0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Virtuvė
« Prieš 12 metus »
Jeigu nusileisi į pirmą aukštą ir pasuksi ne į požemius, o į keistą koridorių, nukabinėtą paveikslais maisto tema, jo gale rasi natiurmortą vaisduojantį vaisius. Ne visi Hogvartso mokiniai žino, kad pakasius kriaušę, ši nusijuoks ir paveikslas atsivers. Už jo rasi virtuvę, kurioje triūse per šimtas elfų. Mažieji tarnai visi ligi vieno, išskyrus Dobį, pasipuošusį pačiu margiausiu apdaru, yra apsirengę vienodai - kaip toga surištais virtuviniais rankšluoščiais su Hogvartso herbu. Virtuvėje stovi keturi dideli stalai, ant kurių ruošiamas maistas. Jeigu į virtuvę užklysi prieš puotą, stalai lūš nuo maisto. Erdvus kambarys yra labai švarus, jame nerastum nė dulkelės, tuo pasirūpins elfai - tvarkytojai. Virtuvėje taip pat stovi penki židiniai, po du iš šonų ir vienas gale. Juose ruošiamas maistas, jį gamina elfai - gamintojai. Paruošti patiekalai per lubas yra siunčiami į didžiają salę. Už virtuvės kairėje yra kambariukas, kuriami laikomi sidabriniai bei auksiniai indai. Gale, to mažo kambariuko stovi kriauklės indams plauti. Elfai, tai elfai - šveitėjai, be pertraukos pluša, kad sidabras būtų tinkamai nušveistas, kad ant auksinės lėkštės nerastum dėmės. Virtuvės dešinėje esančios durys veda į elfų miegamuosius, jame stovi per šešiasdešimt dviaukščių lovų. Deja, ten miegantį elfą rasi nedažnai. Tik visiškai nuvargęs elfas, prisivers kelias valandas numigti. Virtuvėje nėra langų, todėl čia visada karšta. Virtuvės viduryje, po antru stalu nuo dešinės, yra liukas, apie jį žino vos keli žmonės Hogvartse. Po liuku rasi kopėčias, kuriomis nusileisi į gilią drėgną patalpą, kurioje yra laidojami visi "garbingai tarnybą baigę elfai".

Jeigu koks prakeleivis, nesvarbu kuriuo paros metu, užklys į virtuvę, elfai jį sutiks su nuolankia pagarba. Užklydėlis bus ne tik maloniai sutiktas, bet ir pavaišintas, Hogvartso elfai įgyvendins kiekvieną jo norą, su nuolanku. Jo akys apraibs, nuo siūlomų pyragaičių, tortukų, sausainių gausos. Virtuvės kampe, ateivis galės atsisėsti į patogų fotelį ir mėgautis maistu arba greitai, kol Filčas nepagavo, grįšti atgal į bendrąjį kambarį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Albertas de Lelevelis »

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Merė  įžengė į virtuvę.
Čia viskas ne taip kaip aš įsivaizdavau... Juk dar neprasidėjo puota,tad čia stalai nukrauti įvairiausio maisto... Mmm... Kaip bus skanu...
Mergaitė net apsilaižė...
Tokių skanumynų net namuose negamina... Apčy! Kas čia dabar? Kodėl aš čiaudau?
Smit apsidairė aplink ir pamatė...
O ne... Čia yra brokolių... O man nuo jų alergija.
Švilpiukė dar kartą apsidairė ar niekas nemato ir slapčia pasiėmusi brokolius išmetė juos pro langą.
- Na,va. Bus tvarka dabar,- klastingai nusišypsojusi ištarė Merė.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
Paskui Merę į virtuvę įžengė Albertas. Priėjas mergaitei iš nugarus jis linksmai pasakė:
- A kas čia brokolių nemėgsta, a?
Berniukas nespėjo sulaukti atsakymo, kai prie jų prišoko keli namų elfai.
- Ko norėsite ponaiti, - mandagiai, nuleidęs galvą sucypsėjo elfas.
- Hmm.. - galvojo vaikinas - ko gi aš norėčiau? Pradžiai kinškos arbatos su pienu bei šokoladinių saldainių. O ko tu nori Mere?
Merei dar neatsakius, jau prie jų bėgo šeši elfai nešini padėklu su arbata ir saldainiais.
- O greitas aptarnavimas,- nusitebėjo Albertas - man patinka.
- Ačiū ponaiti, jūs mums toks geras - atsakydami tarė elfai.
Albertas nusišypsojo Merei ir tarė :
- Man čia patiks.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
Mergaitė dar kartą linktelėjo ir tarė:
- Taip ir man čia patiks...
Prie Merės taip pat priėjo elfas ir nedrąsiai prasitarė:
- Jūsų vaikinas, ar draugas,yra labai malonus... Tikiuosi jūs ir tokia būsite... oi... Atsiprašau panele,nederėjo man to sakyti...
- Nieko tokio. Jis mano vaikinas,- saldžiai pasigyrė mergina,- gal galėčiau pas jus kažko užsisakyti?
- Taip,žinoma,- surimtėjęs ištarė elfas,- ko norėsite?
- Norėsiu sriubos su žolelėm,paskui vegetariško maisto,jei pas jus toks yra ir ledų. Tiesiog karamelinių ledų,- švelniai paprašė Merė,- beto kai kitą kartą čia apsilankysiu,tai atsiminkite,kad esu truputį vegetarė.
-Tuojau viską atnešiu,- pažadėjo mažasis padavėjas.
- Albertai,gal kažkur prisėskime?- pasiūlė Smit.
Netrukus jai virėjai atnešė visko ko ji norėjo.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
- Štai galim ten pavalgyti, - tarė Albertas rodydamas į kampe esančius fotelius bei staliuką.
- Padėkite maistą ten, prašyčiau, - mandagiai sukomandavo berniukas.
Prisėdęs vaikinas įsipylė arbatos, tada pieno. Pragavo. Jam tikriausiai patiko, nes nieko nekeitė. Albertas žiūrėjo kaip Merė įsitaiso šalia.
- Mums trūksta stalo įrankių, - šūktelėjo vaikinas. Tai išgirdęs, arčiausiai jų esantis elfas svėrė keptuvę ir pradėjo vanoti sau galvą šaukdamas "Blogas elfas".

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #5 Prieš 12 metus »
- O ne... Baik. Nežalok savęs,elfe. Baik,-  sušuko Merė,- gana.
Jei čia taip ir toliau bus aš tikrai įšeisiu. Nepakelsiu to,kad elfai sau daužys į galvą su keptuve.
Ji dar kartą pabandė sustabdyti elfą,deja jai nepavyko,tad ji paprašė berniuko.
- Albertai gal galėtum jį sustabdyti,nes jei taip toliau,jis tikrai mirs,- sudejavo mergina.
Ji vis dar bandė vargšą elfą sustabdyti... bet... Nieko jai nepavyko padaryti.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #6 Prieš 12 metus »
- Jis tiesiog save baudžia , - ramiai tarė Alberats - gerai, viska, mes nepykstam - sušuko berniukas elfui, šis dar kelis kartus trinktelėjęs sau per galvą nurimo - žinai, Mere, mano elfas ir kartais taip daro, tokie jau tie elfai - kalbėjo vaikinas- aišku negalvok, kad aš beširdis, tiesiog taip jau yra.
Albertas pažiūrėjo į namų elfą šis jam kalbant linksėjo galva:
- Taip, taip pone - sucypcėjo elfas - štai jūsų stalo įrankiai. Tikiuosiu nieko jums netrūksta?

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #7 Prieš 12 metus »
- Albertas,negalvok,kad aš durna. Aš suprantu,kad jie taip save baudžia. Tiesiog,man tai labai nepatinka ir vis bandau juos sustabdyti... Dieve, aš tokia durna,kad nesuprantu,jog taip jie save baudžia už neatliktą kažkokį darbą,taip? Tu taip galvoji?- susiraukusi nusuko žvilgsnį Merė nuo vaikino.
Aš tikrai,kartais nesuprantu tų vaikinų. Kartais jie būna nuostabūs,supratingi draugai,bet kartais galvoja,kad jų merginos visiškai kvailos vištos... Na,tikrai tikras siaubas...
- Ah... Albertai,negi negali manimi pasikliauti,negalvoti,jog esu durna ir nieko nesuprantanti. Man tikrai nepatinka,kad vis man primeni,jog man 13m. o tau 16m ir tai,jog tu viską žinai,o aš ne... Žinau,tu taip tiesiogiai nesakai,bet aplinkybėmis kalbėdamas tu tą nori pasakyti... Beto,būk geras neneik nieko,- atsidususi paprašė Merė.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #8 Prieš 12 metus »
[[ 16 tai cia tikram gyvenime veikejui tai tiek pat kiek ir priklauso pirmakursiui ]]

Albertas atsiduso:
- Gerai... Kaip nori.. - berniukas pažiūrėjo į mergaitę.
Hmmm.. kažin kodėl ji čia taip supyko.. - mąstė berniukas - man šešiolika? Hmm... gal ji ko užvalgė ne taip?
- Kaip jautiesi,  Mere. - Švelniai pasidomėjo vaikinas.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #9 Prieš 12 metus »
[ [ Na ir vėl tu. Žinau,kad žaidime čia ir tau ir man 11m. gerai,vėl galvok,kad nieko nežinau. Nebekreipsiu į šitą dėmėsio. ] ]


-Kaip jaučiuosi,kai mane laiko kvaila? Taip? Žinok,labai pamaloninta,- sarkastiškai ištarė Merė,- na,gerai... Nebekreipsiu į tai dėmėsio,jog tu manai,kad aš išviso nieko nežinau... O taip tai,jaučiuosiu visai gerai... Lyg ir buvo viskas gerai,kol nepalaikei manęs... Ah... Atleisk man... Tiesiog negaliu pakęsti,kai manęs nesupranta... Gal,gali atleisti ir viską pamiršti?
Smit maldaujančiu žvilgsniu pažvelgė į savo vaikiną.
Aš vis dar neišsiaiškinau ar jis man skirtas... Vaikiną turėti labai gerai,bet kai nežinau ar jis mane supranta... Tai nieko čia gero... Ah...
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #10 Prieš 12 metus »
Aaa... tai štai dėl ko ji čia pyksta.. pagaliau dašuta Albetui.
- Gerai, aš atsiprašau, nepyk Mere ,- atsiprašė berniukas - nu, bet ko mes čia pykstamės, geriau valgom. - Pasiūlė vaikinas.
Nesulaukęs atsakymo jis pradėjo kirsti šokoladinius saldainius.
- Atsiprašau, kas nors, - mostelėjęs ranka sušuko Albertas, pribėgusiam elfui tarė - norėčiau morengų pyrago.
- Tuoj pat - sucypcėjo tas ir nubėgo.
Berniukas atsisuko į Merę ir tarė:
- Skanaus.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #11 Prieš 12 metus »
Mergaitė atsiduso ir tarė:
- Tai čia aš turėčiau tavęs atsiprašyti. Aš čia tave užsipuoliau...
Man nepatinka atsiprašinėti,bet kai pati esu kalta,tai padaryti būtina...
Švilpiukė paklausė Alberto patarimo ir pradėjo valgyti savo sriubą su žolelėmis.
- Mmm... Skanu,ar ne?- pasidomėjo mergaitė vaikino.
Ji valgė ir valgė. Kol priėjo prie savo karamelinių ledų... O šitų skonis buvo toks skanus,jog Smit tarė Leleveliui:
- Šie ledai tokie skanūs... Gal tu nori jų paragauti?- ir padavė savo šaukštuką jam į rankas.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #12 Prieš 12 metus »
Merė ištiesė Albertui paragauti savo ledų. Tuo metu berniuko galvoja virė arši kova, kas yra nemandagiau:
valgyti su panaudotu įrankiu ar atsisakyti parasauti. Galiausiai pasirinkęs pastarąjį variantą, nusišypsojo Merei ir pakabino ledų:
- Mmmm... Jie tikrai skanū, Mere, kitą kartą reikės ir man tokių pasiimti.- tarstelėjo vaikinas.
Vos tik jis ištarė šiuos žodžius prišoko elfas ir pasiūlė:
- Gal norite karamelinių ledų, pone.
Albertui teko mandagiai atsisakyti.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Virtuvė
« Atsakymas #13 Prieš 12 metus »
Pagalvojau,kad jam patiks jei ledus kabinsim iš to pačio šaukštelio... Deja,nusivyliau... Iš jo išraiškos supratau,kad nei jis mėgsta tuos karamelinius ledus,nei jam patiko valgyti iš to pačio šauktelio... Nemanau,kad mes toliau galime būti draugais... O ką kalbėti apie šiltesnius santykius...
- Albertai... Ar tu nemanai,kad mums reikėtų nutraukti draugystę?- nuliūdusi pasiteiravo Merė,- Jei manai,kad reikėtų tai padaryti,tai sakyk tiesiai šviesiai...
Mergaitė nusuko akis į šalį. Kodėl? Nes jai ištryško ašaros... Jai buvo gaila,jei reikės nutraukti jų šiltą draugystę... Bet jei tai buvo būtina,tai ji tam neprieštaravo... Likimui nepaprieštarausi... Galvojo ji.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Loras Lanisteris

  • *
  • 214
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Didžiausia Dievo dovana - mirtis
Re: Virtuvė
« Atsakymas #14 Prieš 12 metus »
- Mere, jai galvoji, kad kiekvieną kartą iškilus sunkumui reikia nutraukti draugystę, tai reiškia, kad draugystė jau senai pasibaigus.
Albertas pažiūrėjo merginai į akis:
- Tad atsakyk į klausimą Merę, ar nori spręsti iškilusias problemas ir nesutarimus ar slėptis po pernykščiais lapais? Gerai pagalvok.
Vaikinas atsiduso ir laukė Merės atsakymo.

I THOUGHT FIRST ALWAYS OF JUSTICE