[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl neLiucija pradėjo žviegti kaip skerdžiamas teleskopas. Negi ji tiesiog norėjo paerzinti velsietę savo egzistavimu? Na, tai buvo daugiau nei tikėtina, bet… Net ir šita bjauri mergiūkštė nėra tokia nenormali, ar ne? Ji kaip visada kažką nusišnekėjo, bet Elliw netruko šito pamiršti. O kam vargintis prisiminti, ką sako bjauri mergiūkštė? Visiškai beprasmiškas reikalas, taigi velsietė neapsunkino savo atminties. Daug svarbesni buvo kiti dalykai, nors jų Elliw, deja, taip pat neprisiminė.
Kaip neprisiminė ir to, kodėl ji atsidūrė ant neLiucijos. Žinoma, tai buvo tik tos bjaurios mergiūkštės kaltė, bet į klausimą, kas čia ir kodėl vyksta, vis tiek neatsakė.
- Tai tu kalta! - priminė velsietė, tačiau tuo metu buvo kažkur nustumta. Deja, tai padarė ne teleskopas, tad situacija visiškai neišsisprendė. Ak, kad taip tos bjaurybės išnyktų iš šio pasaulio!.. Deja, neatrodė, kad tai yra realu, tad reikėjo... Ką ten klastuolė planavo? Šito ji tikrai neprisiminė.
Vis dėlto velsietė žinojo, kad vieną dalyką jai tiesiog būtina padaryti, tik tam reikėjo rasti Dori. Elliw nebuvo tikra, kad žino, kas ji tokia, tačiau vis tiek išlindo iš po stalo ir atsistojusi pasičiupo teleskopą.
- Dori, karve! - garsiai sušuko Elliw ir nežinodama to priežasties prisiartino prie ne ne ne neDori. - Aš tave myliu iš visos širdies, karve!
Apkabinusi keistąją karvę mergaitę, netrukus pamiršo, kodėl tai daro, bet pajuto, kad dar kažko trūksta. Nepaleisdama (ne ne ne ne)Dori iš glėbio kilstelėjo vieną ranką ir trenkė teleskopu jai į galvą.

[Rafael Beaumont]

Rafael'is buvo pasibaisėjęs klastuolių elgesiu. Jas tikrai paskųs Matthew, tuo net neabejojo.
Išgirdęs kitus Erkos žodžius, prancūzas pakraupo. Tokios nepagarbos jam seniai neteko matyti. TRAIŠKAS AUKLĖJIMAS.
- Scourgify, - pasakė profesorius pamodamas lazdele ir kerus nukreipdamas merginos link. - Galbūt tavo pačios vaistai padės tau šnekėti gražiau, - tarė atmušdamas dar vienus atskriejusius kerus.
- Žinote, panele Mendel, iš jūsų tokio elgesio nesitikėjau. Smukote mano akyse, - tonu persmelktu pasišlykštėjimo ištarė profesorius. Tiesa, atsipalaiduoti negalėjo, kadangi jam teko atremti kerų laviną šautą iš kažkurios mergaitės.
- Klastūnynas praranda dar penkiasdešimt taškų, - ištarė rudaplaukis nueidamas nuo išdaigininkių(o gal reiktų sakyti nepagarbiųjų klastuolių) link kitos klastuolės, kuri prašė pagalbos.
- Gali eiti užduotį atlikti prie mergaitės spalvotais plaukais ir jos draugės, kadangi joms užduoties atlikti negalima, bet tu ant jų praktikuotis gali, - rimtu tonu atsakė profesorius lazdelę vis dar laikydamas savo rankose.

[Dori Mendel]

Profesorius nusiuntė kerus į Erką ir tai privertė keturiolikmetę nustebti. Nuo kada Rafaeliui trūksta kantrybė? Juk čia ne Matthew, kad imtų nervuotis. Kita vertus, per magiškų gyvūnų priežiūrą niekada ir nekildavo sumaištis. Mendel mintyse iškilo vaizdiniai, kaip perpykęs Matthew siunčia kerus į mokinius. Paauglė prunkštelėjo.
Tačiau tolimesti magizoologo žodžiai truputėlį palietė ketvirtakursės paširdžius. Jis pasakė, kad smukau jo akyse. Jau geriau būtų pasakęs, kad nusivylė. O dabar skamba baisiai. Klastuolė susiraukė.
- Atleiskite, profesoriau, - garsiai tarė. - Iš tikrųjų tai aš taikiau ne į jus, bet taip gavosi, - ėmė meluoti. - Į jį taikiau, į jį, - sušnabždėjo Erkai.
Mokinė suprato, kad nieko doro iš šiandienos pamokos neišeis ir jau nusiteikė tiesiog palaukti jos galo, tačiau tuomet prie Mendel priėjo Elliw. Ji pavadino Dori karve ir ją apkabino. Tą pačią akimirką spalvotaplaukė tiesiog apstulbo. Tai, kad teleskopininkė sugebėjo kreiptis į Dori be ne ne ne nesąmonių ir tai, kad ji pavadino ją karve. Po to pasakė, kad iš visos širdies myli.
Nesupratusi, kas atsitiko velsietei, mergina bandė išsivaduoti iš jos gniaužtų, tačiau Elliw, deja, silpna nebuvo. O galiausiai dar ir trinktelėjo Dori teleskopu galvon.
- Elliw, po velnių, kas tau užėjo! - vis tik keturiolikmetei pavyko išsivaduoti iš glėbio. - Kodėl tu man trenkei?! - Mendel skruostai vos vos įraudo. - Profesoriau! - suspigo klastuolė. - Profesoriau, Elliw man teleskopu trenkė per galvą! - pradėjo skųstis.

[Henrieta Poter]

  Henrieta sėdėjo magiškų gyvūnų priežiūros klasėje ir klausėsi profesoriaus. Šiandienos pamoka neatrodė pernelyg įdomi, nors ir neturėjo būti nuobodi. Narve lindinčios gelbelės tikrai atrodė įdomiai, tad profesoriui Beaumont pasakojant apie tas mažas kriauklytes Poter stengėsi atidžiai klausytis.
  Į ausis įkišti ausų kištukai šiek tiek trukdė klausytis profesoriaus, tačiau praktikos užduotį suprasti pavyko. Beliko susirasti porininką šios pamokos darbui. Nespėjus Henrietai apsidairyti, prie jos priėjo bendrakoledžė Melody su kuria Poter susipažino antroje klasėje ir pasiūlė dirbti kartu.
- Žinoma, galime dirbti kartu, aš nieko prieš. - tarė ketvirtakursė atsakydama į draugės klausimą.
  Dabar reikėjo sugauti gelbelę ir bus galima pradėti darbą. Henrieta apsidairė ieškodama bent vienos kriauklytės. Grifė pastebėjo nepertoliausiai nuo jų suolo ant žemės čiaužantį gyvūnėlį. Poter pakilo iš suolo ir patraukė gelbelės link.
  Kriauklytė ramiai tįsojo vienoje vietoje ir atrodė, kad neketina sprukti, tačiau Henrietai pasilenkus jos sučiupti, staigiai spruko į kitą klasės kampą. Grifė patraukė iš paskos. Gelbelė lakiojo iš vieno kampo į kitą ir nė neketino sustoti. Kartą, jau atrodė, kad pavyko ją užspęsti į kampą, tačiau tiesiant ranką ją sučiupti ji vėl paspruko.
  Atrodė, kad šie maži gyvūnėliai nesugeba pavargti, nes gelbelė nesustodama šliaužiojo iš vienos vietos į kitą ir niekaip nepailsdavo. Galiausiai kai jau atrodė, kad niekada nepavyks jos sugauti, kriauklytė lyg iš netyčių sustojo viename kampe. Čiupusi gyvūnėlį į delną Poter patraukė atgal prie suolo ir padavė gyvūnėlį Melody.
- Tu pirma pabandyk pasinaudoti gelbele, o vėliau aš, gerai? - paklausė draugės ir išsitraukė kištukus. 

[Melody Moondragon]

  Išgirdusi atsakymą Melody mintyse džiaugsmingai sušuko ir tik vėliau susigriebė, jog mažai trūko, kad būtų surikus balsu. Pamoka išsyk nusidažė spalvingesnėm spalvom, žinant, kad neteks vėl vargti vienai. Kiek aprimus, grifė atsisėdo šalimais ir vėl kreipėsi į bendrakoledžę:
- Gerai, tuomet metas gelbelių medžioklei.
  Šyptelėjusi tamsiaplaukė pakilo iš vietos ir akimis susirado vieną iš neklusniųjų gelbelių, tačiau netrukus ši mikliai dingo iš akiračio. Žvilgtelėjusi Henrietos pusėn, Melody įsitikino, jog ir draugės taikiniu virtusi gelbelė, taip pat buvo nelengvas grobis. Grifė akimirksniu išsitraukė iš kišenės lazdelę. Deja, nusitaikyti nebuvo lengva, nes buvo sunku paleisti į gelbelę kerus, nepataikant į bendrakoledžę. Pora sykių prašovus pro šalį, juodaplaukė vėl susigrūdo lazdelę į apsiausto kišenę.
- Matau, tau geriau sekėsi, nei man,- šyptelėjo, kai rankose išvydo draugės pagaliau sugautą kriauklytę. Išgirdusi Henrietos pasiūlimą pirmai išbandyti gelbelės kerus, grifė tik nebyliai linktelėjo. – Pasiruošusi?
  Nespėjusi sulaukti atsakymo, Melody užsikišo gelbelę už ausies ir tyliai jai sušnibždėjo:
- Grifiškoji Henrieta, apsisuki tris kartus, o vėliau nusiauk batus...
  O tuomet beliko sulaukti pasirodymo. Kriauklytė pradėjo muzikuoti atkartodama žodžius ir nors grifė buvo tikra, kad pati gelbelė nesupranta ką sakanti, šios balsas skambėjo visiškai žmogiškai.

[Erka Forrm]

  Erkai taškai visai nerūpėjo, o ir Matthew nebijojo. Ji nei kokio profesoriaus nei profesorės nebijojo. O kodėl turėčiau? Mintyse klausė savęs Erka stebėdama Beaumont, nes tikėjosi bet ko. Ir greitai tas bet kas atėjo. Tiksliau atskrido. Jis į Erka paleido kerus. Erka labai nustebo, kad juos atmušti buvo vieni juokai.
- Oho. Tavo kerus atmušti išties labai lengva. O aš maniau, kad tai tėra tik gandai, - vis dar stebėdamasi tarė Erka.
  Kai jis nuėjo Erka nusišypsojo savo firmine nieko gero nežadančia šypsena. Bet žodžiai kuriuos jis tarė kažkokiai kitai mergaitei privertė išsižioti.
- Ką? Ji gali praktikuotis ant mūsų? - piktai rėkė Erka. - Na jau ne!
  Klastuolė stabtelėjo. Kerai gera išeitis, bet ką prie kerų? Galvojo Erka ir greitai nusprendė.
- Tu į jį kerus, o aš kerus ir... Na pamatysi, - pašnibždėjo Erka draugei.
  Ir Erka atsistojo, o paskui pakankamai greitai ėjo prie profesoriaus. Scourgify, Sustink, Rictusempra, Expelliarmus. Visus kerus iš eilės leido į profesorių klastuolė. O tada kai buvo labai arti tiesiog kelis kartus spyrė jam iš visų jėgų, o tada greitai grįžo į savo vietą ir išsitraukė lazdelę. Jei jis vėl pradėtų svaidytis kerais. Bet juk jis profesorius. Galvojo Erka nenuleisdama nuo jo akių.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw jautėsi sutrikusi. Ne ne ne neDori buvo keista mergaitė. Ji nebuvo iš tų bjaurių mergiūkščių, kurių vienintelė gyvenimo prasmė yra nakinti teleskopus. Kita vertus, ji nebuvo ir gera mergaitė, kuri tuos teleskopus taiso. Tad kas ji iš viso tokia, ir kodėl velsietė ją prisimena? Kad laikė glėbyje ir, tuo labiau, kad trenkė teleskopu į galvą, jau seniai buvo pamiršusi.
- Aš nesitrankau teleskopais per galvas! - įsižeidusi suriko velsietė, nors neprisiminė, kodėl tai reikėjo pasakyti. Ar gali būti, kad ne ne ne neDori kažką nusišnekėjo? Ką gi, ko gero, kaip tik taip ir buvo, nors buvo sunku pasakyti, kokią nesąmonę ta keista mergaitė galėjo pranešti. Dėl visko kalta buvo tik neLiucija, kurią Elliw kaip tik ir pastebėjo. Vėl supykusi klastuolė suriko:
- Tai tu kalta!
Dar kiek pasvarstė, ar nereikėtų trinktelėti teleskopu ne ne ne neDori į galvą, bet neprisiminė, kad ji būtų padariusi ką nors, kas priverstų tokį veiksmą atlikti. Ech, viskas buvo pernelyg sudėtinga, ir tai trikdė.
- Tu ne ne ne neDori, - priminė ji keistajai mergaitei, nors nesuprato, kodėl iš viso su ja šneka. Situacija buvo bjauri ir pernelyg sudėtinga. Tikriausiai reikėjo palikti ne ne ne neDori ramybėje ir grįžus prie neLiucijos gerai ją pamokyti. Juk toji bjauri mergiūkštė kažkur netoliese buvo, ar ne? O jeigu ir nebuvo, Elliw vis tiek ją susiras ir gerai pamokys. Kiek galima daužyti teleskopus?! Velsietė neprisiminė, ar bjaurybė šiandien sudaužė bent vieną astronomijos prietaisą, bet kadangi kito užsiėmimo gyvenime neturėjo, buvo akivaizdu, kad reikia ją pamokyti.
Taigi klastuolė buvo pasiruošusi tai ir padaryti, bet čia susidūrė su viena problema: ji nė neįsivaizdavo, kur reikėtų bjauriosios mergiūkštės ieškoti.

[Rafael Beaumont]

Mokinių elgesis gliumino profesorių. Jis nesuprato kaip galima taip elgtis su už save vyresniu asmeniu, kuris prie visko dar ir yra tavo profesorius. Ne. Jo laikais tokių išlepintų vaikų nebuvo. Jei čia būtų ne Rafael'is, o jo seneliai, šios dvi klastuolės jau seniai verktų kruvinomis ašaromis. Tačiau Beaumont nebuvo toks kaip jo seneliai. Išigrdęs mergaitės repliką susiraukė. Šiaip jau, Rafael buvo neblogas kerėtojas. Jis buvo kilęs iš burtininkų šeimos ir kerėti mokėjo.
Greitai Erka priartėjo prie profesoriaus. Rudaplaukis gynėsi nuo jos kerų. Tradiciški ir nuobodūs kerai. Labai jau tipiška. Pajautęs spyrius, kurie buvo silpni, bet vis tiek buvo spyriai susiraukė.
- Tu, neišauklėta mergše. Prarandi dar šimtą taškų, - pasakė profesorius susiraukęs. Galiausiai pamoka baigėsi ir visi vaikai, kurie šiandien elgėsi bjauriai dingo. Man reikia išgerti pagalvojo profesorius palikdamas kabinetą kartu su gelbelėmis.