[Brendanas OConnor]

Gal jau galima pabaigti verkti ir gyventi toliau? Tokios sudėtingos situacijos Brendano visiškai neviliojo. Eidamas susitikti su Sakura viską įsivaizdavo visiškai ne taip. Gerai, tebūnie. Ji turėjo draugą ir tai pasakė. Puiku. Na, ne puiku, nes nieko čia puikaus. Bet tai jau praeitas etapas. Kodėl reikia toliau verkti ir stovėti vietoje? Jiems būtina išsiaiškinti, kas bus dabar. Ar Brendanas norėtų toliau bendrauti? Tiesą sakant, taip, nors tą pripažinti buvo šiek tiek kvaila. O Sakura?
Ji, deja, sprendimą perleido vyriškiui, kuris tuo visai nebuvo patenkintas. Jis nepratęs prie tokių sudėtingų ir galvoti verčiančių situacijų. Kodėl negali sugalvoti kas nors kitas? Nebūtinai Sakura, bet kad ir ta moteris su krepšiais, kuri nuskubėjo pro šalį. Kodėl būtinai jis? Tarsi būtų maža besiveisiančių Breto dukterų, dabar dar tenka priimti sprendimus.
- Manai, tai priklauso nuo manęs? - po pernelyg ilgos tylos galiausiai prakalbo Brendanas. Žinojo tik norintis laimėti laiko. - Dabar nutarei pasakyti tiesą. Vadinasi, arba tai yra būdas nutraukti bendravimą, arba turėjai kažkokį kitą tikslą. Neslėpsiu - norėčiau ir toliau su tavimi susitikti. Man kartu leisti laiką yra smagu. Bet jeigu tu nenori, neversiu. Esame suaugę žmonės ir galime normaliai nuspręsti, ar ne?
Na, aš tai ne, bet iš tavęs tikiuosi daugiau mintyse pasakė Brendanas ir kiek padvejojęs žengė arčiau Sakuros ir galiausiai ją apkabino.

[Sakura Levins]

Kurį laiką Brendanas, regis, galvojo. Sakura tyliai laukė verdikto. Galiausiai vyrukas išreiškė norą bendrauti toliau. Baltapūkei tarsi akmuo nuo širdies nusirito.
- Aš taip pat noriu ir toliau su tavimi bendrauti, Brendanai, - tarė Sakura. - Bet... - ji atsiduso. - Bet tai nereiškia, jog aš... Na, jog aš noriu... įsipareigoti. Turiu omenyje, aš nenoriu niekur skubėti. Dabar man... Dabar man išties nelengvas metas. Jeigu tu nori... rimtų santykių. Jeigu tu nori... šeimos.
Levins šiek tiek patylėjo. Nelengva buvo kalbėti. Mintyse lyg aidas dar girdėjosi pasakymas apie dešimt vyrų. Ir kaip ji dabar atrodys siūlydama bendravimą be įsipareigojimų?
- Tiesiog žinok, kad jeigu sutiksi kitą moterį... Tokią, su kuria galėsi sieti savo ateitį... Tai... tiesiog... būk su ja.
Šią akimirką ji ramiai stovėjo Brendano glėby. Pagaliau ji jam pasakė. Pagaliau.

[Brendanas OConnor]

Regis, viskas išsisprendė. Taip, vis dar buvo pikta, kad Sakura juo pasinaudojo (Brendanas artimiausioje ateityje neketino galvoti kitaip), tačiau jie ir toliau kalbėjosi. Jis nepabėgo, nors, tiesą sakant, labiausiai norėjo tą padaryti. Ar bent būtų norėjęs, jeigu nebūtų taip beviltiškai įsikliopinęs šitos jauniklės. Taip, Hogvartsas jam tikrai ne į naudą. Jo amžiuje tarsi jau reikėtų turėti žmoną ir vaikų, bet jis ne tik nesusiranda normalios merginos, bet dar ir pastrigo su jį išnaudojančia mergaičiuke. Bet… mintyse bandė save teisinti profesorius, kai Sakura vėl prakalbo.
Ar jis nori šeimos? Šito nežinojo. Tiksliau, žinojo. Taip, jis norėjo šeimos. Bet ne su šita mergina. Su ja buvo tiesiog smagu leisti laiką. Gal tai reiškia, kad jis yra lygiai toks pat išnaudotojas? Ką gi, atitiko kirvis kotą.
- Manau, galime bendrauti be rimtų įsipareigojimų, - pratarė Brendanas stengdamasis skambėti užtikrintai. - Neplanuoju tau šiandien ar rytoj pirštis. Bet, manau, turime susitarti, kad būsime atviri. Jeigu nebenorėsi manęs matyti, jeigu susirasi normalų ir gerą vyrą, pasakyk, gerai? Pažadu tau tą patį. Ir… Na, jeigu norėsi kažko daugiau, jeigu pajusi, kad nori įsipareigoti, taip pat pasakyk. Ar tinka toks susitarimas?
Po galais, jis tikrai nemokėjo spręsti tokių situacijų. Ir kaip vis įsivelia į visiškas nesąmones?..

[Sakura Levins]

Sakurai patiko Brendano atsakymas. Tiesa, galbūt jis - šiek tiek netikėtas. Kodėl jis anksčiau negalėjo pasakyti, kad jiedu gali bendrauti be rimtų įsipareigojimų? Baltapūkė galvojo, jog tai turėjo būti aišku jau ir pirmąjį jų pažinties vakarą.
Tiesą pasakius, abejojo, kad dabar pavyks tai padaryti. Turėti neįpareigojančią draugystę linksmai praleisti laikui, nes... nes jau per daug visko buvo. Kad ir šitas pokalbis. Jis nepriminė pokalbio tų, kurie susitinka tik smagiai praleisti laiko. Be to, ar Sakura vis dar nori tokio laiko? Dabar į šį klausimą atsakyti ji negalėjo.
- Tinka, - sutiko Sakura su viskuo, ką pasakė vyras.
Nors žodžiai, jog ji pasakytų, jei norės įsipareigoti, gąsdino. Vertė galvoti, kad vis dėlto Brendanas to tikisi. Akimirką Levins pagalvojo, kad būtų buvę geriau, jeigu Brendanas būtų išvadinęs ją negražiais žodžiais ir nuėjęs savais keliais.
- Tai ką... Susirašysime.
Galiausiai jiedu atsisveikino ir pasuko į skirtingas puses.

[Kaja Adams]

Velykų atostogos. Kaja kartu su Erka pasiekė Trafalgaro aikštę. Jos nešėsi maišelį su sušiais ir pora buteliukų gėrimų. Šviesiaplaukė labai džiaugėsi dėl to, kad, regis, Erkos ir jos bendravimas atgis.
- Sėdam čia, ant fontano krašto? - pasiūlė Adams ir klestelėjo. - Pala, kokius tu užsisakei? - paklausė, mat per tą džiugesį net neatkreipė į tai dėmesio. - Mano šitie su lašiša ir agurku, - paėmė savo dėžutę, išsiėmė ir kolą. - Ar moki valgyti su šitom lazdelėm?
Aikštėje atmosfera buvo gera. Pilna žmonių ir klegesio.
- Beje, o tikrai pavyko normaliai nusivalyti tą kaką? - sukikeno. - Ką dabar veiki? - surimtėjusi paklausė. - Nežinau, ar kažką... dirbi? Kaip sekasi namuose? Ar tas Timotis ir namie toks keistas? Kiek teko matyti jį su Auriu, labai jau neįprastas vaikas atrodo, - kalbėjo atidarinėdama sušių dėžutę.

[Erka Forrm]

  Velykų atostogos. Jos džiugino, Erka nesiginčijo. Per jas gavo šiek tiek atostogų. Tą savaitę. Buvo laiminga, tikrai. Jai jau reikėjo poilsio. Ir dabar jos kartu su Kaja pasiekė Trafalgaro aikštę. Nešėsi sušių, kuriuos ką tik nusipirko sušinėje. Erka pasiėmė rinkinį: 4 su lašiša ir agurku ir dar vieną tokį keturių sušių variantą, kurio nebuvo ragavusi. Su kažkokiais ikrais. Nusprendė, kad dzin, pabandys.
- Žinoma, - nusišypsojo, Kajai pasiūlius sėstis ant fontano krašto. Ir Erka, žinoma, krestelėjo ant jo. Jau norėjo valgyti. Tad išsitraukė dėžutė su sušiais, išsipakavo lazdeles bei atsidarė padažo indelį. Paragavo. Buvo skanu.
- Žinoma, kad moku! - nusišypsojo. - Anksčiau sušius gana valgiau, dabar kiek apstojau. O ką, pamokyti? - paklausė.
  Kajai užsiminus apie tą kaką, Erka pabandė nusišypsoti. Jei čia būtų ne Kaja, būtų didelė tikimybė, kad būtų ne silpnai supykusi, tačiau čia buvo Kaja, tad reikėjo tvardytis.
- Man atrodo, jog taip, - gūžtelėjo pečiais.

[Kaja Adams]

- O, ir pas tave tokių yra, - nudžiugo Kaja, kai pamatė, jog ir Erkos dėžutėje yra sušių su lašiša ir agurku. - Šitie mano mėgstamiausi, - nusišypsojo. - Neee, moku ir aš! - nusijuokė.
Trylikametė paėmė sušį su lazdelėmis ir pamirkė jį į sojų padažą. Po to užkando sušį marinuotu imbieru. Japoninio pipirkrienio nevalgė. Šis mergaitei buvo per daug aštrus.
- O tu mėgsti šitą? - parodė į žalią kauburėlį. - Aš ne. Jeigu valgau, tai visada apsiverkiu, - gūžtelėjo pečiais valgydama antrą sušio gabalėlį.
Erka neatsakė į klausimą apie tai, ką ji šiuo metu veikia. Ir apie tai, kaip jai sekasi namuose. Bei apie Timotį. Dėl to šviesiaplaukė pasijuto nelabai smagiai, tačiau nenorėjo Erkos kamantinėti. Vylėsi, kad gal ji ko nors paklaus Kajos, jei pati nenori pasakotis.

[Erka Forrm]

- Yep, man šie irgi patinka, - nusišypsojo. - Žinai, sušiams per daug nesąmonių nereikia! Kuo tradiciškiau, tuo skaniau! - juokėsi. Ak, dabar ši diena tikrai atrodė gera, visos mintys prie tilto staiga kažkur tingo. Erkai tikrai reikėjo su kažkuo pasikalbėti, tai buvo faktas. O leisti laiką su Kaja buvo nuostabu!
  Erka pradėjo valgyti sušius. Tikrai buvo skanu. Tai irgi buvo dalykus, kurio šiandien Erkai tikrai reikėjo. Violetinplaukė suprato, kaip stipriai buvo išalkusi.
- Taip, šis irgi skanus. Toks labai kandantis burną, bet man patinka, - juokėsi. Tačiau apie ką kalbėti toliau, ji nežinojo. Apie save nenorėjo kalbėti, tad reikėjo kuo greičiau paklausinėti ko nors apie Kają, kad ši nepradėtų klausinėti. Jei paklaus, apie ką Erka galvojo ant tilto? Ką ji atsakys? kad kalbėjosi su labai nuostabiu akmeniu? Absurdų absurdas, kitaip to nepavadinsi! - O kaip tau sekasi? - pilna burna paklausė Kajos, pasisukusi į jos pusė. Vieną koją mestelėjo per fontano kraštą, bato galu liesdama vandenį. - Ar kas naujo? Kaip tavo "Instagram" gyvenimas? - nusijuokė. Tai Erkai dar atrodė kiek keista, visiškai neatpažįstama. Juk pati norėjo amžinai likti magijos pasaulyje, kuo mažiau pasinerdama į žiobarišką, juk burtai, magija buvo taip nuostabu! O štai Kaja buvo jos priešingybė, jai pati technologijos. Nieko ypatingo, juk jos tėvai žiobarai, tačiau Erkai tai buvo keista. Ir mergina nieko prieš tai neturėjo, jai tik buvo keista.
  Prie fontano pradėjo rinktis balandžiai, mat atėjo keli vyresnio amžiaus žmonės, pradėję juos lesinti.
- Tik nedrįskit ir vėl! - tyliai, bet piktai, sukandusi dantis išpyškino į jų pusę. Ne, dar vieno pašventinimo jai tikrai nereikėjo. Kad ir kaip ji mėgo gyvūnus, jai reikėjo pailsėti nuo balandžių. - Tavęs neatakuoja balandžiai? Man atrodo, jie mane persekioja! - pasakė tai lyg išsigandusi, aukštai aukštai, lyg dainuotų operoje. Bet, rodos, šįkart balandžiams rūpėjo tik trupiniai, kas buvo geriau. - Jei dar bent vienas balandis pabandys pasikėsinti į mano šukuoseną, prisiekiu, aš pulsiu ant žemės valgyti trupinėlius, kad tik jiems neliktų!

[Kaja Adams]

Viskas buvo šiek tiek dirbtina. Erka noriai kalbėjo apie sušius, dabar atrodė net linksma. Tai kas jai nutiko? Kas nutiko, jeigu iš pradžių ji buvo liūdna ir jei nenori šnekėtis apie save? Gal turėjo vaikiną, su kuriuo išsiskyrė? Kad ir kaip ten bebūtų, nors trylikmetė ir jautėsi neramiai dėl Erkos, neklausinės.
Laimei, violetinplaukė pradėjo klausinėti apie pačią Kają. Kaja neturėjo paslapčių, todėl nudžiugo gavusi klausimų.
- Ai, net nežinau, - gūžtelėjo pečiais valgydama sušį. - Šiaip visai neblogai, jei ne kai kurių žmonių replikos, - susiraukė.
Ir pajuto, kad vis dėlto ir pati nelabai nori šnekėtis apie instagramą. Tas Styvo komentaras skaudino. Galbūt ir Erką kas nors įžeidė? Bet dėl ko galėtų? Ji tokia graži.
- Šiandien nusipirkau tris kvepalus, ant kurių pasirašė influencerė, kuri tuos kvepalus sukūrė. Žinai, gal nori vienų? - paklausė ir padavė maišelį su dėžutėmis, kuriose gulėjo kvapnūs buteliukai. - Jie visi iš saldesnių, bet gal kurie nors patiks, - nusišypsojo. - Pauostyk.
Iš tiesų šią akimirką daug paprasčiau buvo ką nors veikti, kažkuo dalintis, o ne kalbėtis rimtomis temomis.
Kaja pradėjo juoktis, kai aplink prisirinko balandžių.
- Manęs lyg ne, - atsakė. - Gal kuris nors labai norėtų tapti tavo augintiniu. Jaučia, kad būtų gyvenimas geras pas tave, o pas mane numirotų, - prunkštelėjo. - Kaip laikosi tavo knisius ir kiti gyvūnai? - pasidomėjo.
Kaja numetė ant žemės kelis ryžius, tačiau nei vienas balandis bent kol kas nepriskrido ir nesulesė jų. Regis, jiems labiau rūpėjo batonas, kuriuo buvo vaišinami vyresnių žmonių.

[Erka Forrm]

  Erkai akyse pasidarė šviesiau, leisti laiką su Kaja tikrai buvo smagu, tai buvo faktas. Sušiai buvo skanūs, balandžiai jos apdergti nebenorėjo, kas gi gali būti geriau?
- Žmonės baisūs padarai, baisūs... - atsiduso, nors nebuvo tikra, apie ką dabar kalbėjo, kuriuos žmones turėjo omenyje. Kartais taip galvodavo apie save, kartais apie nepažįstamus žmones, kurie atrodė taip toli, nepriklausantys jos gyvenimui, jame neegzistuojantys.
  Kajai prakalbus apie kvepalus, Erka gūžtelėjo pečiais. Apie šiuos ji nieko neišmanė, o ir influencerių nežinojo, tad, kad ir kokį vardą kaja bepaminėtų, šis jai nieko nesakytų.
- Gerai, - šyptelėjo, kalbai pasisukus apie gyvūnus. Šia tema ji galėjo kalbėti amžinai. - Rodos, visi dar gyvi, kiek žinau, - nusijuokė.

[Kaja Adams]

Kaja sakė sau, jog tikrai neklausinės. Ji savo žodžio laikėsi. Buvo akivaizdu, kad Erka nenori pasakotis, tačiau žodžiai apie tai, kad žmonės yra baisūs padarai, privertė sunerimti dar labiau. Galbūt kas nors rimtai nuskriaudė violetinplaukę? Gal nutiko kažkas daug baisiau nei skyrybos su vaikinu?
Erkos nelabai domino ir kvepalai. Na, ką padarysi. Deja, bet šiuo metu Adams daugiau neturėjo ką draugei duoti. Tiesa, gal ir buvo apmaudu, jog mergina nenorėjo pauostyti kvepalų, tačiau juk ne visiems kvepalai apskritai patinka, ar ne? Galbūt Erka jų nemėgsta.
Gaila, bet ir apie gyvūnus, regis, Erka neturėjo didelio noro šnekėtis. Tad nežinodama, ką daugiau sakyti, Kaja pabaigė valgyti sušius tyloje. Galvojo dar pasiūlyti Erkai kur nors pasivaikščioti, o gal net pasikviesti į svečius, tačiau suprato, kad šiandien tikriausiai neverta to daryti, nes ji nelabai leidžiasi į kalbas, o mergaitė jau nebeišmano, kaip ją prakalbinti.
- Buvo labai smagu tave pamatyti, - šyptelėjo. - Bet man jau metas keliauti namo.
Šviesiaplaukė atsisveikino ir nuėjo savais keliais. Kad ir kokia Erka šiandien buvo nešneki, bet Kaja džiaugėsi ją susitikusi. Pagaliau baigėsi ta sudėtingas nebendravimas, vyravęs po Kalėdų.

[Erka Forrm]

   Kažkaip šiandien Erka neturėjo ką pasakyti. Nors ir Kają pažinojo pakankamai gerai ir, rodės, žinojo apie ką ji norėtų kalbėti, tačiau savęs įstumti į pragarą, kuriame reikėtų klausytis apie influencerius ji nenorėjo, taigi nieko daugiau ir nesakė. Tuo labiau, Erkai pasirodė, kad ir Kaja nebaisiai nori plepėti, taigi ji nusprendė geriau jau patylėti.
  Ji pabaigė valgyti sušius. Buvo tikrai skanu, tas buvo tiesa. Tačiau tada Kaja pasakė, kad jai jau reikia eiti.
- Gerai, buvo smagu pasimatyti, - šyptelėjo šviesiaplaukei.
  Palaukusi kol ji nueis, violetinplaukė pabaigė valgyti sušius, o tada, apsidairiusi, nupėdino savo keliais. Jau pavargo, norėjo grįžti namo. Tad mergina, narstydama Londono gatveles, paliko aikštę - sušiai buvo skanūs, buvo bent kažkiek smagu, bet jau tikrai norėjosi namo.