė knygą pavadinimu "Bendravimo taisyklės".. Turbūt ši knyga skirta man.. Greit ja nustvėrusi mergina priėjo prie vaikio, - galiu atsisėsti, aš tik paskaitysiu ir išeisiu.. - žvilgtelėjo į berniūkštį ir laukė atsakymo.. - Ir dar, tikrai pamiršk kas buvo, aš kaip nesava jaučiuosi.. Nemoku bendrauti su žmonėmis.. Tiksliau moku, bet su vaikinais man sunkiai sekasi, ne visada aš jus suprantu..

[Suzu Nakashima]

Gilus atodūsis. Vaikis nežinojo, ką jai turėtų pasakyti. Jam net iš pradžių keista buvo, kad mergiotė pasakė, kad nelabai gerai, bet visgi tai padidino sąmyšį viduje.
-Atsiprašau...-viskas, ką galėjo išlementi Suzu. Jis jautėsi blogai, labai blogai. Žodžiai jau strigo gerklej, norėjosi atsukt laiką atgal, kadangi manė, kad dėl visko kaltas jis. Kaltas, kad nebuvo pakankamai įdomus, kad nemoka bendrauti ir nesuvokia mergiočių. Kažkada, kažkada galbūt išmoks su jomis bendrauti, bet tai nebuvo ta diena.
Piktai nužvelgęs mėlynplaukę berniukas susilaikė nuo komentarų. Juk kitaip ją vėl apstaugtų, nenorėjo daugiau skaudinti žmogaus. Kodėl aš toks... Kvailas? Linktelėjęs, kad mergina gali sėstis šalia Suzu meldėsi, kad ji nesugalvos vėl bendrauti. Praignoravęs jos žodžius berniukas pasiėmė knygą ir vėl atsivertė puslapį, kuriame puikavosi žiobariškos profesijos. Vaikis buvo piktas, bet tramdėsi, jis pajautė, kad yra labai pavargęs, tad viską, ką skaitė turbūt po kelių minučių pamirš, bet bent skaitydamas nusiramino. Nors jo viduje vis tiek buvo gan didelis uraganas ir pašaipa, kad jis yra kvailys.

[Nihal Eris]

- Už ką tu atsiprašai, viskas gerai, čia aš kalta, dėl savo nemokėjimo bendrauti.. - priverstinai šyptelėjo Nihal ir vaikinui leidus prisėdo.. Mėlynplaukė pati nežinojo ar šią knygą pasiėmė tam, kad galėtu ją skaityti ar tam, kad galėtu būti šalia Suzu..
Grifė viena akimi žvilgtelėjo į knygą, kurioje buvo juodai ant balta prirašyta smulkių raidžių ir daugiau nieko.. Jokio paveiksliuko.. Nu gal keletą, nupiešti žmonės, tiksliau žmogus sudėliotas iš pagaliukų.. Psichologinė knygą.. iškart galima spręsti iš kvailų paveiksliukų, juk tik jie taip sugeba demonstruoti individus.. Be odos.. Na gerai, kas čia prašyta pažiūrim..

Bendravimo taisyklės:
1. Nekritikuok ir nekaltink
2. Nevertink ir nepriekaištauk

Na suprask tu čia kaip nori.. Nors nekritikuok iš tikrųjų gera pamoka, juk kritika turbūt sukelia tik agresyvumą ir pyktį, ne visi moka tai priimti.. Bet turbūt užteks man jau šitos psichologijos.. Ir užvertusi knygą grifė atsistojo ir žvilgtelėjo į grifą, kuris buvo įsmeigęs žvilgsnį į knygą.. Jam turbūt įdomu..
- Na sakyčiau tu ten per daug įsigilinęs tai aš tau jau nebetrukdysiu ir eisiu.. Juk ir taip visko daug nutyko, kaži ar tebenori mane matyt ar geriau aprėkt.. - klausiamai pažvelgė į vaikiną ir padėjo knygą į lentyną..