0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #180 Prieš 3 mėnesius »
Na štai mažoji Evanns vėl bibliotekoje tik šį karta ne ten kur turėtų būti o net uždraustajame skyriuje nežinia ko Luna ten ieškojo jai tiesiog kaip pirmakursei buvo įdomu , juk visi dabar aplinkui apie tai tik ir kalbėjo , tad mergaitė nusprendė įsitikinti pati. Vos tik įžengusi Evanns pagalvojo Juk niekas nesužinos . galų gale ten įžengusi Luna pasijuto labai nejaukiai , nes ji bijojo bet vis tiek tęsė toliau Juk turiu burtų lazdelę man nieko nenutiks . Taip pamaniusi pirmakursė žengė toliau iš pradžių viskas buvo gerai , bet tik štai mažoji švilpinukė užkabino savo ranka knygą ta tuoj jau atsivėrė. Ir Luna labai išsigando vėliau iš knygos ėmė sklisti keisti garsai vėliau po viso šito labai išgąsdintą mergaitė buvo išpilta krauju ir rėkė ir paskui lyg ir girdėjo kažkieno balsą vėliau mergaitė atsiminė tik tai , kad jau atsibudo jau rami ir saugi ir visai nebebuvo kraujo nei žaizdų. Ramiai įkvėpusi ir apsidairiusi ar nieko nėra nėra pagalvojo Daugiu gyvenime ten neisiu .Ir užmigo
My life my life would be real low zero flying solo without you

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 16
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #181 Prieš 3 mėnesius »
Evelina sėdėjo bibliotekoj. Su kalnu knygų darė namų darbus. Šalia gulėjo plunksna ir pergamento lapas. Šalia - kerėjimų vadovėlis. Ieškodama informacijos ji vartė knygas apie kerus. Ne... Ne... Ne... Mes juk nesimokome apie Animagus! Grifė papurtė galvą ir pasičiupo kitą knygą. Knygos puslapiai susene ir rudi atsivertė į vieną vietą patys. Iš pradžių mergaitė pamanė, jog tai paprasčiausias žymeklis ir ėmė versti toliau. Tačiau kaip keista. Knyga nesivertė. Lapai atrodė kaip dirbtinai. Nei atgal, nei į priekį - jie nesivertė. Evelina visai suirzo.
- Kas per nesąmo... - Staiga susiprato, kad yra bibliotekoje todėl kol bibliotekininkė neišgirdo tyliai nusisuko ir apsimetė niekuo dėta.
Nusisukusi toliau pabandė atidaryti knygą. Nieko. Atrodė nusibaigs iki gyvo kaulo. Visai nusikankinusi bandydama atversti knygą nusprendė gal lapelis kuo nors įdomus. Tačiau ne. Tai tebuvo lankstinukas iš "Skersinio Skersgatvio" pranešantis apie išpardavimą knygynę. Bet mergairė vis tiek nesuprato kam suklijuoti knygos puslapius dėl kvailo lankstinuko. Gal kažkam tai ir buvo svarbu, bet Evelinai tai atrodė kvaila. Nusprendusi knygą apžiūrėti vliau ji grįžo prie namų darbų. Bet jai niekaip nesisekė susikaupti vis dėbtelėdavo į knygą, o mintys galvodavo vien apie, tai kas vis dėlto paslėpta joje. Nes grifė nusprendė, kad tai negali būti išpradavimas dėl kurio visi pametą protą. Tai net nebuvo "Strakalinių ir makalynių" skelbimas - šią parduotuvę mokyniai dievino. Galiausiai nebeištvėrusi Evelina patraukė vadovėlį šonan ir pažvelgė į pilką knygą pavadinimu "Sudėtingiausi Britanijos užkeikimai". Kodėl būtent šita knyga? Kodėl užkeikimai ir Britanija? Grifė paėėmė dar vieną lempą nuo gretimos vietos ir pabandė įsižiūrėti į knygos lapą - vienintelį kuris galėjo atsiversti. Ir staiga prisiminė ištrauką iš pasakų knygos kurią skaitė. "Dydžiausios paslaptys slypi ne virš". Ir mergaitė greitai pajudino lankstinuką. Iš tikrųjų jis judėjo. Evelina apsidžiaugusi,kad pagaliau išsiaiškins šią mįsle apvertė jį. Už jo buvo Uždraustojo knygų skyriaus brėžinys, o po juo parašytas ranka dar nenudžiuves rašalas skelbė: Ūkvedys biblioteką tikriną lygiai dvyliktą nakties." ir viskas. Evelina uraukė antakius Ką tai galėtu reikšti? Prie lentynos iš kurios Evelina buvo paėmusi knyga, priėjo klastuolis. Ir grifė viską suprato. Dar vienas nekaltas jų pokštas. Kas galėjo pamanyti, kad tokia mergaitė kaip aš galėjau paiimti jų plano taikinio planą.
Klastuolis vis dar neatsitraukė nuo lentynos ir Evelina pajutusi gresiantį pavojų metė knygą po stalu. Ir pačiu laiku nes mokinys ėmė žvalgytis po bibliotekos skaitytojus. Galiausiai piktas nukėblino tolyn. Evelina jau buvo beeinanti pranešti profesoriams kai pagalvojo: tačiau galbūt ten rasiu reikiamos informacijos kerėjimams... Mergaitė greitai apsižvalgė nes jai vien nuo tokio galvojimo pasidarė baisu ar kas nors neišgirs jos minčių. Ji vėl atsigrežė į "paną". Ji negali... Bet juk pamokos... Ne, ne, ne... Negali... Galiausiai galutinai apsisprendė ir nuėjo gulti (ne)laukdama nakties. Lovoje niekaip negalėjo užmigti, ilgai vartėsi. Bet pagaliau kai nusprendė jog visos mergaitės kambaryje miegą, ji iškėlė basas kojas į šlepetes šalia lovos ir nutypeno prie durų.
Pagaliau pasiekusi biblioteką (mergaitei tai atrodė ištisi metai) ji sustojo prie jos durų. Pastūmė jas. Jos nebuvo užrakintos. Įėjo į paprastą biblioteką. Bet praėjusi visas knygas kurias mėgo nuslinko link Uždraustojo knygų skyriaus. Perlipusi per nemagišką užtvarą (grifė dėl to labai nustebo) priėjo knygų lentynas. Giliai ikvėpusi žvilgtelėjo į auksinį laikrodėlį ant rankos, jis rodė venuoliktą, taigi iki to laiko kai tikrins ūkvedys dar valanda. Evelina įėjo. Jos kojos silpnai drebėjo. Apsidairė aplink knygų lentynas. Visos buvo apdulkėjusios ir nenaudojamos. Ant senų knygų taip pat stovėjo nusisėdėjes dulkių uždangalas. Viduje mergaitė pajuto jaudulį. Bet tai nebuvo tas jausmas kai tu to labai laukdavai. Mergaitė kvepavo trumpai ir netolygiai. Ji nerimavo.Gal iš viso nereikėjo išeiti? Gal išviso čia nebus jokios informacijos apie kerus? Ir nuo tos minties Evelina suprato - čia nieko neras. O jei ir ras, tas ieškojimas užtruks visą naktį. Ji jau norėjo suktis atgal kai koridoriuje išgirdo neaiškius garsus. Tai buvo miaukimas ir stambių bei nerangių kojų žingsniai. Ponia Noris ir Ūkvedys staiga topelėjo mintis grifei. Ji nusisuko. Bet staiga prisiminė kas vyksta ir begalo greitai atsisuko. Dabar jau drebėjo ne tik kojos. Visas kūnas nusėtas drebulio jausmu (mergaitė nebuvo tikra ar toks jausmas egzistuoja) ji dar sunkiau judėjo. Ką daryti?.. Galvoje sukosi begalė minčių. Galiausiai ji užlindo už knygų lentynos besitikėdama geriausio.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 16
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #182 Prieš 3 mėnesius »
Širdis viduje besitrankė. Atrodo informacija ant lapelio nebuvo visiškai tiksli. Gal tas kuris jį paliko norėjo apgauti kuris jį pasiims? Juk tai Klastūnynas. Tačiau ką jai dabar daryti? Evelina lindėjo už lentynos begalo jaudindamasi. Žynojo ar taip, ar taip ja pastebės arba Ūkvedys arba jo katė, todėl reikia nešdintis. Bandydama kuo tyliau ji nusėlino toliau nuo lentynos taikydamasi link durų. Katė ėmė grežtis todėl Evelina vėl turėjo skubiai užlysti už lentynos. Katė atrodo kažką įtarė, bet kol kas teikėsi sekti šeimininką. Reikia sprukti... - vienintelė mintis sukosi grifės galvoj. Vėl pabandė išlysti iš už slėptuvės. Nereikėjo jai eiti. Iš karto turėjo suvokti, jog tai tik jos laki vaizduotė arba nuotykių troškimas (ko ji dabar mažiausiai troško - nuotykio), ją nuvedė čia į pačią netinkamiausia vietą pirmakursei. Įpykusi ant savęs pažvelgė iš už sienos į katę. Ši buvo nusisukusi tad Evelina spėjo pro ją prabėgti. Laimė, kad viskas baigėsi gerai, Evelinos visai nepadrasyno. Visą kelią keliaudamą į Grifo Gūžtos bendrabutį keikė save už tokį kvailumą ir silpnumą pasiduoti užgaidoms. O jai atsigulus į lovą vienintelė mintis galvoje buvo "taip ir nepadariau namų darbų.". Su mintimi mergaitė ir užmigo. Mėnulio šviesa apšvietė blyškų ir bešypsni mergaitės veidą.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 16
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #183 Prieš mėnesį »
   Sekmadienis ėjo į pabaigą. Vis labiau temo už lango. Evelina sėdėjo bibliotekoje. Kaip tik buvo pradėjusi skaityti burtininkų rašytojo trilogija ir niekaip nevaliojo atsitraukti. Knygos buvo storos, tai reiškė, kad grifiukei reikės daug laiko perskaityti. O, gal ir ne? Jie sakitysiu tokiu gričiu kokiu skaičiau šiandien, nemanau, kad ilgai užtruksiu. Juk šios knygos tokios įdomios. Viršelis ir pavadinimas beveik neatspindėjo knygos turinio. Evelina dėl jos suabejojo tik akimirką - kai paimė iš lentynos ir perskaitė pavadinimą. Bet iškart kai perskaitė antraštę paėmė skaitymui. Už lango diena buvo niūri, todėl beveik visą savaitgalį ji praleido bibliotekoj, skaitydama knygas. Ką ir mėgo daryti. Ji sėdėjo prie bibliotekos stalo - pačiame patalpos gale. Visai prie pat uždraustojo skyriaus. Į jį mergaitė net nenorėjo žiūrėti atrodė šiurpiai, kap tikriausiai Hogvartso personalas stengėsi padaryti.
   Laikrodis ant bibliotekos sienos tiksėjo. Tik tik... Laikas ėjo. Evelina į tai nekreipė dėmesio. Žinoma kiap ir visi kiti ji turės grįžti į bendrąjį Grifo Gūžtos kambarį tam tikrą valandą. Tik iki to dar yra laiko. Visą tą laiką ji ketino išnaudoti bibliotekoj. Vakarienė jau buvo praėjusi. O, net jei nebūtu ji nenorėtų valgyti. Ji dažnai nevalgydavo vakarienės.
   Po kelių minučių ji sustojo skaityti. Įpusėjusi skyrių, nejaukiai pažvelgė į uždraustąjį knyg skyrių. Ten knygos buvo be galo apdulkėjusios. Jų puslapiai kai kur tikriausiai išplėšyti. Neįsivaizdavo kam Hogvartse išvis yra tokių knygų skyrius. Juk jie jas gali tiesiog sudeginti ar išvežti kur kitur. Juk nuo to, kad jas čia laiko mokiniams tik dar labiau kyla pagunda jas pasakityti. Akys užkibo už vienos iš knygų. Ir dar kelių. Kuo jos galėtų būti pavojingos? Pajutusi, kad per ilgai ir per daug įtartinai spokso - nusisuko.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #184 Prieš 1 savaitę »
Diena ėjo į pabaiga ir vėl istorija kartojasi Luna vėl sėdėjo bibliotekoje nežinia kodėl jai čia taip patiko. Evanns vertė visokias knygas pamokoms ieškojo tai ko jai reikia ir stengėsi kaip įmanoma nekreipti į kitus vaikus dėmesio. koks velnias jau taip vėlu ,o aš dar čia ieškau.....Ah ir vėl ne tas. Luna jau vos ne neverkė. Na ir ką man su tuo daryti?Ir čia švilpė pamatė mergaitę kuri žiūrėjo į uždraustąjį skyrių. Lunos veide pasirodė labai neryški šypsena. Nagi žinoma! Kaip aš galėjau būti tokia kvaila? Garantuoju ,kad ten ką nors turėčiau rasti, bet.... Evanns dar karta nužvelgė uždraustąjį skyrių.Bet eiti ten vėl ten juk be galo pavojinga nežinau kas man bus šį kartą. Luna atsistojo ir nunešė paimtas knygas į vietas ir nužygiavo prie matytos mergaitės. Kai priėjo dar ilgai stovėjo nieko nesakydama. Dabar vakaras greitai bus naktis tai labai idealus laikas jeigu aš tikrai labai noriu tai padaryti. Dar  labai ilgai stovėdama mergaitė pagaliau prabilo:- Sveika, aš Luna...Luna Evanns iš švilpynės koledžo kaip matau esi susidomėjusi uždraustuoju skyriumi gal norėtum ten nueiti?- Luna kantriai laukė kol mergaitė teigsis atsakyti.
My life my life would be real low zero flying solo without you

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai: 16
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #185 Prieš 1 savaitę »
   Nusisukus pagunda ten nueiti sukilo dar labiau todėl Džonson vėl atsisuko į Uždraustąjį knygų skyrių. Ir vis dėlto tai nevalia. Ji baikščiai iš toli apžiūrinėjo knygas ten - visos apdulkėjusios, niekieno nenaudojamos.Jis atrodė panašiai taip šiurpiai kaip ir uždraustasis miškas. Visas toks paslaptingas, tamsus ir nemalonus. Vėl nusukusi pilkas akis ji apsidairė. Bent jau kiek apsižiūrėjo niekas į ją nespoksojo nuo įtartino žiūrėjimo todėl ji lengviau atsikvėpė. netrukus nusisukusi į lentynas ji vėl ėmė ieškoti knygos, bet nžinia kodėl žvilgsnis vis krypo į tą skyrių, į kurį negalėjo įeiti nė vienas mokinys. Atsisukusi ji išvydo mergaitę kurios visai nesitikėjo čia atsidursiant. Maždaug jos metų mergaitė priėjo prie Evelinos ir tyliai atsistojo. Evelina mąstė galbūt jai pradėti pokalbį, bet netrukus švilpė (grifiukė tai nustatė iš jos uniformos) pradėjo kalbėti. Evelina lengviau atsiduso.
   - L-labas, - nedrąsiai pasisveikino. Nors Hogvartse jau ir buvo antrus metus vis dar negalėjo kalbėti taip sklandžiai ir drąsiai kaip kiti. - Aš... Mano vardas Evelina Džonson esu iš Grifo Gūžtos koledžo, - prisistatė.
   Trumpą akimirką stojo tyla, bet išgirdusi ką vėl pasakė Luna Evanns iš Švilpynės Eveliną labai nustebino. Vadinasi ji matė, kad aš ten spoksau. Tačiau tolesni jos žodžiai dar labiau išmušė mergaitę iš vėžių. Eiti į Uždraustąjį skyriu? Juk aš jį tik apžiurinėjau iš tolo... Bet juk reikia būti mandagiai ir tiesiog atsisakyti...
    - Na, manau gal... gerai, - Ką? Juk susitariau su savimi!
    Evelina pasibaisėjo ką pasakiusi. Ji juk visiškai nenorėjo ten eiti. Panašu kad mandagumas ją pražudė. Bet ką ji pasakė tą jau pasakė. Nieko nebegalėjo pasakyti, tad tik bejėgiškai nuleido galvą stengdamasi neparodyti nusivylimo savimi. Laukė ką pasakys švilpė. Gal ji iš viso tiesiog atsisveikins ir nueis, juk išgirdo kokia aš drovi. Jei ji nueitu tikriausiai patirčiau didžiausiai gėdą, bet nereikėtu eiti į Uždraustąjį skyrių. Sunku apsispręsti kuris geriau, nes beveik neturiu draugų...
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 34
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Uždraustasis skyrius
« Atsakymas #186 Prieš 1 savaitę »
Luna dar labai ilgai stebėjo mergaitę kaip jai pavyko suprasti mergaitė buvo vardu Evelina. Evanns trikdė tai ,kad Evelina buvo gana drovi.- Bet kokiu atveju aš neturiu jokio pasirinkimo tikrai nežadu eiti į tą prakeikta skyrių viena ir nė kiek ne abejoju, kad Evelinai irgi ten reikia.- Evanns nusišypsojo Evelinai tokiu būdu ji bandė padrąsinti mergaitę. Išgirdusi pašnekovės atsakymą švilpė labai nudžiugo.
- Šaunu tuomet pasiimk daiktus jeigu tau ko nors reikia ir eisime , gerai?- Tarė Evanns.- Drovūs vaikai visada turėtų būti geri ir nesityčioti ir panašiai ,nes jie neišdrįstų to padaryti.- Kiek pamasčiusi paklausė:- Ir dar ar galėčiau paklausti? kokios knygos tiksliai tau reikia? Ir tikiuosi tu turi lazdelę ,nes garantuoju, kad mums prireiks Lumos kerų.- Švilpiukė nusišypsojo ir laukė.- Kad tik greičiau mes visai neturime laiko ,bet kitaip nieko ne bus ką padarysi.
My life my life would be real low zero flying solo without you