0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai: 71
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #45 Prieš 4 dienas »
Mergaitei be sėdint ant vėsaus akmens Lukas kiek įsidrąsinęs ėmė su ja regzti kiek normalų pokalbį. Davinos nuotaika akimirksniu pagerėjo suradus gana nebloką pašnekovą, o ir šalta jau nebebuvo taip siaubingai.
Klastuolė užsikišo savo trumpus plaukus už ausų. Jos veidą talžė šaltas vėjas, tačiau laužo šiluma nebeleido merginai sušalti.
-Žiobarų mokyklos siaubingos,-tarė ji žvelgdama į nakties dangų.-Tačiau ten bent jau turėjau draugų...
Davina menkai šypteli ir ima steėti Luką. Vaikinukas lyg kažko ieškodamas žvalgėsi aplink, tačiau jai vos nutilus atsisuko ir kelias minutes tylėjęs uždavė nemenką toną klausimų.
Mergina nusišypsojo vaikinui ir atsidususi prašneko.
-Taip, aš grynakraujė,-atsiduso ji. Sekantis klausimas buvo gana skaudus, bet kažkada juk teks apie tai šnekėti..-Aš turėjau brolį, o dabar man beliko tik tėvai.-Davina nusuko žvilgsnį į kitą pusę, kad tik akys nesusidurtų su klastuolio akimis. Ašara lyg tyčia nuriedėjo skruostu. Mergaitė atsikosėjo ir sumurmėjo.-Mano šeima gana nuobodi, tad ne, jokiuose mūšiuose nesikovė.
Atsakiusi į Luko užduotus klausimus paklausė to paties. Ji ne itin mokėjo valdyti emocijas, vėl susimovė...

*

Prisijungęs Lukas Dubajus

  • I kursas
  • *
  • 43
  • Taškai: 99
  • Lytis: Vyras
  • Klastuoliai nemirs niekada
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #46 Prieš 3 dienas »
Išgirdęs jos manymą apie žiobarų mokyklą Lukas šyptelėjo, bet tuoj jo veidą apimė gailestis. Tikrai reikia ją supažindinti su Morisu. Jei su manimi norės ji draugauti tai su Morisu irgi manau draugais. Po jos atsakymų Lukui dar labiau jos pagailo. Na va, nuliūdinau ją. Dabar atsistos ir nueis. Blogas pašnekovas aš, blogas. Jai paklausus to paties klastuolis nenorėjo apie tai šnekėti, nes galvojo, kad ims jo gailėtis ko jam mažiausiai reikėjo, bet prašneko:
 -Užaugau žiobarų vaikų namuose. Aš jį vadinau vaiknamiu, o jame gyvenančius vaikus vaiknaminiais,- po tokių žodžių laukė trumpas jo šypsnis. -Tokiu savęs niekada nelaikiau, žinojau, kad esu kažkuo išskirtinis. Buvau susidraugavęs su vienu vaiknaminiu kuris dabar yra grifas. Bet dabar mūsų draugystė nutrūko. Į vaiknamį nesiruošiu grįžti. Mane priimė Moriso šeima tai dabar gyvensiu su jais. Taip Lukai. Jai labai įdomu tavo gyvenimas. -Tikrų brolių ar seserų neturiu, bet vaiknamius galima jais laikyti. Į paskutinį klausimą galiu ir neatsakyti, nes kaip jau supratai atsakymas būtų ne. Su tavim Lukai nuobodu. Neįsivaizduoju kaip ji ištempė su manim 10 minučių?. Vėl pasidarė tylu. Lukas tikėjosi, kad neims jo gailėtis. Bet pats liūdėjo dėl jos brolio netekties.
Arkliukas

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • I kursas
  • *
  • 30
  • Taškai: 71
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #47 Prieš 3 dienas »
Vaikinas kiek nuliūdo, tad Davina atsikosėjo ir pasitraukusi plaukus nuo akių ėmė klausytis jo atsakymo. Lukui pasirodo gyvenimas buvo daug kartesnis negu mergaitės, tačiau nors ir jai pagailo šiek tiek vaikino, mergina žinojo jog sunkūs išgyvenimai žmones padaro stipresnius.
Jis gana vienišas..Pagalvojo pirmakursė kai jis ėmė pasakoti apie vaiknamį bei kadaise buvusį jo draugą, tačiau Davina kiek šyptelėjo kai berniukas užsiminė apie jį priėmusią šeimą.
Klastuolė nežinojo ką reiškia augti be tave mylinčių tėvų, tačiau ir jos situacija kai kur labai priminė vaikino išgyvenimus.
-Aš manau,-sumurmėjo mergina,-jog esi stiprus žmogus. Tu tiesiog gyveni toliau, nors ir užaugai be tėvų, be brolių bei seserų, tačiau atrodai..-Davina nutilo.-Labai draugiškas bei laimingas žmogus.
Mergaitė pasimuistė ir tarp jų abiejų stojo spengianti tyla. Nebeiškentusi ji atsistojo ir priėjusi prie vaikino jį apkabino. Davina nežinojo kodėl ji taip pasielgė, juk su vaikinu ji bendrauja pirmą kartą, tačiau klastuolė mėgo žmones kurie nepalūžta net gyvendami tokį gyvenimą.
Atsitraukusi nuo vaikinuko ji jam gražino pledą ir paglosčiusi gyvatę palinkėjo saldžių sapnų.
-Tikiuosi tapsime draugais,-tarė mergina sukdamasi ir iš po lėto eidama link savo palapinės.Tada lyg kažką užmiršusi sustojo ir tarė.-Jei prireiks išsikalbėti, arba..-ji trumpam nutilo.-Tiesiog susirask mane.

*

Prisijungęs Lukas Dubajus

  • I kursas
  • *
  • 43
  • Taškai: 99
  • Lytis: Vyras
  • Klastuoliai nemirs niekada
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #48 Prieš 2 dienas »
Klausydamasis Davinos Lukas šyptelėjo. Na negaliu prisipažinti, kad esu labai laimingas ir labai draugiškas, bet merginos labiau tokius dalykus nusimano. Tad jei jai taip atrodo nesiginčiju su jos nuomone. Stojus tyliai tylai, klastuolis nieko negalėjo net galvoti, nes buvo taip tylu. Lyg eitum per pamiršto miško, pamirštas kapines, pro pamirštus kapus, su pamirštais žmonėmis ir gyvūnais. Taip bent manė jis. Davinai atsistojus vaikinas jau norėjo sakyti ,,Labos", bet jį nutraukė jos apkabinimas. Už ką? Aš nieko nepadariau. Prisiminęs, kad ką ji kalbėjo apie jį klastuolis susigaudė už ką. Na gal ir stiprus, bet aš taip nemanau. Bet kaip jau sakiau sau su merginos nuomone nesiginčiju.
 -Labos,- atsisveikino Lukas.
Po paskutinių Davinos žodžių jis jau tingėjo kažką sakyti, tad tik linktelėjo. Atsikėlęs nuo žolės patraukė link palapinės kurioje kaip jis manė galės ramiai numigti. Bet vos atsigulęs negalėjo užmerkti akių. Pirmas pokalbis su ja, o jau spėjau nuliūdinti. Iš vis kodėl aš klausiau jos ar ji turi brolių arba/ir seserų? Puikus draugas. Kuris nemoka šnekėti. Nelabai norisi draugauti kai įskaudini žmogų, bet antrą kartą įskaudinti irgi nesinori ir dar labiau. Na gal susidraugausim ir po kiek metų ji nenužudys manęs. Klastuolis šyptelėjo. Pajautęs, kad grimzta į sapnų karalystę jis tam pajučiui pasidavė. Na va. Išsikalbėjau su savimi ir galiu pamiegoti .
Arkliukas

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • I kursas
  • *
  • 16
  • Taškai: 77
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #49 Prieš 2 dienas »
Morisui gal valandą prašaudžius ir pramokus šaudyti jis norėjo grįžti namo, bet neprisiminė kelio. Nuėjęs tolyn į mišką pasijautė šiek tiek nejaukiai. Lyg į jį spoksotų milijonai akių, visi medžiai, visi lapai ir visi gyvūnai. Gyvūnai jo negąsdino. Reikia susirasti kokį šikšnosparnį ar naktinį drugelį. Jie gal žinos kur stovyklavietė. Ilgai praglaidžiojes klastuolis pagaliau rado naktinį gyvūną apuoką.
 -Sveikas,- pasisveikino jis. -Gal padėtum parsigauti į stovyklavietę. Duočiau netikrų pelių, bet jų skonis lygiai toks pat.
Apuokui suūkus klastuolis nusekė paskui ją. Vienu momentu buvo pametęs iš akių ir išsigandęs, kad pasiklys, bet ji vėl atsirado tad jis nusekė paskui ją. Pamatęs priekyje šviesas pasileido bėgti, o išlindęs iš miško užkliudė palapinės šoną. Apsidairęs ar nieko neužkliudė pamatė, kad čia Davinos palapinė. Gerai, kad čia nieko nėra. Bet apsidairęs aplinkui pamatė, kad jos ir Luko kur juos matė paskutinį kartą nebėra. Oj suklydau. Kažkas yra. Gerai, kad jos nesumindžiau. Poto būtų buvę blogai. Grįžęs į palapinę rado Luką gulintį lovoje ir glostantį gyvatę kuri gulėjo šalia jo. Morisas turėjo tokį požiūrį, kad jei neateina pas jį išsikalbėti jis tų žmonių nejudina. Taip jis buvo išvengęs kelių smūgių į pilvą, kojas ar nestiprių į veidą. Greitai žvilgtelėjęs į ,,gyvūnų miegamąjį" pamatė, kad jų nėra tik kelios dar raitėsi ir ruošesi miegoti. Pabodo jom būt palapinėje tai ir išėjo. Nuėjęs iki savo kambario, atsigulė į lovą. Ši diena buvo nuostabi. Klastuolis šyptelėjo ir iš karto užmigo saldžiu, kitos dienos nelaukančiu miegu.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017