0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #285 Prieš 3 metus »
Nukritęs ant žemės vaikis ėmė voliotis. Jam tai buvo tragiškai juokinga, tad jis niekaip negalėjo apsiraminti su tuo juoku. Suzu nesiliovė juoktis ir tada, kai atsistojo grifiukė. Jam paskaudo pilvą, tad susiėmęs jis vis dar gulėjo ant žemės.
-Aš toks kvailys,-gaudydamas orą ir vis dar su trupučiu juoko pareiškė šis.-Kodėl aš taip padariau...-jau kiek ramesnis, nors vis dar su skaudančiu pilvuku berniukas šiek tiek atsikvėpė. Berniukas apsivertė ant pilvo ir atsistojo ant keturių. Jis pajautė didžiulį tingulį, o skausmas pilve dingti nenorėjo. Tikrai pasigailėsiu... Vienintelis pliusas, kurį matė šis, buvo tai, kad taip prasivartęs truputį pailsėjo. Lieptas atsistot Suzu atsiduso. Jis nelabai norėjo, tačiau kitos išeities neturėjo. Tad per vieną sekundę vaikis šovė tolyn nė negalvodamas, kad prieš pat jį galėjo būti medis, jo laimei, jokio medžio nebuvo.
Skuosdamas tolyn jis vėl peršoko upelį, tačiau tą padaręs sulėtino tempą iki kol išvis sustojo. Berniukas pavargo ir jam suskaudo šoną.
-Pasiduodu!-gaudydamas orą jis dar kartą krito ant žemės.- Kaip senai bėgiojau...-atsikvėpdamas vaikis susivokė, kad bėgiojimas padėjo sušilti. Atsisėdęs ant žemės jis nusižiovavo ir ėmė akimis ieškoti, kur buvo jo viršus.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #286 Prieš 3 metus »
Stevie pasileido paskui Suzu. Šiam perbėgus upelį mergaitė pamatė, kad jis labai sulėtino tempą. Stevie ir pati po žiemos jautėsi gerokai užsisėdėjusi, bet jai atrodė, kad dar galėtų bėgti ir bėgti. Dėl to Suzu sustojus mergaitė gerokai nusivylė.
- Ar jau? - paklausė ji ir šyptelėjo. Stevie labai tikėjosi, kad berniukas nepajus jos nusivylimo, tačiau nebuvo tikra, ar jis neatsispindi balse.
Mergaitė būtų mielai dar pabėgiojusi, tačiau ir voliojimasis ant žemės neatrodė blogas variantas, tad ji griuvo šalia Suzu ir pradėjo ritinėtis.
- Taip irgi smagu, argi ne? - paklausė ji berniuko. - Tačiau greit būsime purvini ir mums teks vėl eiti maudytis.
Stevie kurį laiką mėgavosi buvimu lauke ir galimybe pasėdėti ant žemės. Ji prigavo Suzu žiovaujantį ir paklausė:
- Ar tu pavargęs, kad žiovauji, ar tau taip neįdomu?
Mergaitė išsitiesė ant žemės ir pakėlė akis į dangų. Jai buvo labai gera, atrodė, kad galėtų visus likusius mokslo metus taip pragulėti.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #287 Prieš 3 metus »
-Nepyk,-vyptelėjo berniukas tikėdamasis, kad mergaičiukė supras. Jis niekad nebuvo sportiškas ir gan greit pavargdavo, juolab, retai bėgiodavo. O dabar,  kai tik pamokose sėdi išvis, nors toks pasibėgiojimas jam patiko. Gal reiktų rytais pabėgioti? Taip gera... Mastydamas apie tai Suzu jau galvojo, nuo kada pradės, kada turės keltis ir visą kitą.
-Smagu, bet maudytis... Neeee Gal nereikia, pabūsiu be to-nusijuokęs pareiškė šis.-Jau geriau būsiu purvinas, nesvarbu,-dar kartą nusijuokęs berniukas liko prie šypsenos.
-Nežinau,-nusijuokęs atsakė. Jis iš tikrųjų nežinojo, galbūt tiesiog nuo nuovargio, gal šiaip deguonies trūkumas.
-Žinai, man dažnai taip būna, kad kai sėdžiu su tėvais po dienos ir jie kažką pasakoja imu žiovauti, nors man laaabai įdomu... Keista, ar ne?-kiek susimąstęs paklausė šis. Nuovargis visgi jautėsi, žiovulys dar kartą pabandė užpulti, bet Suzu puikiai kovojo ir šiam nepavyko prigauti jo.
Grifiukas toliau dairėsi, kur paliko savo rūbus, o pagaliau pastebėjęs krito ant rankų ir nuropojo link jų. Vaikinukui darėsi jau šaltą, bet jo rūbai vis dar buvo šlapi. Paniuręs jis nužvelgė juos, o tada mergiotę.
-Klausyk, tu turi būti gera burtininkė, išdžiovink, ką?-Nužvelgęs savo kelnes susimąstė, kad ir jas reiktų, bet, jo manymu, ir taip daug prašo, kadangi pagal jį kerėjimas buvo labai sunkus dalykas. Prašau sutik... Man šaltaaa. Nejučia sudrebėjęs berniukas atsiduso.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #288 Prieš 3 metus »
-Aš nepykstu, viskas gerai, - pratarė Stevie. Ji netgi nemelavo: pykčio nejautė, tik nusivylimą, kad tai greitai baigėsi.
- Daug prarandi, kai atsisakai maudytis, - po kiek laiko pratarė mergaitė. Ji jau suprato, kad Suzu nėra mėgėjas maudytis, bet paerzinti juk visada smagu.
Stevie niekaip negalėjo suprasti, kaip galima tiesiog žiovauti. Jis tikrai keistas pagalvojo grifiukė, bet nutarė šį kartą patylėti.
Mergaitė pamatė, kad Suzu žvalgosi drabužių. Stevie buvo tikra, kad jie bus vis dar šlapi. Tik tegul nebando jis manęs prašyti, kad išdžiovinčiau pagalvojo mergaitė ir tą pačią akimirką berniukas kaip tik to ir paprašė. Velniop.
- Tiesą sakant, aš nežinau jokių kerų, kurie išdžiovina drabužius, - pasakė Stevie, nors ji tik apsidžiaugė, kad tokio burtažodžio nežino. - Kodėl manai, kad aš turėčiau būti stipri magė? Nemanau...
Mergaitė atsistojo ir vėl priėjo prie upelio ir kurį laiką pasvarsčiusi įbrido į jį.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #289 Prieš 3 metus »
Pavartęs akis vaikis nužvelgė grifę. Ji juokauja, taip? Dar kiek paspoksojęs berniukas pikčiau nužvelgė ją.
-Tu tikiuosi, juokauji?-lyg ir klausiamai lyg ir paprastai pasakęs išspraudė šypsnį, kad neatrodytų piktas. Mat jam tokiu būti nepatiko. Nepatiko nei rėkti, nei pykti, ar skleisti kitokią negatyvą. Tai buvo vienas iš baisesnių, nemalonesnių ir labiausiai nekenčiamų dalykų, kuriuos galėjo padaryti berniukas, todėl jų ir vengė.
Liūdniau nužvelgęs rūbus Suzu pajautė, kaip šaltis perbėga per jo kūną. Kodėl...
-Ne... Tu turi žinoti, juk užsiminei pati,-su šiokiu tokiu nusivylimu pareiškė vaikis. Taip, jis palaikė ją puikia magė, bet jis nuostabiu burtininku palaikė kiekvieną, kuris nebijojo laikyti burtų lazdelės rankoje, nes jam tai buvo misija neįmanoma, tad į jos klausimą tiesiog patraukė pečiais ir vyptelėjo.
-Žinai, man tikrai praverstų sausi rūbai... Lapais užsidengt nežadu... Gal moki išburti kažką? Juk turi...-pritildęs paskutinį sakinį paprašė šis tikėdamasis, kad bent tokios pagalbos sulauks iš grifiukės. Jei ne, jis privalės grįžti į pilį, kadangi sušalti nenorėjo.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #290 Prieš 3 metus »
- Žinoma, nejuokauju, - pratarė Stevie ir jai pasirodė, kad jos balsas nuskambėjo kiek nekantriai. Tačiau mergaitė pajuto, kad jai su tuo keistu bernioku darosi nuobodu. Nei maudytis eina, nei bėgioti moka... pagalvojo Stevie, tačiau stengėsi, kad negatyvios mintys neatsispindėtų jos veide.
Mergaitė pradėjo vaikščioti po upelį ir taškyti vandenį. Ji saugojosi, kad neaptaškytų Suzu, neaišku, kas tada būtų, koks skandalas kiltų..., tačiau stengėsi bent kiek tuo pasimėgauti. Staiga ji sustojo ir apstulbusi atsisuko į berniuką.
- Apie ką užsiminiau? - nuoširdžiai nustebo Stevie. - Neprisimenu. O jeigu užsiminiau, tai atsiprašau. Nors manau, kad tau prisisapnavo.
Stevie vėl patraukė upelio vaga, kai ją pasiekė Suzu balsas. Ar tu rimtai? pagalvojo mergaitė, tačiau atsisuko į jį.
- Ne, žinoma, lapais neprisidenk. Jie bus šlapi ir tau bus dar labiau šalta, - apsimetė, kad rimtai Suzu žodžius priėmė Stevie. - Tu rimtai manai, kad aš moku kažką tokio išburti? Juk čia VSMT lygis! Aš tam per kvaila.
Nori grįžti į pilį, tai ir grįžk pagalvojo mergaitė, kurią jau pradėjo gerokai erzinti Suzu verkšlenimas.
- Neperšalk, - bandė draugiškai pasakyti Stevie ir vėl patraukė upelio vaga.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #291 Prieš 3 metus »
Kiek nusivylęs, kad ji pasakė, kad nejuokauja dar kurį laiką pabandė nuspręsti, ar tai pasakė su sarkazmu, ar rimtai. Kaip čia viskas komplikuota...
Stebėdamas, kaip mergaitė vaikščiojo po upelį Suzu kiek ėmė pavydėti. Jis irgi norėtų nebijoti vandens, norėtų juo mėgautis, bet deja, dar labiau šalti nenorėjo.
-Nemanau...-kiek tyliai nutęsęs tik atsiduso. Nematė esmės ginčitis, jis buvo pavargęs ir dar labai.  O čia dar ir Stevie, regis, nuotaiką praradusi buvo. Juolab, ką kalbėjo ji toliau suerzino vaiki.
-Nesi tu kvaila ir nepradėk, jau kalbėjau su viena tokia... Rėkia, kad baisi, kai yra...-nepabaigęs savo sakinio berniukas nutilo. Jam atrodė, kad nereikėjo prakalbti apie kitą mergiotę, tad pabaigti nežadėjo. Juolab, jam buvo kiek keista pasakyti, kad ta mergaičiukė melavo sau, juk galima sakyti atstūmė ją. Bet ką padarysi. Vėl nužvelgęs medžius pajautė kaip šalčio banga perėjo per kūną. Tiek tos, nebūsiu verksnys, ne, nebūsiu... Viskas gerai... Tvirtai nusprendęs būti miške pakol atsibos grifei sėdėjo ir stebėjo ją. Kalbėti apie kažką nelabai matė esmės, bijojo, kad supyks, bet jam buvo įdomu stebėti, kaip vanduo taškosi į šonus.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #292 Prieš 3 metus »
Kas su juo negerai? klausė savęs Stevie. Ji toliau braidžiojo upeliu ir apie kažką mąstė.
- Ko gero, nenorėsi, - po kiek laiko pratarė ji. - Bet, pagalvojau, paklausiu. Gal nori pabraidžioti? Kai nesimaudai, nėra taip labai šalta.
Stevie iš paskutiniųjų stengėsi būti draugiška. Tačiau jai sekėsi kuo toliau, tuo sunkiau.
- Apie ką tu kalbi? - nustebusi paklausė grifiukė, kai berniukas lyg ir užsiminė apie kažkokią kitą mergaitę. - Rėkia, kad yra baisi?
Aš jo visai nesuprantu pagalvojo Stevie. Ji paėjo šiek tiek tolyn ir apsisukusi grįžo. Jau norėjo kažką sakyti, tačiau užkliuvo už ant dugno besimėtančio akmens ir vos nepargriuvo. Viskas būtų buvę gerai, bet Stevie netyčia ištaškė daug vandens ir nemaža porcija atiteko Suzu...
- Atsiprašau, aš tikrai netyčia! - sušuko Stevie, nors jai buvo labai sunku nepradėti juoktis.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #293 Prieš 3 metus »
-Nepyk... Nelabai,-vyptelėjęs atsakė berniukas ir giliai atsiduso. Šaltis, jam ir taip buvo šalta, tad nors ir braidžiotų, tai vargu, ar pasikeis nuo maudymosi... Suzu nebežinojo, ką veikti, viskas, rodos, taip atsibodo.
-Nekreipk dėmesio, atsiprašau...-atsargiai rinkdamas žodžius tarstelėjo šis. Jis jautėsi kaltas, o dėl ko, nežinojo. Ir tas amžinas kaltės jausmas kiekvieną kartą kažką sutikus jau ėmė erzinti, tačiau jis ničnieko negalėjo padaryti dėl to. Užvertęs galvą berniukas ėmė svajoti apie šiltą lovą, kurioje galėtų dar kurį laiką pasivartyti, o tada jį pažadino vandens pliūpsnis.
Berniukas nepyko, tačiau buvo nusivylęs.
-O tu dažnai krenti,-kiek niūriai pasakęs jis atsistojo ir nusipurtė. Jam pasidarė dar šalčiau, o rūbai buvo ir taip šlapi. Nežinodamas, ką turėtų daryti tik giliai įkvėpė ir pasistengė nurimti. Sakiau liksiu, bet čia taip... Šalta.
-Atleisk... Man per daug šalta, tai...-padaręs pauzę rudaplaukis mąstė, ar neįžeis jos, bet tikėjosi, kad taip nebus.-Man reiktų grįžti į pilį, atsiprašau...-dar kartą atsiprašęs berniukas susirinko daiktus ir iš lėto patraukė lauk iš miško. Kokio velnio taip greit dingo nežinojo, bet visą kelią tikėjosi, kad merginos neįskaudino, ar kažkaip neįžeidė, nes kitaip negalėtų sau atleisti.
kuso kurae

*

kablelis

Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #294 Prieš 3 metus »
- Ten pasipainiojo akmuo, - pasakė Stevie, tačiau pritarė Suzu, kad kažkaip per dažnai kliuvinėja. Ji ir pati nesuprato, kodėl taip buvo, nes niekad tuo nepasižymėjo.
Stevie nesuprato, kodėl berniukas atsiprašinėja, bet nieko nebesakė. Ji jautėsi kuo toliau, tuo keisčiau. Dėl to kai berniukas pasakė einantis į pilį, ji net apsidžiaugė. Tik stengėsi tai nuslėpti.
- Viskas gerai, suprantu, - atsakė ji, bet nebuvo tikra, ar Suzu išgirdo, nes jau buvo nuėjęs.
Stevie kurį laiką dar pabraidžiojo po upelį, bet netrukus suprato, kad vis dėlto vienai tai nėra taip smagu, nors ir koks keistas jai pasirodė Suzu.
Tad Stevie kurį laiką dar pasėdėjo ant medžio, kol išdžiūvo kojos ir patraukė pilies link. Už kelių žingsnių ji dar atsisuko į upelį, pagalvojo, kaip čia gražu, pažadėjo grįžti ir nuėjo į pilį.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #295 Prieš 3 metus »
Pailsėjusi ir pagaliau vėl veide spindint šypsenai Davina apsivilko šiltą chaki spalvos džemperį ir patraukė ilgu, niūriu koridoriumi lauko link. Nors mergina ir jautėsi pailsėjusi, bet vis dėl to nuotykio su zombiais išmesti iš galvos negalėjo. Šaltam vėjui apsupus mėlynakę, ši tik linksmai šyptelėjo ir ėmė lėtai žingsniuoti. Pasirinkimas kur eiti nebuvo itin platus. Vietos, kurios traukė varnę buvo tik dvi-ežero pakrantė arba Uždraustasis miškas. Kelias akimirkas padvejojusi Davina pasuko Uždraustojo miško link. Mintims nukrypus nuo zombių apokalipsės prie seniai matytų pažįstamų, atmintyje iškilo Stevie, Mayros ir galiausiai Keito veidas. Juodaplaukis buvo vienintelis žmogus, be Elridės, su kuriuo Davina praleido nemažai laiko. Užsigalvojusi mėlynakė nė nepastebėjo, kaip retą mišką pakeitė itin tankus. Staigiai kryptelėjusi galvą Davina iš kart to pasigailėjo. Arčiausiai buvusi šaka perdrėskė švelnią skruosto odą. Pirštais atsargiai palietusi ką tik atsiradusią žaizdą, rudaplaukė išvydo tamsų kraują. Regis, šaka gana giliai perdrėskė odą. Apsidairiusi varnė patraukė toliau. Žinojo, jog netoliese turi būti upelis. Paėjusi kelis žingsnius mergina šyptelėjo. Vos išėjus iš tankaus miško, ją pasitiko skaidrus upelio vanduo. Atsitūpusi mėlynakė panardino dešinę ranką į ledinį upelio vandenį. Šis nusidažė skaidria raudona spalva. Ištraukusi ranką mergina vėl palietė žaizdą, tik šįkart žaizdą perštėjo, tad varnė sukando dantis iš skausmo. Švelniai nuvaliusi kraują mergina ir vėl panardino ranką į vandenį leisdama šiam atvėsinti šiltą odą.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #296 Prieš 3 metus »
Po tos dienos, kai Keitas nusigėrė šalia tos iškvaišusios grifės, praėjo gera savaitė ir Kolinsas, leidęs sau atsipalaiduoti nuo pamokų nuspręndė pasivaikščioti atokiau nuo viso Hogvartso šurmulio. Susisupęs į juodą savo švarką ir užsidėjęs ant juodų garbanų tamsią kepurę, išėjo į lauką. Kurį laiką svarstė traukti link pelėdyno ir pabandyti parašyti dar vieną laišką savo iškvaišusiam, visiškai jį ignoruojančiam broliui, bet galiausiai nuspręndė nebesigądinti sau nervų ir patraukė link uždraustojo miško. Įlindęs pro kažkokį tarpą medžiuose jis patraukė tiesiai į tankmę, panosėje tylutėliai niūniuodamas “cecily smith” melodiją.
Žinojo, jog netoliese turi būti upelis, tad jo ir ieškojo. Tyla ir ramybė dabar atrodė, kaip lengvai pasiekiama svajonė, tik... Smaragdines akis užkliudęs siluetas leido suprasti, kad vienatvėje pabūti galima nebus. Dar galima buvo apsisukti ir dėti į kojas, tik... Keitukas suprato, jog tai Davina.
-A-um, labas,-nejaukiai pasisveikino jaunuolis, prieidamas kiek arčiau jos. Kol kas nė nematė žaizdos jai ant skruosto.


*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #297 Prieš 3 metus »
Šaltam vandeniui tekant pro Davinos pirštus mergina užsimerkė. Buvo gera jausti malonų šaltį. Regis, tai netgi privertė pamiršti apie žaizdą, kuri deja vis dar kraujavo. Išgirdusi balsą sau už nugaros, rudaplaukė staigiai atmerkė akis. Merginai nė atsisukti nereikėjo, jog suprastų, kad už jos stovi ne kas kitas, o Keitas. Keitas Kolinsas. Giliai įkvėpusi mėlynakė ištraukė ranką iš ledinio vandens ir atsisuko į juodaplaukį. Nuoširdžiai džiaugėsi, kad skruostas, kuriame puikavosi žaizda, buvo nusuktas nuo žaliaakio.
-Sveikas,-apdovanojo juodaplaukį šilta šypsena. Nors paskutinis kartas, kai jie išsiskyrė baigėsi neitin puikiai, tačiau Davina dabar apie tai negalvojo. Vaikinui priėjus arčiau mergina nusuko veidą nuo jo žvelgdama į priešingą pusę. 
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #298 Prieš 3 metus »
Paskutinį kart, kai jie matėsi tas susitikimas nelabai, kaip baigėsi ir tiesą sakant Kolinsas vis dar nežinojo, kaip elgtis prie šitos merginos. Išvis net nežinojo, kuri mergina jam patinka, buvo įstrigęs savo emocijų maišalynėje, todėl visų savo pažįstamų panelių stengėsi vengti, nors tai ir nebuvo pats geriausias variantas, bet tenka pripažinti-tikrai ne pats blogiausias. Nors ir norėjo su tamsiaplauke susitikti anksčiau, bet kvidičo treniruotės, o paskui ir varžybos neleido švilpiui nė sėkundėlę atsipūsti.
-Atsiprašau, kad aną kartą tiesiog dingau...-trumpam nuleido smaragdo akis švilpis, bet paskui pakėlė jas į Daviną. Pro garbaniaus žvilgsnį nepraslydo mažytis rėžiukas, tad jis atsargiai suėmęs merginos smakrą, pasuko, taip, kad gerai matytų varnės skruostą. Vaizdas vos neprivertė aiktelėti.
-Dieve... Davina, kas tau nutiko?-susirūpinęs susiraukė Keitas, apžiūrėdamas jos žaizdą,-Pala...-sumurmėjo auskaruotis, išsitraukdamas savąją lazdelę. Aną sykį Davina pagydė jo mėlynę, tad tikrai ir jis galėjo atsidėkoti tuo pačiu,-Episkey,-panaudojo burtažodį Keitas, atsargiai lazdele braukdamas taip, kad nepaliestų žaizdos lazdelės galu. Galiausiai toje vietoje liko tik mažas rėžis, tarsi žaizda jau seniai būtų užgyjusi.
-Na, kaip ir... Gerai,-vos vos šyptelėjo Kolinsas.




*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Upelio prieglobstis
« Atsakymas #299 Prieš 3 metus »
Išgirdusi Keito atsiprašymą mergina kilstelėjo galvą ir žvilgtelėjo į juodaplaukį.
-Viskas gerai, neturi dėl to atsiprašinėti,-vos kilstelėjusi savo lūpų kampučius mergina ir vėl nusuko žvilgsnį į skaidrų upelio vandenį. Šis ramiai tekėjo jam gerai žinomu keliu. Pajutusi vaikino prisilietimą mergina krūptelėjo. Suprato, jog Keitas pastebėjo įdrėskimą.
-Tai tik įbrėžimas, yra buvę ir blogiau,-tyliai atsakė mergina. Juk zombių apokalipsė buvo kur kas baisiau nei mažas įdrėskimas ant skruosto, na, bent jau Davinai taip atrodė. Deja, Keitui tai atrodė kitaip. Juodaplaukiui ištarus burtažodį šviesiai mėlynų akių savininkė įsmeigė žvilgsnį į smaragdines vaikino akis. Švelnus ir mielas žvilgsnis stebėjo vaikiną.
-Dėkui,-šyptelėjusi mergina nusuko žvilgsnį nuo Keito. Stovint arti juodaplaukio Davinos širdis, priešingai nei praėjusį kartą, plakė ramiai, be to ir pati mergina jautėsi kitaip. Buvo rami ir atsipalaidavusi. Gal neseniai vykusi kova nepaliko jokių kitų jausmų, tik tai?
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.