[Sorenas von Sjuardas]

Kabinete tvyrojo nesmagi tyla, vis pertraukiama gana įprastinio veiksnio - židinyje beįsidegančių beržinių pliauskų spragėjimo. Tyla, besiveržianti į širdį ir protą, tyla, krūptelinti iš pasipiktinimo, kai yra pertraukiama, tyla, kuri buvo visiškai nemaloni. Pasigirdo lygus oro į plaučius trūktelėjimas ir sausas kosulys. Profesorius, nusisukęs nuo neregėtai ir neklausytai tyliai verdančio katilo, kuriame viralas, atrodo, buvo tragiškai susvilęs ir pajuodęs, kosėjo į sieną. Iš lentynos dvižabtį snukutį iškišo voras - bet įkvėpęs šlykščiai aitraus lavono kvapo, nėrė atgal, už knygų, kur pasenusio pergamento kvapas mirties kvapą galėjo užmušti.
Galėjai pagalvoti, kad profesorius von Sjuardas pasigavo siaubingą gripą, bet deja, tokiu atveju būtum buvęs visiškai neteisus. Ir dar dėl vienos minties galėjai suklysti - kad eliksyrų meistras netyčia ar tyčia sugadino savo viralą, galbūt nuo to pačio spėjamo gripo. Neee, viskas buvo visiškai kitaip.
Kai varpas nuskambėjo, Sorenas buvo pastatęs ant stalo ir pakylos prieš mokinius tris buteliukus su neįprastos spalvos turiniais. Pirmajame - pilkšvai juoda spalva, kitame maišėsi balta su juoda, o trečiame niūriai pilkas eliksyras. Priekiniuose suoluose susėdusiems buvo galima įžvelgti papilkėjusias, ne tokias žvaliai auksines profesoriaus akis, kokios būdavo paprastai, atrodė, kad net ir ugnis židinyje ne tokia guvi ir šilta, kokia būdavo įprastai, o klasėje pleveno mažyčiai šilti ir šviesūs žiburėliai, karts nuo karto nutupiantys ir ant sąsiuvinio.
- Labas rytas,- pasisveikino jis su mokiniais kiek užkimusiu balsu.- Šiandien pamokos tema bus kiek netradicinė. Gaminsime paprasčiausius vieno tipo eliksyrus, bet beveik nė vieno negalėsime paragauti. Tikriausiai jau turite variantus, kokie tai bus eliksyrai - taigi, pabandykite atspėti.

[Rafaela Ginoble]

 Žaliaakė sėdėjo klasėje dar gerokai prieš suskambant varpui. Tiesiog sėdėjo, tuščiu žvilgsniu žvelgdama į stalviršį, tačiau jo nematydama. Sakoma, laikas gydo žaizdas. Nė velnio. Keturiolikmetei atrodė, kad atvirkščiai - su kiekviena diena deginantis skausmas krūtinėje darėsi vis labiau nepakeliamas, tačiau niekaip nepriartėdamas prie to taško, kai skausmas nugali žmogų ir jo nebelieka. Žinot, kaip geometrinė progresija - skaičiai vis mažėja ir mažėja, nulių po kablelio tampa vis daugiau, tačiau skaičius niekada nesumažės iki nulio. Beveik iki jo - taip, bet nuliu netaps. Panašiai buvo ir su Dalli skausmu.
 Pagaliau prasidėjus pamokai atsibudo iš transo. Užsikišusi trumpą raudoną sruogą už ausies, pažvelgė profesoriaus nurodytų eliksyrų pusėn. Pavargusi pavartė akims. Ak, jau šitas buvo. Trys eliksyrai, spėkit, kas kur. Ypač, kad vieną iš jų (juodai baltą) profesorius jau rodė per kalėdinę pamoką. Matyt, atmintis svyruoja - amžius nebe tas. O gal tiesiog atrodo taip pat, o eliksyras yra visiškai kitoks. Šitas variantas buvo realesnis ir, pripažinkim, logiškesnis.
 Sprendžiant iš frazės, kad eliksyrų negalės ragauti, mokysis virti nuodus. Kaip šaunu. Kiti gal negalės, tačiau varnanagė su mielu noru paraugau vieną iš jų. Bent vieną. Geriausia - kuo stipresnį. Vis dėlto trumpaplaukė pastaruoju metu nedegė aktyvumu per pamokas, tad ir šįsyk nesivargino kelti rankos ir įgarsint savo spėjimus. Nagi, koks skirtumas, kas atspės? Varnei buvo visiškai nusispjaut, tad perkėlusi pavargusių akių žvilgsnį į profesoriaus akis, psichiškai pasiruošė keliems šimtams vienodų atsakymų, kaip kad visada būdavo.

Sor: bonus taškas už pirmą postą pamokoje.

[Mirta Dobkins]

Tyla, grynakraujė Nuodų ir vaistų kabineto karalienė, nemaloniai tvyrojo pakibusi ore drumsčiama keisto profesoriaus kosulio garso ir silpno malkų spragsėjimo židinyje. Tokia keistai žavinga atmosfera nerimu nusmelkė Mirtą iki proto gelmių. Ji gniauždama vadovėlį rankose buvo viena iš pirmųjų prisitačiusių, tad laisva valia galėjo panikuoti be nepageidaujamo dėmesio dėl dabartinės savo būsenos kuri net nesiruošė trauktis į tą mažą pasąmonės kambarėlį su kartais atsirakinančiu užraktu.
Nuskambėjus varpui Mirta jau sedėjo suole priešais katilą. Profesorius von Sjuardas turėjo paruošęs netradicinę pamoką, tris buteliukus eliksyro ir klausimą. Pirmakursė varniukė nutuokė, kad aplink žodį "nuodai" sukasi šie trys eleksyrai, tačiau nežinodama tikslaus ir tvirto atsakymo, be to nenorėdama apsikvailinimu sumažinti savo ego suspaudusi rusvas lūpas tylėjo ir troško ausimis išgirsti žinias kuriomis pakels savo intelekto koeficientą.

[Frankas Stigleris]

Frankas tyliai ir lėtai slankiojo Hogvartso koridoriais. Jaunuolis neturėjo ką veikti, todėl nusprendė anksčiau nueiti į nuodų ir vaistų kabinetą. Jis priėjo kabineto duris, lėtai jas pravėrė. Kabinetas buvo beveik tuščias. Frankas pasirinko atsisėsti į suolą, kuris buvo per tris suolus toliau nuo mokytojo. Frankas pažvelgė į nuodų ir vaistų mokytoją. Jo akys buvo kitokios, nei paprastai. Jos buvo papilkėjusios. Profesorius retkarčiais užsikosėdavo. Turbūt serga. Pamanė Stigleris. Tada jis ant stalo pasidėjo savo užrašinę. Jos viršelis buvo nuklotas pašto ženklais. Frankas į ją rašydavo naujai per pamokas sužinotas žinias. Tada Frankas išgirdo profesoriaus balsą. Kokie tai bus eliksyrai? Žinoma, kad nuodai, nes pats mokytojas pasakė, kad negalėsime jų ragauti. Frankas geriau įsižiūrėjo į eliksyrų buteliukus, padėtus ant mokytojo stalo. Vieną iš trijų Frankas atpažino. Iš dalies atpažino. Niūrus pilkasis eliksyras Frankui priminė Numarinimo eliksyrą, bet jaunuolis nebuvo 100 procentų įsitikinęs, kad tai tas pats eliksyras. Frankas lėtai pakėlė ranką ir, nelaukdamas kol profesorius jį pakvies, pradėjo kalbėti:
-Iš dalies. Manau, kad visi eliksyrai yra nuodai, bet tiksliai kokie nežinau. Galbūt niūriai pilkas eliksyras yra numarinimo?

[Igoris Lorijanas Greywindas]

Pavargęs Igoris pasiremdamas rankomis smakrą vėpsojo į Nuodų ir vaistų klasės interjerą, lyg tai kokios naudos duotų.
Švilpis buvo nusikamavęs, neišsimiegojęs po varginačios pilnaties, tad tuščiu žvilgsniu stebėjo kas vyksta šioj patalpoj. Ir vis dėlto veiksmo čia buvo mažoka palyginus kas vyko per pilnatį: karas, Bethany išgelbėjimas, varniukė Elna ir jos pavertimas vilkolake,   bastymasis su ja po ežero pakrantės apylinkes... Žodžiu veiksmo- daug, tiesiog su vežimu vežk.
Igoris taip bemąstydamas nužvelgė profesorių, jo auksines vampyriškas akis.  Jaunuolis juto, kad ir Grifų Gūžtos vadovas irgi yra pervargęs. Gal nuo ligos, (nes antraip čia nekosėtų) o gal ir nuo kažko paslaptingesnio. Tik nežinia- ar tai teisybė ar melas.
Keturiolikmetis atsiduso. Artėja laikmetis, kuris galbūt visiems nebus itin geras- žiūrint kokiu kampu vėpsosi. Nes kai kurie dalykai kai kuriems asmenims atrodo kaip ir geri, o kitiem- kaip blogi.
Igoris nusuko savo mėlynai pilkas akis nuo auksinių profesoriaus akių, ir apžvelgė klasę. Neradęs pažįstamų makaulių, pavyzdžiui kaip: Elnos, Anabetės, Bethany, Edgar'o, Nero, Ramen, Emilijanos.... Ar net Džeimso, tačiau sutikęs Franko pakaušį, (mat ketvirtakursis sėdėjo už šio pirmakursėlio), nusiteikė nuobodžiauti per šią pamoką. Bet...
Nuodų ir Vaistų mokytojui pranešus, kad per šią pamoką eliksyrų nebus galima raugauti, Lorijanas-Greywindas atkuto. Ir nuovargio lyg nebūta. Jaunuolis iškart susiprotėjo, kad eliksyrai, kurie sėkmingai stovi ant profesoriaus stalo, yra nuodai. Logiška. Mislijo švilpis. Juk profesorius nenorėtų, kad mes nusinuodytume. Ir dar atidžiau nužvelgė eliksyrus, ketindamas kaip nors nusišnekėdamas išmislyti, kaip koks skystis veikia. Juk kiekvienas nuodas savaip veikia tam tikrą žmogaus ar nežmogaus organą ar kitą biesą.
-Tai nuodai,-konstatvo faktą ketvirtakursis, puikiai suprasdamas, kad ir kiti mokiniai tą suprato,- Tad visi eliksyrai skirti likviduoti auką,- toliau porino Igis ir nutilo, mat neketino išsakyti savo nuominės kaip tai gali atlikti eliksyras su savo  taikiniu.

Sor: Bonus taškas už įdomų postą.

[Jay Reye]

Andromeda sėdėjo suole ir įkišusi ranką į gilią apsiausto kišenę taip stūmė laiką. Keista, tačiau į pamoką mergaitė ėjo labai pakiliai nusiteikusi, kas nebuvo įprasta jos emocijoms dominuojančioms galvoje prieš pamokas. Bet įžengusi į kabinetą pajuto be galo slogią atmosferą, kuri sunkiai užgriuvo ant šviesiaplaukės pečių akimirksniu nupūsdama gerą nuotaiką. Šiek tiek paniurusi antrakursė nušliaužė prie priešpaskutinio suolo ir lengvai klestelėjo į jį.
Pamoka dar neprasidėjo. Andromeda ištraukė ranką iš kišenės ir delnu atrėmė smakrą. Ją ėmė kankinti žiovulys. Staiga josios dėmesį patraukė profesorius. Jo akys, kaip ir ugnis, žibėjo silpniau nei kada nors. Teisybė, Andi su juo net nepasisveikino... Tik dabar žaliaakė pastebėjo ant stalo išdėliotus tris buteliukus su tamsiai pilkos, baltos ir juodos bei pilkšvos spalvos masėmis.
Netikėtai dvylikametė išgirdo šiek tiek prikimusį savo koledžo vadovo balsą, skelbiantį pamokos pradžią.
- Pagaliau, - tyliai panosėje sumurmėjo mokinė.
Vis dėlto, ji nesumojo ką atsakyti, nes nežinojo nei vieno iš šių eliksyrų, tačiau atsargiai pakėlusi ranką pamėgino spėti:
- Mano manymu, pirmasis eliksyras yra kankinimo eliksyras. Jo išgėrus ima kilti labai stiprūs fiziniai skausmai. Ankščiau buvo naudojami vietoj nukryžiavimo kerų, bet atsiradus jiems, šis gėralas buvo daug rečiau naudojamas.
Tai išdėsčiusi, grifė net pati nustebo, kiek prifantazavo. Kadangi buvo labai savikritiška, galėjo net lažintis, kad jos mintys stipriai per toli nuo teisybės.

[Alisa Feles]

 Liza sėdėjo žiūrėdama į mokinius aplinkui. Jie visi buvo išsiblaškę, žiovavo, net mokytojas neatrodė labai susidomėjęs pamoka. Keli vaikai paslapčia kalbėjosi, o kiti tiesiog miegojo. Lizą ši aplinka taip pat pradėjo migdyti, net požemio šaltis jos negelbėjo. Jos akys tapo sunkios ir po truputį pradėjo merktis...Liza užsnūdo. Ją pažadino tik galvos trenkimas į stalą, ji džiaugėsi, kad niekas to nematė. Bet net dabar jau skaudanti galva varniukės negelbėjo nuo miego norėjimo. Mergaitė pradėjo sau gnaibyti rankas, kad tik neužmigtų.
 Praėjus porai minučių Lizos miego potraukis dingo, nes profesorius uždavė klausimą. Dauguma mokinių dar nekreipė dėmesio, o kiti jau kėlė rankas atsakinėti. Liz nekėlė rankos, nes žinojo, kad atsakymas vis vien bus neteisingas taigi ji tiesiog pradėjo apmąstyti mokytojo žodžius. Ji laukė kad pagaliau vėl galės virti eliksyrus, nes ši pamokos pradžia buvo tikrai nuobodi. Varniukė nenumanė kas yra tuose buteliukuose. ,, Tikriausiai virsime nuodus, nes tai ir taip aišku jei jų negalėsime ragauti, bet juk sakė, kad beveik nė vieno negalėsime paragauti. Taigi tai gali reikšti, kad gal nebūtinai virsime nuodus"- pamąstė Liz savo galvoje ir toliau klausėsi ką profesorius pasakys.

[Katerina DeMediči]

Ana Frank atėjo į pamoka . Tik užėjusi užuodė labai neskanu kvapą . Atsisėdusi į savo suolą klausėsi ką sako mokytoja. Jai buvo labai neidomu užtai ji galvojo kada greičiau pasibaigs šita pamoka. Netrukus Ana gavo nestipru smūgį į galva. Pamatė ant suolo numesta suglamžyta kabelį . Atlankstė ir perskaitė kas ten buvo parašyta. Ji ta lapeli numetė pas kitus ir po to jo nebematė. Netikėtai Ana užmigo. Nieko nebegirdėjo ir nebematė.

1. Tu negali rašyti, ką kalba ar veikia kitas žmogus.
2. Postą turi sudaryti mažiausiai 600 simbolių. Rašyk, ką veikėja mato, užuodžia, jaučia, galvoja...
3. Negalima vėluoti.
4. Rašome tik 3-iuoju asmeniu.
Ištaisyk iki vasario 20 dienos, kitaip prarasi 20 Klastūnyno taškų.

                     S. von Sjuardas

[Arija Ravens]

Arija Ravens jau sėdėjo pamokoje dar prieš jai prasidedant. Grifei buvo keista - mat dažniausiai į pamokas ateidavo viena iš pirmųjų, o šiandien nuodų ir vaistų klasėje jau gerokai anksčiau, prieš jai pačiai ateinant, buvo susirinkę ir kitų veidų. Kadangi antrakursės įprasta sėdėjimo vieta buvo užimta, tad mergina atsisėdo į suolą už vienos ketvirtakusės iš varno nago ir ėmė stebėti kaip priekyje sukiojasi profesorius. Merginai iškart krito į akis, kad Grifų gūžtos vadovas šiandien ne itin geros fizinės būsenos, bet grifė nusprendė pernelyg į tai nesigilinti.
Nuodų ir vaistų pamoka Arijai nebuvo viena iš mėgstamiausių - merginos niekad nežavėjo burbuliuojantys keisti skysčiai katiluose ar buteliukuose, o taip pat ir pats kabinetas merginai neatrodė patrauklus, tad jei ne šioks toks įgimtas talentas sugebėti tiksliai daryti viską pagal pateiktą receptą, kažin ar išvis kas beišvystų šią raudonplaukę Grifų gūžtos vadovo pamokose.
Pagaliau prasidėjus pamokai ir profesoriui uždavus klausimą Ravens nelabai turėjo ką pasakyti - mat abejojo ar visi eliksyrai yra tik nuodai, tad, patylėjusi ir parėmusi galvą ranka, nusprendė, jog šį kartą tiesiog pasiklausys kitų mokinių atsakymų.

[Charlotte Faun]

Varniukė tyliai sėdėjo ir klausėsi to, ką kalbėjo profesorius. Tai buvo pirmoji Charlottės Nuodų ir Vaistų pamoka per šiuos mokslo metus, ir, kaip bebūtų gaila, kol kas jai ji padarė nekokį pirmąjį įvaizdį. Pats kabinetas atrodė gana niūriai - gal todėl, kad buvo požemyje, ir čia nebuvo saulės šviesos, o gal todėl, kad spintose buvo įvairūs buteliukai su eliksyrais, kurie didelio susižavėjimo rudaplaulei nekėlė. O ir profesorius atrodė šiek tiek pavargęs. Nors varniukė dėl to mokytojo nesmerkė - ji pati buvo kiek pavargusi nuo visų pamokų.
Ant vieno iš stalų stovėjo trys buteliukai - viename buvo niūrus pilkšvai juodas skystis, kitame juoda spalva maišėsi su juoda - šis buteliukas Charlottei atrodė įdomiausias. Be šių dviejų buteliukų, kad stalo stovėjo ir dar vienas - jame buvo pilkas skystis. Hmmm, šis, ko gero, gražiausias, - pagalvojo ji.
Profesoriui baigus kalbėti, - ir uždavus klausimą, varnė po truputį ėmė galvoti atsakymą į jo užduotą klausimą. Mintyse galutinai susideliojusi mintis, ji pakėlė ranką ir prabilo:
-Nesu tikra, bet manau, kad tame buteliuke, kuriame juoda spalva maišosi su balta turėtų būti pusiausvyros tarp taikos ir neapykantos eliksyras. Juk vis dėl to, juoda spalva dažniausiai simbolizuoja blogį, o balta - gėrį. Manau, kad jo išgėręs žmogus turėtų pajusti tam tikra palengvėjimą, nejusti nei per didelės neapykantos, nei būti per daug taikus. Kadangi minėjote, jog negalėsime jų ragauti, susidariau tokią nuomonę, jog padauginus šio eliksyro arba neteisingai jį pagaminus, galima sulaukti mirtinų komplikacijų - pasakiusi, ką mano apie antrąjį gėrimą, varniukė trumpam nutilo. Nelabai žinojo, ką sakys toliau, nors prieš tai mintyse buvo susidėliojusi visus faktus, kurie jai atrodė teisingi. Šiek tiek pagalvojusii, ji kalbėjo toliau, - pirmajame ir antrajame, manau, turėtų būti kokie nors žmogaus kankinimui skirti nuodai. Arba kokie nors eliksyrai, kurie gydo, bet gydymo metu sukelia milžinišką skausmą.
Pasakiusi, ką galvoja, varniukė nutilo. Dar kartelį pažvelgusi į buteliukus su eliksyrais, mintyse perbėgo viską, ką pasakė, ir akimirksniu susiprato, kad greičiausiai nusišnekėjo. Nuodai ir Vaistai, kaip jau spėjo pastebėti Charlottė, toli gražu nebuvo jos stiprioji pusė. Na, tikėkimės, kad profesorius už neteisingus atsakymus taškų neatims, - šmėstelėjo jos galvoje.

Sor: Bonus taškas už gerą postą.

[Sorenas von Sjuardas]

Sorenas von Sjuardas veikiai suprato, kad garai veikė net ir praėjus dviems valandoms po eliksyrų baigimo. Vien viralų kvapas stipriai galėjo stipriai paveikti netgi tokią nežmogišką, stiprią bei ištvermingą būtybę, kaip trolis, vampyras, aitvaras ar kitoks padaras - o pats Sorenas eilinį sykį pernelyg pasitikėjo savimi ir nesinaudojo apsauginėmis priemonėmis. Ir net neišvėdino klasės, kas neabejotinai ir padarė didžiausią įtaką tokiam beribiam mokinių apsnūdimui, neveiklumui ir melancholiškai nuotaikai. Bet, aišku, tai atitiko pamokos temą ir buvo nesunkiai ištaisoma.
- Ką gi, daugelis iš jūsų minėjote nuodus. Turbūt gerai žinote, kad nuodai yra viralai, kurių esama ir magiškų, ir ne magiškų, tačiau jų paskirtis yra trejopa: kažką nužudyti, sukelti skausmą, arba pakenkti sveikatai,- pabrėždamas paskutinius tris daiktavardžius savo pasakojime, kalbėjo profesorius von Sjuardas. - Mūsų pamokos tema apima ir nuodų viralų klasę, tačiau yra kur kas platesnė - tai Mirties eliksyrai.
Sorenas mostelėjo lazdele ir ore atsirado juodos kaligrafiškos raidės su pamokos temos pavadinimu - lyg ir ženklas tiems, kas nori užsirašyti.
- Ponaitis Stigleris uždirbo Švilpynei penkis taškus - taip, pilkasis eliksyras yra Numarinimo. Gal kažkas, o gal ir pats ponaitis, norėtumėte apibūdinti šio eliksyro veikimą?- paklausė klasės vyras ir nedelsdamas pakomentavo kitą teisingą atsakymą.
- Panele Tompson, uždirbi Grifų Gūžtai penkis taškus - pirmasis eliksyras yra kankinimo. Tai lotyniškai crucioseptem, o angliškai - Septynių gurkšnių, arba Septynių kančių eliksyras, kurio išgėrus daugiau, negu septynis gurkšnius, po ilgos agonijos ištinka mirtis. Be abejo, šis eliksyras dabar yra draudžiamas,- tęsė profesorius, nejučia sunkiai atsidusdamas. ,,Kaži, kiek laiko tas draudimas besitęs?" - šovė Sorenui į galvą.
- O antras eliksyras, bent jau mano manymu, yra bene pats įdomiausias,- mokytojas paėmė kolbą į rankas.- Tai Mirties atminties eliksyras. Bet jeigu kas nors žinote, kaip jis veikia, atsakykite - uždirbsite savo koledžui taškus ((Jeigu jums pavyks atspėti)). Pamąstykite, paieškokite informacijos vadovėlyje.

[Arija Ravens]

Profesoriui pradėjus pagaliau kalbėti apie ant stalo padėtus tris eliksyrus, Arija sukluso. "Visgi pamoka darosi iškart įdomesnė, kai mokomasi ne apie įprastus dalykus. Ir visgi gerai, jog pasilikau atsakymus sau - nei į vieną vis tiek teisingai nebūčiau atsakiusi." Profesoriui prabilus ir užklausus apie juodai baltą eliksyrą, Arija nusistebėjo pati savimi, jog pakėlė ranką ir ėmė šnekėti (mat dažniausiai per nuodų ir vaistų pamokas tylėdavo ir nieko nesakydavo, kadangi tiesiog neturėdavo galimai teisingų atsakymų):
- Manyčiau, jog Mirties atminties eliksyras, kaip kad sufleruoja ir jo pavadinimas, yra toks, kuris gali išaiškinti mirties priežastį. Jo sugirdžius negyvam asmeniui, galima sužinoti kokiu būdu jis mirė ar, galbūt, buvo nužudytas.

[Rafaela Ginoble]

 Nagi nagi. Mirties eliksyrai tai dar geriau negu nuodai. Na, žinot, nuodai gali būti nepakankamai stiprūs ir tik sukelti skausmą ar panašiai pankenkti žmogui. O tinkamai paruoštas Mirties eliksyras... va čia jau kitas reikalas. Dallifrėjos akys turbūt net sužybėtų, jei tik nebūtų tokios negyvos.
 Nesiklausydama tolesnių profesoriaus žodžių dirstelėjo į vadovėlį. Jai knietėjo rasti tokį eliksyrą, kuris savo darbą atlieką greitai, pageidautina be jokio skausmo. Keturiolikmetė ir taip jau nemažai prisikentėjo, nenorėjo dar ir prieš išganingą mirtį jausti tą prakeiktą skausmą. Greitai vertė puslapį po puslapio, gal akis užkris už ko nors galėsiančio praversti. Kategorija buvo labai plati ir toli gražu ne visi eliksyrai joje buvo skirti sukelti mirčiai. Buvo ir tiesiog su ja susijusių, tačiau šieji varnanagės nedomino.
 Pagaliau rado iš pavadinimo turbūt reikiamą viralą. Profesorius dar nebuvo baigęs savo kalbos, tad pakėlė į jį bejausmes akis. Apie ką jis kalba? Ak, Mirties atminties eliksyras. Nesivargino aušinti burnos ir sakyti savo spėjimus. Visų pirma, dėl to, kad neturėjo jėgų galvoti. Šiuo metu visas jos smegenis užėmė du dalykai - noras mirti ir siaubingas vaizdas, kurį iki šiol matė užmerkdama akis.

[Alisa Feles]

 ,,Ši pamoka tikrai tampa įdomi"-pamąstė Liz kai profesorius pradėjo kalbėti. Dauguma bendraklasių taip pat atsisuko paklausyti ką profesorius šneka. Profesoriui kalbant Lizai darėsi vis įdomiau. Mergaitė pasirėmė rankomis galvą ir klausėsi ką jis kalba.
 Profesoriui pabaigus aiškinti ir uždavus klausimą Liza nusivylė. ,,Dar viena užduotis?!"-pagalvojo varniukė, bet vis vien atsivertė vadovėlį. Jame beveik nieko nebuvo. Aišku kiti  greit suras tai ko reikia, nes Liz tikrai nemokėjo ieškoti informacijos. Vadovėlyje buvo tik receptai kaip virti eliksyrus. Aišku, kai nemoki ieškoti ko reikia viskas pasidaro sunkiau. Varniukei Mirties atminties eliksyras iš savo pavadinimo daug nesakė, bet ji pripažino, kad pats pavadinimas tikrai įdomus. Pati ji tikrai taip nesugalvotų.
Liza neradusi nieko vadovėlyje bandė sugalvoti, kad bent būtų panašu į tikrąjį atsakymą. Mergaitė pakėlė ranką ir bandė spėti:
-Gal Mirtie atminties eliksyras priverčia žmogų manyti, kad jis miršta. išgėrus jo pradedi manyti, kad tave žudo, kankina ir po ilgos agonijos žmogus pradeda prašyti, kad jį nužudytų arba jis nuo per didelio skausmo pats miršta, nes taip jis pats galvoja. Tai kaip kokia pasąmonės galia.
Tai pasakiusi pagalvojo, kad tai tikrai negali būti tiesa. Tiesiog varniukės per laki fantazija. Liza pradėjo klausytis ką sako kiti mokiniai.

[Klarė Konė Karter]

Likus porai minučių iki varpo dūžio, Klarė įėjusi į klasę pasilabino su profesoriumi. Ji tyliai atsisėdo klasės gale. Tai buvo pirmoji jai nuodų ir vaistų pamoka. Mergaitė labai jaudinosi...
Kol visi spėliojo kokie tai eliksyrai galėtų būti, Klarė nenorėdama pasirodyti blogai jau pirmoje pamokoje, tylėjo. Klausėsi mokslo draugų pasisakymų, ir laukė profesoriaus komentarų.
Sužinojusi atsakymus žaliaakė su pagarba stebėjosi. mirties eliksyrai... Klarė kiekvieną profesoriaus žodį kruopščiai žymėjosi, juk nenorėjo susimauti.
Nenorėdama labai atsilikti, pirmakursė pavarčiusi vadovėlį ir šen bei ten paskaitinėjusi nusprendė bent pabandyti atsakyti į išgirstą klausimą.
- Manau, jog Mirties atminties eliksyras padeda išsiaiškinti apie žmogaus mirtį. Į jį, panašiai, kaip ir į Multisulčių eliksyrą yra dedamas mirusiojo plaukas. Kadangi, jo skonis ir kvapas atsiduoda pačia mirtimi, jis yra naudojamas tik tada, kai nebeįmanoma jokiais kitais keliais išsiaiškinti kokia buvo žmogaus mirties priežastis. Mažai kuris burtininkas gali iškęsti šio eliksyro sukeliamus pašalinius efektus, todėl prieš jį naudojant burtininkas yra tikrinamas ilgais įvarių eliksyrų pakantumo testais bei burtais.
Klarė tikėjosi, jog smarkiai nesusimovė ir laukė kol žodį ištars profesorius.