0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #315 Prieš 3 metus »
- KLASTUNYNAS! - užgriaudėjo kepurė, net nespėjus gerai prisiliesti prie Elizabetės galvos. Elizabet tapo klastuolė ir su didžia šypsena veide ji atsikėlė nuo kėdės ir nuslinko prie Klastunyno stalo. Viskas atrodė lyg sulėtintame kine, Elizabet nusiima kepurę, atsistoja ir pasišokinėdama eina visiems klastuoliams klykiant be garso. Staiga visas sulėtintas rėžimas baigėsi ir Vanesa normaliu greičiu atsisėdo prie stalo. Buvo labai gera žinoti, kad ji pakliuvo į Klastunyną, kaip ir visa šeima. Kai baigėsi paskirstymo ceremonija ir aukso lėkštės prisipildė maisto Elizabet pajuto kokia ji išbadėjusi ir įkniubo valgyti. Tik staiga ant jos pečių kažkas uždėjo šaltą it ledas ranką ir per visą kūną perėjo šiurpuliai. Vanesa atsisuko pažiūrėti kas tai buvo ir pamatė Kruvinąjį Baroną. Šis paklausė:
- Kuo vardu panelė?
- Elizabet Vanesa Von Chang - sukramčiusi maistą atsakė panelė. - O Jūs - Kruvinasis Baronas?
- Tai aišku, kaip kitaip? Gal galima prisėst? - jis parodė į šalia Vanesos esančią laisvą vietą.
- Žinoma.
Taip Elizabet susidraugavo su Baronu.
 (KL2) (KL) (KL3) (KL2)

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #316 Prieš 3 metus »
Vegard nenoromis atvyko į Hogvartsą. Galėčiau sėdėti savo ,,Rūmuose'' ,o ne klausyti kažkokios varnos pezalų. Bet ,,varnelė'' ištarė Saeterhaug pavardę ir vaikinukas nuėjo link kedės. Po keletos sekundžių kepurė jau trunojo ant juodų vėšlių plaukų. Ne praėjo pusės minutės...
-KLASTŪNYNAS!
Sukriokė sena kepurė. Vegard išsišiepęs nuėjo prie stalo. Prie jo sedėjo galbūt trisdešimt tokių vaikų kaip Vegard. Kvaili vaikai, kvaila kepurė, kvaila mokykla! Pagalvojo vaikinukas. Po dešimties minučių kažkokio senio pezalų ant stalo atsirado krūvos maisto.
-Ne taip ir blogai.,-tyliai pasakė naujasis klastuolis.
Šalia jo sėdėjo berniukas kuris godžiai kramtė vištienos sparnelį. Vegard buvo kuklesnis ir į lėkštę įsidėjo traškučių.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs John Džonardas

  • II kursas
  • *
  • 9
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kaimiškas dešrainis
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #317 Prieš 3 metus »
John įlėkė į salę. Paskirtas į Klastūnyną jis labai džiaugėsi ir visiems apie tai pasakojo. Jis tarė:
-Kaip gerai, kad aš Klastunyne, nes jis man labiausiai patinka. Tada jis prisėdo prie vaišių:
-Kiek jų daug!  (KL2)

*

Neprisijungęs Sammy Woo

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #318 Prieš 3 metus »
Prie stalo visi kalbėjosi ir susipažinėjo. Aš jau su keliai mokiniais susipažinau. Didžioji dalis vaikų turėjo pelėdas. Ant stalo buvo daug vaišių.

*

Neprisijungęs Petras Bala

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #319 Prieš 3 metus »
Vieną dieną Petras Bala pajuto skausmą. Tai buvo ūso skausmas. Petras nezinojo ką daryti. Bet pagalvojęs nuęjo pas seselę. Seselė iš pradžių nesuprato kas tai buvo, bet po to pastebejo, kad tai buvo ūsų virusas. Jinai jam pasakė, kad tą virusą gydyti galima tik nuskutus ūsus. Petras savo ūsus labai mylėjo, bet nusiskuto. Ir poto visus mokslo metus verkė. Gaila Petro ūsų.
 (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2) (KL2)

*

Neprisijungęs Hirokou San

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #320 Prieš 3 metus »
Hiro priėjo dideles, juodas duris. Su nuostaba ji pakėlė akis ir pamatė žalią herbą, ant kurio buvo įsitaisiusi juoda gyvatė. Ji atidarė duris ir pamatė didžiulį stalą su visokiomis gėrybėmis. Ji prisėdo prie stalo, paėmė lėkštę ir pasižiūrėjo į visą meniu. Ji pasiėmė gabaliuką vištos ir naminio limonado iš citrinų ir žaliųjų citrinų.
Ji pasilenkė ir pamatė savo gyvūnėlį... Oh..wow koks tu mielas - pasakė ji, atsistojusi nuo kedės ji išėjo ir užtrenkė duris, palikdama gyvatę kabėti ant sienos stikliniame herbe.  :) 

*

Altair Ezio Blewett

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #321 Prieš 3 metus »
Kaip ir jis tikėjosi. Didelė, sena salė, sausakimša įvairiausių mokinių, iš kurių nežinia ko galėjaisi tikėtis - Mahūtokore bent pažvelgęs į apsiaustus galėjai suprasti su kokio išsilavinimo mokiniu kalbiesi, o čia - pff...Susidursi su vėpla pirmakursiu, kuris nė nežino nė paprasčiausio burtažodžio, ir pražūsi. Bent pirmūnu bus lengva tapti,- su perkreipta iš pikto džiugesio šypsena pagalvojo Altairas, nuo septynerių mokęsis burtų mokslo.
Didžiojoje salėje buvo triukšminga, bet Altairas vargiai stebėjo, ką kiti darė (daug ką žinojo iš tėvų, visgi širdyje kirbėjo silpnas nepasitenkinimas, jog netęsė savo mokslų Durmštrange), buvo įsigilinęs į savo burbėjimą. ...Jei tos kalbos tikros, aš neturėsiu ką veikti Klastūnyne. Puikumėlis. Tas koledžas visiškai praradęs kitų pagarbą ir savo didybę...Velniai rautų, kaip jame susirasiu žmonių, kurie būtų aktyvūs moksle? - dvivardis buvo visiškai įsitikinęs, kad papuls į Salazaro koledžą -  jo visa giminė buvo klastuoliai, tai kurgi kitur dėsis?
Iš tikrųjų Altairiui nerūpėjo klastuoliškas piktumas, jis tiesiog buvo nepatenkintas susidariusia padėtimi ir pats puikiai žinojo, jog jam nepavyks nieko pakeisti ir likusius septynerius mokslo metus prabrūžys suolus, gadins egzaminams popierių ir viskas. Jis buvo pasmerktas kentėti vienumoje ir nuobodulyje. Mmm, kvepia egzistencializmu.
-Altairas Ezio Blewettas!
Oki doki, visai pamiršo apie Paskirstymą. Nieko nelaukęs, drąsiais žingsniais priėjo prie Paskirstymo kepurės, atsisėdo ir kitą akimirką, kai ant vienuolikmečio galvos uždėjo nušiuriusią, keliasdešimt šimtų metų skaičiuojančią kepurę, berniukas išgirdo balsą jo galvoje:
-Mhm...tiktai visai į Varno Nagą, tau svarbus mokslas...
Tą jau žinau. Greičiau paskirk į Klastūnyną ir baik šitą reikalą. - atžariai nutraukė Paskirstymo kepurę Altairas, -Nepasimetinėk, kad vilkini laiką.
Po sekundės visai salei buvo paskelbta, jog tamsiaplaukis papuolė į Klastūnyną, šis kaip mat pašoko ant kojų, nuvilko kojas prie bendrakoledžių stalo ir pradėjo galvoti, kaip palengvinti savo egzistenciją šioje mokykloje. Turbūt bent profesoriai nebus kvaili...

*

mergaitė123

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #322 Prieš 3 metus »
-Klastūnynas, -tarė paskirstymo kepurė, kuri jau seniai buvo ant Adelės galvos.
Mergaitė greitai atsistojo ir nusišypsojo. Taip, aš esu visiška priešingybė savo šeimiai
Adelė greitai nulėkė ir prisėdo prie Klastūnyno stalo. Atrodė, kad visiems čia labai gera ir jie visi ją šiltai priėmė.
-Aš esu Adelė Mokslinčė. Kuo jūs vardu ir kaip sekasi? -pasidomėjo Adelė.
Ji ramiai nusišypsojo savo sesei, kuri sedėjo prie mokytojų stalo ir galvojo: tikiuosi šie nuostabūs metai tesis ilgai ir laimingai, nesulaukiu, kada prasidės pamokos ir visokie nuostabūs ir neįtikėtini  nuotykiai, nes man jų trūksta ir be jų nuobodu gyventi.
Tada atsirado maisto ir mergaitė negalėjo atsispirkti keliems pyragėliams ir pasiemė du.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Aurora Welenson

  • II kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #323 Prieš 3 metus »
Aurora įėjo į salę, visi jau buvo susirinkę, niekas neatkreipė į ją dėmesio, nemetė keisto, nepatiklaus žvilgsnio, kaip nutikdavo namuose. Ji jautėsi esanti savu laiku, savoje vietoje.
Nutriušusiai paskirstymo kepurei sugriaudėjus ,,KLASTŪNYNAS" Aurora suabejojo ar tinkamai išgirdo paskirtą koledžą. Taip. Ji pateko į Klastūnyną, jos pirmos mintys buvo aš nyvyliau savo šeimą, dabar jie manęs išsižadės, paliks, o aš gyvensiu su Loch Nesso pabaisa.... Jos mintis nutraukė linksmi šauksmai ir plojimai nuo žaliai papuošto stalo. Ji sudvejojo ir pažvelgė į ten susėdusių vaikų veidus, jie buvo įprasti. Neatrodė pikti, blogi ar agresyvūs, bet nuo stalo dvelkė garbe, pasipūtimu, charizma ir savotiška didybe. Aurora nulipo nuo platformos ir nužingsniavo iškėlus galvą prie savo stalo, o jos galvoje sukosi vienintelė mintis Kodėl į Klastūnyną?...

*

Neprisijungęs Rusnia Drako

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #324 Prieš 3 metus »
Rusnia užėjo į didžiąją salę, visi žvilgsniai suko į ją. Ji užėjo su aukštai iškelta galva, mat mano, kad yra geriausia ir visus nurungs. Prisėdus prie stalo  stebėjo kitų mokinių paskirstymą ir klastūniškai šypsojosi. Nėra ko stebėtis, juk ji Klastūnyne! Ji greitai susirado draugų,bet elgėsi su jais šaltai ir nepagarbiai. Žinoma nebus lengva prasimušti Hogvartse, nes yra gabių mokinių ir kituose koledžuose ypač Grifų Gūžtoje. Bet ne veltui Rusnia pateko į Klastūnyną.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #325 Prieš 3 metus »
   Elizabet sėdėjo didžiojoje salėje prie Klastunyno stalo. Buvo pusryčių metas. Šiandien Vanesa su šaukštu dėjo į burną košę ir svarstė, ką gi nuveikti tokią ypatingą dieną (šiandien Elizabet'os gimtadienis + naujieji metai). Kol klastuolė svarstė ką nuveikti, staiga prie jos nutūpė jos pelėda. Ji aiškiai atnešė laišką iš namų. Japonė nieko nelaukdama nuplėšė laiškelį vargšei pelėdai, kuri jau buvo visiškai nusikamavusi po tokio skrydžio iš Japonijos, ir pradėjo jį skaityti.
Citata
Sveika, Elizabet
Sveikinam sulaukus tokios šventės! Tiesa, gaila, kad nusprendei likti tame Hogvartse, o ne sugrįžti pas mus. Bet vis tiek, tikimės, kad tau ten smagu ir, kad šią dieną praleisi ypatingai.
Taip pat norėtumėm, kad nepamištum mūsų ir praneštum apie kiekvieną įvykį.
Su gimtadieniu-
Šeima
P.S Pasiuntėmė ir dar vieną pelėdą, ši turėtų atskraidinti kelis naminius užkandžius.
   Ir tikrai. Vos Elizabet baigė skaityti laišką, prie jos nusileido kita, Vanesos brolio Augusto pelėda. Ji nešė gana didelį kraitį. Juodaplaukė japonė atidėjusi baigtą skaityti laišką nurišo pelėdai kraitį ir pradarė jį. Žvilgtelėjusi vidun Vanesa išvydo dailų mamos gamintą tortą, Beriti Borts visokio skonio pupelių ir daug naminių sausainių.
   Staiga Vanesa prisiminė, kad tėvai prašė pranešti apie įvairius nutikimus mokykloje, todėl Elizabet nusprendė parašyti tėvams, kad visai neseniai (galima sakyti Kalėdų proga) Vegard'as sužinojo, kad Vanesa - vampyrė.
   Mergina susirinko visus savo daiktus ir apsisuko nuo stalo. Ji ruošėsi eiti į pelėdyną, pranešti tėvams žinios (na o paskui žinoma, paieškoti su kuo būtų galima praleisti gimtadienį), bet staiga ji netikėtai atsitrenkė į Vegard'ą. Jis, atrodo, ruošėsi sėsti prie stalo ir gardžiai papusryčiauti.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #326 Prieš 3 metus »
Ketvirtadienis. Rytas. Gruodžio 31 d. Klastūnyno kambaryje klastuolis dar sapnavo ,bet prakeiktas žaidintuvas nuskambėjo ir taip pranešė apie dar vieną dieną. Prie lovos kabantis kalendorius pranešė net tris naujienas: Naujųjų metų išvakarės, vampyriukės Elizabet gimtadienis, niekam nereikalinga mokslo diena. Nuotaika. Šįryt berniuko nuotaika buvo nuostabi ir švytinti. Ant spintelės šalia norvego lovos gulėjo gražiai supakuota gimtadienio dovana Elizabet'ai - vampyriukei Vegardo draugei. Dovana buvo paprasta ,bet miela. Gražiai supakuotas rašymo rinkinys laukė kol jį atplėš mergina. Berniukas prisivertė išlipti iš lovos. Apsirengė, pasiruošė naujai dienai. Alkis buvo nežmoniško mąsto. Reikia kuo greičiau eiti į didžiają salę. Šalti požemių koridoriai tiesiog spirte spyrė iš jų. Mokykla vis dar papuošta papuošimais, visur pridėta dėžių su petardomis iš Vizlių šunybių krautuvėlės. Koridoriais neretai praeidavo vienas kitas mokinys. Laikrodis ant Vegard rankos sakė ,kad dabar: šešios ryto. Klastūnyno apsiaustas, atrodė įprastas atributas mokinio gyvenime ,bet šiandien jis buvo neįprastas tik pats norvegas nesuprato kodėl. Didelės, medinės, ornamentų padabintos durys - didžiosios salės durys. Plačiai atlapotos durys kvietė užeiti, o salės papuošimai tiesiog rėžė akį tiesioginę žodžio prasme. Profesorių prie stalo buvo vienas kitas ,bet mokinių pilna. Vegard'o rankose: dovana. Susidūrimas. Berniukas susidūrė su...Elizabet Vanesa Von Chang. Susidūrimas prisidėjo prie nuotaikos ,bet ji nepablogėjo ,o pagerėjo.
-Labas rytas, sveikinu tave Su Gimtadieniu! Turiu tau dovaną.,-Tarė vaikinukas ir ištiesė ją merginai.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #327 Prieš 3 metus »
Po susidūrimo su klastuoliu Vegard'u, Elizabeta kelias akimirkas nesuprato kas darosi, bet po tų kelių akimirkų japonė rankose laikė kvadratinę, sunkoką dovaną. Ji suprato, kad ji nuo vaikino, stovinčio priešais ją, gimtadienio proga dovana, todėl juodaplaukė norėjo padėkoti, bet kažkodėl liežuvis neklausė ir gavosi itin keistas sakinys:
- Labai ačiū. Ir tave!
Supratusi, kad sakinys tikrai nelogiškas (kaip galima sakyti žmogui "Ir tave", kai jis tau pasakė "Su gimtadieniu", ir dar plius - šiandien tikrai nėra jo gimtadienis?) mergina pasitaisė. Tada ji nužvelgė Vegard'ą ir dar pridūrė:
- O gal po pusryčių norėtum nueiti į Kiauliasodį atšvęsti mano gimtadienio? (Žinoma jeigu nebebijai manęs nuskambėjo vampyrės galvoje žodžiai, bet ji to garsiai nepasakė) Man tai būtų pirmas kartas.
Ji dar kartą atidžiai pažvelgė į jį laukdama jo atsakymo.
- Ai, jei sutinki, galiu nubėgti atnešti mūsų paltus kol tu papusryčiausi. Tinka?
Tai pasakiusi klastuolė įsikišo neseniai gautą dovaną į krepšį ir nulydėjo akimis išskrendančią pelėdą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #328 Prieš 3 metus »
Salėje skraidė pelėdos dalindama paštą. Į Vegard rankas įkrito siuntinys iš Norvegijos. Atidarysiu vėliau, galbūt Elizabet norės kur nors nueiti. Berniukas stebėjo keista vampyriukės elgesį.
-Tu tikriausiai norėjai mane su Naujaisiais metais pasveikinti?
Iš Klastuolio rankų pagriebta dovana reiškė tik vieną, Elizabet'ai dovana patiko (gal būt ,nes ji neatplėšė). Berniukas apsidžiaugė išvydęs daržovių troškinio pusryčiams, išgirdęs klausimą atsakė:
-Jei tu tik nori galime eiti, žinoma galime, šiandien juk Naujųjų išvakarės pamokos nevyks.
Berniukas įsidėjo gardžiai kvepenčio troškinio į lėkštę, į taurę įsipylė morkų sulčių ir pradėjo valgyti.
-Galiu paskaityti?,-Pasiteiravo šalia sėdinčio septintakursio, šis palinksėjo.
Magijos žinios jau Vegard rankoje ,Elizabet nesimatė ši išėjo paiimti paltų. Kąsnis strigo gerklėje. Dieve, bjauresnio troškinio gyvenime nesu valgęs. Apsidairęs pamatė ,kad ne jam vienam troškinys ne prie širdies. Nauji elfai? Na po keksiukų skandalo suprantama. Berniukas akimis ieškojo desertų. Kaip blogai būti veganu, negaliu beveik nieko valgyti. Išgėręs sultis atsistojo nuo stalo, iš krepšio išsitraukė gražiai sulankstytą mantiją ir pasišalinęs iš salės nuskubėjo link Kiauliasodžio.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #329 Prieš 3 metus »
Kai Roma įžengė į didžiają salę buvo labai išsigandusi. Tačiau viskas gerai baigėsi. jinai pateko į klastūnyna. ir labai tuo džiaugėsi. Jinai atsisėdo prie stalo. Ją užkalbino viena mergaitė. Ji papasakojo kad jinai jau šeštame kurse. Paskui aprodė patalpas. Parodė klastūnyno bendrajį kambarį. Paskui miegamuosius. Taip ir atėjo vakaras. Bet Romai nesimiegojo. Nors ji buvo išvargusi nuo kelionės ir visų įpūdžių. Jaudinosi ir labai laukė pamokų. Jei patiko mokytis. Ji dar ilgai galvojo. Bet paskui nusorendė gultis.  Ir ji iškart užmigo. Ji pabudo kai visi dar miegojo. Ir nusprendė pasimokyti. Ji ilgai mokėsi ir pagaliau visi nubudo. Ji susidraugavo su keliomis mergaitėmis. Ir iškart nuėjo į pirmą pamoką. buvo apsigynimas nuo jodosios magijos. ji jos labai laukė.