[Erka Forrm]

Senovinių relikvijų kopijos

  Pavasaris. Švietė saulutė. Tiesiog puiki pamoka, ar ne? Erka bent jau tikėjosi, kad tokia ji ir bus.
  Į klasę sugužėjus mokiniams ir vos nuskambėjus varpui, violetinplaukė greitai nutildė mokinius. Galvojo, jei atsiras gerai padariusių mokinių, kuie tą spės iki pamokos pabaigos, paleis juos anksčiau. O kodėl gi ne - padarys tai, ko dabar norėtų pati.
- Sveiki! Šiandien, nors ir imame naują temą, teorijos nebus, - šyptelėjo. - Turbūt visi šokate iš laimės, bet... Šis darbas pareikalaus kruopštumo. Ant kiekvieno stalo matote dėžutes. Jose yra paslėptos brangenybės, kurias naudojo garsūs burtininkai. Žinoma, kelių šimtų metų senumo relikvijų aš jums neduosiu, deja, - nusijuokė. - Ten puikiai atrodančios kopijos, tik, deja, sudaužydos. Jūsų užduotis yra suprasti, kas tai per relikvija, ir knygose, esančiose klasės gale, nesistenkite, vadovėlyje to vis tiek nerasite, paieškoti apie jas informacijos ir trumpai aprašyti. Tik įspėju, jei tiksliai nesupratote kas ten, užtruks ilgai, - klastingai šyptelėjo, - jei baigsite anksčiau ir, man patikrinus, darbas bus geras, galėsite išeiti anksčiau. Ir, manau, galite pradėti, - paskatino mokinius pradėjo. - Ai, beje, pirmieji trys atlikę teisingai savo koledžams uždirbs po dešimt taškų, tačiau, jei atneš neteisingus, praras penkis. Sėkmės!

(Kadangi vėluoju, pamoka bus trumputė;) Užduotis parašyta post'e. Galite patys pasirinkti ką gavote, tai turi būti HP minėta relikvija, pvz. Helgos taurė. Pavyzdžio naudoti negalima! Dėžutės su dangčiais, tad mokiniai dar nemato, kas ten. Knygos klasės gale, kiekvienos yra po dvi kopijas. Jos suskirstytomis kategorijomis, pvz.: relikvijos papuošalai. Nebūkite vunderkindais. Trumpą aprašymą paminėti post'uose turite, jis vertinime pridės du taškus, jei nesikirs su HP. Bent du post'ai po 1000 simbolių arba trys, jei rašote trumpesnius. Pamoka iki gegužės 4 d. Sėkmės!)

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Norėjosi išnykti ir daugiau niekada neatsirasti. Gyvenimas atnešė per daug nesėkmių, kad Eion norėtų jį tęsti. Tik per jį Auris atsidūrė ligoninėje. Tik jo kaltė, kad tėčiui teko vėl susidurti su praeitimi. Jeigu jis neegzistuotų, visiems būtų paprasčiau.
Tokios negatyvios mintys sukosi galvoje, kol vaikinukas sėdėjo magijos istorijos klasėje. Įsitaisė pačiame gale - vylėsi, kad niekas jo nepastebės ir neužkabins. Laimei, šiandien bent jau neverkė. Visai nereikėjo, kad Erka pradėtų ką nors aiškinti. Su ja kalbėti nebuvo nei energijos, nei noro.
Eion abejingai paėmė dėžutę ir ją atidarė. Kaip jis gali mokytis, kai žino esąs kaltas dėl daugybės Aurį ištikusių nelaimių? Nebegalėjo bendrauti su Athena - jautėsi pernelyg purvinas ir šlykštus. Gal parašyti Gruodei? Bet ar yra prasmė? Tada ir ta mergina juo pasibaisės.
Dirstelėjo į dėžutės turinį. Ten buvo kažkoks medalionas, tačiau Eion neįsivaizdavo nei kam jis priklausė, nei kam skirtas. Neturėjo energijos stengtis, tad tik pasidėjo galvą ant suolo ir labai stengėsi klasėje neapsiverkti.

[Eliotas Llewellyn]

Kai Auris kažkur dingo, Hogvartse pasidarė beveik nuobodu. Žinoma, nuotykiai ir toliau domino, jie su Džefu ir Maiklu lįsdavo vis į pavojingesnes vietas. Savo eilės laukė ir Uždraustasis miškas. Geriausia naktį. Vis dėlto mėgstamiausio profesoriaus gerokai trūko, ir Eliotas galiausiai nutarė išsiaiškinti, kur jis.
Tam geriausiai tiko profesorė Forrm. Ji kartais būdavo pikta (kaip ir kiti profesoriai, nors antrakursis niekaip negalėjo suprasti, kas pasikeitė nuo praėjusių metų), tačiau vis tiek mėgstamų profesorių sąraše buvo aukštai. Kaip ir jos pamokos.
Šiandienos užduotis buvo nuobodi. Vartyti knygas ir kažko ieškoti? Eliotas tyliai atsiduso ir dirstelėjo į šalia sėdinčius Džefą ir Maiklą. Pastarasis jau nuėjo atsinešti knygos, o pats Eliotas nesiteikė net atidaryti dėžutės. Turėjo ir svarbesnių reikalų. Nė nepakėlęs rankos garsiai paklausė:
- Profesore, o kur yra Auris? Ar jis grįš?
Gailiai žiūrėjo į koledžo vadovę ir stengėsi atrodyti kaip įmanoma nekaltesnis.

[Erka Forrm]

  Pamoka lyg ir prasidėjo ramiai, kas reiškė, jog, jei labai pasiseks, tai gali būti tikras rojus! pirmiausia Erka stebėjo Eion, kuris, nors ir kažkoks nelabai laimingas, rodos, net nuliūdęs, tiesiog sėdėjo. O tai nebuvo blogai - problemų su juo Erka nenorėjo. Labiausiai todėl, nes žinojo, kad po to, jei Auris sužinos, gali pradėti ją kamantinėti. O ko jau ko, tokios egzekucijos ji tikrai nenorėjo.
  Net ir trijų vaikinų grupelė, tarp kurių, beje, buvo ir Eliotas, kol kas nesklandumų nekėlė. Vienas jų pradėjo darbą, tačiau kiti nesiruošė. O Erkai to nepakako. Ne, Eliotas sau tikrai per daug leidžia ir ši to taip lengvai nepaliks.
  O kai jis dar prabilo, akivaizdžiai nežadėdamas dirbti, Erka tik susiraukė.
- Sėdat atskirai ir dirbat, - šaltai pasakė. Ne, šįkart jau nesušvelnės. Jis pasirinko savo. O kadangi šiam berniukui bausnmės buvo ne motais, Erkai beliko vienas variantas - elgtis taip, kaip patyrę žiobarai dresuoja šunis. Kitaip tariant, blogas elgesys lygus tam, kad nebus dėmesio. Kas žino, gal taip veikia ir Elioto smegenys ir šis būdas pasiteisins?
  Erka nusprendė duoti jam laiko apgalvoti, kaip iš tiesų reikėtų dirbti, taigi nesakė nieko. Tiesiog nuėjo prie stalo ir sėdėjo toliau. Bet tuo metu nuskambėjo varpas, taigi ji išleido mokinius ir pati pasišalino - susitvarkys ir darbus patikrins vėliau.