0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #30 Prieš 12 metus »
Berniukas nustebo,tačiau to neparodė.Merės lupos buvo švelnios kaip ir ji pati.Kai Merė Alfą paleido jis norėjo ją apkabinti niekam neatiduoti ir nepaleisti.
 Jis nužvelgė mišką.Jame lyg degė ugnis ir šmėžavo kelios neaiškios figūros - mokiniai.Kartais medžių šakas sujudindavo kiškis arba kažkas baisesnio.Alfas apkabino Merę viena ranka.
-Tu nieko prieš?-tyliai sušnibždėjo berniukas.

*

Neprisijungęs Nichol Elkhai Syberg

  • VII kursas
  • *
  • 237
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Everybody is just a nobody
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #31 Prieš 12 metus »
- Ir kaip jums tai patinka pirma mane žemina o poto net į mano šeimininka nekreipia dėmėsio.-  Dohandhan'as buvo piktas kaip niekada.
- Tikrai nors retai pritariu tau  Dohandhan'ai bet šį karta tikrai į mus nekreipia dėmėsio net jei dabar ateitu vilkolakis nemanau kad jie pastebėtu. Kvailiai kaip tikri Varnanagiai netinkamas derinys raudona vyriška su geltona moteriška.- Nikolajus nusijuokė bet į jį niekas neatkreipė dėmėsio.
- Šeimininke gal skriejame kitur?
- Galėtumėme bet nežinau kaškaip galvojau kad su jais draugavau bet likimo nenulemsi gal gyvenimas dar ir skirs mums susitikti.-Reikės jų venkti koridoriuose.
- Taip šeimininke likimo neulemsi bet gali jį pajudinti.
- Geriau nerteikia  Dohandhan'ai. verskis didesniu vilku ir lekiame.
- Žinoma šeimininke.-  Dohandhan'as  pasivertė didesniu vilku o kai Nikolajus užsiropštė dar ir suurzgė ant porelės kuri bučiavosi.
- Iki buve amigos.- Niklajus nusijuokė ir per keleta sekundžiu nurūko tolyn.
It's a totally over complicated statement here.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #32 Prieš 12 metus »
Nikolajus supyko... Ah... Kodėl taip yra? Kodėl,jei susirandu antrąją pusę,vis kas nors nukenčia. Visai neseniai,kai dar draugavau su berniuku iš Klastūnyno, nukentėjo mano artima draugė,dėkui Dievui,ji suprato,kad tai meilė,kad jos nesuvaldysi ir vėl susitaikėm. Dabar,kai draugauju su grifiuku,nukenčia dar vienas žmogus ir tuo labiau iš mano koledžo. Tai tikra neteisybė. Kitaip ir būt negali.
- Alfai,gal viskas per greit? Juk visai neseniai buvom draugai,o dabar jau TOKIA meilė,- Merė gūžtelėjo pečiais,- nežinau,kaip tu manai,bet aš galvoju,kad mums reikėtų artimiau susipažinti. Tad jei gali,papasakok apie save daugiau.
 Kol mergaitė laukė,kada Alfas pradės kalbėti,saulė pamažu ėmė leistis. Taip,ji dar buvom tam taške,kur vis dar ryškiai švietė ir galėjai jausti jos šilumą. Bet vis dėl to,diena ėjo į pabaigą. Baigėsi diena,baigėsi ir tie meilės nuotykiai, ir mintys,ir Alfas. O jei ištikrųjų viskas baigiasi su diena? Jei viskas bus pamiršta? Kas tada? Ah... Kvailas klausimas. Tada aš žūsiu.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #33 Prieš 12 metus »
-Apie mane?-nustebo Alfas. - Nesu išskirtinis.Tiesiog paprastas žmogutis.Nebuvau niekam išrankus.Tiesiog paprastas normalus burtininkas.Trumpai sakant - aš niekas.
Jis liūdnai nužvelgė kelią kur dingo Nikolajus.Na ir sunki ta meilė... Niekada nesupratau kas ji tokia. Jei viskas taip ir baigsis? Išsiskyrimu,sudužusia širdimi ir Merės ašaromis? Ne. Nepaliksiu Merės,kad ir kas bus.Ji nuostabiausias žmogus kokį tik sutikau... Eh...
-Mere,galbūt viskas iš tikro per greit... Nežinau.Niekada nieko nemylėjau taip kaip tavęs.Kaip jau sakiau buvau ir esu niekas.
Alfas užvertė akis į dangų.Akys sudrėko.Nusivalyti rankove ar apsimesti,kad neverki?

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #34 Prieš 12 metus »
Ah... Ar Alfas galvoja,kad leisiu jam su manimi būti Nieku? Ne. Mano mylimiausi žmonės nebūna niekas.
- Ah... Alfai. Tave taip sunku suprasti. Kaip tu gali būti niekas,jei aš esu su tavimi..? Aš nesusidedu su tuščiais žmonėmis. O tuo labiau,tu nesi "tuščias". Kiek tu gerų dalykų savyje turi.... Kiek tavo jausmuose meilės... Tad išviso,kaip tu gali būti niekas,- Merė nusijuokė.
Ir mergaitė dar kartą apkabino grifiuką. Brangiausią žmogų,kokį dabar turi šalia.
Myliu tave... Myliu.... Vis mintyse,tai kartojo antrakursė. Myliu...
Merė pažvelgė į berniuko akis,jos sudrėko.
 - Alfai,neverk. Juk viskas gerai,- Smit tylutėliai sušnibždėjo į berniuko ausį.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #35 Prieš 12 metus »
Na,miela kai artimi žmonės tau tai sako.Tiesiog nuostabu.
-Na,ačiū,kad taip sakai.Tu man tokia svarbi,-tyliai pasakė Alfas.
Berniukas pažvelgė į Merę.Tos nuostabios akys.
-Žinok.turi labai labai gražias akis,-garsiau tarė berniukas. - Myliu.Labai.
Alfas tai sakydamas apkabino Merę.Į šį apkabinimą įeina viskas.Nuo pažadų iki bučinių.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #36 Prieš 12 metus »
Nuostabu... Ar tai gali tęstis amžinai... Ar taip būna..? Nee... Kažkada jis mane paliks,o gal aš jį paliksiu.... Likimas,aš jo nepakeisiu...
- Alfai,tai ar gali apie save papasakoti daugiau. Ir daugiau niekada,girdi NIEKADA,nesakyk ,kad esi tuščias arba kitaip Niekas. Taip nebūna,- Merė rimtai pažvelgė į berniuką,paskui apsižvalgė aplink.
Saulė,pasislepė už debesų,tad taip labai nebešildė. Karts nuo karto plaukus prakedendavo vėjas,praskrisdavo paukšteliai. Aplinkui buvo tylu.

Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #37 Prieš 12 metus »
Alfas pažvelgė į ežero paviršių.Milžinas galvakojis gaudė žuvis.Jis atgavo savo balsą ir prabilo:
-Na,ką tiksliai norėtum sužinoti? Kol nelankiau Hogvartso gyvenau paprastą gyvenimą.Grojau gitara,kūriau dainas.Na atrodo tai buvo visi mano išskirtinumai nuo kitų žmonių.O tu? Ką gi tu veikei? Jei nenori-nepasakok.
Berniukas pažvelgė į obelį.Obuoliai...Tik jų ir reikia prie šio tobulo ... Ko? Pasisėdėjimo ar pasimatymo?
-Winggardium leviosa,-tyliai burbtelėjo Alfas nukreipdamas lazdelę į obelį. - Nori?
Alfas pasisuko,kad nematytu Merės.Ar tai tikra?
-Klausyk,Mere.Ar tu nemeluoji? Man vis dar sunku suprasti kurių galų tu mane myli.Aš žinau išsipildė mano svajonė kurios troškau nuo tavęs pamatymo,tačiau man vis dar sunku susitaikyti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Alfas Saneris »

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #38 Prieš 12 metus »
Merė klausė,ką jai kalbėjo Alfas:
- Na,ką tiksliai norėtum sužinoti? Kol nelankiau Hogvartso gyvenau paprastą gyvenimą.Grojau gitara,kūriau dainas.Na atrodo tai buvo visi mano išskirtinumai nuo kitų žmonių.O tu? Ką gi tu veikei? Jei nenori-nepasakok.
Ir po kelių minučių jis prisišaukė obuolį burtų pagalba.
- Nori?- pasiūlė berniukas.
- Aha,būtų puiku,- linktelėjusi galva,Merė pasiėmė obuolį iš Alfo rankų,- na,pas mane panašiai. Tik aš,negrojau gitara. Aš kūriau eilėraščius,na ir dabar kuriu, filosofavau,skaičiau daug knygų, praleisdavau nuostabias naktis stebėdama žvaigždes su savo vaikinu.... Tai turėtų būti viskas...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #39 Prieš 12 metus »
Alfas klausėsi Merės ir visiškai nekreipė dėmesio į keistas pilkas ir neaiškias figūras miško pradžioje.
-Taaaip,-nutesė Alfas.Jis pažvelgė į pilį.Štai ji stovi,tačiau visos šviesos jau užgesusios.Garantuotai po vidurnakčio.
-Mere,ar nemanai,kad mums reikėtu grįžti į bendruosius kambarius? Nebent tu nenori,-šyptelėjo Alfas.
Romantiškas pasimatymas.Gal reikėtu nuotykiu? Nebent Merei jų per daug šiomis dienomis?

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #40 Prieš 12 metus »
Merė svajojo. Jai tiek daug reiškė jos pasakyti žodžiai : ''... praleisdavau nuostabias naktis stebėdama žvaigždes su savo vaikinu..."
Ah... Kaip būdavo smagu ir nuostabu su juo tomis naktimis.Ah.. Bet,Mere,turi susikaupti,juk esi su savo dabartiniu vaikinu,kuris yra begalo mielas... Begalo...
Jos mintis pertraukė Alfo žodžiai:
- Mere,ar nemanai,kad mums reikėtu grįžti į bendruosius kambarius? Nebent tu nenori.
Mergaitė linktelėjo galva.
- Taip,aš noriu čia pasilikti. Pastebėti su tavimi žvaigždes. Pasvajotiiiiiiii,- Smit nutesė paskutinį ištartą žodį.Nes šis jai reikšė labai daug. Pasvajoti... Ah...
- Žiūrėk,- bedė pirštu į dangų,ten per visą giedrą ir žvaigždėtą dangų skrido žvaigždė,- greičiau sugalvok savąjį norą... Ir... ... ir jei gali pasakyk jį man. Aš tylėsiu ir niekam jo neišduosiu. Na,nebent tu tiki,kad norų išduoti nevalia,nes paskui neišsipildys...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #41 Prieš 12 metus »
Krentančios žvaigždės ... Tai taip nuostabu ...
-Mano noras? Aš nieko nenoriu. Esu čia,sveikas be jokių rūpesčių.Su tavimi...
Alfas atsigulė.Įsižiūrėjo į dangų.Niekada nepastebėdavau koks dangus gražus naktį ... Pasaka.
Jis atsisėdo.Pakėlė akis.
-Mere,štai ta ryški žvaigždė.Ji bus tavo žvaigždė.Gerai?-nusišypsojo Alfas.
Berniukas ir vėl atsigulė.Užsigalvojo.O jei ji būtu man nedavus šanso? Ar viskas būtu kitaip? Ar mes būtume bent jau draugais?
-Na,Mere,o koks gi tavo noras? Niekam neišpliurpsiu.Prižadu.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #42 Prieš 12 metus »
Merė žiūrėjo į krentančią žvaigždę. Ji skriejo per visą dangų,tad kokį norą sugalvoti,galėjai ir pamąstyti. Bet Smit nereikėjo galvoti. Ji jau jį žinojo.
- Mere,štai ta ryški žvaigždė.Ji bus tavo žvaigždė.Gerai?-nusišypsojęs terė  Alfas,- beto, koks gi tavo noras? Niekam neišpliurpsiu.Prižadu.
- Ah... Aš tikiu,kad tu niekam jo neišduosi,bet ar sąžininga,kad tu sakei,jog nieko nenori,nes viską turi. O aš dabar turėsiu savąjį norą TAU išduoti..? Juk tu tai man nepasakei,ko nori širdies gelmėse..?Tad... Na,gerai. Aš noriu... ... aš noriu,kad ši naktis tęstusi amžinai,- Tai sakydama Merė pažiūrėjo į krentančią žvaigždę ir jai mirktelėjo.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #43 Prieš 12 metus »
-Norai tikrai pildosi.Gal ne per dieną,ne per savaitę ar mėnesį,tačiau pildosi.Visad tą sakiau ir sakysiu,-nusišypsojo Alfas dangui. - Nenoriu,kad niekas įsižeistu dėl mūsų draugystės.Geras pavyzdys : Nikolajus.Noriu dabar ištaisyti tą klaidą.Klaidą dėl kurio jis mums nebe draugas. Aš neįstengsiu pažiūrėti jam į akis ... Tai taip kvaila.Viskas.
Nikolajau,jeigu mane girdi žinok,kad nenorėjau tavęs įžeisti.Suprask mus.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #44 Prieš 12 metus »
Ką aš galiu jam pridurti? Nieko. Viskas tiesa. Tas Nikolajus, išsipildantys norai. Viskas ką jis sako yra tiesa. Aš to nepaneigsiu.
- Kaip tu manai,kas gali mums atsitikti,jog mes išsiskirsime? Kas tokio turi įvykti?- Merė šyptelėjo,- na,aš vieną priežastį žinau. Mano labai sunkus charakteris. Na,tiesiog su manim sunku susitarti,daug konfliktuoju,tad galėčiau lažintis,kad tai ir bus ta mūsų problema,kuri užkirs mums kelią draugauti.
Mergaitė pažvelgė į dangų. Jau labai aukštai spėjo pakilti mėnulis. Toks baltas blynas,kuris visą laiką primins vaikams apie juos. Apie jų pasisedėjimus naktį,norų galvojimus ir problemų sprendimus.
Ar gali būti geriau? Juk tai nuostabu. Stebėti žvaigždes su mylimu žmogum. Nuostabu...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.