[Edgar Jeffter]

Edgar'as, kaip ir praėjusius ketverius metus, taip ir šiemet atklydo į pirmąją mokslo metų pamoką. Ir vylėsi, kad šiais metais pavyks jam apsilankyti ir daugelyje kitų pamokų, kaip tą darė pirmame kurse, tačiau vėliau viskas pasibaigdavo dažniausiai ties pirmosiomis pamokomis, nes pastarieji įvykiai Hogvartse nė neleido susikoncentruoti į mokslus. Vis gi jis džiaugėsi, jog individuliai sugebėjo kažko išmokti ir prisidėti prie dar vienos Grifų pergalės.
Tik pravėrus Magijos Istorijos kabineto duris, mokinio žalias akis pasiekė kažkiek nematyti vaizdiniai, tačiau nelabai nustebo. Net nenustebo matydamas naują Magijos istorijos profesorę, nes tai pamoka, kurioje gana dažnai keičiasi profesoriai, o ir šiaip jau per ketverius metus spėjo priprasti prie viso Hogvartso sistemos, tad kažkaip ypatingai reaguoti ir negalėjo dėl kiekvieno menkesnio pakitimo, kaip tai būdavo pirmuosiuos dvejuose kursuose. Apsidairęs po klasę jis pamatė savo koledžo atstovę siedinčią prie lango. Grifas ją žinojo, bet labai nedaug. Tiesą pasakius, žinojo tik tai, kad buvusi pirmakursė prisidėjo nemenkai prie Grifų Gūžtos pergalės, todėl nusprendė susipažinti su ja. Priėjęs prie jos suolo atsisėdo šalia ir žvelgdamas naujosiso profesorės link prakalbo.
- Sveika. Praėjusiais metais, mano žiniomis, neblogai pasirodei,- šyptelėjo, - Beje, aš Edgar'as,- tik spėjus prisistatyti nuaidėjo varpo dūžis, po kurio iškart ėmė naujoji profesorė pilti savo įžanginę kalbą. Kas čia per tauškalai? kiek papurtė galvą nesuprasdamas prie ko čia tas dizainas, bet to nesureikšmino, nes pamokos vadovės sumanymas su arbata jam visai patiko. Staigiai kilstelėjęs vienintelę savo pirštinuotą ranką ir ištiesdamas du pirštus užsakė arbatos tiek sau, tiek suolo draugei.
- Profesore, prašyčiau porą puodelių arbatos į trečią suolą prie lango.
Nejučia, sulaukė ir klausimo. Jis iš tiesų buvo lengvas. O gal juodaplaukiui taip tik atrodė, nes jau nebe pirmas ir ne antras kursas jam.
- Grynakraujai, pusiau grynakraujai, purvakraujai ir nevertėliai..,- ramiai išdėstęs liko sėdėti rimtu ir kiek šaltoku žvilgsniu laukdamas savo arbatos.

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Klarė Konė Karter]

Išgirdusi atstumiamos kedės garsą Klarė atkreipė dėmesį ir atsisuko. Nustebo pamačiusi vyresnį savo koledžo atstovą. Išgirdusi jo žodžius Klarė nuraudo. Tačiau nuaidėjus varpo dužiams, atsakyti jau neišdrįso.
Atsakius į teorinį profesorės klausimą žaliaakė nenorėdama pasirodyti nemandagi atsakė suolo kaimynui:
- Aš Klarė, malonu. Atleisk, jog ankščiau neprabilau, stengiuosi neprisidirbti tik prasidėjus naujiems mokslo metams. - išgirdusi vaikino pagyrimą ji smarkiai nuraudo, - išgirsti tokius žodžius iš vieno geriausių mokinių mokykloje, labai ačiū! - tyliai sušnabždėjo, - man tai paskatinimas dirbti toliau.
Mergina nepažinojo beveik nieko iš savo koledžo, todėl džiaugėsi galimybę susipažinti su kitais grifais. Nuo šiol galės praeidama pasisveikinti su dar vienu koledžo nariu, ir nesijaus taip keistai kaip pirmaisiais metais.
Supratusi, jog per daug nukreipė dėmesį nuo vykstančios pamokos, Klarė prisivertė susikaupti, išsitraukė priemones užrašams ir tyliai skrebeno savo pastabas įsimintas pamokos metu. Kilus klausimui jos ranka vėl pakilo į viršų:
 - Profesore, o kaip iš tikro turėtume klasifikuoti nevertėlius? Juk iš tiesų jie magiškų sugebėjimų neturi? Lygiai taip, kaip žiobarų kilmės burtininkų mes nepriskiriame žiobarams, o klasifikuojame kaip burtininkus, ar neturėtų nevertėliai būti klasifikuoti kaip burtininkų kilmės žiobarai?

((Papildomas 1 taškas už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Freya Nyxia Fireblood]

Prasidėjus naujiems mokslo metams Freya nusprendė imtis pokyčių ir savo gyvenime. Pernai palikusi visai pamirštą ir nuobodžiai skambančią magijos istoriją užnugaryje, šiais metas Nyxia nusprendė atsliūkinti į šią pamoką - Hogvartse seniai sklido žinios apie naujoves mokykloje, tiksliau - naujus profesorius. Viena iš jų buvo ir magijos istorijos profesorė - gal būtent ši priežastis paskatino tamsiaplaukę pasiruošti naujai pamokai ir išžygiuoti į naują kabinetą. Pravėrusi sunkias medines duris Freya išvydo gana malonų atsivėrusį vaizdą -  ant sienos švietė balta lenta, o tolėliau žiojėjo langai, pro kuriuo sklido šildanti, jaukumo suteikianti saulės šviesa, šiek tiek pridengti tamsiai raudonos spalvos užuolaidomis. Sienos buvo nuklotos kažkokių, Nyxai dar nematytų ir nepažįstamų vyrų ir moterų - tai tikriausiai buvo garsūs burtininkai bei raganos, toptelėjo mergaitei. Pastabi tamsiaplaukė pamatė dar du dalykus - keistą, sunkiai atrodančia dėžę ant mokytojos stalo ir.. arbatinuką? kavą? arbatą? "O, nee.. Tikiuosi, ši profesorė nebandys tapti mūsų drauge. Tokie dalykai - tiesiog nerealios banalybės.." - atsiduso Nyxia.
Susiradusi atokesnę vietelę, Freya atsisėdo. Vėliau, išgirdusi profesorės raminančiu balsu užduotą klausimą, nusprendė išbandyt ir savo jėgas:
 - Na, į kilmę galima pažvelgti keliais būdais - turbūt labiausiai naudojamas skirstymo būdas,  žinoma, yra pagal tai, kokios magiškos kilmės yra tėvai ar seneliai. Grynakraujai, puskraujai ir žiobarų kilmės - šiuos terminus tikriausiai kiekvienas žino. Galima į kilmę žiūrėti ir kitaip - iš kokio krašto kilęs burtininkas, kokia kultūra buvo užaugintas ir panašiai.. - nutilusi Freya prikando lūpą. Gal bent kažką pasakė į temą?..
Toliau mergaitė klausėsi kitų mokinių atsakymų - visi jie skambėjo beveik taip pat. Akies krašteliu Nyxa pamatė besišnekučiuojančius mokinius - grifiukus. Freyą apėmė keistas jausmas - ne, ne pavydas.. Tas pojūtis mergaitę persekioja jau ne vienerius metus - nepritapimo, vienatvės, atsiskyrimo jausmas.. Jau praeitais mokslo metais Nyxa bandė susirasti draugų - ir kiekvieną kartą buvo šiurkščiai atstumta. Varniukės viduje sukirbėjo noras kažką užkalbinti, su kažkuo susidraugauti, kažkam išsipasakoti. Giliai įkvėpusi Freya pasitaisė mėlynomis juostomis išmargintą uniformos kaklaraištį ir nusprendė tą jausmą sugrūsti kuo gilyn.
Ką gi, gal naujovės ne visada gerai.


((Papildomas 1,5 taško už ilgą post'ą + 1 taškas už įdomų post'ą + 1 taškas už originalų post'ą))

[Kamique Lehmann]

Vos pramerkusi ankstų rytą akis Kamilė išlipo iš lovos.  Nedrąsiai nuėjusi į Magijos istorijos kabinetą, atsisėdo į suolą ir pradėjo galvoti: juk aš pirmakursė, o jeigu su manim niekas nedraugaus?  Pirmakursė atsisuko į šalia buvusią mergaitę, nusišypsojo, o ji  su ja pasisveikino, prisistatė viena kitai ir susipažino. Netrukus įėjo mokytoja. Ji buvo labai graži, atrodė jauna ir maloni. Pirmakursė pažiūrėjo į mokytoją ir įdėmiai klausėsi ką ji sakė. Po kiek laiko jai susidarė keistas įspūdis, juk ne visos mokytojos leidžia gerti arbatą per pamoką. Ji norėjo arbatos, bet neišdrįso paprašyti. Po kiek laiko mokytoja uždavė klausimą, bet pirmakursė  pagalvojo, kad gali suabejoti ar teisingas jos atsakymas, tad klausėsi kaip kiti mokiniai atsako ir galvoje sau sakė: kitą pamoką aš išdrįsiu ir pakelsiu ranką įsitikinusi, kad mano atsakymas bus teisingas.

((0,5 taško už 600 simbolių post'e))

[Lupa Heft]

Kaip ilgai laukiau naujų mokslo metų. Pradžia visada būna įdomiausia: galima susipažinti su naujais žmonėmis, o, be to, kartais ir pasikeičia nauji profesoriai.Lupa džiaugsmingai, koja ant kojos šokinėdama, su visais mokiniais įliuoksėjo į klasę. Ji kaip visada atsisėdo klasės viduriuke, kur lengviau viską stebėti. Net nespėjus išsitraukti naujų vadovėlių Lupa pastebėjo naują profesorę. Ji labai graži. - pastebėjo mergina. Jai ypač patiko mokytojos juodi garbanoti plaukai. Kai mokytoja prisistatė ir užsiminė apie galimybę išgerti kavos ar arbatos, Lupa tiesiog išsižiojo. Bus taip nuostabu! Man labai patinka mokantis išgerti šilto gėrimo. Nieko nelaukus mergina nuskubėjo prie arbatinuko. Ji pamatė tiesiog nuostabaus grožio puodelius: margus, su gėlytėmis. Lupai net pasidarė gaila iš jų kažką gerti. Mergina atsisuko į profesorę ir pamačiusi jos padrąsinamą žvilgsnį, pasiėmė puodelį ir įsipylė jau paruoštos kavos. Užuodusi šio gėrimo Lupa kaip mat pasijuto žvalesnė. Su puodeliu rankoje, stengdamasi neišpilti kavos, antrakursė grįžo į savo vietą. Nugėrus kelis gurkšnius gėrimo švilpiukė išgirdo mokytojos klausimą ir kaipmat jos ranka šoko į viršų.
- Taigi, burtininkų kilmės yra trys: grynakraujai, puskraujai ir žiobarų kilmės. Pirmųjų tėvai abu yra burtininkai, jų seneliai ir proseneliai taip pat. Antrųjų mama ar tėvas jau yra žiobaras, o trečiųjų abu tėvai yra žiobarai. Žiobarų kilmės burtininkai iki to laiko, kai yra pakviečiami mokytis burtų ir kerėjimo mokykloje, nežino, kad yra ypatingi.
Baigusi Lupa atsikvėpė ir laukė profesorės reakcijos. Kad numalšintų įtampą, dar gurkštelėjo porą gurkšnių kavos.

((Papildomas 1 taškas už post'o ilgį + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Frankas Stigleris]

Štai ir vėl Frankas stovi prie Magijos istorijos kabineto durų. Durys neįmantrios, paprastos. Nauji metai, nauja profesorė. Tikiuosi su naująją bus įdomu dirbti. Frankas tyliai pabandė atverti kabineto duris. Deja, jos garsiai sugirgždėjo. Garsas nuskambėjo per visą patalpą. Frankai apžvelgė klasę. Pasikeitė dizainas. Jau dabar naujoji profesorė man patinka. Frankui užkliuvo vienas suolas. Priėjęs arčiau, jis jį apžiūrėjo. Visas jo viršus buvo nuklotas piešiniais. Čia visko buvo nupiešta: ir kalmaras, ir stirna, ir medis, ir eifelio bokštas... Reiks ir man čia įsiamžint. Kai Frankas prisėdo, profesorė prakalbo. Jos balsas dreba. Tikriausiai jaudinasi, juk pirma pamoka. Tęsiant kalba, profesorės balsas vis stiprėjo. Frankas džiaugėsi dėl jos. Stiglerį sudomino profesorės pasiūlymas dėl arbatos. Jis nedrąsiai kilstelėjo ranką.
-Jei jau galima, tai aš norėčiau puodelio žalios arbatos.
Priėjęs prie profesorės stalo, pasiėmė puodelį žalios arbatos ir, grįžęs į savo vietą, padėjo jį ant meniškai išpiešto stalo. Arbata dar garavo. Profesorė uždavė klausimą. Frankas greitai pašoko ir išpyškino atsakymą:
-Grynakraujai, puskraujai bei purvakraujai, - pastarasis žodis Frankui nelabai patiko. Jis jį pasakė, nes nežinojo, kaip kitaip vadinami tokio tipo burtininkai.
Atsakęs giliai įkvėpė ir krito į suolą. Gurkštelėjo arbatos ir toliau klausėsi kitų mokinių atsakymų.

((Papildomas 1 taškas už post'o ilgį + 1 taškas už įdomų post'ą))

[Charlotte Faun]

||Vėlgi, jeigu tingite skaityti, skaitykite maždaug nuo ten, kur prasideda tiesioginė kalba||

Naujoji profesorė klausėsi mokinių atsakymų, stengdamasi padrąsinai linktelėti ir nusišypsoti kiekvienam, norinčiam pabandyti atsakyti. Daugelis atsakymų buvo vienodi, tačiau vis dėl to, kai kurie atsakymai profesorę maloniai nustebindavo, nes juose būdavo paminėtos ir mažiau žinomos kilmės. Ko gero, labiausiai profesorę nustebinę atsakymai buvo trečiakursės klastuoliukės ir antrakursės varniukės, nes šios pagalvojo visai kitaip negu kiti mokiniai, priėjo visai kitą, tačiau pamokos temai iš dalies tinkamą temą.
Besiklausydama įvairių atsakymų (nors tiesą sakant, kokia čia įvairovė, kai visi atsakymai iš dalies vienodi), Charlottė pilstė arbatą tiems mokiniams, kurie paprašė, vis nusišypsodama kiekvienam iš jų, bei stengdamasi įsiminti visus atsakiusius vaikus ir nepraklausyti nei vieno atsakymo, - juk būtų negerai, jeigu vėliau pamirštų kuriam nors duoti taškų.
Kai kurie iš naujųjų mokinių, atrodė, bijojo prieiti ir pasiimti arbatos ar dar ko, todėl profesorė Faun padarė tokią išvadą, jog vaikams atrodė, kad tik jiems priėjus, šioji juos pasigardžiuodama suės. Tačiau buvo ir tokių, kurie drąsiai prieidavo prie jos, patys įsipildavo kokio nors gėrimo, retkarčiais ir padrąsinamai šyptelėdavo Charlottei. Keli mokiniai paprašė, kad profesorė jiems atneštų arbatos, ir nors ši iš pradžių pasijuto keistai, - taip, lyg būtų kokia padavėja, - vis dėl to suprato, kad pati pasakė, jog gali tai padaryti. Todėl padarė kelis puodelius arbatos ir du iš jų nunešė į trečią suolą prie lango, trečiąjį - į tą pačią eilę, tik kitą suolą, o ketvirtąjį, su vaisine arbata jame - į dar vieną suolą.
Vienai mokinei vis dėl to labai nepasisekė su arbata, nes šioji ją išpylė, apsilaistė pati ir sudaužė arbatinuką. O gal vis gi ta arbata nebuvo tokia gera mintis? - šmėstelėjo jaunosios profesorės galvoje. Priėjusi prie tos mokinės, ji nusišypso, linktelėjo, lyg sakydama, kad viskas gerai. Tada vienu burtų lazdelės mostelėjimu be jokio vargo išvalė arbatą, išsipylusią ant grindų, o puodelio kitu mostelėjimu puodelio šukes nuskraidino iki prie durų esančios šiukšlių dėžės.
 - Jeigu reikia, gali išeiti iš pamokos ir susitvarkyti, - tyliai pasakė penktakursei.
Sugrįžusi prie savo stalo, atsirėmė į jį, žvilgtelėjo į klasę, ir nusprendusi, kad jau gana klausytis daugmaž panašių atsakymų, ji prabilo:
 - Iš tiesų, tai visi, kurie atsakėte, esate vienaip ar kitaip teisūs. Kai kurie Žiobarų kilmės burtininkus ir puskraujus ,,sudėjote'' į vieną, tačiau iš tiesų - taip nėra. Bet nesvarbu, visi, kurie atsakėte savo koledžui uždirbate po tašką, - mokytoja pažvelgė į klasę ir nusišypsojo. - Taigi, kaip jau ko gero spėjote suprasti, šiandienos pamokos tema - burtininkų kilmė, - ji nukreipė savo burtų lazdelę į baltą lentą ir jai ja (lazdele) mostelėjus ant lentos atsirado didelis juodas užrašas: Burtininkų kilmė. - Užsirašykite šį pavadinimą. Žinau, kad jums greičiausiai nelabai patinka rašyti, bet ak, ką padarysi, šiandien teks, nes ši tema iš tiesų yra labai svarbi, - Charlottė bekalbėdama spėjo pamatyti, kaip keli mokiniai susiraukia tai išgirdę, bet nusprendė, kad dėmesio į tai nekreips, nes juk visuomet būna kuo nors nepatenkintų ir visiems įtikti negali (keista, o kurgi dingo pradinis profesorės nusiteikimas?). - Kaip daugelis jūsų sakėte, burtininkai pagal kilmę skirstomi į grynakraujus, puskraujus ir Žiobarų kilmės. Manau, kad man nereikia jų pakomentuoti. O jeigu vis dėl to norite užsirašyti, kokie burtininkai priskiriami prie vienos ar kitos kilmės, visa tai turėtų būti surašyta 24 jūsų vadovėlių puslapyje, - Charlottė šiek tiek palaukė, kol mokiniai viską užsirašys, ir kalbėjo toliau. - Šias tris burtininkų kilmes, kurias ką tik užsirašėte jums žinoti yra būtina, - mergina pabrėžė šį žodį. - O dabar galite braukti brūkšnį ar kaip kitaip atskirti jau užsirašytas burtininkų kilmes nuo tų, kurias pasakysiu. Iš tiesų, jų žinoti jums nebūtina, bet vis dėl to, būtų gerai, kad įsimintumėte, - padariusi trumpą pauzę, profesorė žvilgtelėjo į savąjį arbatos puodelį su garuojančia mėtų arbata, esantį visai šalia jos, ir pasiėmusi puodelį į savo šaltas rankas gurkštelėjo jos. Skystis, kaip ir pats puodelis, maloniai šildė. Netrukus profesorė kalbėjo toliau, - Kai kurie iš jūsų paminėjote ir nevertėlius, ir atsakant į jūsų klausimą, panele Karter, daugelis šiuos taipogi priskiria prie burtininkų. Kiekvienas, kuris paminėjote šią burtininkų grupę, savo koledžui uždirbate papildomą tašką, - profesorė šyptelėjo ir kalbėjo toliau. - Dar yra pusmilžiniai ir magiškų padarų kilmės burtininkai, tačiau pastarųjų labai mažai, dažniausiai pasitaiko pusgobliniai. Tie, kurie paminėjote šias burtininkų kilmes savo koledžui taip pat uždirbate po tašką, - profesorė ir vėl gurkštelėjo rankose laikomos arbatos, tada kalbėjo toliau. - O dabar į pergamentą, kur rašėtės pagrindines tris burtininkų kilmes, užsirašykite ir nevertėlius, pusmilžinius, magiškų padarų kilmės burtininkus bei pusgoblinius. Jeigu norite, paaiškinkite šias sąvokas remdamiesi 25 vadovėlio puslapiu. Jeigu kas nors neaišku, klauskite.
Naujoji magijos istorijos profesorė bestebėdama sąvokas nuo knygų nurašinėjančius mokinius šiek tiek ant savęs pyko, nes pati puikiai žinojo, kad nurašinėjimas - ne pats maloniausias darbas. Tai tiesiog labai svarbi tema, viskas gerai, tu neprivalai visiems įtikti, - bandė save raminti ji. Keista, tačiau kuo toliau, tuo labiau ta baimė, kad ji kam nors nepatiks mažėjo. Žinoma, ji vis dar norėjo sukurti jaukią atmosferą pamokoje, kad visiems būtų maloniau, tačiau tai toli gražu nereiškė, kad reikia visiems pataikauti. Nusprendusi, kad geriausia bus teisiog būti savimi, mokytoja ir vėl prabilo:
 - Taigi, tikiuosi, kad visi užsirašėte bent jau galimų burtininkų kilmių pavadinimus, - ji plačiai nusišypsojo ir, prisiminusi vienos klastuokiukės atsakymą, dar pridūrė, - Beje, panelės la Claire ir Fireblood, man labai patinka, kad pagalvojote kiek kitaip negu kiti, ir pasakėte dar vieną burtininkų skirstymo būdą. Abi uždirbate dar po tašką savo koledžui. Na, o tie, kurie norite, galite užsirašyti ir tokį sakinį: Dar burtininkai gali būti skirstomi pagal tai, iš kur yra kilę, kokias tradicijas puoselėja ar kokio yra tikėjimo, - kelis kartus pakartojusi sakinį, Charlottė ir vėl gurkštelėjo arbatos. - Gerai, tai teorijos tiek.
Už lango vis dar buvo gana niūrus oras, ir kad ir kaip jis patiko Charlottei, vis dėl to buvo šiek tiek gaila, kad ji negali mokinių išsivesti į lauką. Ten būtų daug smagiau vykdyti jos sugalvotą praktinę dalį, bet ką padarysi, nėra burtažodžių, pakeičiančių orą. Ilgai nedelsusi profesorė pradėjo pasakoti, kokia bus praktinė užduotis:
 - Taigi, pirmiausia man reikės, kad jūs susirastumėt sau porininką. Kursas ir koledžas visiškai nesvarbūs. Jeigu norite, praktinę užduotį galėsite atlikti ir trise ar keturiese, man visiškai nėra skirtumo. Tie, kurie nerasite su kuo galėtumėte atlikti darbą, prieikite prie manęs ir tikrai ką nors sugalvosime, - profesorė nusišypsojo kaip įmanoma plačiau, bandydama visus padrąsinti. - O dabar apie pačią užduotį. Kiekviena grupelė turės pasirinkti, apie kokios kilmės burtininkus kalbėsite. Būtų geriau, jeigu rinktumėtės tik iš tų trijų pirmųjų ir pagrindinių kilmių, nes taip jums patiems turėtų būti lengviau. Tada naudodamiesi vadovėliu ir tuo, ką užsirašėme, turėsite parašyti ar įsiminti, kokie burtininkai yra tos kilmės, kokias gimines jie turi turėti ir pateikti kelis tokių burtininkų pavyzdžius. Na, o tada jūsų visų lauks labiau kūrybinis darbas, - mintyse šyptelėjusi, ji kalbėjo toliau, - Kiekviena grupė turės pristatyti savo sukurtą eilėraštį, dainą, pasaką, vaidinimą, plakatą ar ką patys sugalvosite apie savo pasirinktos kilmės burtininkus. Kai visos grupės bus pasiruošusios, galėsite pristatinėti tai, ką būsite sukūrę, - Charlottė jau manė, kad pasakė viską, tačiau tada prisiminė dar kai ką. - Tiesa, klasės gale, arčiausiai prie lango esančioje spintoje yra daugiau įvairių knygų, kurios jums padės rasti informacijos. Jeigu kas nors neaišku, nebijokite klausti, o dabar - sėkmės darbe!

((NEPYKIT LABAI, kad užduoties pradžia kiek panaši į namų darbą. Tikiuosi, kad užduotis visiems aiški. O jeigu vis dėl to ko nors nesupratote, drąsiai atbėkite į asmenines žinutes ir klauskite. Taip pat, jeigu neturite su kuo daryti šio praktinio darbo, irgi nepabijokit ateiti pas mane į žinutes arba rašykite čia. Šią pamoką planuoju tęsti dar dvi savaites, bet žiūrėsim, gal būt ji tęsis ilgiau, o gal trumpiau, kol kas tiksliai nežinau. Beje, pastebėjau, kad vien už teorinę dalį išdalinau nemažai taškų, tai nesupykit, jeigu dabar post'us vertinsiu kiek griežčiau (ar bent jau stengsiuosi taip daryti).DARBĄ GALITE PRISTATYTI IR SUKURDAMI SKAIDRES, TADA REIKĖS NUODORĄ ĮKELTI ČIA ARBA ATSIŲSTI Į AŽ.))

[Klarė Konė Karter]

Klarė atidžiai klausėsi po mokinių pasisakymų prabilusios profesorės ir džiaugėsi gavusi atsakymą ir dar žinių, kurias galbūt galės pritaikyti praktikoje. Išgirdusi užduotį pasisuko į suolo draugą.
- Žinau, kad aš žymiai jaunesnė ir mano žinios toli gražu netempia tavo lygio, bet gal kadangi jau kartu sėdim galime dirbti kartu? Pagalvok, o aš bet kuriuo atveju einu knygų. - Paklausė Edgaro.
Antrakursė pakilo nuo kedės ir nuėjo į klasės galą. Tarp didelio šūsnio įvairių knygų rado "Puskraujų magiją" bei "Žymiausios grynakraujės šeimos". Apie žiobarų kilmės burtininkus knygų teko paieškoti daugiau. ... dėl to, kad pusė burtininkų juos engia... Tačiau po penkerių minučių grifiukė jau ėjo link stalo su laimikiu, ant viršaus gulėjo "Žiobarų kilmės stebuklai"
Trinktelėjusi knygas ant stalo ir susirangiusi kojas atgal ant kedės Klarė laukė koledžo vyresnėlio atsakymo.

((0,5 taško už tai, kiek post'e simbolių))

[Rafaela Ginoble]

 Ačiū Merlinui, ilgai isterikuot šlapiai nuo verdančio vandes neteko, nes beveik tuoj pat profesorė viską sutvarkė. Mergina visa tirtėjo, klasėjė aidu atsimušdavo jos verksmo garsai, nes negalėjo sulaikyti ne tik ašarų, tačiau ir snarglių. Mokytojos pagalba pasijuto mažytę dalelytę geriau. Dallifrėja linktelėjo galva ir nusišypsojo, šitokiu būdu parodydama padėką ir išbėgo iš klasės.
 Iš esmės nelabai turėjo ką tvarkytis, tačiau vis tiek nubėgo į mergaičių tualetą. Rūbus nusausino vos keliais burtų lazdelės mostais, tačiau raudonų ir baisiai skaudančių nudegimo dėmių taip lengvai pašalinti nepavyko. Žinoma, kerų pagalba sumažino skausmą, apsivyniojo labiausiai nukentėjusias kūno vietas tvarsčiais, idant nesiliestų su šiurkščia uniformos medžiaga. Pas seselę nueis vėliau, o gal net nereiks – pasiskolins pas nuodų ir vaistų profesorių kokio gydomojo tepalo ar gėralo ir nudegimai užgis.
 Dabar reikėjo sutvarkyti ašarų upeliais padabintą veidą. Atrodė ne itin gerai – blyškus veidas, su bjauriomis raudonomis dėmėmis. Atsiduso. Nuprausė skruostus ir kaktą šaltu vandeniu, gal nors kiek padės normaliau atrodyti.
 Tvarkoj, liko svarbiausia dalis – susitvarkyti vidinį pasaulį. Emocijų protrūkis išmušė ją iš vėžių ir privertė jaustis itin nejaukiai. Turbūt ne itin brandu buvo iš karto pulti į ašaras, tik kad ji nieko su tuo negalėjo padaryti, mat sūrūs upeliai pasipylė patys, jos net neatsiklausę. Vis dar nerado būdo nuraminti spurdančią širdį, grasinančią tuoj vėl sudužti į šipulius. Nekentė emocijų. Daug geriau jautėsi prieš neįvykusi išprievartavimą, kai nejuto apskritai nieko. Geriau jau vidinė tuštuma nei pojūčių perteklius, kurio neįmanoma sutvardyti, kad ir kaip besistengtum.
 Vis dėlto apsiraminti jai pavyko, nors ir dalinai. Dar sykį dirstelėjusi į veidrodį įsitikino, kad atrodo daugmaž tvarkingai (gerai tikrai ne, niekada taip neatrodė, gal nebent... ne, nenori to prisiminti) ir pajudėjo klasės link.
Pasibeldusi į duris, įėjo į kabinetą ir greitai atsisėdo savo suolan. Na, jis buvo pirmoj eilėj, tad toli eiti nereikėjo. Profesorė jau skelbė naują užduotį. Matyt, nemažą dalį jos prakalbos praleido, nes dauguma vaikų turėjo pilnutėlius pergamento lapus konspektų. Tiek to, vėliau nusirašys ar bent jau atsiklaus, ką reikia pasižymėti. Užtat nauja užduotis jos nedžiugino. Taip, galėjo leisti pasireikšti savo kūrybingumui, kurio jai, kaip varnei, netrūko, tačiau darbas porose visada ją trikdė. Sunkiai išleidusi orą iš plaučių morališkai pasiruošė ne itin maloniai užduočiai.

((1,5 taško už post'o ilgį, ir 1,5 už post'o originalumą bei įdomumą))

[Edgar Jeffter]

Edgar'as šyptelėjo, džiaugdamasis, jog galėjo bent padrąsinti naująją draugę.
- Dėkoju,- linkteldamas galva dar sykelį nusišypsojo profesorei atnešus arbatos, - Štai vienas tau,- pastumėjo link Klarės ir pats gurkštelėjo šiltos arbatos. Klausydamas Faun aiškinimų dėl praktinės užduoties, prie arbatos užsimanė kažko saldaus, kad ne tas žodis.
- Gal kartais turi ko nors saldaus,- patyliukais pasiteiravo antrakursės nenorėdamas iš vėžių išmušti naujosios mokytojos, kuriai rodėsi ne ką lengviau buvo nei patiems mokiniams. Turbūt netgi atvirkščiai, šioji šiandieną mokėsi daugiau nei jie. Penktakursio veidą nejučia vėl gi išpaišė šypsnis, kai suolo draugė labai jau atsargiai pasiteiravo ar jis sutiks dirbti kartu ir nelaukus atsakymų, nudūmė prie knygų. Pačiam juodaplaukiui dėl kilmių nelabai buvo reikalingos, knygos, tačiau nepuolė šaukti mergaitei, jog ši neitų pasiimti informacijos šaltinių, nes manė, kad kartais pasigilinti pačiam į tam tikrus dalykus yra daug naudingiau nei dykai gauti juos iš ko nors kito.
- Na, dirbsime, dirbsime,- su nedingstančia šypsena linktelėjo sunkiarankis.
- Tik sakyk ką gero čia mums atnešei?- klausė žvelgdamas į knygas.
- Tikiuosi pasiėmei apie pusiau grynakraujus burtininkus? Nes norėčiau darbą atlikti apie juos,- drąsiai savo norus išreiškė grifas, bet nenorėjo, kad jaunesnioji mokinė jaustųsi dėl to nepatogiai, todėl dar pasitikslino, - Jeigu tu nieko prieš aišku?

((1 taškas už post'o ilgį))

[Klarė Konė Karter]

- Dėkui. - Klarė šyptelėjo, nors dar jautėsi nedrąsiai prie vyresnio koledžo draugo.
... tikiuosi nuo arbatos neužmigsiu, reikės smarkiai dirbti, kad išlaikyti tempą...
Žaliaakė atsargiai, kad nenusidegintų, paragavo arbatos. Ji buvo skani, tačiau dar karštoka, tad mergina patatė ją arčiau suolo krašto, kad galėtų pradėti darbą.
Išgirdusi Edgaro klausimą Klarė tyliai nusijuokė, ir nenusukdama akių nuo stalo iš kuprinytės kišenės ištraukė žiobarišką karamelinį saldainį. Juos antrakursei vis dar siuntė mama. Skanaus šokolado buvo galima rasti ir magijos pasaulyje. Tačiau tąsios ir tarsi tirpstančios karamelės sunkiai beatrasi.
- Nežinau ar kada ragavai, bet nors žiobariškos, tačiau jos nerealiai skanios... - sušnibždėjo grifiukė padėdama saldainį vaikino pusėje.
- Pasiimiau po vieną apie kiekvieną kilmę. - Nusibraukdama išsipešiojusios plaukus nuo veido aiškino žaliaakė. - Aš tikrai nieko prieš, pati esu tokios kilmės, pati labiausiai norėjau šios temos, atrodo įdomu ją nagrinėti. - Klarė nusišypsojo, kad nekilo problemos renkantis temą. - Nunešiu kitas knygas, gal jos pravers kam kitam. - Nelaukdama moksladraugio pritarimo mergaitė jau bėgo link spintų klasės gale ir padėjo knygas į tas vietas, kur jas ir rado.
Grįžusi Klarė siurbtelėjo arbatos ir supratusi, kad ji šiek tiek praaušo išgėrė kelis gurkšnius.
- Žinau, tiek, kad puskraujais laikomų burtininkų vienas iš tėvų ar senelių turėtų būti žiobaras.
Antrakursė padėjo knygą ant stalo vidurio ir atvertė:
- Kokios ten dar informacijos mums reikės? - Šiek tiek pasimetusi Klarė kreipėsi į penktakursį. - Lakstant knygų visai iš galvos iškrito....

((1 taškas už simbolių skaičių post'e))

[Frankas Stigleris]

Mokinių atsakymai, profesorės žodžiai. Mokiniams baigus atsakinėti, profesorė pradėjo vertinti jų atsakymus. Frankas apsidžiaugė gavęs vieną tašką. Kai mokytoja pradėjo aiškinti teoriją, Frankas greitai viską užsirašė į užrašinę. Išgirdęs užduotį, Stigleris nelabai apsidžiaugė. Kodėl? Nes šioje klasėje jis matė tik vieną pažįstamą veidą, bet ir tas jau buvo užimtas. Kai mokytoja nurodė vietą, kur stovi knygų spinta, Frankas atsigręžė. Spinta stovėjo už jo, kolonų šešėlyje. Net nepastebėjau. Atsistojęs jis atvėrė spintos duris ir pradėjo knaisiotis po knygas. ,,Netradiciniai burtažodžiai" - ,, burtininkų šeimos" - ,,Hogvartso legendos". Paskutinė knyga, kurią jis paėmė buvo ,,Žiobariški burtininkai". Jaunuolis pagriebė tą knygą ir nuėjo ieškoti kompanijonės užduočiai. Mokinių buvo daug, bet daugelis jau turėjo partnerius. Frankas nenorėjo būti šuniui penkta koja. Apžvelgęs klasę, jis pastebėjo merginą, sėdinčią vieną. Stigleris tyliai prisėlino prie jos ir tarė:
-Labas. Jei dar neturi partnerio, gal norėtai dirbti su manimi?

((0,5 taško už post'o apimtį))

[Kota Lunalight]

Vos nepavėlavusi, kiek padususi ir raudonais žandais, mažoji balerina kone tekina įbėgo į klasę. Tyliai uždariusi duris, po sekundės jau girdėdama varpo dūžius. Kimiai sumurmėjusi atsiprašymą, Kota paslėpė rankas suknelės klostėse, leisdama lengvai rausvai medžiagai švelniai glostyti jos riešus.
Mažyčiais žingsneliais nutipenusi į klasės galą, Kota klestelėjo į vieną iš paskutinių suolų. Praleidusi teorinę pamokos dalį neatsakinėdama, ji tikėjosi lygiai taip pat praleisti ir praktiką, tačiau kai mokytoja liepė susirasti porininką, mažosios balerinos akys ūmiai išsiplėtė.
Stengdamasi kaip nors pasislėpti suole, ji visiškai sudribo kėdėje, vidurnakčio mėlio žvilgsniu žiūrėdama į kiekvieną mokinį.

((0,5 taško už simbolių skaičių post'e))

[Sara Nikolė Keyes]

Sara nespėjusi atsakyti į profesorės klausimą nuliūdo, o juk norėjo pakalbėti prieš naująją magijos istorijos profesorę.
Praleidusi teorinę pamokos dalį, varniukė ištiesino kuprotą savo nugarą ir užsirašė viską ką diktavo moteris.
Netrukus pamatė uždususią nepažįstamą, kuri slėpėsi viename iš paskutiniųjų kabineto suolų.
Varnanagė išgirdo, pasakymą jog reikės susirasti porininką, mergaitei visai akys iššoko.
Gal nueiti prie tos varniukės, juk ji irgi nemėgsta dirbti porose, gal susidraugausim.-nusprendusi nueiti iki gražuolės.
Sara greitai nubėgo prie besislepiančios Hogvartso mokinės.
-Kuo tu vardu? Kodėl slepėsi? Nepatinka magijos istorija?-pradėjo kamantinėti varniukę.

((0,5 taško už post'o apimtį))

[Rafaela Ginoble]

 Dirbti porose (ar, dar blogiau, grupėse) Dallifrėja labai nemėgo, todėl kol kas tik sėdėjo, nieko nedarydama, bandydama sutvarkyti mintis ir apsiprasti su tuo, kad reikės ne tik kalbėti su kitu žmogumi, tačiau greičiausiai dar ir pačiai jį užkalbinti - puikiai suprato esanti viena vyresnių mokinių klasėje, o dažniausiai jaunesnieji ne itin noriai (ir drąsiai) prieidavo prie penktakursių.
 Iš bandymų nusiraminti varnę pažadino velnias žino iš kur atsiradęs balsas visai netoli jos. Iš nuostabos ir netikėtumo net pašoko savo kėdėje. Atsisukusi pastebėjo šalia stovintį švilpį, šis atrodė keleriais metais už ją jaunesnis. Pažinojo jį tik iš matymo kitose pamokose, kaip ir daugelį kitų mokinių. Raudonplaukė tik gūžtelėjo pečiais.
 - Sveikas, žinoma, galim dirbti kartu, - šyptelėjo puse lūpų, nors tai atrodė tikriausiai ne itin natūraliai. Tačiau, patikėkit, ji tikrai stengėsi nusišypsoti nuoširdžiai.
 Vaikinukas rankose laikė knygą. Žaliaakė dirstelėjo į ją, tačiau pavadinimo neįžvelgė. Tada tikriausiai dirbs su ta burtininkų rūšimi, kurią pasirinko antrakursis.
 - Hm, kurią kilmę analizuosime? - gana draugiškai paklausė, - Prašau, tik pasakyk, kad ne grynakraujus, - pažvelgė didelėmis kačiuko akimis.
 Iš esmės neturėjo nieko prieš kilmingąsias ir grynas burtininkų gimines, tačiau jai atrodė, kad analizuoti tokią grupę yra itin nuobodu. Pati būdama puskraujė, kartais jausdavosi prastesnė už grynakraujus, nors stengdavosi to nesureikšminti, nes juk visi yra lygūs. Teoriškai. Mergina puikiai žinojo, kad praktikoje apie tą lygybę kalbėti galima toli gražu nevisada. Ir nors ji jokių patyčių ar dar ko nebuvo patyrusi, vis dėlto skaitydama bei kurdama kažką apie kilminguosius jaustųsi nekaip, tad tik laukė atsakymo, vis žiūrėdamą į Švilpynės mokinį kiek maldaujančiomis akimis.
 - Nors, žinoma, man tiks viskas, ką tu pasirinksi, - gūžtelėjo pečiais.

((Papildomas taškas už tai, kad post'as ilgas))