0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 527
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #60 Prieš 11 mėnesių »
Juzefas ėmė vartyti aplanką. Jo veidas raukėsi.
- Siaubas, - po kelių minučių pasakė. - Kaip tie žmonės išvis išgyveno? Šonkaulius ir plaučius nebus labai sudėtinga išgydyti ir, žinoma, mažesnius sužeidimus. Bet dėl smegenų ir stuburo reikės pavargti. Ypač dėl smegenų. Tikrai nieko nepažadu, - pripažino. - Kainos aš tau dabar tikrai nepasakysiu. Turėsi bent savaitėlę luktelėti. Aš ne hileris, bet yra ryšių. Viską išsiaiškinęs pasiųsiu pelėdą. Sutariam?
Juzefas pagalvojo apie tai, jog Gruodei turėtų būti nežmoniškai sunku. O jeigu nepavyks? Kokie tada mergaitės lauks išgyvenimai?
- Oho, - vėl prabilo perskaitęs knygos pavadinimą. - Rolandas Senkleris turi tokią knygą. Nieko sau. Guldau galvą, Ministerijoje niekas nepatikėtų. Gyvenimo keliai nežinomi, tiesa? Turbūt niekada nebūtum pagalvojęs, jog susibendrausi su žiobarais. Man jie visada patiko, tačiau tikrai nemaniau, kad mokysiu žiobarotyros magijos mokykloje. Nemanau, jog veiktų sustingdymo kerai, - vėl grįžo prie reikalų. - Tačiau galėsiu panaikinti viską. Kad tuo metu išsijungtų ir kameros, ir signalizacija. Bet turiu ir kitokį variantą. Gal net paprastesnį. Jeigu man pavyktų apsilankyti ligoninėje kurią nors dieną, aš galėčiau parūpinti nešyklę. Tada tereikėtų susitvarkyti su budinčiomis seselėmis, o tai tikrai nebus sunku, jei iš karto atsidursime ligoninės viduje. Reikia išsiaiškinti, ar kameros yra koridoriuose. Šiaip jau neturėtų būti, - susimąstė. - Teisingai mąstai. Jeigu nori poveikio palaipsniui, tai būtent į lašelinę ir reikės supilti eliksyrą ir jis pateks į kūną per kateterį.
Juzefas pajuto malonų jaudulį. Jau seniai nesivėlė į tokius dalykus. Seniai nekūrė planų, kaip kur nors patekti, neruošė nešyklių. Viduje jau gimė tūkstantis ir viena idėja, kaip galėtų naktį nepastebėti nusikelti į ligoninę. Mintyse kūrėsi planai. Keisčiausia buvo tai, jog šis planas bus ne tam, kad visi dalyvaujantys pasipelnytų, o tam, jog padėtų žiobarams. Na, taip, Juzefas, žinoma, galeonų neatsisakys. Bet Rolando tikslas - tikrai ne galeonai.
- Manau, kad pirmiausia turėsiu dieną pasivaikščioti po ligoninę, - po apmąstymų tarė. - Tada galėsiu pateikti preliminarų planą ir kainą.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 95
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #61 Prieš 11 mėnesių »
- Taigi, tikri laimės kūdikiai, kad išgyveno. Jų šeimai kažkaip nesiseka. Tai Gruodė, tai dabar jie... Suprantu, čia nelengva. Taigi mums turbūt kol kas svarbiausia kažkaip juos pažadinti iš komos ar ne? Gerai, parašyk kai žinosi kiek viskas kainuos. - Gaila, kad negalės čia ir dabar pasiderėti. Kaip sakydavo jo tėvas pinigais geriausia nesitaškyti ir tik tada jie liks prie tavęs. Buvo tiek pavyzdžių nuskurdusių šeimų. Kad ir Gontai. Staiga jis susivokė apie ką čia galvoja. Derėtis dėl savo draugų... Taip draugų gyvybių? O čia jau viršūnė būtų...
- Rolandas Senkleris turi begalę visokių knygų. Čia tik viena jų. - Kažkodėl Levinsas ėmė jį nervinti. Labai jau gerai žino ką jis turi ir ko neturi. Ar ką jis daro ir ko ne. Bet dievaži dabar susirieti būtų pats kvailiausias sprendimas žemėje.
- Aš nesusibendravau su žiobarais. Tai tik du žmonės ir tiek. Dėl kitų nepajudinčiau nei piršto. - Atsainiai pasakė ir įdėjo knygą atgal į portfelį.
- Nešyklė tikrai būtų paprastesnies kelias. O jei netyčia atsidurtume kam nors prieš nosį? Kokiai valytojai ar seselei. Keliautume gal užsibūrę praskiedimo kerais? Gal geriausia būtų ją palikti kokiam valytojos sandėliuke. Valytojos nevalo ligoninės vakare? Gerai. Aš tau užrašysiu ligoninės adresą, kad galėtum ten nuvykti ir pasižvalgyti. Gerai, taigi tada taip ir darysime. Leisime tą eliksyrą per kateterį. - Jam paskaudo galvą. Viskas buvo tiesiog nepakenčiama.
- Tiesa, Nieko nesakiau nei Gruodei, nei Rimantei. Mes su Elija joms pasakėm, kad nieko nedarysime. Nes negalime pažeisti įstatymų ir negalime imtis magijos žiobarų akivaizdoje. Ir tu nieko nesakyk Gruodei. O jei nepavyks? Jei net eliksyrai nepadės. Tu gi žinai, kad net Švento Mango ligoninėje yra palatų, kur žmonės lieka visam gyvenimui. Todėl aš nemanau, kad reikia joms duoti vilčių ir viską vėl sugriauti. Ir Dar. Gruodė pareiškė, kad jei taip ji pati pasirūpins tėvais. Prižiūrėk ją Gerai? Kad nepridarytų kokių kvailysčių. Elija turi kažkokią pažįstamą Vizengamote. Bet žinai... Nereikia, kad Gruodė iškrėstų kokią kvailystę ir įvyktų teismas dėl magijos panaudojimo žiobarų akivaizdoje.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 527
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #62 Prieš 11 mėnesių »
- Ne, - pasakė Juzefas. - Jeigu jie atsibus iš komos negalėdami protauti ir judėti, tai bus nieko gero. Tikriausiai mūsų tikslas bus, žinai, sutvarkyti juos iš vidaus pirmiausia, o tik tada pabudinti iš komos. Tik reikės viską daryti labai atsargiai, nes prieš žiobarus gydytojus jie negalės atsibusti sveiki kaip ridikai. Žodžiu, aš pasikonsultuosiu su tuo hileriu, kuris dirbs kartu. Jis viską pasakys. Na, jeigu jis sutiks. Bet sutiks, žinoma. Už gerą atlygį.
Juzefas ėmė galvoti apie tai, jog galėtų prasukti dar daugiau galeonų. Galbūt pažįstamam hileriui pasakyti mažesnę kainą, o Senklerio paprašyti didesnės. Ir žiūrėti, aišku, kad jie nesusitiktų. Ir nežinotų vienas kito vardų.
- Gerai, gerai, - tarė iškeldamas rankas į viršų lyg pasiduodamas. - Bendrauk su kuo nori, ne mano reikalas. Taip, būtinai užsibursime. Na, jei kas apsivemia naktį, tikriausiai valo, - nusijuokė. - Aišku, kad nieko nesakysiu, - patikino. - Būtų beprotystė tai pasakyti vaikams. Paskui galėtume turėti didelių problemų. Gerai, pažiūrėsiu Gruodę. Kad sėdėtų ramiai.
Nuo to birzgalo, pavadinto kava, burnoje pasidarė kartu. Dabar jau ir mėlynakis neatsisakytų vandens. Levinsas jautė, jog šiandienos susitikimas eina į pabaigą. O dabar jis turės nepaprastai daug darbelio. Jau šiandien pats pasinaudos ryšiais ir ims kurti planą.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 95
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #63 Prieš 11 mėnesių »
- Ak taip teisingai. Turbūt tam reikia net ne vien eliksyrų, o ir atkerėjimų. Bet čia jau pasakys tas hileris. - Norėjo paprašyti to žmogaus kontaktų. Juk kur kas pigiau atsieitų, jei  mokėtų vienam, o ne dviem žmonėms. Bet galėjo lažintis, kad taip įsiveltų į konfliktą su Juzefu. Taigi ta mintis taip ir liko neišsakyta. Juk tada išvis negalėtų ištraukti Rimeikių iš ligoninės. Galėtų gal. Pažinojo visokių tipų. Bet Levinsas atrodė žmogiškiausias iš jo pažįstamų žmonių sukančių visokius reikalus. Be to jis pažinojo Gruodę. Taigi geriausia atrodė nesusipykti su juo. Norėjosi dar atrėžti, kad Juzefas teisus ir kad tikrai ne jo reikalas su kuo jis bendrauja ar ne. Bet tai irgi nutylėjo.
- Taip taip. Žinoma, juk nelaimės ištinka ir naktį. Reikės dar man pavartyti skyrių apie ligonines toje knygoje. - Pasakė.
- Taip. Nenorėčiau griauti jų vilčių. O ir prasitarti kam nors netyčia galėtų. Geriau viską padaryti tyliai. - Tada iš portfelio išsiėmė popieriaus lapelį ir tušinuką bei užrašė jam adresą.
- Imk. Čia tos ligoninės adresas. Tai ką gi. Manau, kad viską aptarėme ar ne? Apie visą kitą susirašysime. - Norėjosi kuo greičiau eiti iš šitos užeigos.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 527
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #64 Prieš 11 mėnesių »
Rolandas atrodė kažkoks pažeidžiamas. Kiek įdėmiau į jį įsižiūrėjęs Juzefas paklausė: kodėl? Kodėl jis nusprendė padėti tiems žiobarams? Žinoma, paklausė jis tik savęs, o ne Senklerio. Žinojo, kad atliekant panašius darbelius nereikia gilintis. Juzefas daro tai, už ką gaus galeonų, ir daugiau nesikiša. Bet, po galais, buvo velniškai smalsu. Nes jis juk pažinojo Gruodę. Gal už to slypi kažkas daugiau? Negi Rolandas galėjo tiesiog susibičiuliauti su savo sūnaus draugės tėvais žiobarais? Gal vis tik yra priežastis? Pavyzdžiui, kokie nors grynakraujai dėl tam tikrų aplinkybių saugo tą šeimą. Ir dėl to Rolandas padeda. O gal net ne kokie nors, bet patys Senkleriai? Nebegalvok, nes galva sprogs, pamanė.
Levinsas paėmė pašnekovo duotą lapelį, kuriame jau buvo užrašytas ligoninės adresas. Linktelėjo.
Galiausiai abu burtininkai kartu išėjo iš užkandinės ir paėjęs už kampo plikis pokštelėjo oru.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1833
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #65 Prieš 6 mėnesius »
Auris susitarė su Linos tėvais kur susitiks. Šitoje vietoje buvo daug ir gero maisto. Skanu ir šiaip jauku. Gal tai pokalbį padarys geresnį ir ramesnį. Dabar sėdėjo prie staliuko ir laukė merginos ir mamos. Buvo vasaros atostogų pradžia. O Lina baigusi pirmą kursą.
Auris svarstė kaip viską reikės perteikti jos mamai. O jei atvyks ir griežtoji močiutė. Prašau, maldauju, kad tai nebūtų Dori tėvų atvejis. meldėsi likimui, gal savo sėkmei ar dar kažkam. Tada pamanė, kad su Dori tėvais taip ir nepabandė pakalbėti. Buvo jaunas ir nerūpestingas. Ir be to pats sukosi savo problemų rate. Bet o jei būtų pamėginęs. Gal Dori nebūtų gyvenusi vaikų namuose.
O jeigu ir vėl lenda kur nereikia? Gal visgi geriau būtų buvę, jei su Linos tėvais pakalbėtų direktorė. Kodėl jis visada užsikrauna sau šitokias pareigas? Šitokias atsakomybes? Na, jei nepavyks perkalbėti jos mamos. Tada viską papasakos direktorei. Atiduos jai į rankas visą šią istoriją.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #66 Prieš 6 mėnesius »
Lina su mama atėjo susitikti su profesoriumi Senkleriu. Nuoširdžiai Lina nežinojo ko tikėtis iš šio susitikimo. Ir šiek tiek bijojo. Na gerai. Labai bijojo. Juk mama čia atėjo tik todėl, kad manė, kad čia privalomas pokalbis. Na iš tiesų Lina nežinojo ar tokie būna. Spėjo, kad turėtų kažkas tokio visgi būti. O kaip kitaip žiobariškieji tėvai viską sužinotų. Bet ji žinojo, kad šis pokalbis nebus toks. Kad čia profesorius pasikalbės su jos mama, pabandys, kad nėra blogai Linai būti ragana. O tai turbūt ne tai ko tikisi mama. Jos įėjo į kavinę ir Lina apsidairė ieškodama profesoriaus. Pamačiusi jį priėjo ir greitai nusišypsojusi linktelėjo. Tada atsisuko į mamą ir pasakė:
- Mama, tai profesorius Senkleris apie kurį pasakojau. Profesoriau, tai mano mama...
- Milda Catamans.- pasakė paduodama ranką Linos mama,- tai kaip suprantu jūs mokote mano dukrą.
Milda nužvelgė profesorių. Lina kiek bijojo jos reakcijos. Kolkas elgesys nebuvo labai mandagus, bet ir nieko blogo. Ji spėjo, kad mamą sutrikdė gana paprasta profesoriaus išvaizda. Nežinodamas nepasakytum, kad jis burtininkas. Todėl ji tikėjosi, kad pokalbis pavyks.
- Taigi jūs mus pasikvietėte aptarti Linos pažangos mokykloje? Kaip suprantu čia privalomas pokalbis visiems tėvams?
Lina greitai žvilgtelėjo į profesorių maldaudama pritarti. Ji nežinojo, kaip kitaip būtų reikėję mamai viską paaiškinti. O ir nebuvo panašu, kad ji buvo labai gerai nusiteikusi. Na bet pasikalbėti sutiko. Todėl Lina tuo džiaugėsi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1833
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #67 Prieš 6 mėnesius »
Auris sulaukė Linos ir jos mamos. Linai nusišypsojus atsakė tuo pačiu ir pakilo nuo kėdės. Padavė ranką jos mamai.
- Malonu susipažinti su jumis. Mano vardas Auris. - Prisistatė.
Pajuto tą vertinantį, o gal kažką tikrinantį moters žvilgsnį. Ir pasidžiaugė, kad šiandien nutarė apsirengti ne taip, kaip visada. Tiek mokykloje, tiek kažkur eidamas vilkėdavo tikrai ne mokytojiškai. Šiandien juodus džinsus, kerzus ir motociklininko striukę pakeitė ne tokie išsišokantys daiktai. Auris augęs labai, net pasibaisėtinai turtingoje šeimoje žinojo, kad drabužiai žmonėms turi daug įtakos. Žinojo, kad kai kurie labai mėgsta vertinti žmogų pagal tai kaip jis apsirengęs. Todėl šiandien jam reikėjo atrodyti patikimu.
- Taip. Mokau vieno iš dalykų dėstomų mokykloje. - Atsakė.
- Taip. Norėjau su jumis pasikalbėti apie Linos pažangą mokykloje. Pokalbis privalomas. - Kur gi ne... - Gal prisėskime ir pasikalbėsime. Kiek žinau su magijos pasauliu nesate susidūrusi. Galbūt dar norėsite manęs ko nors paklausti. Įsivaizduoju, kaip viskas turėtų būti keista. Neįprasta. - Kalbėjo.  Tada išsitraukė iš kuprinės aplanką, kuriame buvo Lapas su visais Linos įvertinimais.
- Pirma, pradėkime nuo pažymių. Štai visi šių metų Linos įvertinimai. Nuo pirmo iki ketvirto kurso egzaminai vertinami pažymiais nuo vieno iki dešimt. Penkto ir septinto kursų rezultatai vertinami kiek kitaip. Bet kol kas Linai dar toli iki tų metų. Šešto kurso egzaminai irgi vertinami skaičiais.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #68 Prieš 6 mėnesius »
Linai kiek palengvėjo sulaukus profesoriaus šypsenos. Gal visgi viskas bus gerai. Mama su profesoriumi pasisveikino ir nors Lina ir nesuprato, jos žvilgsnio, neatrodė, kad planavo išeiti. Todėl ji lengviau atsikvėpė. Stebėjo profesorių ir pamatė, kad jo drabužiai buvo kiek paprasteni nei visada. Gal kiek trūko įprasto jo stiliaus, bet suprato, kad mamai tai turėtų patikti. Paprasta, bet pagarbu. Lina apsidžiaugė, kad profesorius žaidė pagal jos pasakymą ir apsimetė, kad pokalbis privalomas. Tai tikrai išgelbėjo nuo bėdų. Ji su mama atsisėdo prie staliuko ir klausėsi profesoriaus. Lina nežinodama ką turėtų daryti paėmė ant stalo gulėjusį gėrimų menių ir atvertė jį. Apsimetė intensyviai studijuojanti nors iš tiesų klausėsi kiekvieno profesoriaus žodžio ir pro nuleistas blakstienas stebėjo mamą. Ji patikėjo, tuo, kad pokalbis privalomas ir klausėsi profesoriaus. Lina nesuprato, ar mamai tai buvo labai įdomu, bet žinojo, kad ji vertina netuščiažodžiavimą ir tiesų kalbėjimą, todėl profesoriaus ėjimas prie reikalo turėjo jai patikti. Užmiršusi meniu ji klausėsi kai profesorius kalba apie egzaminų vertinimą ir gana smalsiai sekė savo egzaminų ir pažymių lapą. Ji atsakymų dar nežinojo todėl buvo tikrai įdomu. Ji nežinojo ko tikėtis bet manė, kad jie turėtų būti gana geri. Tada išgirdo mamą sakant:
- Na taip viskas yra kiek keista. Nors man gaila, kad Lina nesimoko geroje mokykloje Edinburge džiaugiuosi, kad nors vertinimo sistema jūsiškėje yra panaši.- Lina stengėsi nekreipti į lašelį paniekos mamos balse,- O kuo penkto ir septinto kurso egzaminai išskirtiniai? Ir kokie mano dukros įvertinimai? Ar ji pritampa mokykloje?
Išgirdusi paskutinį klausimą Lina iš šoko kilstelėjo antakius. Nelabai suprato ar čia nuoširdus susirūpinimas ar tiesiog mama nori sužinoti ar ji nėra visiškai beviltiška ir nieko nesugebanti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1833
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #69 Prieš 6 mėnesius »
Kol kas jie dar normaliai kalbėjosi. Reikėjo tik visko nesumauti. Su Linos mama stengėsi kalbėti užtikrintu tonu. Jam reikėjo atrodyti Rimtu ir kiek oficialiu. Reikėjo šiai moteriškei sudaryti tokį rimto žmogaus įspūdį. Nes tada jam atrodė, kad ji jo klausysis.
- Suprantu. Įsivaizduoju, kaip tai jus nustebino. Bet galiu pasakyti, kad Hogvartsas yra geriausia magijos mokykla iš visų. Žmonės baigę šią mokyklą puikiai gali susirasti darbo, išmano ne vieną sritį. - Gerai. Pati Milda jam tik padėjo pamažu kastis prie reikiamos temos.
- Kaip matote vertinimų lape Linos rezultatai išties geri. Ji stengiasi ir mokosi per pamokas. Manau, kad mokykloje pritampa. Ji paklusni, niekada nekelia problemų. - Ne. To nutikimo per pamoką apie žemesniąsias formas jis neėmė į galvą. Nes tai tebuvo paprasta klaidelė ir tiek.
- Penktame kurse mokiniai pamažu pradeda apsispręsti kokią profesiją norėtų rinktis. Jie laiko VML. Vidutinio magijos lygio nustatymo egzaminus. Egzaminai vertinami taip. N. Nuostabu. G. Geriau nei tikėtasi. V. Vidutiniškai. P. Prastai. S. Siaubingai. Nuo vertinimų priklauso kurias pamokas mokinys galės rinktis šeštaisiais mokslo metais. Jei įvertinimas labai blogas, tada į tą kursą mokinys nebus priimtas. Kaip ir įprastose mokyklose Hogvartse atėjus laikui galima rinktis dalykus. Ir septintame kurse iš tų pasirinktų dalykų jau laikomi VSMT egzaminai. Jie dar sunkesni už VML. Vertinami tokia pat tvarka, kaip ir VML. - Aiškino Senkleris. - Į mokslus žiūrima tikrai rimtai. Mums svarbus kokybiškas ugdymas. Svarbu, kad baigę mokyklą mokiniai galėtų rinktis norimas profesijas. Lygiai taip pat kaip ir ne magiškose mokyklose. Galbūt turite kokių klausimų? - Auriui atrodė, kad jei Linos mama pati užduotų klausimus, dėl kurių suka galvą. Tai būtų lengviau jai viską išaiškinti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #70 Prieš 6 mėnesius »
Viskas sekėsi gerai. Net labai gerai. O tai aišku ilgai tęstis negali. Kaipgi kitaip.
- Na nustebino tai gal nėra tinkamas žodis. Greičiau nuvylė sakyčiau. Tai kas, kad Hogvartsas geriausia magijos mokykla. Ji nėra įprastai gera ir pripažįstama normaliame pasaulyje. Niekada negalėsiu pasakyti kur mokėsi mano dukra, nei kuo dirba. Turėsiu meluoti, o ji savo malonumui maišys kokius marmalus ar puodelius žiurkėmis vers. Nei naudos nei pinigų. Jau geriau būtų likusi namie ir tapusi gerbiama medike ar teisininke. Ar dar kažkuo naudingu.
Milda pasakė kiek susierzinusiu tonu ir nudelbė dukrą neįtin maloniu žvilgsniu. Matėsi, kad ji nėra patenkinta dukros gyvenimu.
-Mama...
Lina pradėjo sakyti, bet užsičiaupė. Juk ką čia pasakysi. Ji liūdėjo, kad jos patėvis negalėjo atvykti. Ji tikėjo, kad tai būtų pataisę situaciją. Jis mylėjo ją tokia kokia ji yra ir turbūt būtų paprieštaravęs mamai. Edmundui Catamans niekada netrukdė, kad jo dukra ragana. Juk tai nepadarė jos menkesnės, ar kitokios. Bet deje jis turėjo dirbti.
- Na kagi, gerai, kad Linai sekasi pamokose. Tai mažiausiai ko galiu iš jos norėti. Jau ir tai... Buvau perdaug gera. Leidau mokytis nesąmonių kitoje šalies dalyje. Tai tegu dar drįsta nesistengti. - Buvo panašu, kad mama šiandien nebuvo labai geros nuotaikos. Jos skaudūs žodžiai numušė ir Linos džiaugsmą pamačius įvertinimus. Jai puikiai pasisekė apsigynimas nuo juodosios magijos - 10, taip pat ir kiti dalykai buvo geri. Ji tuo spėjo trumpai pasidžiaugti. Bet jos mamos žodžiai numušė gerą nuotaiką. Šiandien ji buvo kiek piktesnė, nei visada. Atrodė, kad rado vietą iškrauti visą nusivylimą dėl jos kitoniškumo. Įprastai ji ignoruodavo faktą, kad Lina ragana. Tada būdavo pakenčiama. Dabar ne.
- Na įdomūs vertinimai tada. Taip ir nesuprantu kuo jum neįtinka dešimbalė sistemą. Na ir kokias profesijas galės rinktis mano dukra baigusi šią išgirtąją mokyklą? Stovėti prie katilo ir virti nesąmones ar mosikuoti lazdele? Reikia pasiruošti jau, juk negali ji grįžti į įprastą pasaulį. Nebetinkama, praleisti metai. Gaila, kad ji taip švaisto savo gyvenimą. Žinai, Linut, gal reikėjo paklausyti mamos ir neleisti tavęs į tą keistą mokyklą, jei ji to vardo verta. Tada būtum dukra, kuria šeima būtų galėjusi didžiuotis.
Lina sėdėjo gana pritrenkta. Dar niekada nebuvo girdėjusi mamos balse tiek paniekos ir nusivylimo. Ji žinojo, kad tai mamai neįtinka, bet kad tiek... Kai ji ižeidė Hogvartsą Lina norėjo piktai šnypštelti mamai užsičiaupti, bet visgi neišdrįso. Tikėjosi, kad profesorius neįsižeis labai. Ji pakėlė akis nuo stalo, į kurį spoksojo didžiają dalį pokalbio ir pabandė nors žvilgsniu atsiprašyti profesoriaus.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1833
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #71 Prieš 6 mėnesius »
Girdint ką ji kalba ėmė pyktis. Be proto gaila pasidarė Linos. Jeigu jis dabar būtų jos vietoje, norėtų prasmegti kiaurai. O ir šiaip. Kaip motina gali kalbėti tokius dalykus? Pajuto antipatiją Mildai Catamans. Bet negalėjo išdėti jos į šuns dienas. Ne. Dabar buvo pedagogo vaidmenyje, reikėjo elgtis civilizuotai. Juk pats moko savo auklėtinius, kad reikia elgtis ramiai, aiškintis gražiai. Taigi negalėjo dabar išsakyti, ką apie tą moterį galvoja.
- Ponia Catamans, jūsų dukra baigusi mokyklą galės dirbti teisininke, gydytoja, bankininke ar bet kuo kitu. Manote, kad magijos pasaulyje to nereikia? Jeigu labai norėsite kažkam pasipasakoti, tai ir sakysite, kad jūsų duktė dirba tarkim, gydytoja. - Lina nenori būt gydytoja ar tai bent žinai? Piktai pamanė. - Atsiprašau, galbūt pasirodysiu įžūlus... Bet kaip jūs galit šitaip kalbėti girdint savo dukrai? Ar nesuprantat, kad mažinat jos pasitikėjimą savimi? Kaip jau sakiau ji galės dirbti kuo norės. Ji puiki mergaitė ir gerai mokosi. Tai ar negalite ja didžiuotis? Tokia, kokią turite? - Aurio ir Linos žvilgsniai susidūrė. Trumpam. Jos išraiška atrodė atsiprašanti, gal suglumusi. Aurio akyse galėjai įžvelgti šilumą.
- Tai skirtingas vertinimas dėl to, kad egzaminai svarbūs. Ir įprastose mokyklose yra svarbūs egzaminai, kurie nuliame kokius dalykus mokinys galės rinktis ateityje ir studijuoti baigęs mokyklą. Taip. Magijos pasaulis kitoks. Bet tai nereiškia, kad jame nėra ko dirbti ar negalima užsidirbti pragyvenimui. Jūsų dukra talentinga ir jei taip ir toliau mokysis, tai puikiausiai gyvens.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #72 Prieš 6 mėnesius »
Lina klausėsi profesoriaus. Buvo malonu, kad jis ją gynė. Norėjo galvoti, kad tai nėra labai svarbu, bet buvo. Ypač dabar. Ją stipriai pritrenkė toks mamos nusistatymas. Ji žinojo, kad mama nemėgsta, to kad ji nenormali, ragana. Bet šitaip kalbėt. Viršūnė, net ir jai. Todėl profesoriaus užtarimas reiškė daug.
- Profesorius teisus, mama. Taip burtininkų pasaulis kitoks. Gal ne toks kokiam nori, kad aš gyvenčiau, bet... Jis mano. Ir jame aš galėsiu susikurti karjerą. Ir nė kiek neprastesnę, nei įprastame pasaulyje. Galėčiau netgi tapti gydytoja, kuria tu taip nori, kad būčiau.
Nors nė velnio to nenoriu... Bet galėčiau. Liūdnai pamanė. Nors ji suprato, kad apie magišką mediciną daug nežino todėl tai visgi galėjo būti įdomi veikla. Ji norėjo kalbėti toliau bet visgi pritrūko drąsos. Ji net stebėjosi, kad tiek pasakė. Spėjo tai lėmė šokas. Nes ji išties buvo pritrenkta mamos elgesio. Kitaip nepasakysi. Ji toliau klausėsi profesoriaus. Ir išgirdusi tolesnius profesoriaus žodžius mintyse aiktelėjo. Su tokia mamos nuotaika tai nežadėjo nieko gero... Ir ji buvo teisi.
- Net nemanykit, kad turite teisę man nurodinėti. Ji mano dukra ne jūsų. Neįsakyte, kaip man elgtis. Aš jau ir tai daug leidžiu. Leidžiu jei lankyti jūsų kvailą mokyklą. Gadintis ateitį žaidžiant magiją. Esu geresnė nei mano mama. Daugiau visko leidžiu. -pasakė gaižiai. Lyg įsižeidusi, lyg pasibaisėjusi pasakė mama. - O ir kaip galiu didžiuotis tuo ko niekada nesuprasiu? Ta kuo ji taps? Magiška, stebuklinga, nuostabi.- balsas lūžo nuo ironijos- Tu nebesi ta dukra, kurią pažinojau ir mylėjau.
Po šių žodžių Lina išsižiojo ir nuoširdžiai pritrėkšta spoksojo į mamą. Ji nebesuprato to kas čia vyko. Pasaulis eižėjo.
- Mama... Kas tau pasidarė?... Taip aš užaugusi būsiu ragana, bet niekas nepasikeitė. Visada ja buvau. Ir mylėjai mane anksčiau. Bent manau, kad mylėjai...
Pasakė ji tyliu balsu. Nebežinojo kuo tikėti. Nebesuprato ar kas mamą apsėdo, ar kas čia vyko. Nebuvo tikra dėl nieko. Bet viskas ko troško buvo gerai išsiverkti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1833
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #73 Prieš 6 mėnesius »
Pokalbis staigiai galėjo virsti visišku žemės drebėjimu. Labai, labai negerai ėjosi viskas.
- Aš jums nenurodinėju. Tiesiog... Kas būtų, jei Linos vietoje sėdėtumėte jūs ir girdėtumėt tokius savo mamos žodžius? Juk nusimintumėte. Aš suprantu, kad magija jums svetima, nepatinka. Gal net gąsdina. Bet jei norėtumėt, viską apie tai galėtumėte sužinoti. Dėl to dabar ir kalbamės. Aš galiu atsakyti į jūsų klausimus. - Stengėsi nepasiduoti emocijoms. Kalbėjo ramiai.
- Ji ta pati mergaitė, jūsų duktė. Magiją ji turėjo nuo pat gimimo. - Auris panoro, kad Linos čia nebūtų, kad ji negirdėtų šio pokalbio. Norėjo apie viską kalbėtis dviese su Milda.
- Juk norite jai geriausio? Norite, kad gerai gyventų, turėtų gerą darbą. Visi tėvai to nori savo vaikams. Dabartinis gyvenimas neatims iš Linos šių dalykų. Magija nėra žaidimas. Nėra šiaip pakvailiojimas. Savo gyvenime ji galės pasiekti tiek pat, kiek ir be magijos. - Ji galės pasiekti daug daugiau. Norėjo pasakyti. Bet nutylėjo. - Ir jei tik norėsite, jūs viską sužinosite. Jūs Linos mama ir turite žinoti apie tai, ko ji mokosi, kaip gyvena. Niekas nuo jūsų magijos pasaulio neslėps.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #74 Prieš 5 mėnesius »
Profesorius visdar bandė kalbėtis su mama. Ką jau čia prikalbėsi... Panašu, kad mama aiškiai savo nuomonę pareiškė. Nu bet sėkmės jam. Liūdnai pamanė Lina klausydamasi. Lina taip ir nesuprato kodėl mama taip nemėgo to fakto, kad ji ragana. Nu taip ji gali magijos nesuprast. Bijot. Nemėgt. Bet ar tai priežastis jos nemėgt? Ji taigi nepasikeitė. Liko kokia buvus.
- Oi tik nereikia!!! Taip, nesuprantu aš tos jūsų dievinamos magijos. O kam man viską žinoti? Juk niekad negalėsiu būti to pasaulio dalimi. O jei jau Lina įsivels į kokias nesąmones tikiuosi krapštysis pati. Aš pati padėt negalėsiu. Supratau, kad jūsų planas buvo priversti mane pamėgti magiją. Oi neišdegs. Galiu aš susitaikyti, kad dukra ragana. Pakęsti tai. Bet pamėgti. Oi ne. Kodėl turiu mėgti tai ko neturiu. Jei aš neturiu magiškų gebėjimų tai ir Linos už tai negarbinsiu. Dar ko.
Lina suprato, kad mama nusprendė visai ignoruoti profesoriaus žodžius apie tai, kad ji elgiasi netinkamai. Ilgiau klausydamasi ji ėmė pastebėti keistą dalyką. Atrodė, kad mama jai... Pavydi?!?! Bet negi taip gali būti? Ji juk nekenčia magijos. Na taip mano gyvenimas gal už jos idomesnis, bet vistiek. Nekęsti dėl baimės ir pavydo. Dieve mano, už ką man tai... Pamanė liūdnai. Ji buvo praradusi viltį, kad pavyks mamą atvesti į protą. Ėmė svarstyti, kad gal visgi reiktų dar vieno pokalbio pokalbio su profesoriumi. Tik šį kart su Edmundu. Bet juk jam netrukdo tai, kad ragana. Tai neverta turbūt. Nors būtų malonu šeimą iš geresnės pusės parodyti. Ir, kad pasidomėtų žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi. Bet neverta profesoriaus laiko švaistyt. Jau ir šis pokalbis visiškas fiasko.
- Taip, aš noriu Linai geriausio.- mamos balse trumpam nuskambėjo kažkas panašaus į sveiką protą. Lyg ji būtų susivokusi, kad peržengia ribą. Bet taip greitai jis ir dingo. Liko tik durnas užsispyrimas ir egocentrizmas.- Bet tas nereiškia, kad turiu pritarti magiškam jos gyvenimui. Kaip galiu garantuoti, kad jai ten seksis? Kad iš jos kažkas išeis? Gi kontroliuoti negaliu. O dar ir nepažįstamas pasaulis. Nei padėt nei suprast. Jei ji nori pagalbos ir pritarimo turėjo likti normaliame pasaulyje. Gi nepamojuosiu lazdele ir gyvenimo nesutvarkysiu.
Mama, aš čia visdar sėdžiu. Ir viską girdžiu. Gi nesu tokia jau bejėgė. Ir bus žmonės, kurie padės. Nu, bet tau gi tai nerūpi. Ne tokį gyvenimą man suplanavai. O aš per prasta buvau. Neišpildysiu.