0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 34
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 9 mėnesius »
Užlipusi iki tribūnų viršaus Lina apžvelgė atsivėrusi vaizdą ir turėjo pripažinti, kad vaizdas iš viršaus dar įspūdingesnis. Visi aikštėje esantys žmonės atrodė maži, o apsisukus atsivėrė puikus vaizdas į Hogvartsą. Na bet ne žvalgytis čia atėjau. Reikia dirbti. Ieškot ieškot ieškot. Taip pagalvojusi ji nukreipė žvilgsnį nuo Hogvartso pilies ir ėmė apžiūrinėti suolus. Vaikščioti tarp suolų nebuvo labai patogu, o norint viską apžiūrėti teko ir daug lankstytis, bet ką darysi. Taip tikrindama Lina apžiūrėjau penkias eiles ir buvo jau beveik praradusi viltį, kai jos dėmesį patraukė kažkoks daiktas, padėtas po suolu šešėlyje, beveik prie tribūnos sienos. Ji net nebūtų jo pastebėjusi jei nebūtų pasilenkusi. Šiaip taip prasipraudusi prie to suolu, kur buvo kažką užmačiusi, ji atsiklausė ir pakišusi ranką po suolu bandė ką nors užčiuopti. Pirma ji nieko nerado, bet paskui ji palietė kažką plono ir stiklinio. Šiaip tai sučiupusi ji ištraukė įrėmintą nuotrauką, kurioje buvo pavaizduotas kažkoks burtininkas gana senoviniais drabužiais. Įdomu ar tai susiję ar tiesiog kas pametė? Apžiūrėjusi rėmelį jį pamatė įrėžtą vardą. Baumanas Writas, išskaitė vargais negalais. Pala ar tai ne tas žmogus, kurį minėjo profesorius? Tas, kuris sukūrė aukso šmaukštą? Panašu, kad tai bus susiję su tema! Nudžiugusi Lina pačiupo nuotrauką ir nusileidusi nuo tribūnos nunešė profesoriui.

*

Patricijaa

Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 9 mėnesius »
Juokinga. Ir kas iš to, jei kažką rasime? Koks tikslas čia maklinėti? Jei būtų kiti laikai Patricijai patiktų pasivaikščiojimas. Bet dabar... Tikėtina atrodė, kad daiktai galėjo būti suslapstyti tribūnose po suolais. Bet ji nei nemanė ten eiti. Laipioti... Ne. Ne ir dar kartą ne.
Geriausia atrodė mesti šitą veiklą ir nukreipti dėmesį į Rūgpienį. Norėjosi pagadinti jam gyvenimą už šį žygį. Bet laikė tai, kad ji jau ne paaugliukė. Jau tuojau dvidešimt sueis. Tai ir reikėjo elgtis atitinkamai. Beliko tik niršti mintyse.
Pagaliau pasiekė aikštės galą. Ir vos neužlipo ant kažkokio voko gulinčio žolėje. Tarytum man paliktas. Tai buvo pirma linksmesnė mintis šioje pamokoje. Mergina pasilenkė, paėmė laišką. Keista buvo laikyti rankoje voką ir nejausti jo. Prie to Simoneti niekaip negalėjo įprasti.
Kad jau tiek vargo dėl jo nutarė paskaityti. Ir išsiaiškino, kad tai Gudvino Knyno rašytas laiškas. Baigusi skaityti nunešė jį profesoriui. O paskui susirado sau vietelę pavėsyje ir sėdėjo skaitydama iš kuprinės išsiimtą knygą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 9 mėnesius »
Eion niekaip negalėjo suprasti, kodėl Džezefa taip nerimsta. Pliurpė tiek daug, kad galėjai palaikyti ją turgaus boba (nors niekada neteko lankytis turguje). Ir vėl ji kažkur skraidžiojo, tad klastuolis nespėjo nė susivokti, kad ta mergiotė pagyrė jo vardą. Kita vertus, vardas vis tiek ne nuopelnas, tad į tai ir reaguoti nebuvo kaip.
Atrodė, kad ji nesutiks su planu taip tik įrodydama, kad yra tikra nuoboda. Eion kilstelėjo antakius ir norėjo skristi sau, tačiau Džezefa grįžo ir pradėjo dėstyti savo planą. Jis taip pat buvo neblogas, tad klastuolis piktai šyptelėjo. Taip, kaip tik to prakeiktas škotpalaikis ir yra vertas.
- Puiki id... - pradėjo Eion, tačiau kažkodėl viduryje žodžio nutilo. Kažkada taip jau buvo, tad suprato, kas čia atsitiko. Piktai atsisuko į profesorių, tačiau nespėjo nieko padaryti - šluota pradėjo lėkti jo link. Kadangi laikėsi tik viena ranka, skraidymo įrankis netruko išslysti iš pirštų, ir Eion nukrito ant žemės. Laimei, nebuvo labai aukštai, tačiau vis tiek skaudžiai prisitrenkė. Dabar gulėjo kvidičo aikštėje ir dejavo. Tiesa, tai darė be garso - pirmieji kerai dar neišsivadėjo. Kažkuriuo metu virš galvos praskriejo dar vienas kerų spindulys, bet tai berniukui visai neberūpėjo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 9 mėnesius »
- Eion! - Džezefa matė, kaip berniukas nukrito nuo šluotos. Laimė, pati išvengė profesoriaus paleistų kerų. Nors laikėsi viena ranka, skraidyti jai sekėsi gerai, todėl paskrido į šoną. Dabar nebebuvo laiko mąstyti apie išdaigas. Pirmakursės galvoje sukosi vienut vienutėlė svarbi mintis. Eion, Eion, Eion. Būsima antrakursė pasilenkė ir pasileido žemyn. Dar nebuvo galutinai pasiekusi žemės, bet stryktelėjo nuo šluotos ir šonu nusirideno žemyn. Maudė visą kūną, tačiau tai Džezefai rūpėjo mažiausiai. Ji vargais negalais atsistojo ir pribėgo prie netoliese gulinčio berniuko. Varnanagė matė, kad jis nori dejuoti, bet negali išleisti nė garso. Nutildymo kerai. Pamanė.
- Eion. Eion, viskas bus gerai, skausmas išblės. Tave reikia nuvesti į ligoninę. Kai pamoka baigsis, tai ir padarysim. O dabar einu, pamokysiu tą durnių, kuris paleido į tave tuos kerus. - Kaip tarė taip ir padarė. Priėjo prie Sigurdo ir rėžė: - Kaip tu drįsai!? Profesoriams draudžiama skriausti mokinius! Aš tau atsilyginsiu! Aquamenti! - Iš mergaitės lazdelės šovė pliūpsnis ledinio vandens. Blek šie kerai sekėsi geriausiai, todėl ji nukreipė srovę į profesorių. Kai jis buvo šlapias, Džez apsisuko ir pribėgo prie Eion.
- Eion, einam į ligoninę. Reikia, kad madam Pomfri tave apžiūrėtų. Tau juk gali būti lūžęs kaulas.- Nuo šios minties Džezefa sudrebėjo. Nenorėjo, kad berniukui būtų šitaip nutikę. Bet galėjo būti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 9 mėnesius »
Kartą jau teko nukristi nuo šluotos. Tada, kai mokėsi skraidyti, o kartu buvo Gruodė. Skaudėjo, nors krytis nebuvo labai jau pavojingas. Šįkart Eion buvo aukščiau, tad ir skaudėjo gerokai labiau. Tiesą sakant, skaudėjo taip, kad norėjosi užmigti ir daugiau niekada neatsibusti. Neapykanta šiam profesoriui dar labiau padidėjo. Akivaizdu, kad jis nori išžudyti visus mokinius, o tai buvo tiesiog nepakenčiama. Eion neabejojo nueisiantis pas direktorę ir pasiskųsiantis. Jeigu tik kada nors galės vaikščioti.
Vis dar gulėdamas ant žolės gerokai nustebo, kai prie jo priėjo Džezefa. Atrodė, kad šios pamokos metu jie ir susipyko, ir susitaikė, ir turėjo dvikovą, ir ruošėsi paerzinti prakeiktą škotpalaikį.
- Man... - po kiek laiko pavyko sušnibždėti, o tai jau buvo neblogai. Panašu, kad bent jau nutildymo kerų poveikis eina į pabaigą. - Skauda.
Daugiau nieko nepasakė. Nekentė magijos istorijos profesoriaus visa širdimi. Nesvarbu, kad elgėsi gal ir nelabai tinkamai - profesorius taip elgtis tiesiog neturi teisės. Jis vis dėlto yra suaugęs, o štai Eion - paauglys. Užsimerkęs klastuolis gulėjo ant žolės ir mintyse keikė šią dieną, pamoką ir mokyklą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 9 mėnesius »
- Eion. Nagi. Viskas bus gerai. Aš paleidau į tą durnių Aquamenti kerus. Didelį pliūpsnį šaltut šaltutėlio, tiesiog ledinio vandens. Juk taip jam ir reikėjo, ar ne? - Džez iš karto pasigailėjo pasakiusi pastarajį sakinį. Jis sugraudino mergaitę. Dabar ne šunybės svarbiausia. Dabar reikėjo padėti Eion. Pirmakursė visomis išgalėmis stengėsi sulaikyti ašaras, tačiau po minutėlės pravirko. Kaip tas durnas profesorius galėjo šitaip pasielgti su mokiniu. Tegu jis nekenčia Eion, jei jam nuo to geriau, bet tegu neskriaudžia. Džezefa kūkčiodama pasodino ir apkabino Eion.
- E... e... Eion, juk mes draugai? Aš taip ma... manau, o... o tu? - Kūkčiodama išspaudė. - Mes nueisim pas direktorę Evenstar ir... ir viską jai papasakosim. Tas durnius neturėjo teisės su tavim šitaip pasielgti. - Blek nužvelgė draugą. Atrodė lyg ir gerai. Tada varniukė kai ką pastebėjo. - Eion, kas ten tau ant kaktos raudono? Juk ne kraujas?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 9 mėnesius »
Kerams pasiekus tikslą, Sigurdas pajautė širdies virptelėjimą - rodėsi, kad mokinys buvo gana aukštai. Gal nereikėjo reaguoti taip aršiai... Bet buvo per vėlu, šluotos mediena jau paslaugiai šildė rankos odą. Vis dėlto paskutinis burtažodis nepakenkė neklaužadų porelei, taip, laimei, nesukeldamas didesnės gailesčio bangos. Nežinia, kaip tada būtų elgęsis. Tačiau dabar islandas išliko gana šaltakraujiškas, bent jau išorėje - viduje po skaudaus dribtelėjimo žemėn sekusios tylos net pašiurpo. Bet tai buvo tik kerai.
Vaikinas net nespėjo prisiartinti prie klastuolio, kai išdaigos bendrininkė apžiūrėjusi draugelį atbėgo prie jo. Savaime suprantama, mergiotė buvo ne juokais įpykusi, tarsi pati nebūtų sumaniusi šluotomis paįvairinti praktiką.
-Bjaur... - piktai pradėjo profesorius, bet buvo išmaudytas šalto vandens srovėje, kad net užspringo. Gurkšnis ledinio skysčio puikiai atvėsino susikaupusias emocijas.
Nieko nelaukdamas Sigurdas nuskubėjo Eion link, kur varnanagė jau liejo ašaras. Viskas nebuvo taip baisu, kaip atrodė - vaikiščias tegavo lengvą smegenų sutrenkimą ir neteko daugių daugiausia mililitro kraujo. Nieko baisaus. Bet tai porelei rodėsi, kad islandas beveik papjovė išdykėlį, o tuo metu panelė Blek visai nebesitvardė.
-Gal aš ir durnius, tačiau ir jūs tokie patys, galvojantys, jog gali daryti ką nori mano pamokoje. Džiaukitės, kad taip lengvai išsisukot. - rūsčiai sugriaudėjo jis ir pakeitė toną į šiek tiek švelnesnį. - Dabar jūs laisvi, darykit ką norit, eikit į ligoninės sparną ar direktorės kabinetą, kad tik išnyktumėt man iš akių.
Taip taręs, nužirgliojo tolyn link kelių grifų, kurie jau buvo kažką radę. Likusi pamokos dalis praslinko ramiai, visi daiktai pareigingų mokinių buvo surinkti.