[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Na? Tai ko jie čia susirinko? Patylėti ir pakartoti žodžio "na"? Eion tikrai neketino nusileisti iki Erkos lygio ir tų dviejų raidžių pasakyti garsiai. Jau ketino tiesiog išeiti, kai išgirdo labai jau išraiškingą atodūsį. Tik kad jis nieko nepaaiškino. Kas šitai didžiai gerbiamai profesorei ir vėl nepatinka? Prisiminė esanti koledžo vadovė? Ar apsimeta sesute? Nė vienas iš variantų neviliojo, ir Eion rimtai ėmė svarstyti, kaip čia gražiai pasišalinus.
Nespėjo - Erka pravėrė žabtus ir netgi pradėjo šnekėti. Antakiai pakilo beveik iki lubų. Negi jai rūpi? Tikrai ne profesorės Forrm reikalas, kaip Eion sekasi pamokose. Magijos istorijos pamokos - tebūnie. Bet kodėl jai turėtų rūpėti, ar jis stengiasi per astronomiją?
- Nenoriu, tai ir nesimokau, - burbtelėjo nė neplanuodamas aiškinti ką nors daugiau. Jau kam kam, bet Erkai apie eliksyrus tikrai nepasakos. Net jeigu ji būtų septintame kurse, nepasiūlytų to nelabai tepadedančio daikto. - O jau tavo egzaminą tikrai kaip nors išlaikysiu, nesijaudink, - kandokai pridūrė ir toliau atidžiai stebėdamas vaizdą už lango. Jis staiga pasidarė labai mielas akiai, ir Eion nusišypsojo. Nujautė, kad erzina šalia esančią profesorę, o tai buvo tiesiog nuostabiai smagu.

[Erka Forrm]

- Kaip išsamu ir protinga, - burbtelėjo taip pat, ką ir pati gavo. Matė, kad su Eion tik taip ir galima kalbėtis. Nors... Gal protingiau su juo būtu ir nesikalbėti? - Dar pažiūrėsim, - burbtelėjo, tačiau jau gerokai tyliau. - Klausyk, Eion, suprask, noriu gero, noriu, kas visi Klastūnyno mokiniai išlaikytų egzaminus. Prašau, nepasuk mano keliu...
  Taip, Erka mokykloje nesąmones darė, septintą kursą kartojo, tačiau, kad ir kaip dažnai (o gal visada?) pykosi su Eion, norėjo jį šeimyniškai pamokyti, kad jos klaidų nekartotų.
- Man yra prasmės su tavim kalbėtis? - paklausė. - Beje, ar nėra dėl to, kad tavo įsitikinimų niekas nepakeis, ar dėl to, kad čia aš kalbu? Tik nuoširdžiai, nebausiu, - paklausė, mat dabar jautėsi kaip kvailė, savo noru einanti į frontą pati pirma, be jokių ginklų ir apsaugų, į neįmanomą misiją.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Erka buvo tiesiog... Juokinga, kitaip ir nepasakysi. Tai ji norėjo kalbėtis, tad ko dabar nepatenkinta? Eion mielai būtų čia nepasirodęs, tad ana tegul tik džiaugiasi, kad jis iš viso kažką pasako. Dar jai kažkas negerai!
- Nereikėjo tapti Klastūnyno vadove. Galėtum nesirūpinti, kaip man sekasi. Žinau, kad tau nerūpi, - abejingai ištarė vaikinukas. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl šitą "profesorę" teoriškai turėtų laikyti seserimi. Nė už ką to nedarys. Tiesa, įdomu, kaip prie jos jaučiasi Timotis, bet to niekada nepaklausė. Pats Erkos nepamėgs, ir taškas. Nieko čia nepadarysi.
- Nežinau, - atsakė apie prasmę. - Tu norėjai kalbėtis, tad ir kalbėk. Aš nedraudžiu. Ir apie kokius įsitikinimus mes kalbame? - dar pasitikslino. Tikrai neketino pasakoti jai apie eliksyrus. Jie ir buvo priežastis, kodėl nuotaika ir mokymosi kiekis pasikeitė, bet tai visiškai ne "sesutės" reikalas. Net ir Auriui nieko nepasakojo, tad negi Erka kažko tikisi? Na, jeigu taip, tai ji visai kvaila. Eion tyliai prunkštelėjo, bet apsimetęs, kad nieko neįvyko, ir toliau įdėmiai spoksojo pro langą.

[Erka Forrm]

- Kaip matau, nereikėjo tavęs čia pakviesti. Juk jei būtų kitas profesorius, mielai viską išpasakotum, argi ne taip? - tai buvo taip kvaila ir beprasmiška! Ką ji čia išvis bando padaryti?! Su Eion neverta gaišti laiko - tas ir taip aišku.
- Tai ką tu žinai? - paklausė pakėlusi akis, tačiau ir tai nebuvo svarbu - argi jis ką nors atsakys? O jei atsakys, ar ką nors normalaus? Vargu. - Žinai, bandžiau pabūti gera, jei tau tai nepatinka, gerai, eik iš čia. Netrukdysiu, tačiau tu netrukdyk man, negadink mano ar kitų profesorių pamokų. - čia grynas laiko gaišimas, ne kitaip. Ir kodėl ji buvo tokia kvaila, kad nusprendė jį čia pasikviesti. Tai buvo klausimas, apie kurį sukosi Erkos mintys visą laiką čia.
  Erka tik skėstelėjo rankomis, rodydama vaikinui, kad jei nori, gali eiti - jei šis ir toliau tik bandys ją erzinti ar nieko nedarys, pati ji nieko ir nepasakys.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ak, pasirodo, jis skriaudžia būtent ją? Taip taip, kitiems būtinai pasakotų, ypač Levinsui. Ta mintis buvo visiškai absurdiška, ir reikėjo visų pastangų, kad Eion neprunkštelėtų. Tiesą sakant, nejautė poreikio pyktis su Erka. Gal ir nepatiko, kad ji gyvena pas Aurį, tačiau taip jau yra. Be to, jai reikėjo pagalbos. Kaip ir jam pačiam. Auris tiesiog geras žmogus, kuris tą pagalbą suteikia.
- Na, maniau, kad nori pasišnekėti. Aš tau to daryti netrukdau, - kuo ramiau ištarė Eion. Ir pats suprato, kad šis susitikimas yra tik laiko gaišimas.
- Na, aš daug ką žinau, - šiek tiek sutrikęs atsakė. Vieno dalyko, tiesa, nežinojo - kokio atsakymo Erka tikisi. O jai nutarus, kad pokalbis baigtas, apsigalvojo. Nuėjo ir atsisėdo ant kėdės. Stengėsi elgtis kuo laisviau ir gal netgi įžūliau. Nors žodžiai bylojo visai ką kitą:
- Aš nenoriu su tavimi pyktis. Tikrai. Bet pasakyk man štai ką: ar pakvietei mane čia kaip Klastūnyno vadovė, ar kaip šeimos narė?
Neaišku, ar tai ką nors keistų, bet visko gali būti. O gal Erka galiausiai neteks kantrybės ir išmes jį pro duris? Tai būtų labai įdomu, taigi Eion su tam tikru nekantrumu laukė įvykių atomazgos.

[Erka Forrm]

- Žinai, yra labai didelis skirtumas. Tu man netrukdai pašnekėti, tačiau pasišnekėti aš negaliu - tu aiškiai to nenori. - Žinoma, iš kur gi tu norėsi. Ak, Erkute, gal geriau viską baik ir tiesiog kentėk jį pamokose. Tu išgyvensi, o jo ateitis tau tikrai neturėtų rūpėti. Pagalvojo mergina.
  Eion pasakiaus, kad jis daug ką žino, Erka prunkštelėjo:
- Spėju, tikrai daugiau už mane, tiesa?
  Erka jau galvojo, kad jis išeis, to ir reikėjo tikėtis. Tad atsiduso ir jau pati pasuko durų pusėn - greičiau pati galės atsikvėpti ir eiti pavalgyti - tai visada pakeldavo jai nuotaiką.
  Tačiau kitas Eion veiksmas labai jau nustebino, gerąja prasme. Erka nusišypsojo. Negi jis tikrai nenori pyktis? Bet tuo pačiu ji išgirdo labai keistą klausimą.
- Aaaaa... - nežinojo, ką sakyti. Ar tiesą, ar ne. - Gerai, jei būtum šiaip koks mokinys, man viską būtų nusispjaut, dabar man bent kažkiek tai rūpi. Tiek tegaliu pasakyti.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Dabar jie kalbėsis apie skirtumus tarp veiksmažodžių? Kilstelėjęs antakius Eion mintyse ieškojo geriausio atkirčio, bet niekas neatėjo į galvą.
- Tu pakvietei, aš atėjau. Nelabai matau problemos, - abejingai ištarė. Taip, jis nebesimokė, bet pamokoms netrukdė. Tiesiog suprato, kad norint išlaikyti egzaminus visai nebūtina dieną naktį sėdėti prie knygų. Tik Erka to tikrai nesupras.
- Aš nesakiau, kad žinau daugiau už tave, - jau pikčiau atkirto. Ir suprato, kodėl niekada nepamėgs "sesutės". Ji tiesiog pernelyg erzino. O štai erzinti ją buvo labai jau smagus užsiėmimas. Tikrai žymiai geriau nei klausyti jos paistalų per pamokas.
- Tau tikrai rūpi? - nuoširdžiai apstulbęs pasitikslino, kai Erka atsakė į tą pačiam Eion kiek netikėtą klausimą. Gal be reikalo gadina šito žmogaus nuotaiką? Bet ką daryti, kai tai vienas geriausių užsiėmimų Hogvartse? - Gerai, aš pasistengsiu per tavo pamokas elgtis gražiai, - dar pridūrė pasistengęs nutaisyti nerūpestingą toną. Ar dabar bus gerai? Nežinia, bet Eion tikėjosi, kad bent kažką išsiaiškino.