0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #180 Prieš 11 mėnesių »
Buvo liūdna, tačiau tuo pačiu viduje palengvėjo. Juk visą laiką mergina pagalvodavo apie Aurį Senklerį. Mąstydavo apie tai, ar raudonplaukis apie ją bent kartais pagalvoja. Įsivaizduodavo, jog jiedu galėtų būti draugais. Ir štai, dabar viskas pasibaigė. Gražiai ir ramiai. Dabar Sakurai nebereikės tuščiai viltis, kad galbūt jie kur nors netyčia susitiks ir jų bendravimas tęsis. Nes šią akimirką ji jau žinojo, jog jeigu dar kada prasilenks su Auriu, jie tik pasisveikins ir nueis savo keliais.
Bet jis ir vėl priėjo prie jos. Antrą kartą. Širdyje sukirbėjo kažkokie jausmai. Ne, tikrai ne meilė. Tai juk reiškia, jog ir jam patinka su manimi būti, pamanė.
Sakura įsikibo Auriui Senkleriui į parankę. Negalvojo, gerai elgiasi ar blogai. Dabar jautė šiam žmogui draugiškumą. Prisilietimas, kaip ir bučinys į žandą, nebuvo geidulingas. Tačiau kai mergina išgirdo klausimą, kaip jai sekasi, nuotaika iškart tapo slogesnė, ji patraukė savo ranką ir tiesiog ėjo su buvusiu profesoriumi tolyn.
- Gerai, - banaliai atsakė.
Juk negalėjo pradėti pasakoti apie Dori. Draugė prašė jokiems Senkleriams neužsiminti apie tamsiaplaukę. Nieko nesakyti. Tad Sakura turėjo pasilikti savyje baimes dėl Dori sveikatos ir skundus dėl to, jog savo namuose nesijaučia taip laisvai, kaip anksčiau.
- Dirbu su gėlėmis, - užsiminė. - O kas tau atsitiko? Matau, jog negerai, - rūpestingai žvilgtelėjo į Aurį.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #181 Prieš 10 mėnesių »
Kodėl tu nenustoji krėsti kvailysčių? Niršo ant savęs. Ar yra kažkoks limitas. Ar aš kada nors baigsiu? Jau viską išsiaiškino su Sakura. Bet ne. Prisireikė vėl prieiti. Juzefui nepatiktų. O jei Amyras antrasis pamatytų. Koks skirtumas, kad Auris neturi ir neturėjo jokių ketinimų. Bet ne jiems suprasti. Niūriai pagalvojo.
Visai netroško eiti susikibęs su Sakura, ir pasidžiaugė, kai ji pasitraukė toliau.
- Su gėlėmis? Ar jas augini ar prekiauji? - O toliau nežinojo ką sakyti. Apie savo demonus nenorėjo pasakoti niekam. Apie tai galėjo pasikalbėti gal tik su Dafydd kurio gyvenimas irgi nelepino.
- Kartais aš per daug susitelkiu į senus savo gyvenimo įvykius ir tada darau dar daugiau kvailysčių nei visada. Pavyzdžiui, metu savo darbus arba pykstu ant žmonių, kurie man nieko blogo nepadarė. Atsiprašau, kad kai susitikome nei nepasidomėjau ar smarkiai užsigavai. Geriau palikim tą temą ramybėj. Kaip tu? Ar džiaugiesi gyvenimu pabaigus mokyklą?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #182 Prieš 10 mėnesių »
- Prekiauju, - balsas nuskambėjo kiek niūrokai. - Viskas ne taip, kaip įsivaizdavau, - nusijuokė. - Tos gėlės auginamos tik tam, jog kas nors kam nors jas padovanotų. Jos nuskinamos ir numarinamos. Pardavinėju jų lavonus, kurie po kelių dienų nuvys. Nemanai, kad tai savanaudiška? Kas išvis sugalvojo tokį dalyką? Būtų daug geriau pardavinėti gyvas gėles. Vazonėliuose. Yra tokios kelios, bet jų niekas neperka.
Baltapūkė susiraukė. Auris kalbėjo užuolankomis ir galiausiai nukreipė temą nuo savęs.
- Neblogai aš, - trumpai atsakė ir nusprendė pabandyti pakreipti temą jo link. - O į kokį įvykį esi dabar susitelkęs? Ką turi omeny sakydamas, jog meti savo darbus? Iš Juzefo žinau, jog vis dar profesoriauji Hogvartse.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #183 Prieš 9 mėnesius »
Dabar jau prasimušė jam geriau pažįstama mergina. Ir Auris šyptelėjo, nors Sakura neatrodė patenkinta savo darbu. Bet jam patiko, kad ji vis dar užsiveda kalbėti apie tokius dalykus.
- O kaip tu viską įsivaizdavai? Taip yra jau turbūt kažin kiek metų. Kažkas perka puokštes, trumpam jomis pasidžiaugia ir viskas.  Nors gal ir keista ar ne? Žmonės galėtų pirkti gyvas gėles. Juk joms nereikia kažin kiek priežiūros. O ir turėtų jas daug ilgiau. - Šnekėti apie gėles buvo keista. Mat apie tai nenusimanė. Bet tikrai geriau nei lėkti pas tėvą ir ten pridaryti nežinia kokių kvailysčių. Kurių paskui negalėtų pataisyti net jei panorėtų taip padaryti.
- Jei aš tau dabar tai aiškinčiau turėčiau pasakoti tau pusę savo gyvenimo istorijos. Tam tikrai ne laikas. Na taip. Dar dirbu mokykloje. Vedu ten pamokas ir tiek. Profesoriavimas profesoriavimui nelygus. Manęs mokykloje beveik nėra. O kai pasibaigs mokslo metai aš išvyksiu. Atėjo metas išvykti. Manęs tas darbas nebetraukia. Ateina laikas ir aš palieku savo darbus. Nes nebegaliu o gal nenoriu jiems skirti dėmesio. - Dievuliau nuskambėjo keistai net jam pačiam. Jis nežinojo kaip kitiems žmonėms išaiškinti tą norą viską vis keisti ir pertvarkyti savo gyvenime. Aš tiesiog neatsakingas ir tiek. Aurį dar nervino tai, kad turi mokykloje nemažai įsipareigojimų ir kad ketina juos mesti. Bet žinojo, kad vis tiek išvyks ir viskas. Visada taip elgėsi. Kai panoro paliko savo draugus muzikantus ir Linėją. Paskui metė Dolohovus, darbą ministerijoje. Viską.
Pagalvojus apie savo draugus muzikantus ir prisiminus Linėją atėjo ir dar kai kas į galvą.
- Klausyk Sakura, aš visai nenusiteikęs šitoms temoms. Tu kaip matau irgi nenusiteikusi pokalbiams apie save. Žinai ką? - Dabar jau nusišypsojo išties džiugiai. Mintis jį aplankė kaip visada netikėtai. Ir dabar reikėjo ją tiesiog perduoti merginai.
- Tu turi gitarą ir aš turiu. Nori pasilinksminti? Surenkim mažutį pasirodymą aikštėje? Pagrokime. Dabar pat. Čia taip tylu ir nuobodu. Žmonės vaikštinėja kas sau. Prajudinkim juos. - Du zuikiai bus nušauti vienu kartu. Pagalvojo Senkleris. Arba ji pagalvos, kad man gerokai trūksta varžtelių. Ir nutars baigti visas draugystes. Arba sutiks ir bus smagu. Ir vienas ir kitas variantas atrodė neblogas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #184 Prieš 8 mėnesius »
- Tiesiog kitaip įsivaizdavau savo gyvenimą, Auri, - rimtai pasakė.
Ir tada prakalbo tik sau mintyse. Nemaniau, kad mano pramogos bus alkoholis ir susitikimai su vyrais. Nemaniau, kad dėvėsiu nepatogius džinsus, nes jie madingi. Nemaniau, kad pardavinėsiu mirusias gėles. Ji atsiduso. Norėjo į pievą. Bet pievos nebuvo. Nes tai tik iliuzija vaikams. O tikrovė - šimtus kartų baisesnė nei šitas pasaulis.
- O, man būtų įdomu išgirsti ne pusę, bet visą tavo gyvenimo istoriją. Tu apie mane labai daug žinai. Esi ir būsi vienintelis žmogus, kuris girdėjo mane dainuojant, - nuraudo. - Kur išvyksi? O kaip Erka?
Galiausiai jis pasakė, kad nėra nusiteikęs tokioms temoms. Gerai. Nebūk įkyri, vėl kalbėjosi su savimi galvoje. Linktelėjo Auriui taip sutikdama nebetęsti rimtų temų. Tačiau tai, ką jis pasiūlė po to, privertė merginą išpūsti akis.
- Tu rimtai? - paklausė. - Groti čia, kitų žmonių akivaizdoje? - ji apsidairė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #185 Prieš 8 mėnesius »
- Tai, ką įsivaizduojame ir ką turime labai dažnai skiriasi. Ar norėtum sugrįžti į pievą Sakura? - Kad aš pradėčiau pasakoti savo istoriją, tai reiktų arba kažkokios priežasties, arba daug, daug alkoholio. Pagalvojo jis.
O ji atrodo tokia meilutė užraudusi. Auris nesugalvojo ką čia dabar atsakyti į tokį pareiškimą.
- Tai nutiko netyčia ir to tu visai nenorėjai. - Tepasakė. Juk netyčia išgirdo kaip gražiai Sakura dainuoja.
- Nežinau kur. O Erka jau didelė mergaitė. - Tai nuskambėjo taip šaltai, kad net jam nepatiko. Erka nieko iš manęs neprašė. Pagalvojo. Pajuto sąžinės dūrį, kad kartais jo mintys pasidaro tokios ledinės. Taigi kalbai pasisukus apie grojimą nusitvėrė to labai noriai. Nenorėjo galvoti apie paliktą Erką.
- Aišku rimtai. Gitaros yra, mes mokame jomis naudotis. Kas trukdo imti ir pagroti?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #186 Prieš 8 mėnesius »
Sakura atsiduso. Ar ji norėtų atgal į pievą?
- Norėčiau. Jeigu ten nebūtų sekta. Jeigu ten nebūtų mamos ir ji nekontroliuotų kiekvieno mano žingsnio. Jeigu ten būtų daugiau žmonių. Nėra vietos, kurioje norėčiau gyventi. Nes pieva nebuvo tai, kuo aš ją laikiau. Bet nekalbėkim apie tai. Gerai?
Ji nenorėjo. Nenorėjo galvoti apie pievą. Mintyse turėjo idealizuotą pasaulį, kuriame jai būtų gera gyventi. Tačiau jau ji pati tam pasauliui netiktų. Per daug kvailysčių pridarė per tą laiką, kuomet išvyko iš pievos.
- Išvyk. Jeigu jauti, kad tau to reikia. Niekur nereikia būti per prievartą. Ir taip. Erka jau didelė mergaitė. Praktiškai mano bendraamžė, - paskutinį sakinį pridūrė tik sau mintyse.
Nusijuokė, kai Auris toliau kalbėjo apie grojimą gitaromis.
- Na, gerai. Tai pagrok. Čia ir dabar, tiesiog pagrok, - ji šypsojosi.
Netikėjo, kad jos buvęs profesorius galėtų tai padaryti čia ir dabar.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #187 Prieš 8 mėnesius »
- Man atrodo mintį apie sektą tau įpūtė šis pasaulis. Juk tau seniau atrodė, kad taip nėra. Bet gerai. Nekalbėkime apie tai dabar. - Jis pats nesišvaistė atvirumu. Tai mygti jos neketino. Jei ji būtų mokinė gal bandytų daugiau paklausinėti. O dabar jie jau kitaip bendrauja. Norės, pakalbėsime apie tai daugiau. Galvojo raudonplaukis.
- Matai Sakura, išties tai man niekur nereikia vykti. Tai tiesiog kažkas iš vidaus verčia mane kažkur lėkti. Tai kvaila. Bet aš kitaip nemoku gyventi. - Erka didelė mergaitė. Bet išties kažin. Auris tikrus namus jai galėjo suteikti tik nuo tokio amžiaus, kai jau ji buvo paauglė. Kai jai buvo beveik šešiolika metų. Jam neatrodė, kad Erkai jau viskas gerai. Jam atrodė, kad dar turėtų ją paremti. Bet vėlgi. Dabar stovėjo tokioje fazėje, kai jį valdė prisiminimai ir senos gyvenimo nuostatos.
- Manai, kad neišdrįsiu? Tai prašom. - Auris atsisegė dėklą ir išsiėmė gitarą. Truputį ją paderino. Tada užgrojo. Ėmė suktis, duotis kaip scenoje. Žmonės stabčiojo. Vieni smerkiamai į jį žiūrėjo, kiti šypsojosi.
- Na, tai prisidėsi? - Džiugiai paklausė Senkleris.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #188 Prieš 8 mėnesius »
- Geriau nei nežinok, kas man įpūtė mintį apie sektą, - visai nesakuriškai pasakė baltapūkė.
Balsas nuskambėjo valdingai, taip, kad turėjo pasidaryti aišku, jog ši tema - baigta. Ji nenorėjo apie tai galvoti. Apie paskutinį susitikimą su mama. Apie tai, ką sužinojo. Nenorėjo nei galvoti, nei, juolab, kažkam pasakoti.
- Na, tai arba turi grumtis su savo praeities vaiduokliais, - draugiškai paglostė Aurio ranką, - arba imti ir lėkti. Bet žinok, kad nuo savęs nepabėgsi. Kad ir kaip toli išvyktum.
Tai sakydama ji pamanė apie save. Apie tai, kaip ją paveikė gyvenimas pievoje ir žinojimas, kas pieva yra iš tikrųjų. Apie tai, kaip ji negali atsispirti šio pasaulio blogiems malonumams. Apie tai, kad ji nebėra ji. Kaip man galėjo prisireikti batų, pagalvojo mintyse. Kartais Sakurai atrodydavo, jog ji pati savęs nebepažįsta.
- Bet viskas. Juk sutarėm. Daugiau jokių rimtų temų, - pasakė.
Netrukus rimtumas iš mėlynakės veido išblėso. Nes buvęs Sakuros profesorius ėmė šėlti. Jis grojo ir šoko, žmonės į jį žiūrėjo. Sakura stovėjo atokiau ir kikeno. Papurtė galvą, kai Auris pasiūlė prisidėti. Aš neišdrįsiu, pamanė ji.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #189 Prieš 8 mėnesius »
Kaip tyčia Auriui pasidarė labai įdomu kas ten įvyko su pieva. Jos tonas ir toks ryškus pokytis rodė, kad kažkas tikrai yra. Bet vyrukas neklausinėjo. Nors labai norėjosi pasigilinti į tai smarkiau.
Ir žinoma pabėgti nuo savęs negalėjo. Auris ėmė galvoti nuo ko išties jis bando pabėgti. Ar nuo prisiminimų? Gal. Taigi jis tiesiog linktelėjo. Sakura teisi dėl rimtų temų. Šiandien joms ne laikas.
Taigi, numetęs visą tai į šoną regis dar taip neseniai buvęs niūriai nusiteikęs grojo ir kvailiojo. Buvo slidu. Bet tokie mažmožiai Auriui nerūpėjo.
Sakura nesutiko prisidėti. Bet Auris nei nesiruošė vienas kraustytis iš proto. Todėl ėmė šokinėti aplink merginą. Toliau grodamas ir pradėjo skanduoti.
- Jeigu norite išgirsti dar vieną gitarą
tai paplokit kuo smarkiau ir muzika lai skamba. - Gavosi kvailystė žinoma. Bet tai aišku pririnko dar daugiau žmonių dėmesio.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #190 Prieš 8 mėnesius »
Sakura nesuprato, ką ji jaučia stipriau: gėdą ar laimę? Buvo išties linksma žiūrėti, kaip Auris kvailioja. Juk jiems susitikus jis atrodė itin prastos nuotaikos. Baltapūkė taip pat šiandien puikia nuotaika nepasižymėjo. Bet juk dabar ji šypsojosi. O Auris šoko.
Aplink juos susirinko visai nemažai žmonių. Po raudonplaukio šūkio atsirado tų, kurie ėmė ploti. Gerai, pasakė sau mintyse Sakura. Kodėl gi ne?
Ji nepradėjo šėlti, tačiau nusiėmė gitaros dėklą nuo nugaros ir ištraukė iš jo instrumentą. Tada dėklą padėjo ant žemės ir atsisėdo. Taip, viduje šmėstelėjo priekaištas, jog anksčiau atsisėsti ant sniego ir dar tiek prisirengus mėlynakei tikrai nebūtų iššūkis. O dabar prisireikė ir drabužių, ir dėklo. Bet tiek to.
Galbūt Sakura turėjo prisidėti prie Aurio linksmybių, bet šią akimirką jai to tikrai neišeitų padaryti. Tačiau pagroti ji išdrįs. Pirštai jau braukė per stygas, nors šiaip mergina mėgdavo groti melancholišką muziką, dabar grojo linksmesnę ir greitesnę. Na, kad Auris galėtų kvailioti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #191 Prieš 8 mėnesius »
Žmonės išjudino Sakurą. Nors mergina nesidarkė kaip jis vis tiek ėmė groti. Jie visai gerai derinosi vienas prie kito. Ji labai muzikali. Pagalvojo. Aišku, nemanė dabar jos versti dainuoti. Bet žinojo kaip tas patiktų aplink juos susibūrusiems smalsuoliams.
- Kas jūs keliaujantis cirkas? - Paklausė kažkoks besiraukantis senis.
- Taip. Atskilom nuo savo trupės! Ei žmonės, juk greit Kalėdos. Laikas džiūgauti. - Šiuo tarpu planas užmušti savo tėvą pasitraukė į šešėlį. Muzika kaip visada Aurį džiugino, vertė jaustis geriau. Atrodė, kad jis kaip sakant švyti iš laimės.
- Nagi, kokios melodijos pageidautumėt? O gal kas norėtų ir padainuoti? - Klausinėjo raudonplaukis. Buvo stebuklas, kad jis vis dar laikėsi ant kojų ir nepaslydo.
Kažkas šūktelėjo kelis kalėdinių dainų pavadinimus.
- Ar žinai akordus? - Paklausė Sakuros Auris.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #192 Prieš 7 mėnesius »
Sakurai nepatiko vieno praeivio replika. Juk cirke išnaudojami gyvūnai. Kai mergina sužinojo, kas yra cirkas, buvo labai stipriai pasipiktinusi. Tačiau baltapūkė nepuolė ieškoti tiesų, tik žiūrėjo į Aurį Senklerį, kuris šią akimirką tiesiog spindėjo iš laimės. Spėjo pagalvoti, kad tikriausiai raudonplaukio gyvenime šiuo metu tikrai kažkas negerai, jeigu taip greitai keičiasi nuotaikos. Matyt, bando ką nors pamiršti, pamanė mintyse.
Sakura papurtė galvą, kai Auris paklausė, ar ji žino kalėdinių dainų akordus.
- Šiaip jau aš nešvenčiu Kalėdų, - negarsiai pasakė, o jos lūpose žaidė šypsnis. - Bet aš gerai žinau vieną dainą, kuri pastoviai groja pas tėtį per Kalėdas. Ir mėgstu improvizuoti. Aš pagrosiu, o tu padainuok, gerai? - pasiūlė. Negirdėjo Aurio Senklerio dainuojant, bet troško to labiau nei, pavyzdžiui, paliesti jo plačius pečius.
Sakura pradėjo groti, o melodija buvo panaši į „Jingle Bells“. Ji nežinojo, ar buvęs jos profesorius sutiks padainuoti. Ir apskritai, ar jam pavyks pagal ne visai tikslią melodiją. Tiesą pasakius, abejojo, ar vaikinas apsiims šią užduotį. Bet jeigu taip, tai bus kažkas nerealaus.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1825
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #193 Prieš 7 mėnesius »
- O kodėl jų nešventi? - Paklausė tebekvailiodamas. Mintis padainuoti pagal Sakuros improvizuotą melodiją jam puikiausiai tiko. Pajuto džiugų jaudulį.
- Gerai. - Ir ėmė klausytis. Iš pradžių nesuprato kas tai per melodija. Bet įsiklausius susivokė ir pats irgi pradėjo derintis prie merginos improvizacijos. Jis buvo patyręs ir Aurio melodija pamažu susiliejo su jos. Senkleris pridėjo kiek kitokio skambesio ir išėjo visai graži tos dainos variacija.
Tada įkvėpė ir uždainavo. Balsas nuaidėjo smagus, gyvas ir niekas nebūtų pasakęs, kad visai neseniai Auris atrodė piktas ir be nuotaikos. Dainuodamas panoro, kad ji irgi prisidėtų. Ši diena taip priminė kitas, kurias leido su Linėja. Nes jiedu irgi mėgdavo taip žaisti su muzika. Sakura ne Linėja. Staiga pagalvojo. Jos skirtingos. Neturėčiau joje ieškoti Linėjos.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 634
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Trafalgaro aikštė
« Atsakymas #194 Prieš 7 mėnesius »
- Todėl, kad Kalėdos yra komercinė šventė, - tyliai pasakė Auriui.
Dabar jau ji žinojo, kaip pavadinti tą keistą dalyką, jog per Kalėdas visi viską perka ir dovanoja dovanas vieni kitiems nepaisant to, kad ne jų gimtadienis.
Bet šią akimirką Sakurai visai nesinorėjo galvoti apie komerciją. Nes raudonplaukis sutiko padainuoti pagal merginos grojamą melodiją. Susikaupusi baltapūkė šią akimirką stengėsi groti kažką panašaus į tą dainą, o Auris, jis pradėjo dainuoti.
Levins kūnu perbėgo šiurpuliukai. Kas galėjo pagalvoti, jog buvusį savo profesorių ji išgirs dainuojant? Balsas buvo gražus, skambėjo smagiai, visai nepasakytum, jog uždainavo aukštas, griežtų veido bruožų vyras. Merginai norėjosi prisidėti prie jo, bet čia buvo žmonių. Nemažai žmonių.
Aplink juos abu susibūrė šiokia tokia minia, kuri atrodė draugiška ir linksma, lingavo į taktą, kažkas prisidėjo prie Aurio niūniuodamas, nors galėjo to nedaryti. Visai nepataikė į taktą.