[Walgunas Levinsas]

  Walgunas sėdėjo kerėjimo pamokoje. Jis negalėjo sakyti, kad jam kerėjimas puikiai sekasi. Na, bet negalėjo ir sakyti, jog nesiseka. Šioje pamokoje jis buvo toks per viduriuką. Lengvesni kerai jam dažnai pavykdavo iš pirmo karto, tačiau sunkesnius tekdavo kartoti begales kartų kol pavykdavo. Žinoma, po kurio laiko visgi sugebėdavo juos atlikti.
  Berniukui užduotis pasirodė pakankamai įdomi, todėl jis apsidairė ieškodamas porininko. Tačiau iškart prie jo prisėdo kažkokia pikta klastuolė, kuri akivaizdžiai buvo už jį daug vyresnė. Na, svarbiausia juk atlikti praktiką. Pagalvojo berniukas ir jau norėjo klausti jos kurso, tačiau apsigalvojo. Žinojo, jog tai gali būti blogai. Ji tikrai neatrodė gerai nusiteikusi.
- Žinoma, dirbam kartu! - entuziastingai tarė. - Nagi, pabandyk pirma kerus, - taip pat džiaugsmingai pasakė. Tikėjosi, kad tai padės violetinplaukei pakelti nuotaiką, tačiau tikėjosi, jog tai jos per daug nesupykdys.

[Erka Forrm]

  Išgirdusi grifo entuziazmą Erka tik dar labiau susiraukė.
- Jei jau nesugebi kalbėti kitaip tiesiog patylėk, - pasakė piktai. Dabar tikrai nenorėjo terliotis su šituo mažvakiu, tačiau nenorėjo dar vieno tokio "pokalbio". Nors jis ir buvo trumpas jo violetinplaukė vis tiek nenorėjo. Tuo labiau dabar buvo puiki proga pasišaipyti iš šito mažvaikio, kurios klastuolė nė už ką neketino praleisti.
- Somnum, - tingiai pasakė Erka ir mostelėjo lazdele, nukreipta į grifą. Tikėjosi, jog kerai pavyks iš pirmo karto ir ji galės ir dingti nuo to mažvaikio, ir atsakyti profesorei, jog ji dirbo. Šis mažvaikis galėtų tą patvirtinti, todėl būtų tikrai nuostabu. Dabar net pasišaipymas jai neberūpėjo.
  Erka sėdėjo žiūrėdama į berniuką ir mėgindama suprasti ar kerai pavyko. Nebuvo tikra, kad tą bus lengva pastebėti ant ramaus žmogaus, tačiau akivaizdu, jog ant tokio kaip šis mažvaikis tikrai būtų lengva. Vis dėlto norėdama tuo įsitikinti violetinių plaukų savininkė nuėjo kiek tolėliau nuo jo, tačiau taip, kad jis ją matytų ir pastebėtų, kad jos vieta pasikeitė. Taip ji tikėjosi suprasti ar kerai pavyko.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Eion niekada nesisekdavo. Niekada. Štai ir dabar - profesorė Henderson nematė, kad tai jis paleido kerus. Iš pradžių ji paklausė, kas tai padarė. O paskui sugalvojo apkaltinti... Ką gi kitą, jei ne jį! Tai siaubingai įžeidė pirmakursį berniuką. Jis stengėsi mokytis (koks vis dėlto skirtumas, kad darė ne visai tai, ką liepė kvaila mokytoja), bet ir vėl liko kaltas! Teko dar kartą prisiminti priesaiką: jis nepraleis nė vienos šitos profesorės pamokos ir visas jas pavers tikru pragaru. Tiesiog nekentė šitos moteriškės. Ir kaip ji iš viso atsidūrė mokykloje?
- Čia ne aš! - apsimetė įskaudintas airis. - Čia... - kiek pasvarstė ir galiausiai parodė į Erką. - Tai ji paleido kerus į jus! Kodėl visada kaltas lieku aš?! Nieko nepadariau!
Bet jį jau išvarė. Jo ir vėl niekas nenori matyti. Jeigu koledžas turėtų normalų vadovą, bent būtų galima jam pasiskųsti, bet apie Turner geriau nė negalvoti. Ką gi, Eion išeis. Tik tegul Henderson nemano, kad padarys tą ramiai kaip geras berniukas.
- Somnum, somnum, somnum! - pradėjo šūkauti jis laidydamas kerus į visas puses. Neįsivaizdavo, ar į ką nors pataikė, tačiau tai ir nerūpėjo. Tiesiog norėjo paerzinti nemėgstamą profesorę.
Galiausiai viskas nusibodo, ir berniukas paliko klasę. Išėjęs trenkė durimis ir nurūko koridoriumi tolyn.

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas stebėjo kaip klastuolė pabandė panaudoti kerus. Tada trumpam mirktelėjo, o atsimerkęs pastebėjo, jog ji jau kitoje vietoje!
- Kaip tu čia atsiradai per vieną akies mirktelėjimą? Ak, tai reiškia, kad tau kerai pavyko! - berniukas džiaugėsi klastuolės sėkme, nors ji ir nebuvo labai maloni. Jis suprato, kad mergina šiandien iš lovos išlipo ne ta koja, todėl jos nekaltino. Supratau, kad visiems būna tokių dienų.
- Na, mano eilė išbandyti kerus! - su nekantrumu pasakė berniukas. Stebint klastuolę jam atrodo, jog kerai yra labai lengvi, tačiau suprato, kad tai tegali būti tik iliuzija. Žinojo, kad klastuolė turėtų būti kokio šešto ar septinto kurso, todėl natūralu, jog jai kerėti lengviau. Vis dėlto grifas labai norėjo pabandyti kerus. Jis kelis kartus įkvėpė ir iškvėpė, o tada išsitraukė lazdelę, norėdamas pradėti kerėti. Tiesa, dar kelias akimirkas palaukė, nes norėjo dar geriau susikaupti. Kerėjimas jam nebuvo labai lengvas dalykas, todėl jis norėjo viską atlikti tiesiog idealiai. Norėjo, nes žinojo, kad klastuolė jam nepasisekus tikrai galėtų sugalvoti pasišaipyti.

[Erka Forrm]

  Kerai pavyko iškart, todėl violetinplaukės veidą nutvieskė savimi patenkinta šypsenėlė. Tiesa, ją greitai pertraukė pyktis, nes berniukas ėmė ir vėl rodyti savo entuziazmą, todėl klastuolė tik atsiduso.
- Ir vėl tu pradedi, - irzo. - Vietoje to galėjai prisistatyti, bet akivaizdu, kad to nesugebi, - pasakė ji. Kuo ilgiau ji buvo su šiuo mažvaikiu tuo labiau ji norėjo iš ten dingti.
  Išgirdusi, kad dabar jis bandys kerus ir pamačiusi, jog išsitraukė lazdelę staigiai griebė jo ranką.
- Ne, aš nesileisiu taip pažeminama. Ypač žinant tai, kad kol tau pavyks kerai reikės laukti pusvalandį. Ne, ačiū, - tarė ir išplėšė lazdelę berniukui iš rankų, o tada numetė lazdelę jam prie kojų. Žvilgtelėjo į ją, tačiau ji, deja, liko nepažeista. Tai kiek nuliūdino violetinių plaukų savininkę, nes jai būtų buvę smagu pasijuokti iš jo veido pamačius, kad lazdelė sulūžo, tačiau ji nebenorėjo prie jo būti, todėl tiesiog ramiai nuėjo.

[Jennifer Emma Henderson]

   Eion pradėjo sapalioti nesąmones, neva kerus paleido ne jis, o Erka. Jeigu rankoje jis netūrėtų lazdelės tai netgi būtų visai tikėtina, bet dabar, o ypač kai Eion išeidamas dar keletą kartų panaudojo burtažodį, ji buvo visiškai įsitikinusi, kad kerus paleido jis. Jennifer buvo nustebusi, kas šįkart Erka dirbo, o ne gadino pamoką. Buvo labai gaila vargšo antrakursio ir Grifų Gūžtos, kuriam teko dirbti su Erka. Jennifer jautėsi šiek tiek kalta, kad kupina pykčio aprėkė Vegą. Dabar, kai Eion išėjo, ji priėjo prie varnės ir pasakė:
 - Vega, atsiprašau, kad apšaukiau, bet patikėk, su tuo vaiku tikri nemalonumai. Nežinau, su kuo tau dirbti, matosi, jog laisvų vaikų nėra. Jeigu nesurasi su kuo dirbti, gali parašyti rašinėlį apie šiuos kerus bei ką darytum juos panaudojusi. Tai užskaitysiu kaip pamokos praktikos darbą. Arba gali susirasti vaikus, kurie jau dirba kartu ir kerus panaudoti tryse. Dar kartą atsiprašau, kad pakėliau balsą,- ji nusisuko nuo mergaitės, bet dar tūrėjo kažką pasakyti ir vaiduokliui rėkiančiui per visą klasę. Jennifer negalėjo apkęsti triukšmo (nebent kai pati jį kelia) ir netvarkos klasėje. Bet vis dėl to ji nieko jam nepasakė. Mergina laukė kol jis tiesiog išskris.

[Walgunas Levinsas]

  Klastuolė pasirodė esanti tikras pykčio įsikūnijimas ir net nesistengė to slėpti. Tai erzino Walguną, nes jis nesuprato kaip galima būti tokiu nedraugišku, kad tiesiog rodytum, kad pyksti. Kad savo pyktį išlietum ant kito žmogaus. Ir dar jaunesnio.
- Atsiprašau, Jūsų Didenybe. Aš Walgunas iš Grifų Gūžtos, - pasakė berniukas besimavidamas. Dabar sau tikrai leido tą daryti. Nusprendė elgtis taip pat kaip klastuolė su juo.
  Walgunas jau norėjo paleisti kerus, tačiau klastuolė greitai jį sustabdė, o paskui netgi atėmė lazdelę! Ir ją išmetė! Tai Walgunui jau buvo riba. Labai nedaug trūko, jog jis pradėtų šaukti ar trenktų vyresnei merginai. Puikiai žinojo, jog atgal gautų stipriau, tačiau jam tas visiškai nerūpėjo. Nuo šio veiksmo apsaugojo tik tai, kad klastuolė pati pasišalino. Kiek apsiraminęs antrakursis pakėlė lazdelę. Laimei, ji nebuvo sulūžusi. Tik to jam ir užteko. Walgunas labai džiaugėsi, kad jo lazdelė liko sveika, nes žinojo, kad kitu atveju jam reikėtų iškart iškeliauti į skersinį skersgatvį naujos.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Nesant pamokoje sunku sugadinti profesoriui nuotaiką. Tai Eion kuo puikiausiai suprato, tad netrukus apsigalvojo ir apsisukęs grįžo prie kerėjimo kabineto. Paimti ir įeiti buvo nedrąsu, kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti. Be to, tai būtų ne tik nejauku, bet paprasčiausiai ir neįdomu. Reikėjo kokio nors įspūdingesnio sugrįžimo. O gal vis dėlto reikėjo pakviesti direktorę? Tokia mintis sukosi Eion galvoje, bet nuodų ir vaistų pamokos berniukui patiko, tad ir direktorė atrodė esanti normali. Ne, profesorė Henderson tikrai neverta profesorės Evenstar dėmesio. Užteks to, kad jis pats lankosi šitose pamokose.
Galiausiai tyliai atlenkė rankeną ir vos pravėrė duris. Vylėsi, kad viduje to niekas nepastebėjo. Na, pamoka apie miegą, tad visi tegul tai ir daro. O tada trenkė į duris ir taip jas itin triukšmingai atidarė. Pergalingai įžengęs į klasę Eion apsižvalgė ir nė nežvilgtelėjęs į profesorę grįžo į savo vietą ir kuo ramiausiai įsitaisė ant kėdės.

[Mulungu Kinyonga]

Kažkokia mergaitė, vilkinti Varno Nago uniformą, atrodė labai jau nusiminusi. Kiek pasvarstęs Mulungu nutarė, kad jeigu čia reikia dirbti poromis, jis gali jai padėti. Žinoma, pats kerėti negalės (kažin ar kur nors parduoda vaiduokliams skirtas burtų lazdeles?), tačiau bent jau ji galėtų išbandyti tai, ką jie čia mokosi. Tarsi norėdamas priminti, koks burtažodis buvo užduotas, afrikietis vėl suriko:
- Somnum!
Žinoma, tai padarė ne tyliau nei bet kurį kitą kartą. Ir vėl plačiai nusišypsojo ir galiausiai priskrido prie panašaus amžiaus mergaitės. Jos vis dar gąsdino, tačiau nepastebėjo nei Walguno, nei Adrijo, tad turėjo tikti ir ji. Tik kaip pasiūlyti dirbti drauge? Šitos frazės angliškai Mulungu vis dar nemokėjo. Taigi tiesiog bakstelėjo į save ir įprastai garsiai pranešė:
- Mulungu!
Priskridęs visai arti mergaitės perregimu pirštu bakstelėjo jai į krūtinę ir įsmeigė klausiantį žvilgsnį. Gal ji supras, ko vaiduoklis iš jos nori?

[Vega Dellal]

  Vega ramiai sėdėjo ir laukė pamokos pabaigos. Tiesa, buvo šiek tiek nusiminusi, tačiau jau nebe tiek, nes išgirdo, jog profesorė atsiprašė. Tai kiek nudžiugino, tačiau labai visko nepakeitė. Mergaitė vis tiek nusivylė šia profesore. Tikrai manė, jog ji gera, o supykusi geba valdyti emocijas. Paaiškėjo, kad Vega labai klydo. Nors ji nenorėjo tuo tikėti suprato, kad tai vis dėlto - tiesa.
  Po kiek laiko ji pamatė, kad prie jos priskrido vaiduoklis, kuris labai šūkavo. Tą jis darė kiekvienoje pamokoje, todėl varniukė prie to jau spėjo priprasti. Tiesa, jis aiškiai buvo svetimšalis ir ne viską suprato.
  Išgirdusi Mulungu varniukė nusprendė, kad tai jo vardas, todėl nusišypsojo. O jam jo šaltu pirštu paliekus jos krūtinę pasakė:
- Aš Vega.
  Mergaitė džiaugėsi, kad turi bent kokios kompanijos, tačiau suprato, kad nebus lengva. Ji net nebuvo tikra ar jis norėjo jos vardo, tačiau suprato, kad to paklausti jam labai sunku. Visgi trečiakursė tikėjosi, kad pataikė atsakyti į klausimą, kurio nežinojo.

[Mulungu Kinyonga]

Netrukus mergaitė ištarė kažką, kas turėjo būti jos vardas. Jis, laimei, buvo visai trumpas, tad net ir afrikiečiui įsiminti nebuvo labai sudėtinga. Jis plačiai nusišypsojo ir kaip visada garsiai pratarė:
- Vega!
Balse girdėjosi nuoširdus džiaugsmas. Žinoma, mergaitės pirmojo genties medžiotojo sūnui į drauges netinka, bet atlikti praktiką ji tikrai gali pabandyti. Gal tada kiek pralinksmės? Nenustodamas šypsotis parodė į lazdelę ir tada į save. Atkakliai bandė sugalvoti, kaip reikėtų pasakyti, kad ji turėtų išbandyti kerus. Deja, tai buvo sudėtinga.
- Praktika! Aš! - staiga riktelėjo taip, kad vargšė varnanagė galėjo ir apkursti. Deja, Mulungu kitaip tiesiog nemokėjo. Taigi jis tiesiog kabojo šalia jos ir laukė, kada pagaliau atskries kerai. Neįsivaizdavo, ar jie veikia su vaiduokliais, tad buvo tikrai įdomu. Be to, norėjo suteikti draugiškai mergaitei galimybę tinkamai atlikti praktikos užduotį. Būtent dėl to Mulungu atidžiai stebėjo Vegą ir laukė, kada ji nukreips lazdelę.

[Vega Dellal]

  Mulungu labai garsiai ištarė jos vardą, todėl Vegai pasirodė, kad gali apkursti. Šiaip jau buvo prie to pripratusi, tačiau šįkart pasirodė, kad tas tikrai galėtų nutikti.
  Išgirdusi, kelis kitus jo žodžius ji suprato, kad vaiduoklis siūlo kartu atlikti praktiką, todėl Varno Nago mokinė nusišypsojo, tačiau nebuvo tikra, kad kerai veikia vaiduoklius. Deja, tas klausimas buvo pakankamai sudėtingas ir varniukė buvo tikra, kad vaiduoklis jo tikrai nesupras. Visgi ji nusprendė pabandyti to paklausti. Tiesa, prieš tai gerai pasuko galvą kaip paklausti paprasčiau.
- Tu. Kerai. Veiks? - paklausė po kiekvieno žodžio nutildama. Žodžius tarė aiškiai tikėdamasi, kad vaiduoklis galės surasti kokią sąsają. Tikėjosi, kad atsakymą gaus, nes tuo tikrai labai abejojo. Na, jei ką tiesiog pabandysiu kerus. Pagalvojo mergaitė. Ji džiaugėsi, kad bent vaiduoklis panoro su ja atlikti praktiką. Džiaugėsi, kad šioje kalsėje yra kas nors kas su ja norėtų tą padaryti. Manė, kad jau visai neturi vilčių susirasti poros.

[Mulungu Kinyonga]

Vega nusišypsojo, o tai privertė Mulungu išsišiepti dar plačiau. Nepaisant to, kad ji mergaitė, galbūt jie gali tapti draugais? Tai būtų visai smagu, mat afrikietis visada turėjo galybę draugų, bet po mirties nemaža dalis jų, deja, dingo. Ko gero, ne taip jau paprasta draugauti su tuo, kuris yra negyvas. Tai šiek tiek liūdino, bet vaiduoklis stengėsi apie tai negalvoti. Ne, daug smagiau prisiminti tai, kad atsirado gyva mokinė, norinti su juo atlikti pamokos darbą. Bėda, kad jie abu nežinojo, ar kerai veiks. Jeigu tik jis gerai suprato Vegos žodžius, žinoma.
- Nežinau! - dar garsiau nei įprastai atsakė į klausimą Mulungu. Tikėjosi, kad klausimas ir buvo toks, kokiu jį palaikė. Ir kad atsakymui pavartojo tinkamą žodį. Vis dėlto vylėsi, kad Vega pabandys. O jeigu su vaiduokliais kerai neveikia, tai ne tos mergaitės kaltė, ar ne? Taigi jis nusišypsojo ir pradėjo ramiai laukti atskriejančių kerų.

[Vega Dellal]

  Išgirdusi garsų nežinau Vega nusišypsojo. Bent jau vaiduoklis ją suprato. Ji sužinojo kaip su juo bendrauti taip, jog jis bent kiek suprastų.
- Na, pabandykim, - pasakė ji laikydamą lazdelę rankoje. Vis dėlto šviesiapluakė labai abejojo, kad kerai vaiduoklius veikia, tačiau nusprendė į tai nekreipti dėmesio. Vis dėlto galės pabandyti. Tiesa, šiek tiek bijojo, jog paaiškėjus, kad kerai neveikia vaiduoklių jie praskries jį kiaurai ir pataikys į kažką iš gyvųjų. Na, bet trečiakursė visgi tikėjosi, kad taip nenutiks.
- Somnum, - pasakė mergaitė ir mostelėjo lazdele. Tikėjosi, kad kerai pavyks. Ji jau buvo spėjusi pastebėti, kad patikėjus, jog tai įmanoma viską padaryti būna šiek tiek lengviau. Tiesa, ji tikėjosi ne kad kerai veiks prieš vaiduoklį, bet kad jie apskritai išlėks iš lazdelės ir nuzvimbs kažkur. Na, geriausia būtų, kad kažkur kur nėra nieko kito.

[Danas de Breinas]

 Danas sėdėjo kerėjimo pamokoje. Penktakursis tingiai vaikščiojo į pamokas. Tačiau vaikščiojo, žinoma. Ir dirbo jose. Tačiau tikrai dažnai tas darbas būdavo atliktas atmestinai. Pastaruoju metu jam mokslai per daug nerūpėjo. Taip, jis puikiai suprato kaip visa tai blogai, tačiau vis tiek nesistengė mokytis. Tik stengdavosi, kad profesoriai susidarytų apie jį gerą įspūdį. Viskas.
  Išgirdęs, kad reikės kerėti poromis švilpis suirzęs atsiduso. Dabar tikrai neturėjo noro su kuo nors pyktis, o kitaip su savo amžiaus mokiniais jam nelabai sekėsi. Dabar vaikinas tenorėjo tik greitai atlikti kerus ir likusią pamokos dalį nieko neveikti. Na, arba užsiimti savais darbais, tačiau tikrai nesiterlioti su kitais mokiniais. Kodėl visi profesoriai sugalvoja, jog reikia dirbti poromis tokiu netinkamu metu? Pagalvojo vaikinas. Šiandien jis jautėsi blogai. Jam buvo silpna, tačiau, žinoma, į pamokas vis tiek ėjo. Visgi tikėjosi, kad šiandien kerėjimas kaip ir dažniausiai bus pakankamai lengva pamoka. Deja, paaiškėjo, kad jis labai labai stipriai klydo.