[Kaja Adams]

- Nelabai, - gūžtelėjo pečiais. - Man buvo smagu. Dar sugalvojau, kad mums reikia nusipirkti pliką katę, nes jos juk nesišeria, bet mama nesutiko, - susiraukė. - Tačiau jeigu dar pazyziu, tikrai sutiks.
Kaja jau norėjo klausti, kur ji ir profesorius Auris keliavo, tačiau po akimirkos jos akys išsipūtė ir ji neteko žado.
- Pasikvietė ką? Eion? Kodėl? - mergaitė negalėjo patikėti Erkos žodžiais. Kodėl Eion turėtų atostogauti pas profesorių? - O, parodyk papuošalus, - šviesiaplaukė susidomėjo. Tačiau papuošalų rodyti, regis, nebebus kada. - O jis čia buvo? - paklausė Kaja, žiūrėdama į tuščią narvelį, ir susiėmė už burnos.
Tada apsidairė aplink. Neatrodė, jog kažkur čia bėgioja ištrūkęs knisius. Kaip dabar reikės jį rasti?
- Ką darysim? - sunerimusi paklausė.

[Erka Forrm]

- Pasiūlyk nusipirkti gyvatę ar šiaip kokį roplį. Tas netrukdys. Dar visai skruzdes būtų smagu. O beplaukės labiau dėl grožio ir kad plaukų nemėtytų auginamos. Bet taip, jos nesišeria, - papasakojo. Gyvūnai išties Erkai buvo labai įdomi tema ir ši galėjo ja diskutuoti ištisas valandas ar net paras.
- Jis pirmiausia gyveno vaikų namuose, o vasarą kažkur šniukštinėjo. Bent jau aš taip supratau. O Auris sugalvojo jį irgi pasikviesti gyventi. Tačiau man labiau pikta, kad irgi jam padovanojo knisių. Galvojau, kad jis man jį padovanojo todėl, nes mėgstu gyvūnus. Galvojau, kad tokią dovaną išrinko specialiai man. O pasirodo, kad arba daugiau nieko nebuvo, arba knisius buvo labai pigus, - pasakė Erka suirzusi. Va dėl šito jai tikrai buvo pikta.
  Išgirdusi, kad Kaja nori, kad Erka parodytų papuošalus ši nusišypsojo, tačiau tam laiko nebuvo - reikėjo surasti knisių. Auris antrasis buvo labai padūkęs, todėl jis galėjo ne tik brangenybių prisirinkti. Galėjo ir šiaip chaosą sukelti. Dėl smagumo. Todėl dabar Erka dairėsi ne tik prie blizgių daikčiukų, o ir šiaip po aukščiausias lentynas.
- Gaudysim, o kas belieka?

[Kaja Adams]

- Bet aš pati bijau gyvačių ir visokių driežų, roplių ir panašiai. Man norėtųsi gyvūnėlį glostyti ir niurkyti. Šiaip norėčiau, jog būtų pūkuotas. Ir kad būtų galima pasiimti į lovą, bet nekakotų ten kaip žiurkėnas, - sukikeno. - Bet mama nesutinka su didesniu pūkuotu gyvūnu, nes šeriasi, o kai turėjom nesišeriantį šuniuką, tai teko iškraustyti, nes sysiojo ir kakojo ant grindų, - atsiduso. - Galėtų gyvūnai išvis nekakot. Nebent plastikiniais kakais, kaip Maikas, - paskutinį sakinį pridūrė sau mintyse ir prisiminė jau pamirštą žaislą.
Tada ji išklausė pasakojimo apie Eion ir nustebo, nes net nenutuokė, jog jis - iš vaikų namų. Žiobarų mokykloje kartais būdavo rengiamos akcijos, kai mokiniai galėdavo atnešti įvairių žaislų, drabužių ar šiaip daiktų, kurie paskui pasiekdavo vaikus, gyvenančius vaikų namuose. Kaja noriai nešdavo ten visokius dalykus. Ir dabar jai pagailo Eion, nes ji dažnai klastuoliui užsimindavo apie savo tėvus. Bet juk Eion pirmas nebuvo geras. Tada bibliotekoje.
- Jis blogas, jis sudaužė mano kompiuterį! - sušuko Kaja ir susiraukė. - Ir jis dėl to tikrai nenusipelnė knisiaus! Tu esi gera ir tik tu nusipelnei, jog profesorius Auris padovanotų tau knisių, - pyko kartu su Erka.
O tada jos ėmėsi ieškoti knisiaus. Kaja pradėjo vaikštinėti tarp lentynų sakydama:
- Auri antrasis, Auri antrasis.
Keli žmonės keistai pažiūrėjo, tačiau mergaitė nekreipė dėmesio.
- Aš jo niekur nematau, - tyliai pasakė Erkai. - Ar Auris antrasis valgo saldumynus, ar jis mėgsta tik papuošalus? Gal reikėtų pabandyti prisikviesti tavo pirktais papuošalais? - svarstė.

[Erka Forrm]

  Erka klausėsi Kajos. Iš tokių jos pasakojimų apie jos nuostabiąją šeimynėlę susidarė aiškesnį įspūdį, nei per jų apsilankymą. Kaja viską pasakojo taip, kaip buvo. Tuo ji violetinplaukei ir patiko.
- Žinai... Gyvūnas nėra vien miegojimui kartu, - pasakė ir atsiduso. Buvo aišku, kad naujo gyvūno Kaja neturės dar kokį dešimtmetį. Bent jau iki tada, kol išsikraustys iš tėvų namų. - O kas juo rūpinosi? Šiaip jau gyvūnai tą daro iki tada, kai išmokomi elgtis teisingai. Jei nepavyksta būna įvairios palutės. Tuo labiau tai ne didžiausia problema gyvenime, - pasakė. Taip, paaiškėjo, kad kai kurie žiobarai net šunimis nemoka normaliai rūpintis.
  Išgirdusi kitus dvylikametės žodžius Erka susiraukė. Vos neleptelėjo kodėl ji vežėsi į Hogvartsą kompiuterį, tačiau nieko nesakė. Visgi ji jo neteko.
  Taip, tai, kad knisius pabėgo buvo blogai. Taip Erkai nutiko pirmą kartą ir ji nežinojo, kaip knisių reikėtų ieškoti.
- Saldumynų nemėgsta, bet su papuošalais galim pabandyti, - pasakė ir išsitraukusi porą auksinių papuošalų (Erka savo mylimajam augintiniui pirko brangius) pradėjo jais stipriai daužyti vieną į kitą, kad garsas girdėtųsi visoje parduotuvėje. Knisius kelioms akimirkoms sustojo ir ji spėjo pamatyti, kur jis. - Ten! - sušuko ir pasileido link jo, tačiau Aurio antrojo susidomėjimas papuošalais greit dingo. Jis vėl pažvelgė į blizgius daiktus, esančius parduotuvėje ir dingo už lentynų. - Nebematau jo!

[Kaja Adams]

- Aha, dar labai smagu būtų gyvūną fotografuoti ir filmuoti ir dėti į instagramą ir tiktoką, - išsišiepė. - Dabar nelabai turiu ką kelt, nebent kokių daiktų prisiperku. Kaži, ką žiobarai pagalvotų, jeigu sukurtum Auriui antrajam instagramą? - sukikeno.
Kaja labai apsidžiaugė, jog Erka pasinaudojo jos pasiūlymu ir pabandė atkreipti knisiuko dėmesį papuošalais. Mergina ėmė daužyti du gražius papuošalus vieną į kitą ir netrukus sušuko, kad mato gyvūnėlį. Pasileido bėgti jo link, tačiau pati Kaja Aurio antrojo nepamatė, bet irgi bėgo ten, kur ir Erka.
Kaja bandė skuosti iš visų jėgų, kad tik pamatytų ir pagautų knisių. Tačiau lėkdama ji trenkėsi į vieną iš lentynų su guminukais ir šie, sukurdami įvairiausių spalvų paletę, pabiro ant žemės.
- Nieko, mano tėvai sumokės! - sušuko Kaja ir toliau lakstė kaip pakvaišusi.

[Erka Forrm]

- Iš tavęs to tikėjausi, žinoma...  Bet taip, gal tu gyvūnų tikrai neturėk, - pasakė. Žinoma, Kaja tokia buvo, bet Erka vis tiek kažkaip sugebėjo tikėtis, kad jai gyvūnai išties rūpi. Paaiškėjo, kad ji labai klydo.
  Knisiai gerai bėgiojo ir dabar tą buvo galima tik patvirtinti. Nors Erka jį pastebėjo tik akimirką, tačiau vis tiek lėkė iš visų jėgų. Ir... Jis vis tiek dingo. Erka ėmė dairytis.
  Tačiau išgirdo garsų kritimo garsą. Pirmiausia išsigando, paskui nusprendė, kad kas nors kokią sunkią dėžę numetė, tačiau atsisukusi pamatė, kad Kaja nuvertė lentyną.
- Gal sutvarkom? Kaip tavo tėvai, po galais, sumokės?! Juk tiek daug kainos! - išrėkė. Labai jaudinosi ir bijojo. Net tiek, kad pamiršo, jog Kajos tėvai tikrai buvo turtingi. Ne tokie dalykai jai dabar buvo galvoje.

[Kaja Adams]

- O kodėl neturėt? - nusiminė Kaja. - Kodėl man visi sako, jog geriau neturėti gyvūnų? Taip ir mama sako, ir tėtis, ir net auklė... Vieną kartą išgirdau, kaip auklė virėjai pasakė, kad jeigu aš turėsiu gyvūną, tai ji, virėja ir tvarkytoja turės juo rūpintis, - atsiduso. - Bet jos gali rūpintis gyvūnu. Mano tėvai joms moka pinigus. Ar tu čia dėl instagramo? Aišku, nebūtina Auriui antrajam kurti instagramo, bet būtų smagu, - nusišypsojo. - Bet man tikrai patinka gyvūnai, - nuoširdžiai tarė nesuprasdama to, jog patikimo čia neužtenka. Reikia turėti dar ir atsakomybės.
- Sumokės, - numojo ranka. - Pirmiausia raskim gyvūnėlį! - sušuko.
Kaja ir toliau lėkė. Buvo gerokai nutolusi nuo tos vietos, kurioje pabėrė saldumynus. Akies kampučiu žvilgtelėjo pamačiusi, jog ten atėjo darbuotoja. Galėjo galvą guldyti, jog išgirdo, kaip ji pasibaisėjusi paklausė, kas tai padarė.
Nusigandusi Kaja rovė dar toliau. Ir ten pamatė jį. Aurį antrąjį. Sustingo vietoje, mat ir Auris antrasis mažai krutėjo. Jis tupėjo ant lentynos, o šalia jo, atsukusi knisiukui nugarą, stovėjo moteris, įkišusi nosį į pinigę ir skaičiuodama monetas. Moteris buvo aukštai surištais plaukais. Pūpsojo kuodukas. Priėjimas prie grandinėlės užsegimo, kurią ji segėjo ant kaklo, buvo visiškai laisvas. Auris antrasis tiesė lėtenėles būtent jo link.

[Erka Forrm]

- Na, jais reikia mokėti rūpintis, o ne tik kurti instagramą, - pasakė. Tiksliai nežinojo, kuri iš Kajos programėlių yra instagramas. Visos jos Erkai atrodė vienodos. Tačiau Kajai to nesakė, žinoma. Žinojo, kad tada ji jau nebenorėtų su ja net kalbėtis.
  Tai, kad Kaja taip ramiai pasakė, jog tėvai sumokės leido Erkai prisiminti, kad jie turtingi.
- Tai gal ir man saldainių lentyną nupirks? - šūktelėjo ir nusijuokė. Įsivaizdavo Aurio reakciją pamačius, kad per naktį jos kambaryje išdygo saldainių lentyna. Per pusę sienos. Nuo grindų iki lubų.
  Erka skuodė. Greitai pamatė Kają, kuri į kažką žiūrėjo, todėl pribėgo artyn. Pamatė, kad jis kėsinasi į kažkokios moters grandinėlę. Buvo aišku, kad ji auksinė. Ir aiškiau negu aišku, kad labai brangi.
- Nedrįsk! - sušuko, tačiau knisius užšoko ant lentynos ir taip pat akimirksniu nušoko. Skirtumas buvo tik tas, kad ant moters kaklo jau nebebuvo grandinėlės.
  Erka staigiai šoko beveik ant knisiaus. Violetinplaukei pavyko jį sugauti rankomis, tačiau tas labai muistėsi. Jo akyse buvo vien žvilgantys dalykėliai. Erka supraso, kad knisius, kai to nori, tikrai yra stiprus gyvūnas. Buvo akivaizdu, kad ilgai Erka jo neišlaikys.
- Kaja, padėk! Ilgai neišlaikysiu!

[Kaja Adams]

- Na, taip, - atsiduso Kaja pripažindama, jog gyvūnais reikia rūpintis. O ji tingėjo.
Tada Erka paklausė, ar Kajos tėvai jai nupirktų saldainių lentyną. Taip! Aš jų paprašysiu, pagalvojo mergina. Nebuvo tikra dėl lentynos. O gal dėl jos dydžio. Bet per Kalėdas ji tikrai padovanos Erkai daugybę daugybę saldainių. Erka jai labai patiko.
- O kokius tu mėgsti saldainius? - paklausė.
Tačiau atsakymo šviesiaplaukė kol kas sulaukti nespėjo, mat Erka bandė sutramdyti Aurį antrąjį. Kaja nematė, spėjo pagriebti knisiukas moters papuošalą ar ne, nematė ir to, ką aplink daro kiti žmonės. Svarbiausia dabar buvo nuraminti gyvūną.
Tad mergaitė šoko prie Erkos ir taip pat prilaikė gyvūną. O teko tai daryti stipriai, mergaitė net nenutuokė, kad knisius gali būti toks stiprus.
- Kur jo narvelis? - neramiu balsu paklausė stengdamasi išlaikyti.

[Erka Forrm]

- Kai žinai kaip tą daryti, nėra sunku!  - pabandė pradžiuginti draugę. Matėsi, kad ji augintinio nori, tačiau Erka galėjo tik su siaubu įsivaizduoti, kas jam nutiktų Adamsų šeimoje. Nors tikriausiai ten būtų samdyti prižiūrėtojai. Jie turbūt mokėtų pasirūpinti gyvūnais. Pagalvojo.
  Išgirdusi klausimą apie saldainius Erka nusišypsojo. Ši tema jai buvo labai smagi.
- Aš m... - pradėjo galvoti, tačiau atsakyti nespėjo - reikėjo sulaikyti knisių. O pasirodė, kad tai yra labai sunki užduotis.
  Išgirdusi Kajos klausimą, kur yra narvelis, Erka tarsi pabudo iš sapno. Greitai apsižvalgė ir pamatė, kad jis guli netoliese. Šokdama ant knisiaus violetinplaukė jį pametė.
- Ten! Aš paimsiu! Tu tik laikyk jį! - sušuko ir atsargiai pasitraukė. Rodos, Kaja bent kelias minutes galės jį palaikyti. Erka šoko prie narvelio ir jį pagriebė. Pastatė prie kisiaus ir atsiduso, o tada sumurmėjo Kajai:
- Kišk.

[Kaja Adams]

- O iš kur sužinai, kaip rūpintis gyvūnais? - paklausė. - Ir kaip... ir kaip nesitingi?
Netrukus Kaja gavo labai atsakingą ir svarbią užduotį. Ji turėjo viena palaikyti Aurį antrąjį, nes Erka pasišalino paimti jo narvelio. Šviesiaplaukė knisiuką laikė iš visų jėgų, nors jis ir spurdėjo bei muistėsi. Tiesą pasakius, Kaja pagalvojo, jog gyvūnėlis jai gali ir įkasti. Tačiau net jei taip ir atsitiks, mergaitė jo nepaleis! Ji buvo pasiryžusi bet kokiu atveju išlaikyti knisių.
Erka Aurio antrojo narvuką pastatė šalia. Kaja įkišo knisių į tą narvuką, nors šis buvo baisiai nepatenkintas ir toliau priešinosi. Tačiau vis dėlto knisiukas Kajai neįkando ir ji dėl to džiaugėsi. Mergaitė uždarė narvą ir pagaliau galėjo ramiau atsikvėpti, tačiau labai neilgam. Tik dabar ji apsidairė aplink, o tada, išpūtusi akis, pažiūrėjo į Erką žvilgsniu klausdama, ką dabar reikės daryti.

[Erka Forrm]

- Knygos, specialistai... Kad ir pats internetas. Jei gyvūnas nemagiškas, žinoma. Iš jo labai puikiai sužinojau kaip reikia rūpintis tigriniu pitonu. Tik visada palygink informaciją keliose sveitainėse ir kliaukis ta, kurią laikai patikima. O ir darbuotojai augintinių parduotuvėse viską puikiai paaiškina, - nusišypsojo. - O kaip netingiu... Yra pareiga, ją ir atlieki... Jei turi noro ir laiko viską sužinosi, viską suspėsi, nieko netingėsi, - gūžtelėjo pečiais. Jai net į galvą nešovė tingėti rūpintis gyvūnais. Nors pabendravus su Kaja visko gali nutikti. Pagalvojo, bet garsiai nieko nesakė, žinoma.
  Knisiuką pavyko įkalinti narvelyje ir Erka galėjo ramiau atsikvėpti. Ji nusišypsojo. Šiandien atliko labai svarbų darbą. Tačiau atsistojusi persigando - nemaža žmonių minia stovėjo ir dėbsojo į jas. Rodos, net pusė parduotuvės.
- Pačios negalim bandyti ištrinti atminčių! Jei nepavyks, žmonės gali viską papasakoti ir aprašyti. Ar tuo labiau nufotografuoti! - sušnabždėjo labai tyliai Kajai. - Galvok, Erka, galvok... - kalbėjosi su savimi. - Auris! Kviesk Aurį!

[Kaja Adams]

Kaja rimtu veidu išklausė Erkos instrukcijų dėl gyvūnų auginimo. Iš tiesų. Jai nei į galvą nešovė, kad ji gali tuo pasidomėti internete. Juk instagrame ir tiktoke pilna tų, kurie ten kelia gyvūnų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Ar net yra sukūrę paskyras savo gyvūnams. Tačiau influencerės mergaitei buvo įdomiau.
Erka prakalbo apie tai, kad jos negali pačios ištrinti žmonėms atminčių. Kają net šiurpas nukrėtė apie tai pagalvojus. Juk jai net paprasti kerai sunkiai sekėsi.
- Dieve, kas tai! - pasigirdo moters balsas. - Ar ten žiurkė?
- Mano grandinėlė! Tas gyvis paėmė mano grandinėlę! - pasigirdo antras.
- Pažiūrėkit, ką jos padarė iš parduotuvės! - trečias.
- Kvieskit policiją! - ketvirtas.
Kaja pamatė, kad žmonės jau fotografavo. Ir filmavo. Ji žinojo, kad tai - sekundžių reikalas. Suprato, kad labai stipriai prisidirbo. Visos tos nuotraukos ir vaizdo įrašai pasklis internete. Šiaip jau nieko baisaus nenutiko. Jos nebūrė. Tačiau Auris antrasis - nematytas gyvūnas. Be to, žiobarų gyvūnai neturi sugebėjimo vogti papuošalų.
Kaja paėmė telefoną ir paskambino mamai. Mama ir tėtis buvo įsivedę profesoriaus Aurio telefono numerį. Mat profesorius turėjo telefoną. Bent tiek normalus.
- Mama, aš... - prabilo Kaja ir greit papasakojo, kas maždaug atsitiko.
- Jūs padarėt ką?!
Žodžiu, sumaištis kilo ne tik parduotuvėje, bet ir kitame telefono gale.
- Mano mama paskambins profesoriui, - pasakė Kaja Erkai. - Denkis veidą, jei nenori tapt įžymybe, - pridūrė.

[Auris Senkleris]

Po to skambučio buvo piktas. Piktas tiesiogine šio žodžio prasme. Taip siuto gal tada, kai Sakura jam sugirdė meilės eliksyro. Tik dabar jau Auris buvo ne be toks žmogus, kad pradėtų švaistytis kairėn dešinėn kerais. O ne.
Buvo staigiai nulėkta pas kaimyne ir kažkaip prikalbėjo ją prižiūrėti Timotį. Tada nubėgo į rūsį ir išsibūręs nešyklę nusikėlė į tokią vietą, kad galėtų greit nulėkti iki parduotuvės.
O tada nuskuodė į vietą. Atidarė duris ir be žodžių priėjo prie Kajos ir Erkos.
Pamatęs knisių narve, pažertus saldumynus, šurmuliuojančius žmones įniršo dar labiau. Kad tikrai pyksta liudijo tai, jog tylėjo. Nepratarė nei žodžio. Tik nirčiai spindėjo mėlynos akys. Ir ugniniai jo plaukai derėjo prie to įvaizdžio.
Susitramdęs pagaliau paklausė.
- Ar kas nors iš visa tai mačiusių žmonių išėjo iš parduotuvės?

[Erka Forrm]

  Buvo labai žiauru. Tiesiogine to žodžio prasme. Kaja paskambino mamai, todėl Auris turėjo greitai atvykti, tačiau juk pakeliui visko galėjo nutikti! O pati panaudoti kerus Erka nedrįso. Ji tik paklausė Kajos patarimo ir užsidengė veidą.
  Greitai pasirodė Auris. Žmonės vis dar stovėjo ir spoksojo. Keli net viską rašėsi į knygutes.
- Iš kur mums, po velnių, žinoti?! Jei išėjo jie kvaili. Aš tokio reginio nepraleisčiau, bet juk visko gali būti! - sušuko. Nebijojo šaukti dėl žmonių. Juk Auris viską sutvarkys! Juk sutvarkys, ar ne? Pagalvojo. Dabar jau suabejojo. O jei nepavyks? O jei keli žmonės jau išėjo?
- Aš galiu sutvarkyti parduotuvę, - sušnibždėjo ir jau išsitraukė lazdelę, tačiau dar nekerėjo. Nusprendė palaukti Aurio atsako. Gal jis taip pyks, kad ir to neleis daryti.