[Luna Gardner]

Aukšti, tankūs medžiai, didingas šakas iškėlę į melsvą dangų, gaubė iš šviesaus medžio pastatyą erdvų namą. Nutiestas kelias automobiliams be jokių kliūčių ar išvingiavimų vedė tiesiai į pagrindines pastato duris. Stiklinėse, medžio apdaila besipuikuojančiose duryse nuolat pavykdavo pamatyti praplaukiančius debesis ar dangų siekiančias medžių šakas. Veidrodinės durys puikiai slėpė namo vidų.
   Peržengus slenkstį svečius pasitikdavo erdvi svetainė, sujungta su virtuve. Prabangi, didelė sofa nebyliai kviesdavo kiekvieną prisėsti ir pasimėgauti pro langus matomu vaizdu bei tyliu, vos girdimu vėjo ošimu. Tiems, kam garsi muzika ar naujausios naujienos įdomiau, ant priešais esančios sienos puikavosi plazminis televezorius su prijungtomis kalonėlėmis. Neretai garsi, tranki muzika, vos tik Pusmėnulio vilkų atžalos susirinkdavo viduj, nustelbdavo viską aplinkui. Po šiuo pastatui sulaukus svečių įsižiebdavo didelis, tačiau gana kuklus židinys, papuoštas įvairiausiais ornamentais. Kelios nedidelės spintelės ir svetainės vaizdą pakeisdavo virtuvė, kviečianti prisėsti prie aukšto baro su itin patogiomis kėdėmis. Už nemažo baro puikavosi tamsiai pilkos su juodo paviršiaus marmuriniu stalvišriu spintelės. Šių viduje, nors lankytojų namas susilaukdavo tik kelis kartus per mėnesį, tačiau įvairiausių gėrybių bei užkandžių niekuomet nestikdavo.
    Pvargusių ir išsekusių po dienos nuotykių bei rūpesčių laukdavo į antrą aukštą vedantys laiptai. Viršuje esantys penki erdvūs miegamieji kvieste kviesdavo kristi į plačią lovą ir nugrimzti į tamsą. Kiekvieno skirtingas dizainas tikavo net ir patiems išrankiausiems. Tiesa, ko nors išskirtinio nebuvo nei viename kambaryje, išskyrus vieną. Tolimiausiame, su vaizdu į netoliese esantį ežerą slėpėsi keli aštirageležčiai ginklai. Atspėti, kam priklausė kambarys, sunku nebuvo. Nors kambarys neretai sulaukdavo kitų Pusmėnulio vilkų, tačiau šie ilgai čia neužsibūdavo. Kambarys priklausė alfai, tad užklysti čia būdavo tik viena priežastis - pokalbis su ja.
    Žinoma, nei vienas kambarys neliko be ginklų, mat, gintis neretai reikėdavo net ir žmogaus formoje, tačiau pagrindiniai ginklai, skirti treniruotėms ar kovai slėpėsi rūsyje.
    Be pagrindinio pastato šalia stovėjo didelis, erdvus garažas sujuntas su viena namo puse. Tvirtai užrakinti vartais slėpė galingu varikliu džipą, priklausantį visiems Pusmėnulio gaujos nariams.
    Tų, kurie troško pabėgti nuo miesto šurmulio, visuomet laukė netoliese ramiai banguojantis ežeras, šiltomis vasaros dienomis kviečiantis išsinerti iš drabužių ir išmėginti saulės spindulių sušildytą vandenį. Itin skaidriam vandeniui neatsispirdavo nė vienas.


   -Luna, padėk tą kardą ir atsipalaiduok. Atvykom čia pailsėti, o ne skersti vieni kitų,-kiek suirzęs šviesiai rusų plaukų savininkės balsas atsimušė į medinies sienas.
   -Nesiruošiu nieko skersti,-irzliai sumurmėjusi klestelėjo ant sofos. Ilgi, juodi plaukai subangavo už nugaros. Ranka nevalingai nuslydo ant kairės kojos šlaunies. Ilgas, tvirtas dėklas saugiai slėpė dviašmenį kardą. Kardą, mačiusi daugiau nei daugelis šiolaikinių žiobarų karių.
   -Tuomet padėk jį. Į šio namo teritoriją įžengti nedrįstų net ir drąsiausi vilkai,-kiek ramesniu balso tonu paprašė.
   -Man nepatinka staigmenos,-beviltiškai pabandė dar kartą, tačiau nuožmus betos žvilgsnis sudaužė visas viltis pasilikti ginklą,-tebūnie,-safyro spalvos akys apsuko nedidelį ratelį, o lieknas žavisios anglės kūnas pakilo nuo minkštos sofos.
   Persibraukusi ranka per palaidus plaukus pasuko laiptų link, žvilgsniu skaidriame stikle ieškodama lauke dirbančių vyriškosios lyties atstovų. Išvydus besidarbuojančius vampyrus, kaip paprastus žiobarus, lūpų kampučiai nesuvaldomai paliko.
   -Žavūs ir gražūs,-šalia išdygusios merginos veidą taip pat papuošė plati šypsena,-ar jie ketina sukurti namo dydžio laužą?-kilstelėjo antakį nužvelgdama kas akimirką didėjančią suskaldytų malkų krūvą.
   -Panašu, kad taip,-gūžtelėjusi pečiais nieko nebelaukdama nuskuodė į viršų. Ilgas, platus koridorius ir šviesaus medžio durys prasivėrė leisdamos įžengti į kamabrį. Akimirksniu safyro spalvos žvilgsnis užkliuvo už milžiniško lango, atveriančio vaizdą į ežerą.
   Tyliam atodūsiui išsprūdus iš rausvų lūpų atsisegė prie diržo prisegtą dėklą, slepiantį kardą. Atsargiai atrėmusį šį į sieną nužingsniavo iki ant spintelės padėtos kuprinės. Netrukus šilto džemperio rankovės apsivijo liekną liemenį.
   Mintis, jog vakarą praleis su vaikinu, kuris kaskart priversdavo krūtinėje esančią širdį pašėlusiai daužytis, bei dviem geriausiais draugais, viliojo net pačią tamsiaplaukę.

[Elijah Chris Dawson]

Tylų, ramų ir gana šiltą vakarą, du žavūs jaunuoliai leido, kapodami malkas. Na, darbas iš ties neatrodė gundantis, tačiau šiems tai buvo vienas juokas. Vampyrų, neišsenkančios jėgos, leido suskaldyti begalybę malkų, ką jie ir darė.
- Kaip manai, Rajanai, dar ne gana? - Šyptelėjo rudų plaukų savininkas žvelgdamas į savo bičiulį.
- Kuo daugiau prikaposim, tuo didesnį laužą sukursim.. - Šyptelėjo juodaplaukis, kilstelėdamas kirvį į viršų ir skeldamas jau paskutinę malką. - Be to, žinai, seniai matėmės.. Reiktu padėkoti, mūsų panoms, kad sumąstė tokį pobūvį. - Išlemeno juodaplaukis, žvelgdamas į Elijah.
- Kas tiesa, tas ne melas. - Nusišluostęs prakaitą nuo kaktos, pažvelgė į krūvą malkų. - Tikrai taip, nesimatėm mes, gal jau gerų pora savaičių. Be to kam daugiau būsi dėkingas, jei ne mūsų mergaitėms, - plačiai nusišypsojo Chris' as.
- Tai gal jau paiimam, sunešam malkas prie ežero ir einam kviesti panų, nes žinoma aš nusimaudyti tai tikrai norėsiu, pažiūrėk, - braukdamas ranką per nuo prakaito sušlapusius plaukus, tarė Rajanas.
- Na lauke šiandien iš ties karšta, reiktu nusiprausti, bet, galbūt ir gražuolės mūsų norės prisjungti, gerai, greit sukraunam laužą ir šokam į ežerą. - Ištaręs paskutinius žodžius, prisidėjo glėbį malkų ir pasinaudojęs savo vampyriškomis galiomis, kartu su Rajanu sunešiojo viską, labai greitai, jau po kelių akimirkų buvo galima įžvelgti trikampio formos laužą aplinkui apdėta akmenimis, tikrai ta vieta šalia ežero atrodė įspūdingai ir šįkart vaikinai neblogai pasidarbavo, patiese nemažą pledą ant jo sukrovė vaisius, kuriuos turėjo ir tonizuojančio gėralo su burbuliukais.
- Greiti mes, - nuskambėjo rudaplaukio balsas kartu su pašaipos gaidele.
Rajanas draugužiui atsakė kilstelėdamas savo lupų kampučius ir eidamas link paradinių durų. Priėjas įėjimą, jis tik kištelėjo galvą, nes eiti į vidų, jam nesinorėjo,  ir šuktelėjo Lunai su Džes:
- Gal norite kartu nusimaudyti, lauke labai šilta, nepasigailėsite! - Savo žavingu balsu tarstelėjo vaikinukas ir atsirėmė į sieną esančią šalia durų.  - Neturėtu mums atsispirti. - Viena akimi mirktelėdamas pažvelgė į šalia stovintį Dawson' ą.
- Luna tikrai neatsispirs.. - Ištaręs šiuos žodžius jis atsiminė viską, kas buvo praleista kartu su ja, ir tikrai ne kartą, o beveik visus, mergina džiaugėsi būdama šalia savo vampyro, jos širdis visada daužėsi kaip pašėlusi.
- Uoj, koks tikras, - kumščiu trinktelėdamas į Chris' o petį, balsu nusijuokė.
- O tu ką ne? - Atsakydamas tuo pačiu veiksmu, šmaikščiai pakraipė galvą ir nusirengė nuo prakaito sušlapusią maikę. - Kažkaip karšta.
- Taip taip. - Plačiai šyptelėjo. - Aha, brolau, karšta, - šis mirktelėjo akimis ir savo pirštais ore nupaišė kabites, o po kelių akimirkų abu vaikinai demonstravo savo ištreniruotus kūnus.

[Luna Gardner]

   Viduje kirbanti nuojauta, jog nutiks kažkas negero, neleido atsipalaiduoti. Raumenys, įprastai būnant šiame name kartu su kitais Pusmėnulio gaujos vilkais, nuolat būdavo atpalaiduoti, išskyrus tuos momentus, kai tekdavo treniruotis, tačiau šįkart viskas buvo kitaip. Didžiuliame name buvo tik jie, grynakraujis vampyras su savuoju draugu ir alfa, atsivedusi savąją betą.
   Stabtelėjusi prie durų kryptelėjo galvą į kardą, atremtą į šalia lovos esančią sieną. Noras pasiimti šį ir pajusti saugumo jausmą verste vertė pagriebti ginklą, tačiau iš visų jėgų nustūmusi pagundą ir vlogą nuojautą į šalį, papurtė galvą.
   -Džes teisi...-nebenorėdama kelti sau dvejonių, tyliai užvėrė švisaus medžio duris. Klausą akimirksniu pasiekė vyriškosios lyties atsotvų balsai. Linksmi ir, regis, visiškai atsipalaidavę.
   Tuurėtum atsipalaiduoti ir tu...Juk pažadėjai...
   Galvoje ėmus skambėti savo pačios balsui tyliai atsiduso. Puikiai prisiminė duotą pažadą, kai vyresnioji mergina pasiūlė praleisti vakarą keturiese. Atsipalaiduoti ir pamiršti viską, kas neduoda rmaybės.
   Tai, po velnių, kodėl negaliu taip ir padaryti?
   Niršdama ant savęs ėmė žingsniuoti laiptų link. Netrukus ėmus lipti žemyn, safyro spalvos žvilgsnis susidūrė su tarpduryje stovinčiais vaikinais. Akimirką žvilgsnis nuklydo į tamsiaplaukį, tačiau netrukus įsmigo į melsvai-žalių akių savininką.

*
   -Šalia jo elgiesi kitaip,-rudaplaukės veidą papuošė plati, kiek šelmiška šypsena.
   -Ne, elgiuosi taip, kaip visuomet,-nepripažindama tiesos rauktelėjo antakius. Viduje nuolat kirbėjo mintis, jog šalia grynakraujo ima elgtis kitaip. Kovos, išmoktos pamokos, treniruotės, kiek arus charakteris ir sarkazmo gyslelė, viskas pasimiršta. Iš šaltakraujės žudikės tampdavo miela, švelnia mergina.
   -Kaip visuomet, kai šalia būna jis,-neketindama pasiduoti rudakė plačiai išsiviepė.
   -Juk žinai, kad tai ne tiesa,-pavarto akis tvirčiau suimdama dviašmenį kardą ir pasiruošdama pulti.
   -Juk žinai, kad meluoji pati sau,-mirktelėjusi vyresnioji beta užsimojo kardu. Aštri geležtė švilpdama atsitrenkė į kitą.
    Žinau...
*

   Nejučia stabtelėjusi tamsiaplaukė kelias akimirkas stebėjo iš drabužių išsinerti nusprendusį vampyrą. Netrukus šio pavyzdžiu pasekė ir šalia stovintis.
   -Nusprendėt pademonstruoti savo kūnus?-trumpam žvilgtelėjusi į ant laiptų stovinčią alfą, rudaplaukė žengė kelis žingsnius arčiau savo mylimojo ir apsivijusi šio kaklą apdovanojo bučiniu.
   Šypsodamasi papurtė galvą įveikdama paskutiniuosius kelis laiptelius.
   -Eime?-žengusi kelis žingsnius arčiau stovinčių bičiulių žvilgtelėjo į grynakraujį. Brangakmenio spalvos žvilgsnis lėtai nuslydo šio apnuoginta, raumeninga krūtine. Atminty akimirksniu iškilo neseniai praleistos nakties prisiminimai.

[Elijah Chris Dawson]

Išvydus Luną, Elijah žavingai šyptelėjo ir mirktelėjo viena akimi. Praeitos nakties įvykiai kaip mat pasiekė vampyro mintis, šis rodos, net užsisvajojo. Tačiau greituoju būdu jis grįžo į realybę ir pažvelgė į Džes. Vos tik ši išvydo Rajaną, iškarto šį pabučiavo. Ach.. ta meilė..
- Aj aj aj, kokia meilė, - pakraipė galvą Dawson' as. Ir jau netrukus stovėjo prie savo išrinktosios. Kol Džes su Rajanu džiaugėsi vienas kitu, Elijah savo rankų pirštais brukštelėjo Lunai per ranką, nuo peties iki delno ir taip kelis kartus. Vampyras kiek įmanydamas stengėsi priminti Lunai viską.
- Dar nebaigiate? - Nusijuokė rudaplaukis ir linktelėjo Lunai, kuri pasiūlė keliauti. Pagriebęs ją už rankos jis, kartu su savo bičiuliais patraukė link ežero, kuris šiuo metu jaunuolius viliojo labiausiai.
- Eli? - Mirktelėjo Rajanas Elijah ir šis iškart suprato, ką šis turį omenyje.
Taip taip, merginos, tikrai turėtu nustebti.. Mes tikri romantikai - pamąstė Dawson' as ir nevalingai kilstelėjo savo lupų kampučius, prisimindamas, kaip stengėsi. Laužas, pledas, vaisiai, daržovės, gėrimai, viskas atrodė lyg iš romantinio filmo.
Neilgai trukus būrys jaunuolių pasiekė ir ežerą, kuris buvo labai ramus, kas nebuvo įprasta, dažniausiai šioje vietoje būdavo vėjuota arba lydavo lietus.
Šalia ežero vaizdas buvo stulbinantis, tik reikėjo laukti, kaip sureaguos dvi vilkės.
- Na ką, atėjome? - Šyptelėjo rudaplaukis ir jo žvilgsnis nukrypo ties Luna. Pažvelgęs į ją jis tik kilstelėjo savo antakius ir laukė, kol ši ką nors pasakys. Kol tuo metu Rajanas apsivijo savo merginos liemenį ir įsmeigė savo akis į josios. Rodos vėl jie ims bučiuotis, aišku, Chris' as nenorėjo to daryti, kol vilkiūkštė pati nepasisiūlys, juk nežinia kas jos galvoje, gal ji prie draugų nenori ar po praeitos nakties, drąsos truputį pristinga.

[Luna Gardner]

   Mergyt, jo akys aukščiau...
   Galvoje nuskambėjus savo pačios balsui nejučia krūptelėjo. Susivokusi, jog vis dar spokso į apnuogintą Elijah'aus krūtinę, kilstelėjo galvą. Pro akis neprasprūdo žavių bruožų veidą papuošusi šypsena ir mirktelėjimas. Atsakydama tuo pačiu kilstelėjo rausvų lūpų kampučius. Praverti lūpas ir ištarti bent žodį atrodė pernelyg sunku.
   -Kas prakalbo,-plačiai išsiviepusi šviesiai rudų plaukų savininkė žvilgtelėjo į buvimo vietą pakeitusį grynakraujį.
   Vyriškosios lyties atstovus prisitačius šalia, krūtinėje plakanti širdis ėmė daužytis it pašėlusi. Neabejojo, jog pasikeitusį pulsą girdėjo ir šalia stovintys asmenys. Antgamtinė klausa retai kada leisdavo prasprūsti neįprastiems garsams nepastebėtiems.
   Oda švelniai brūkštelėjus vaikino pirštams, safyro spalvos žvilgsnis ėmė lėtai sekti šio veiksmus. Paprastas prisilietimas sužadino visus prisiminimus.
   Prisikandusi apatinę lūpę žvilgtelėjo į šalia stovintį vampyrą, regis, tyčia bandantį priminti tai, kas vertė šypsotis.
   -O jūs?-atsitraukusi nuo savojo tamsiaplaukio, šyptelėjo antroji vilkolakė, stebėdama bičiulius.
   -Mes nė nepradėjom,-mirktelėjusi pasisuko durų link, tačiau nespėjus žengti nė žingsnio, pajuto, kaip rankos pirštais susineria su rudaplaukio. Tyliai juokdamasi ir nebesipriešindama nusekė šį iki ežero.
   Saulės spinduliuose žėrintis vanduo viliote viliojo išsinerti iš drabužių ir nieko nelaukiant nerti į gaivų, vėsa alsuojantį vandenį. Turbūt taip ir būtų padariusi, jei nakties tamsoje spindinčių akių žvilgsnis nebūtų užkkliuvęs už patiesto pledo, besipuikuojančio įvairiausiais užkandžiais ir gėrimais. Švieži, sultingai atrodantys vaisiai akimirksniu sukėlė apetitą, o stovintys šampano buteliai leido suprasti, jog įprastus, kasdienius gėrimus šiandien teks pamiršti.
   -Tetrūksta žvakių ir pagalvočiau, jog ruošiamės vaidinti romantinį filmą,-papurčiusi galvą žengtelėjo arčiau tyvuliuojančio vandens. Vasariškas, šiltas vėjelis akimirksniu ėmė draikyti palaidus merginos plaukus. Tarsi mažas vaikas, suradęs naują žaisliuką. Tingiai persibraukusi ranka per plaukus grįžtelėjo per petį. Vyresnieji grupelės nariai, regis, neketino paleisti vienas kito iš glbėio, mat, Rajano rankos, kaip įprasta, tvirtai laikė savo mylimosios liemenį.
   Atsipalaiduok...Čia jūs saugūs...
   Nesuvaldydama šypsenos matant du įsimylėjelius plačiai nusišypsojo žvilgsniu susirasdama netoliese stovintį vaikiną. Melsvai-žalių akių žviglsnis akylai stebėjo stovinčią tamsiaplaukę. Akimirką padvejojusi išsinėrė iš kūną dengiančių drabužių ir nė negrįžtelėdama per petį pasileido ežero link. Varno juodumo plaukai ėmė plaikstytis už nugaros. Žinojo, jog Elijah suprato žodžiais neištartą frazę, kviečiančią pasekti jos pavyzdžiu.

[Elijah Chris Dawson]

- Kas? Turbūt toks pat, - plačiai nusišypsojo Džesei. Kas tiesa tas ne melas, tačiau vilkė buvo teisi. Elijah buvo didus romantikas, o meilė iš jo tiesiog tryško pro kraštus. Ne bet kam, o jo išrinktajai merginai. Turbūt tiesa ta, kad meilė kartais būna nenuspėjama.
- Oho ho, - šyptelėjo Rajanas. - Luna, nereikia pas daktarus? - Sarkastiškai užklausė vampyras žvelgdamas į Chris' ą ir vilkiūkštę. Pagreitėjas pulsas Elijah tikrai nebebuvo naujiena. Jis prie to priprato, tai gal jį šiek tiek ir pamalonindavo. Žinojimas, kad mergina šalia tavęs, tiesiog, tampa savimi ir susijaudin buvo geriau už viską.
- Aha, tikrai, - pritarė grynakraujis įsmeigdamas savo žvilgsnį į josios.
Elijah kiek įmanydamas stengėsi priversti vilkę atsipalaiduoti ir elgtis taip kaip įprastai.
- Mes? Nepradėjom, nes jei pradėsim, negalėsim sustot, - žavingai kilstelėjo lupų kampučius ir akių žvilgsnis nuo vienos merginos nukrypo prie kitos. Prie tos, kuri visad vampyrą stebindavo.
Pagaliau priėjus taip norimą vietą, abu vaikinukai laukė merginų reakcijos. Šios žinoma nustebo, kaip kitaip, juk viskas primena tikrą sceną iš romantinio filmo, žinoma žvakės čia jau nebūtų pagelbėje, nes laužo šviesa buvo daug galingesnė.
- O kam žvakių? Vilkiūkšte? Laužo negana? Aš kambarį tau uždegsiu žvakes, galėsim tada vaidinti romantinį filmą. - Viena akimi mirktelėjo ir švelniai tamsoje brukštelėjo šiai per koją.
Kol Džes su Rajanu laikė vienas kitą glėbiuose, Luna nė nežvilgtelėdama pasileido ežero link, žinoma Dawson' as suprato šios užuomeną ir nusimetęs šortus nusekė paskui ją.
Vanduo buvo maloniai šiltas, tačiau dar labaiu jį šildė du įkaitę kūnai.
- Sustok, - sušnibždėjo rudaplaukis, pagriebdamas merginą už rankos ir truktelėdamas link savęs. - Nemanai, kad per ilgai kenčiu? Ir kai ko laukiu? - Kilstelėjęs antakius pora kartu į viršų ir žengė kelis žingsnius arčiau Lunos. Elijah delnas savaime apsivijo ją per liemenį ir prisiglaudė dar arčiau savęs. Dabar kraujas virte virė, tačiu Elijah stengėsi prisiminti, kad jie ne vieni. - Kaip norėčiau dabar kai ko, - tyliai į ausį išlemeno kelis žodžius ir merginos kaklą nusėjo bučiniais.

[Luna Gardner]

   Netoliese stovinčio grynakraujo balsui pasiekus antgamtinę klausą iš rausvų lūpų išsprūdo linksmas juokas. Vaizduotė akimirksniu ėmė piešti nupasakoto kambario vaizdą. Prieblandoje skendinti patalpa akimirksniu priminė romantinio filmo ištrauką.
   -Man veiksmo filmai labiau patinka,-mirktelėjo atsakydama į Elijah'aus flirtą. Bėgantis laikas, kad ir kaip stengėsi, nepakeitė jaunuolių bendravimo, net po to, kai šie tapo pora. Flirtas, vienas kito erzinimas ir įprasti "pasikandžiojimai" tapo išskirtiniais bruožais.
   Vėsiam, gaivinančiam ežero vandeniui apsupus liekną merginos kūną, raumenys nenoriai atsipalaidavo kartu priversdami atsipalaiduoti brangakmenio spalvos akių savininkę. Akimirką, kai už nugaros pasigirdo tvirtas, tačiau švelnus grynakraujo balsas, prisiminimai visas mintis nunešė į Hogvartsą, Burtų Trikovės turnyro pabaigą. Nusprendę šventę užbaigti kiek kitaip nei visi likusieji pilies gyventojai, abu jaunuoliai mėgavosi ežero vėsa ir žvaigždėtu dangumi.
   Sugrįžti iš prisiminimų ir atsidurti tvirtame rudaplaukio glėbyje privertė švelnus trūktelėjimas. Kūnas akimirksniu prigludo prie raumeningos krūtinės. Klausą akimirksniu pasiekė tylus, kiek pagreitėjęs širdies plakimas. Kilstelėjusi galvą safyro spalvos žvilgsnį įsmeigė į melsvai-žalias akis.
   -Stiklinės su šviežiu ėriuko krauju?-erzindama kilstelėjo antakį, tačiau pajutusi, kaip liemenį apsiveja grynakraujo ranka, o kaklą sukutena šiltas oras, netrukus virsdamas bučiniais, plačiai nusišypsojo apsivydama vaikino kaklą abiem rankomis, o galvą atlošdama, jog ją laikantis vampyras geriau pasiektų jos kaklą, nusėdamas bučiniais.
   -Praėjusi naktis neduoda ramybės?-tyliai, vos girdimai sušnabždėjo lūpomis švelniai brūkštelėdama per vaikino skruostą. Atsidūrus grynakraujo glėbyje kūnas akimirksniu atsipalaidavo, o visos ramybės neduodančios mintys liko nuošaly.
   -Ei, balandėliai, mums irgi dėmesio trūksta,-linksmas juokas netruko pasiekti tamsiaplaukę, o iškart po šio sekė ir galinga banga, sukelta kiek toliau esančių antgamtikų.
   Gavusi nemažą vandens kiekį į veidą, mėlynų akių savininkė ėmė linksmai kvatotis.
   -Juk žinot, kad ką tik pradėjot karą iki mirties,-vis dar juokdamasi nusibraukė vandenį nuo veido. Sušlapę varno juodumo plaukai prilipo prie nuogos nugaros.

[Elijah Chris Dawson]

- Viską prisiminus ir gerai apgalvojus, aš taip nepasakyčiau, - bandydamas ir toliau flirtuoti su savo išrinktąją išlemeno Chris' as. - Be to, aš manau, kad romantinių filmų scenas tau labiau patinka vaidinti nei veiksmo. - Ji turėjo suprasti apie ką vaikinas šneka, nes beveik kiekvienas jų susitikimas buvo pilnas romantikos.
Įkaitęs vaikino kūnas dabar jau buvo apsuptas vėsaus ir gaivaus ežero vandens. O šalia jo prigludusi stovėjo Luna ir rodos mėgavosi erzindama Elijah, tačiau šis stengėsi neleisti savęs provokuoti.
- Uoj ne, galėtum pasiūlyti ir kažko skanesnio, be to, ne to noriu, - mirktelėjęs akimi ir dar tvirčiau spustelėjęs ją prie savęs ištarė Dawson' as. Atitraukęs lupas nuo merginos kaklo jo ausis pagavo dar vienas juodaplaukės klausimas.
- Galbūt, - žinojo, jog mergina ir taip žino atsakymą, tad nieko ir nebesakė. O šios prisilietimas tik dar labiau sužadino visus vampyro pojūčius. O šio lupos tiesiog trokšte troško pabučiuoti vilkę, tačiau turbūt nelemta. Lyg iš giedro dangaus sau smagiai leidę laiką Rajanas su Džes lyg tyčia įsiterpė tarp judviejų.
- Pabaigsim vėliau, - sušnabždėjo į ausį Lunai ir nuo jos atsitraukė.
- O būtina buvo dabar, Rajanai? - Priėjęs prie šio rudaplaukis sugriebė šį tvirtai už kaklo ir panardino po vandeniu. - Va tau drauguži. - Garsiai nuskambėjo vaikinų juokas.
- Būtina, be to už tai atsiimsi! - Šuktelėjo juodaplaukis ir prisivijęs Elijah panardino šį po vandeniu. Tačiau viską lydėjo juokas. Vaikinai linksminosi lyg vaikystėje.
- Lygiosios? - Ištiesdamas ranką ir uždėdamas ją ant draugužio peties.
- Žinoma, brolau, - išlemeno šis ir nubėgo prie Džes, tvirtai ranką pokštelėdamas vaikinui į nugarą.
- Malonu! - Su sarkazmo gaidele balse šuktelėjo šis ir tekštelėjo vandens Lunai į veidą.
- Sakai karą iki mirties jie pradėjo? - Dar ir dar kartą tėškė šiai į veidą. Netrukus prisidėjo ir vampyras su vilke. Lyg vaikai taškėsi vandeniu. Dabar visi stovėjo šlapi. Merginų plaukai buvo prilipę prie jų nugarų, o vaikinų pasišiaušę lyg po tikro "karo".
- Gal nusimaudom ir prie laužo? - Žvilgtelėdamas į dvi paneles ir Rajaną klaustelėjo Elijah. 

[Luna Gardner]

   Pamiršti praeitį, išmoktas treniruotes ir kovingą būdą, lengva nebuvo, tačiau atsidūrus šalia melsvai-žalių akių savininko turbūt net savo vardą užmiršti tebūtų vieni juokai. Galbūt tamsiaplaukė ne kartą nebūtų atsakiusi į paprasčiausią klausimą apie tapatybę, vos tik širdis, grynakraujui atsidūrus šalia, imdavo plakti it pašėlusi.
   -Regis, tavo atmintis blogai veikia,-erzindama šyptelėjo puikiai suprasdama, jog dabar į flirto žaidimą įsitraukė ir rudaplaukis.
   -Sumaišei mane su savimi,-pakštelėjusi vaikinui į skruostą persibraukė ranka per ilgus, tamsius plaukus, besidraikančius už nugaros.
   Didžioji merginos gyvenimo dalis buvo nuolatinės treniruotės ir kovos, tad išstumti šias iš minčių ir elgtis taip, lyg nieko panašaus nebuvo, prilygo prarasti dalį gyvenimo.
   -Hm...Žmogaus kraujas turbūt labiau vilioja?-lėtai, žaismingai kilstelėjusi antakį žvilgtelėjo į kiek toliau stovinčius antgamtikus. Puikiai žinojo, jog šie girdi jų pokalbį, tad stengėsi suerzinti ne tik glėbyje laikantį vampyrą, tačiau ir antrosios vilkės išrinktąjį.
   Klausą sukutenus trumpam burbtelėjimui, jog scena iš romantinio filmo nutraukiama dėl "nesklandumų", tyliai nusijuokė kūnu atsisukdama į draugužius, regis, ėmusius nuobodžiauti.
   Netrukus prasidėjusi kova tarp vyriškosios lyties atstovų privertė skambėti ne tik juodaplaukės balsą. Žvilgančiu ežero vandens paviršiu nubangavo keturių jaunuolių juokas, kupinas linksmumo ir džiaugsmo, susipynusio su ramybe ir atsipalaidavimu.
   Tai, jog prasidėjęs mūšis tarp vaikinų baigėsi, pranešė nemenkas vandens tekštelėjimas į veidą. Kelias akimirkas paprasčiausiai stovėjusi nustebusi, safyro spalvos savininkė prapliupo juoktis. Nuoširdžiu ir be jokio apsimestinio linksmumo juoku.
   -Tu tuoj atsiimsi,-juokdamasi puolė rudaplaukio link.
   Amžius, kasdien primenantis, jog laikas pamiršti vaikystės linksmybes ir tapti rimtais žmonėmis, išgaravo. Liko tik keturi draugai, tarsi maži vaikai, šiltame, gaiva alsuojančiame ežero vandenyje, taškomame į visas puses.
   -Neprieštaraučiau,-braukdamasi šlapius plaukus nuo veido tarstelėjo šviesiai rudų plaukų savininkė.
   -Gal pirma nugalabijam Elijah'ų ir prie laužo?-kilstelėjusi antakį linksmai nusijuokė apsivydama vaikino krūtinę iš nugaros ir prisiglausdama prie šio. Smakras akimirksniu atsidūrė ant grynakraujo peties, o safyro spalvos žvilgsnis įsmigo į melsvai-žalias akis.
   -Ar vakarienei tuomet kepsim Elijah'ų?-juokdamasi ir brisdama kranto link šūktelėjo vyresnioji Pusmėnulio gaujos vilkė.
   -Žinoma,-linktelėjo pakštelėdama savo mylimajam į skruostą ir patraukdama paskui draugus laužo link.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah žinojo, kad jo ir Lunos gyvenimai buvo ir yra lyg veiksmo filmai, tačiau jaunuoliams būnant kartu viskas pasikeisdavo. Veiksmo scenos išsitrindavo ir lygdavo tik juos supanti romantika. Tačiau, taip, kartais tekdavo ir jaunuoliams veltis ten, kur jų širdys tikrai ne troško.
- Jei mano atmintis blogai veikia, tada tavo užduotis ją pagerinti, - šyptelėjo Chris' as.
- Man rodos nieko aš nesumaišiau, - kilstelėjo savo antakius ir pažvelgė į vilkę. - O tu nepastebėjai, kad aš veikiu merginas? - Pakštelėjęs šiai į skruostą tarstelėjo vaikinukas.
Jis jautė, kaip mergina su juo žaidžia, tad visai netyčia į žaidimą įsivėlė ir jis.
Juodaplaukė, kuo toliau tuo labiau erzino grynakraujį. Žinojo jo "skausmingąją vietelę", gal dabar jau ji nebebuvo tokia skausminga, tačiau visiems vampyrams ištartas žodis "kraujas" tik ir sužadindavo troškimą, tačiau tiek Rajanas, tiek Chris' as mokėjo atsispirti. Tai nebebuvo taip sunku, kaip naujokams.
- Viliot vilioja, tačiau, kaip sakoma, "uždraustas vaisius", nebent pasisiūlysi pati, - paskutinius žodžius sušnabždėjo merginai į ausį. - Sako tai gana romantiška, - ir toliau tęsė savo žaidimą, kuris vadinosi - flirtas. Elijah buvo gana romantiškas vaikinukas. Tad flirtuoti su merginomis jam buvo vieni juokai.
Rajanui ir Džes įbridus į vandenį prasidėjo "vandens kovos". Jaunuoliai žaidė lyg vaikystėje, kiekvienas veiksmas buvo lydimas juokų. Jaunuolių linksmi balsai skambėjo visoje teritorijoje.
Elijah paleidus čiurkšlią vandens Lunai į veidą šis pasileido gilyn ir taip pat ėmė juoktis. Dabar ne tik taškėsi vandeniu, bet dar ir gaudynių sumanė pažaisti, tačiau gana neilgai, nes po Elijah pasiūlymo greit atsiliepė ir juodaplaukis su savo vilke.
- Pritariu, - burbtelėjo Rajanas žingsnis po žingsnio eidamas link laužo, o paskui jį nusekė ir jo išrinktoji. Dabar čia teliko tik Luna ir rudaplaukis, kiti du antgamtikai jau buvo netoli kranto, kai prakalbo vilkiūkštė. Elijah net šyptelėjo.
- Ar tu išdrįstum? - Žvilgtelėjo tiesiai merginai į akis, kilstelėdamas lupų kampučiais.
- Dar viena pritarėja. - Šuktelėjo vampyras ir išgirdęs Lunos pritarimą šis nė nespėjo sureaguoti, kai ši pabučiavo šį į skruostą ir nuskuodė paskui savo draugus.
Pala pala..
Pasinaudojęs savo greičiu, šis greit priartėjo prie Lunos ir nustvėrė jai už rankos. O tuomet žengęs kelis žingsnius arčiau mylimosios jis pasilenkė prie jos ausies ir tyliai tarė:
- Tu dar šį vakarą už viską atsiimsi. - Brukštelėjo šiai šalia bambos.
- Greičiau jūs, mes išalkę, - šuktelėjo Rajanas.
- Einam, - burbtelėjo Dawson' as ir griebtelėjęs merginą už rankos, pagaliau pasiekė laužavietę.

[Luna Gardner]

   -Manau, šiuo klausimu tau derėtų apsilankyti pas gydytojus,-mirktelėjo žaismingai prisikąsdama apatinę lūpą.
   Rudaplaukiui įsitraukus į keistąjį judviejų "žaidimą", dailių bruožų veidą akimirksniu ėmė puošti plati šypsena. Mintys, kurios iki šiol nedavė ramybės, išgaravo palikdamos merginą linksmintis su draugais ir mylimuoju.
   -Veiki merginas?-kilstelėjusi antakius perklausė iš rausvų grynakraujo lūpų nuskambėjusio klausimo,-vargu, Džesiką paveikti tau dar nė karto nepavyko,-ramiai gūžteli pečiais žinodama, jog visa tai tik erzinimas, skirtas jai, melsvai-žalių akių savininko išrinktajai.
   -Sakoma, jog uždraustas vaisius skanesnis,-žaismingai šyptelėjo stebėdama šalia stovintį vampyrą, tvirtai aplgėusį jos liemenį. Netrukus sekančiai frazei nuskambėjus itin tyliai, o šiltam iškvėptam vaikino orui sukutenus kaklo odą, kūnu perbėgo milijonas šiurpuliukų.
   Atminty iškilęs vaizdas, kaip rudaplaukis dar puikiai nevaldydamas savo galių puolė šalia stovėjusią Pusmėnulio vilkų gaujos būsimą alfą, privertė nusipurtyti, tačiau prisiminusi pažadą tai pamiršti, paprasčiausiai nuvijo visas mintis į šalį. Tai tebuvo praeitis, tad grįžiotis atgal nebbuvo prasmės.
   -Galbūt kada nors nuspręsiu tai išbandyti,-linksmai šyptelėjo sušnibždėdama šiam į ausį.
   Vandens pramogoms pasibaigus, o mintis nustelbus viliojančiam pasiūlymui vakarą praleisti prie laužo, visų dėmesys susitelkė ties tuo.
   -Nugalabyti tave? Juk žinai atsakymą,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius, safyro spalvos žvilgsnis įsmigo į melsvai-žalias akis,-greičiau mirtų tas, kuris kėsintųsi į tave,-nenoras prarasti brangius žmones ir alfos instinktas ginti gaują, iškilo ir šįkart. Prarasti šalia stovintį vaikiną reikštų netekti dalies gyvenimo.
   Ėmusi žingsniuoti kranto link kelis kartus peribraukė ranka per šlapius, sulipusius plaukus. Vėsus, gaivus vasariškas vėjelis, vos tik kūnas išniro iš vandens, ėmė džiovinti šlapią kūną ir už nugaros krentančius plaukus. Kelias akimirkas mėgaudamasi gamtos suteiktu malonumu staigiai pramerkė akis. Brangakmenio spalvos žvilgsnis akimirksniu susirado melsvai-žalias akis, giliai žvelgiančias į priešais stovinčią merginą.
   -Atsiimsiu? Regis, aš nieko nepadariau,-žaismingai gūžtelėjo pečiais jausdama švelnų brūkštelėjimą pilvo srityje.
   Pagaliau pasiekus šokinėjančius liepsnos liežuvius, regis, bandančius pasiekti dangų, aštuoniolikmetė patogiai įsitaisė ant patiesto pledo šalia tų, kurie jau seniausiai laukė vandenyje užtrukusių įsimylėjelių.
   -Jaučiuosi tokia išalkusi, jog esu tikra, kad nė nemirktelėjusi suvalgyčiau visą čia esantį maistą,-linksmai juokdamasi rudaplaukė ištiesė ranką paimdama gardžiai atrodantį krosaną.
   -Vilko apetitas nemeluoja,-tyliai nusijuokė pasekdama draugės pavyzdžiu ir pasiimdama sultingą ir, regis, saldžiausią arbūzo gabalėlį.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah jau nieko nebesakė, tik žaismingai šyptelėjo. Žinojo, jog visas šitas pokalbis yra žaidimas, kurį jie kartu pradėjo.
- Juk žinai apie ką aš, - šyptelėjo šis, - nors vis dėl to, turbūt, labiausiai veikiu tave.. - Mirktelėdamas akimi ištarė Chris' as. - Tai akivaizdu, - užbaigė šis.
Elijah ir pats žinojo, kad "uždraustas vaisius" traukia labiau nei, bet kas kitas, patirtis kalba pati už save. Matant susižeidusį žmogų, kuriam iš žaizdos plūsta šiltas, raudonas skystis, vampyrui reiškia maistą. Nors dažniausiai šie turi tam atsispirti. Dabar Elijah, Rajanas ir kiti vampyrai iš Dawson' ų klano, gali patys tvardytis ir save kontroliuoti. Netgi, geriant žmogaus kraują, šie gali save sustabdyti, kada tik panorėja.
- Tikiuosi man ilgai laukti nereiks. - Tyliai tarstelėjo šis linksmai besišypsodamasis.
Rodos po Elijah pasiūlymo keliauti prie laužo visi buvo patenkinti ir laimingi. Pasirodo alkis kamuoja visus čia esančius antgamtikus.
-  Žinau, - gana linksmu balso tonu burbtelėjo šis. Jis žinojo, kad prireikus pagalbos Luna jam visada padės ir gins, kaip ir šis ją. Kad ir kas paliestu Elijah merginą, iškarto kristu negyvas. Tai buvo įgimta kraujyje. Visi Dawson' ų šeimos atstovai privalėjo ginti savo mylimuosius.
Žvilgsniams susitikus, Elijah net nebežinojo už ką mergina atsiims, tačiau ilgai nelaukus, pasilenkė arčiau šios ausies.
- Gal už tai, kad norėjai mane suvalgyti? Ir dar nesulaukiau to ko norėjau? - Gnybtelėjo šiai į ausį ir atsitraukė, nueidamas link laužo ir nebelaukdamas šios atsakymo, "nutempė" iš paskos.
Įsitaisęs šalia mylimosios ir draugo šis žvelgė į maistą, kurį patys su Rajanu paruošė, ne ne, ne gamino, o tik sudėjo ant pledo.
- Džes, gal vis dėl to pasidalysi su manimi? - Šyptelėjo juodaplaukis ir paėmęs merginos plaštaką, kuri laikė kroasaną, iš ten atsikando. - Mm.. tikrai skanu. - Nusišypsojo šis ir pažvelgė į šalia sėdinčius Elijah ir Luną. - Na, o jūs nesidalinat?
- Maisto daug, kam dalintis? - Bandydamas pokštauti šmėstelėjo Chris' as  ir pagriebė keletą vynuogių. Vieną įsidėjo sau į burną, kitą pridėjo prie Lunos lupų. - Žinok, skanios. - Mirktelėjo, linksmai besišypsodamasis.
- Be to, bro, žinojai, kad viskas baigta? - Žvilgtelėdamas į Elijah tarė Rajanas. Ir tik jie abu žinojo apie ką kalba.
- Taip, - linktelėjo galva, prisimindamas tuos tragiškus laikus, kai buvo persekiojamas. - Kai grįšiu užbaigsiu, o dabar pamirškim, - mirktelėjo rudaplaukis ir pažvelgė į Luną. - Arbūzų maniakė.. - Be to, gal laikas atšvęsti? - Į rankas paėmęs šampaną, šį atidarė. - Bus negeriančių? - Šyptelėjo šis ir ėmė pilstyti.

[Luna Gardner]

   Nesulaukusi atsakymo žaismingai kilstelėjo antakį. Įprastai nenusileidžiantis ir erzinimo žaidimo neatsisakantis vampyras nusprendė užbaigti "žaidimu" virtusį pokalbį. Kelias akimirkas padvejojusi nusprendė paprasčiausiai pamiršti.
   -Tai ne akivaizdu,-bandydama paneigti tai, kas ir taip buvo aiškiai pastebima, sukryžiavo rankas ties krūtine, parodydama, jog su vaikino teiginiu nesutinka, net jei viduje šnabždantis balsas sakė priešingai.
   -Pagalvosiu apie tai,-šyptelėjo stebdėdama besišypsantį rudaplaukį, regis, kaip ir pati aštuoniolikmetė, nesiruošiantį liautis erzinti savo mylimosios.
    Pajutus švelnų gnybtelėjimą į ausį, kūnu dar kartą nubangavo šiurpuliukų banga.
    Liaukis taip reaguoti į jo veiksmus...
    Nespėjus nė praverti rausvų lūpų ir atsikirsti į užduotus klausimus, pėdos pasiekė sauso smėlio krantą, o netrukus žole apaugusį plotą ant kurio žvilgsnį kaustė patiektas maistas.
    -Norėtum,-parodžiusi liežuvį kilstelėjo ranką ketindama atsikąsti traškaus krosano, tačiau raudonakis vampyras buvo greitesnis,-ei,-juokdamasi žvilgtelėjo į šalia sėdintį juodaplaukį, o tuomet be jokių kliūčių atsikando ir pati. Saldi karamelė kartu su minkšta, iškepusia tešla paliko malonų poskūnį.
    -Jis ir be maisto gražus,-šyptelėjo baigdama valdyti burnoje tirpstantį arbuzo gabaliuką ir apsilaižydama pirštus. Netrukus vynuogei atsidūrus prie rausvų lūpų, trumpam žvilgtelėjo į šalia sėdintį, plačiai besišypsantį vaikiną. Tyliai nusijuokusi paėmė iš šio pasiūlytą vaisių rankomis atsiremdama į žemę, o galvą atlošdama į dangų.
   Nors saulės spinduliai kas akimirką apšvietė vis mažesnį plotą, tačiau žavių bruožo veido nepamiršo. Besileidžianti saulė ėmė glostyti tamsiaplaukės odą.
   -Apie ką jūs?-staigiai atmerkusi safyro spalvos akis kryptelėjo galvą į netoliese sėdinčius vaikinus,-net nedrįsk neatsakyti,-persėjantis, kiek piktas balso tonas buvo skirtas šalia įsitaisiusiam grynakraujui. Neketino leisti išsisukti nieko nepaaiškinus, ypač, kai nuojauta kuždėjo, jog tai svarbu.
   -Aš atsisakysiu,-papurčiusi galvą rudaplaukė pasilenkė pasiimdama toliau stovintį sulčių pakelį ir vienkartinę stiklinę.

[Elijah Chris Dawson]

- Akivaizdu, gali net nesiginčyti, paklausyk to, ką tau kalba tavo širdis, - toliau erzino merginą ir tai daryti jam sekėsi puikiai, ši jau stovėjo, sunėrusi rankas ant krutinės. Na, štai, įsprausta į kampą, mieloji..
- Ilgai negalvok, dar pasensim, - plačiai nusišypsojo Elijah ir net neabejojo, kad ši greitu metu sutiks tą išbandyti.
Ech, ir vėl, ir dar sakai, kad aš tavęs neveikiu. - Besišypsodamasis pažvelgė į Luną, jausdamas, kaip ši reaguoja į jo prisilietimus.
Dabar jau smėlis kuteno nuogas Chris' o pėdas, o malonus kvapas, kurį skleidė įvairūs vaisiai viliote viliojo būti suvalgyti.
- Norėčiau, - šyptelėjo juodaplaukis ir gavęs to ko nori, apglėbė savo mylimąją per liemenį.
- Aš gražus be maisto? - Klausiamai pažvelgė į savo išrinktąją. - Tu gal juokauji? - Ištarė šis jausdamas, kaip prasivėre Lunos lupos ir saldus vaisius įkrito šiai į burną.
Saulė jau leidosi ir vis labiau jaunuolius gaubė tamsa. Tačiau oras lauke buvo nuostabus: švelnus ir nestiprus vėjelis vis pakutendavo jaunuolių odą.
Elijah tuo metu, kalbėjo su Rajanu ir žinoma visas šitas reikalas nepraslydo Lunai pro ausis. Chris' as pamiršo perspėti juodaplaukį, kad šis prie jos apie tai nekalbėtu ir net neužsimintu.
- Am.. - pasikasydamas pakaušį ir akimis sugaudęs kito vampyro žvilgsnį, grįžo prie vilkės. - Mes apie.. - dustelėjo ir tęsė toliau, - gerai, gerai, netylėsiu, o viską papasakosiu vėliau, dabar negadinkime vakaro? - Melsvai - žalsvomis akimis susiradęs Luną tarstelėjo šis ir mirktelėjo viena akimi. - Geriau išgerkime, - šyptelėjo šis pildamas taurę šampano savo mylimajai ir tiesdamas jai, - prašau princese. - Atiduodamas jai taurę dar sykį pirštu niekam nematant, brukštelėjo per koją, kad ši suprastu, kaip šis ją veikia. Na, aš tikiuosi, tu tai greitai pripažinsi.
- Rajanai, prašau ir tau, - pripylęs dar vieną davė savo "broliui". Ir jau buvo pasiruošęs pilti dar vieną taurę skirtą kitai vilkei, liko nustebęs. - Kaip tai ne? - Papurtė galvą į šonus ir akimis susirado juodaplaukį. Šis irgi atrodė kiek pasimetęs.
- Kodėl atsisakai? - Kiek pasimetęs ir sutrikęs klaustelėjo savo rudaplaukės. Dar niekad Rajanas negirdėjo, kad Džes atsisakytu taurės šampano, ji atrodo jį labai mėgo. - Bloga? Ar sergi? Ar, tiesiog, kažkas negerai?

[Luna Gardner]

   Užsispyręs ir karingas charakteris neretai trukdė išgirsti ne tik tai, ką sakė kiti, tačiau ir tai, ką dažnai ir užsispyriškai bandė pasakyti širdis. Įrodyti, jog mergina prieštarauja pati sau ir nė nemirktelėdama neigia tiesą.
   -Akiaizdu tik vieną - tu šito ginčo nelaimėsi,-gūžtelėjusi pečiais plačiai nusišypsojo leisdama suprasti, jog pripažinti tiesos ar nusileisti ir šįkart neketino, net jei abu jaunuoliai puikiai žinojo, kaip vienas kitą veikia.
   Pripažinsiu, kad mane veiki, tik tuomet, kai saulė pakils vakaruose, o leisis rytuose.
   Kovingas safyro spalvos žvilgsnis įsmigo į melsvai - žalias vaikino akis. Iššūkis išreikštas be žodžių.
   -Žinoma, kad ne,-šyptelėjo kiek mieliau žvilgtelėdama į rudaplaukį, plačiai besišypsantį ir žvilgsniu sekantį šalia sėdinčios merginos veiksmus.
   Tai, jog vampyras bandys išsisukti nuo atsakymo ar viską palikti vėliasniam laikui, buvo įprasta, tad aštuoniolikmetė puikiai žinojo, ko turėjo tikėtis.
   -Nė nemėgink,-dar kartą perspėjamai suurzgė akylai stebėdama šalia sėdintį vyriškosios lyties atstovą. Sutrikimas ir nenoras kalbėti aiškiai bylojo, jog įvyko kažkas rimto, tačiau apie tai aštuoniolikmetis kalbėti neketino, bent jau ne dabar.
   -Ir vėl elgiesi taip pat?-rauktelėjusi antakius sukryžiavo rankas ties krūtine neleisdama taip paprastai pamiršti šio pokalbio dalies. Vis dėl to noras linksmai ir ramiai praleisti vakarą su draugais privertė nusileisti. Gadinti vakaro prie laužo, kai skambėjo juokas, nebuvo noro, net jei smalsumas ir rūpestis verste vertė išsiaiškinti viską iki galo.
   -Tebūnie...-tyliai tarstelėjusi linktelėjo nukreipdama žviglsnį į besileidžiančią saulę. Žvilgantis, skaidrus ežero vanduo ėmė žėrėti nuo jame šokčiojančių saulės spindulių.
   Klausą pasiekus šalia nuskambėjusiam balsui kryptelėjo galvą suimdama taurę, pripildytą burbuliojančio gėrimo. Malonus, saldus šampano kvapas švelniai sukuteno antgamtinę uoslę.
   Kelias akimirkas stebėjusi sproginėjančius burbuliukus, kilstelėjo galvą žvilgsnį įsmeigama į vyresniąją vilkolakę, įprastai neatsisakančią savo mėgstamiausio gėrimo. Safyro spalvos akyse suspindo nerimas, susmišęs su sustrikmu.
   -Džes, viskas gerai?-rauktelėjusi antakius atidžiai nužvelgė rudaplaukę.
   -Taip, viskas gerai,-linktelėjo prisipildydama stiklinę apelsinų sulčių, tačiau pastebėjusi sutrikusius ir kiek išsigandusius žvilgsnius padėjo šią ant pledo. Kelias akimirkas tarp jaunuolių tvyrojo tyla, rudaplaukės žvilgsnis klaidžiojo nuo vieno prie kito, kai galiausiai veidą papuošė plati šypsena, o dešinė ranka lėtai nuslydo ant apnuoginto pilvo,-nurimkit, man viskas gerai, kaip ir mažyliui,-lūpų kampučiai pakilo suformuodami itin plačią šypsena, o rudų akių žvilgsnis nuslydo į ranką, padėtą ant nuogos odos.
   Kiek sutrikusi ir nustebusi netoliese sėdinti juodaplaukė pravėrė rausvas lūpas, tačiau užklupta nuostabos nepratarė nė žodžio.