0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #390 Prieš 1 metus »
Viviana lėtai linktelėjo galvą, su patenkinta šypsena, jog vis vien sužinojo klastuolio vardą. Jos nuomone, jis visai tiko berniukui. Vardas buvo gražus, savyje turėjo daug žavesio, netgi elegancijos. Įdomu, o iš kur jis kilęs? Ai, tiek to, gal geriau neklausiu, dar gausiu iš kokio obuolio į akį.. O tada nebus smagu nei vienam.
- Malonu susipažinti, Eion. Turi labai gražų vardą. Ir tai komplimentas, tikiuosi tai žinai, - Viviana tarstelėjo, nuleisdama akis žemyn į savo užrašus, - Aj, beje, skanaus. Tos bandelės be proto skanios.
Viviana nusprendė daugiau nieko nesakyti, tegul sau sėdi, galbūt pats nuspręs kažką pasakyti? Svarbiausia jai tuo momentu buvo pabaigti rašyti šį bei tą apie tą dieną buvusias pamokas, jog paskui daryti namų darbus bendrajame kambaryje būtų lengviau ir galėtų juos greičiau pabaigti.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 766
  • Taškai: 80
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #391 Prieš 1 metus »
Tos saldybės buvo tiesiog siaubingai šlykščios. Na, gal ir gražus tas jo vardas, bet kam tokie dalykai rūpi? Dar ir padėkoti gal reikia už tokį "komplimentą"? Berniukas prunkštelėjo ir nieko nesakė. Susimąstė, ar turėtų pasakyti, kad Viviana yra gražus vardas, bet nutarė, kad šita nėra verta jo melo.
- O tavo negražus, - neplanuotai visišką tiesą pasakė.
Atrodė, kad stos tyla. Tai Eion visiškai tiko. Taip, jis priėjo pats, tačiau dabar to gailėjosi. Gal verta tą pasakyti? Gal tada mergiotė susipras, kad visai nereikia bendrauti?
Gal ir būtų tai padaręs, tačiau pamatė, kad toji varniūkštė daro kažką keistai panašaus į mokymąsi. Didžiojoje salėje. Vakarieniaudama. Tikrai nenormali pagalvojo berniukas ir nutarė, kad tylėti nereikia:
- Ne veltui patekai į Varno Nagą, ar ne? Nė minutės negali nustoti mokytis?
Pats knygas atsiversdavo labai retai, tad tiesiog negalėjo praleisti progos pasišaipyti iš šitos moksliukės.
- Gal moki visus septinto kurso kerus? - kandžiai pridūrė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #392 Prieš 1 metus »
Viviana tyliai prunkštelėjo išgirdusi 'įžeidimą' apie jos vardą, jausdamasi visiškai ne paveikta tokio komentaro. Savo vardą varniukė labai mėgo, visada manė, jog jis yra gražus. O ypač jos antrasis vardas - Sofi - kurį kaip tik ir išrinko jos motina. Tad mergaitė tiesiog ignoravo Eion pasakytus žodžius, ir išliko visiškai tyli, dėliodama visas mintis galvoje. Kelis kartus teko nustoti rašyti ir pagalvoti ką toliau rašyti, prieš pieštuko kelionę per popierių.
Išgirdusi dar vieną klastuolio pašaipą Viviana gyliai įkvėpė, jau galvodama jog visai nebesusilaikys ir kirs atgal dar skaudžiau tam berniukui. Tačiau gilus kvėpavimas ir užmerktos akys visiškai nepadėjo jai sulaikyti ką tik sukilusio irzlumo, nors tuo pačiu nenorėjo parodyti jam, jog visai suirzo. Būtent dėl to, ji vėl pažvelgė į Eion su kiek galėjo išspausti 'nuoširdžia' šypsena, prieš prabildama:
- Žinai, aš nežinau kodėl tu toks nemalonus ir šiurkštus. Galbūt tai tavo taktika apsiginti, ar dar kažkas. Tačiau tik dėl to, jog kažkas, kažkada, tave įskaudino, nereiškia, jog tai darys ir visi kiti tavo sutikti žmonės, - į pabaigą savo žodžių ji dar plačiau šyptelėjo, tačiau šypsena akių nepasiekė.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 766
  • Taškai: 80
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #393 Prieš 1 metus »
Kur dingo visas mandagumas? Mergiotė staiga pradėjo neatsakinėti į klausimus ir ignoruoti Eion. Tai jam, žinoma, būtų visiškai tikę. Bet visai neseniai ne kas kitas, o didžiai gerbiama Viviana kalbėjo apie mandagumą, o štai dabar elgiasi tikrai bjauriai. Reikėjo jai tą ir pasakyti, ar ne?
- Tai aš nemalonus? - apsimetė nuoširdžiai nustebęs berniukas. - O kas neatsakinėja į klausimus? Dar ką tik kalbėjai, kad būtų "mandagu" prisistatyti - tą ir padariau. Lygiai taip pat mandagu būtų ir atsakyti į užduotą klausimą!
Dabar nebenorėjo nei valgyti, nei prakeiktų sulčių. Ne, reikėjo tik gerai išerzinti šitą mergiotę. Ir, žinoma, vėliau jai prikaišioti tai, kad elgėsi labai jau bjauriai. Toks ir buvo šio susitikimo tikslas, ar ne?
- Aš tavęs klausiau, ar tu moki visus septinto kurso kerus, - maloningai priminė varnanagei Eion. Neatrodė, kad ji turi pakankamai smegenų tą suprasti, bet gal pakartojus dar penkiolika kartų pagaliau susivoks?..
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #394 Prieš 1 metus »
Taigi jo planas tikrai buvo ištraukti visus likusias kantrybės ląsteles iš jos. Na ir gerai, mes ir dviese galim žaisti šį žaidimą. Viviana giliai įkvėpė ir ant veido vėl sušvito jos įprasta šypsena.
- Ak, ir kur gi dingo mano visos manieros ir mandagumai.. Labai prašau man atleisti, Eion. Nežinau kas mane apsėdo!
Varniukė papurtė galvą ir padėjo šalin savo užrašų knygelę, užkišdama ją kuo toliau nuo klastūno akių. Dėl nelabai aiškios priežasties, net jai pačiai, Viviana nemėgo kai bet kas kitas mato jos užrašus. Žinoma, brunetė neturėjo ko slėpti, tai turbūt tiesiog buvo susiję su jos meile privatumui apie kai kuriuos dalykus. Išgirdusi pakartotą klausimą, Viviana šiek tiek patylėjo. Tiesa buvo ta - taip. Tėvai dažnai mėgdavo jai pasakoti apie jų potyrius Hogvartse, taip išeidavo jog kai kurie jų pasakojimai taip pat nusprūsdavo ir apie pamokas, dalykus kuriuos jie mokėsi.
- Žinai, tiesą sakant, žinau vieną ar du. Mano tėvai mokėsi Hogvatse, tai kartais papasakodavo ką jie mokėsi savo laikais, - paminėjusi savo tėvus, Viviana nusprendė, jog laikas ir jai pasmalsauti, - O tu pats? Tavo tėvai burtininkai? Ar tu žiobarų kilmės?
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 766
  • Taškai: 80
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #395 Prieš 1 metus »
Eion nemėgo sarkazmo. Nebent pats juo švaistėsi į visas puses, žinoma. Bet kai sarkazmo ėmėsi šita bjauri ir nemandagi mergiotė, teliko susiraukti ir nieko į tai neatsakyti. Nelabai suprato, kaip įsivėlė į šitą nesąmonę. Kur dingo jo pastangos laikytis kaip galima toliau nuo žmonių? Ko jis lindo prie šitos bjaurios mergos?
Kai ji pradėjo slėpti savo kvailus užrašus, pasidarė smalsu, ką jau ten tokio ji rašo. Aišku, pamačius vieną puslapį taptų klaikiai nuobodu - dėl šito berniukas nė kiek neabejojo. Vis dėlto būtinai reikėjo pamatyti, tik kol kas nežinojo, kaip. Pradėjo mąstyti ir netgi pamiršo kažko klausęs. Todėl kai varniūkštė vėl prašneko, susiraukė. Prisivertė pakelti akis į ją ir apsimesti, kad klausosi. Tiesą sakant, tėvai visai nedomino.
- Tai gal ką nors parodysi? - paklausė ignoruodamas klausimus apie jo paties šeimą. Atvirauti tikrai neketino, o meluoti neketino - šita nebuvo verta, kad jis dėl jos ką nors kurtų. - Aš laukiu, - dar pridūrė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #396 Prieš 1 metus »
Vivianai pro akis tikrai nepraslydo tas faktos, jog klastuolis tikrai pastebėjo jos nelabai slapų mėginimą ramiai paslėpti savo užrašus. Tačiau varniukė nusprendė tiesiog apsimesti, jog nieko ką tik ne įvyko. Juk tai visada paprasčiausias sprendimas, ar ne?
- Na, jeigu gerai pamenu, tai sakiau, jog žinau septinto kurso burtus. O ne juos moku, - brunetė švelniai nusišypsojo, švelniai gūžtelėdama pečiais, - Tiesą sakant, esu visiškai įsitikinusi, jog paskirstymo skrybėlė mane paskyrė ne į tą koledža.
Vos ištarusi savo paskutinį sakinį, Viviana sukryžiavo savo rankas, kol jos akys nukrypo žemyn.
- Bet kam aš tai iš viso sakau, juk tai visai nebuvo būtina tau žinoti. Atleisk, - kitaip negu praeitas atsiprašymas, šis buvo nuoširdus.
Varnanagė nekentė kai kiti žmonės girdėdavo apie jos bėdas. Bet ji tikrai žinojo, jog Eion arba ignoravo viską, kas ką tik buvo, arba tiesiog pasišaipys iš jos.
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 766
  • Taškai: 80
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #397 Prieš 1 metus »
Eion iš nuobodulio vėl pradėjo valgyti. Vis dar klausinėjo savęs, kodėl iš viso prasidėjo su šita mergiote, tačiau dabar viskas tarsi įgijo tikslą - perskaityti tuos užrašus. Na ir kas, kad ten bus tik nuobodūs varniūkštės pasidaryti konspektai? Tai ją tikrai suerzins, ar ne? Tik, žinoma, nebuvo galima to tikslo atskleisti.
- Na, o aš jų nežinau, - neslėpė dar labiau suirzęs. Panašu, kad dar ką tik apsimetinėjusi mandagumo įsikūnijimu iš tiesų ji yra tiesiog bjauri merga. - Tai gal malonėtumei mane apšviesti? Ir, sakyčiau, Varno Nagas tau puikiai tinka. Kituose koledžuose tokie nuobodos moksliukai tikrai nesimoko.
Atrodė, kad koledžo tema gali būti jautri. Mergiotė nuleido akis ir netgi... Atsiprašė? Pasidarė smalsu, o tema, žinoma, tiesiog puikiai tiko - jeigu tik šita keistuolė nenori apie tai kalbėti, Eion mielai paklausinės būtent apie tai. Atsikandęs ir neskubėdamas sukramtęs dar vieną neblogą bandelės kasnį žvilgtelėjo į varnanagę ir paklausė:
- Kodėl manai, kad ta sudriskusi kepuriūkštė klydo? Nuvylei mamytę ir tėvelį?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #398 Prieš 1 metus »
Varniukė pradėjo galvoti apie burtus kuriuos žinojo pakankamai gerai, jog galėtų paprastai papasakoti. Nors buvo šimtu vienu procentu įsitikinusi, jog Eion tai tikrai ne įdomu. Pagaliau prisiminė vieną, pakankamai lengvą.
-Lumos Solem. Panašus į Lumos burtą, tačiau šis sukuria akinančios šviesos spindulį, - pasakojo Viviana, stengdamasi neatkartoti to, ką skaitė knygoje apie burtus, bet geriau atpasakoti savais žodžiais.
Brunetė ištiesė ranką į priekį, pasiimdama vieną iš bandelių kurios buvo arčiau jos ir iš karto atsikando. Bandelės buvo tikrai skanios. Net gi pernelyg skanios, nes Viviana buvo tikra tuo faktu, jog per metus Hogvartse jų persivalgys.
Komentaras apie jos tėvus tikrai užkabino Vivianos širdį, blogąja prasme. Ir tai jai labai nepatiko. Nejaugi šitas berniukas nežino, kada reikia sustoti?
-Ne, nenuvyliau. Motina labai džiaugiasi, jog aš Varno nago koledže. Tėvas irgi, rašė, jog aš ten puikiai pritapsiu. Tačiau aš pati jaučiuosi, lyg nesu pakankamai protinga, ar kūribinga, būti šiame koledže, - Viviana liūdnai šyptelėjo bei pradėjo greičiau mirksėti.
Ne, nė už ką neverksiu, ypač prieš šį nemalonų klastuolį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Viviana Sofi Fleming »
vivi

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 766
  • Taškai: 80
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #399 Prieš 1 metus »
Burtažodis, apie kurį taip maloningai papasakojo mergiotė, buvo stebėtinai lengvas. Na gerai, Eion mokėjo tik lumos, kitaip sakant, tą paprastą versiją. Bet argi didelis skirtumas?
- Atsirado protinguolė! - rėžė jis. Aš irgi galiu pasakyti, kad egzistuoja reparo maxima, kuris yra daug stipresnis už reparo! Nuvylei! Maniau, kad šitam koledže mokosi tie, kurie kažką išmano.
Pasidarė labai jau nuobodu. Eion žiūrėjo, kaip mergiotė valgo, tačiau pradėjo svarstyti, kaip iš čia išeiti, kad neapsijuoktų. Net kvaili užrašai nebedomino. Iš to, kaip ji bendravo, buvo akivaizu, kad ten nieko gero parašyta nebus. Turbūt geriausia tiesiog išeiti.
- Na, kad nesi pakankamai protinga būti šiame ar bet kuriame kitame koledže, jau seniai supratau, - tarstelėjo Eion. Nė akimirkos nemąstė, kad tai gali būti nemandagu. Tarsi jam rūpėtų tokie dalykai. - O štai mano tėvai grasino mane nužudysiantys, jeigu pakliūsiu į Klastūnyną.
Tai, žinoma, buvo visiška nesąmonė - su tėvais berniukas gyvenime nebuvo kalbėjęs, nė neįsivaizdavo, ar jie burtininkai, ar ne. Bet reikėjo priskiesti kažkokių absurdų - gal mergiotė bent kiek susidomės, ir bus ne taip akivaizdu, kad jis tiesiog nori išeiti?
O būtent tai Eion norėjo padaryti labiausiai. Nusibodo jam šitas laikas didžiojoje salėje. Buvo tiesiog siaubingai nuobodu. Maistas skanus, bet sėdėti šalia šitos?
- Geriau eik kur nors įgyti proto. Netrukdysiu, - dar piktai pridūrė ir atsistojo. Pačiupęs dar porą bandelių ir vis labiau širsdamas galiausiai paliko didžiąją salę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Dorothea Herregway

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Kvidičo rungtynės
« Atsakymas #400 Prieš 1 metus »
 (VN2)

*

Neprisijungęs Anastasia Hazel Hawksley

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #401 Prieš 1 metus »
 Hogvartso Didžiosios salės durys vėrėsi Anastasiai prieš akis. Ji įsižnybo sau jau kokį dešimtą kartą tą dieną, kad įsitikintų nesapnuojanti. Gavo savo atsakymą - ne. Visa tai buvo tikrą, tikrai tikra! Eidama laiptais aukštyn į pilį ji palietė turėklus ir šie nei dingo, nei buvo jokia holograma. Mergaitė juto jų medžiagą, temperetūrą, raštus. Kai jie plaukė upe link mokyklos ji pažiūrėjo į vandenį ir pamatė savo atspindį, juk sakoma jei sapnuose pažiūrėsi į save - atsibusi. Bet netgi turėdama šiuos įrodymus pačiai sau, ji vis dar negalėjo patikėti žengianti per burtų mokyklos grindis, milžiniškoje pilyje, pilnoje magų ir magių, kurių ateities dar nieks nežino, netgi jie patys. Kai kurie jų galbūt taps geradariais, o kiti galbūt pasirinks tamsos kelia. Bet šiandienai jie dar visi tik vaikai, ir netgi pati Hawksley negalėjo nutarti kuo ji taps. Gal niekuo netaps. Gal pačią pirmą dieną Hogvartse ją nutrenks nelemti burtai ir ji nebegalės daugiau svajoti apie tampant Hogvartso bibliotekininke, nebegalės svajoti apie perskaitant visas Hogvartso knygas ir negalės svajoti apie visas kitas svajones kurias kada nors turėjo. O ši mergaitė jų turėjo daug. Augdama prieglaudoje ji neturėjo ko daugiau veikti tik svajoti apie ateitį, kad kažkoks žmogus skirtas būtent jai atvažiuos į prieglaudą ir išsiveš ją pas save į namus. Ten pamaitins, rūpinsis, duos tiek meilės kiek tik galima. O dabar ši svajonė išsipildė! Na, galima sakyti ne visai taip kaip Anastasia Hazel tikėjosi, bet galbūt netgi geriau.
 Būsimą pirmakursę iš minčių pažadino susižavėjimo šūksniai, kuriuos vėliau apsižvalgiusi ji visiškai suprato. Pati buvo per drovi išreikšti savo susižavėjimą garsiai, tad pasiliko jį sau, ir tik galvojo kaip čia nuostabu! Jie po truputi žengė per neapsakomo dydžio ir grožio salę. Čia stovėjo keturi stalai, tirkiausiai simbolizuojantys keturis koledžus šioje mokykloje. Prie jų sėdėjo vaikai, įvairiausių amžių ir išvaizdos. Prieš kiekvieną vaiką stovėjo po auksinių indų rinkinį, tačiau jie visi buvo keistai tušti. Kuo toliau grupelė venuolikmečių žengė, tuo daugiau Anastasia matė neįtikimų dalykų. Pažvelgus į lubas, ji susižavėjo šia patalpa dar labaiu. Ten vietoj nobodžių pilkų lubų, atsivėrė žvaigždėtas dangaus skliautas. Mergaitė nė neįsivaizdavo ar jis tikras ar ne, bet atrodė visai kaip dangus kurį ji matė prieš įeinant į pilį. Žinoma, ko ji dar galėjo tikėtis, tai juk magijos mokykla.
 Pirmakursių grupelei staigiai sustojus, užvertusi galvą Hazel netyčia atsitrenkė į priešais ją stovintį berniuką. Kai ji pradėjo atsiprašinėti berniukas atsisuko ir piktu, verančiu žvilgsniu dėbtelėjes į ją tiesiog pasitraukė. Tikiuosi, kad ne visi mokyniai čia bus tokie pagalvojo ji. Direktoriaus pavaduotojai papasakojus ką jiems reikės daryti ceremonija prasidėjo. Kepurė atgijusi padainavo klaikiausią dainą kuria Anastasia tik yra girdėjusi, bet vis dėl to rudaplaukė susilaikė ir neužsidengė ausų juk tai būtu taip nemandagu. Ir tuo met jie pradėjo kviesti vaikus. Anastasia buvo viena iš pirmųjų, kadangi jos vardas prasidėjo nelemtąją A raide, kuri taip jau atsitiko, kad buvo pirma abecelėje. Toliau viskas vyko taip greitai. Vos tik Hawksley atsisėdus ir net pilnai neužsidėjus kepurės ši riktelėjo:
 - VARNO NAGAS!
 Ačiū dievui man neteko patirti ką patyrė tie vaikai kurie sėdėjo ant tos kėdės kelias minutes džiaugsmingai pagalvojo ji eidama link mėlynai išsipuošusio stalo.

*

Neprisijungęs Mila Hedwig

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #402 Prieš 1 metus »
Mila nustebusi nušlepsėjo iki savo stalo. Ji matė, kad Brita į ją žiūri su užuojauta. Juk jos norėjo kartu būti Grifų Gūštoje. Visi pradėjo ją sveikinti. Ji pavalgė ir nubėgo į bendrajį kambarį.

*

Neprisijungęs William Turner

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #403 Prieš 11 mėnesių »
Labai sutrikęs William lėtai nuslinko prie Varno Nago stalo. Jį kiek nustebino kepurės sprendimas, nes jis tikrai manė pateksiąs į Klastūnyną. Na bet yra kaip yra. Jis atsisėdo ir apsidairė - aplinkui buvo daug taip pat pasimetusių pirmakursių, dėl ko William pasijuto geriau - jis ne vienas toks. Pradėjo valgyti ir tuo pačiu klausėsi profesoriaus Dumbldoro kalbos. Kai viskas pasibaigė, William išgirdo jog yra šaukiami Varno Nago pirmakursiai, ir nuskubėjo ton pusėn.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varno Nago stalas
« Atsakymas #404 Prieš 10 mėnesių »
Džez žengė pro Didžiosios salės duris. Ne viena aišku, su kitais pirmakursiais. Daug jų buvo. Blek šiuo metu buvo labai nervuota. Ji nenorėjo važiuoti į šitą mokyklą, o tuo labiau mokytis čia. Džez buvo nesvarbu kokių čia "abrakadabrų" moko. Staiga mergaitei šovė mintis. Ji išsitraukė iš kišenės telefoną ir pabandė įjungti. Bet nieko nepešė. Čia net telefonas neveikia! Čia ne mokykla, o pragaras. Šitaip nuklydusi į savo mintis Džez netyčia užkliuvo už kažko ir pargriuvo. Tai mergaitę sunervino dar labiau. Tačiau Blek teko pamiršti pyktį, nes su visais pirmakursiais ji priėjo tą vietą, kur vykdavo paskirstymas. Paskirstymo kepurė atrodo bjauriai. Greitai pašaukė Blek pavardę. Džez priėjo ir atsisėdo ant kėdės. Ji neabejojo, kad su tokiu pykčiu ją tikrai paskirs į Klastūnyną. Bet taip neatsitiko! Kepurė truputuką pagalvojusi paskyrė Blek į Varno Nagą! Naujoji varnė nulipo nuo kėdės ir atsisėdo prie savo koledžo stalo. Džez negalėjo patikėti. Direktorė pakalbėjusi mostelėjo lazdele ir ant stalo atsirado milijonai skanėstų ir kiek rimtesnių patiekalų. Varniukė kimšo kiek pajėgė. Per kelionę Blek labai išalko. Kai visi prisivalgė, prefektai išsivedė pirmakursius iš salės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Džezefa Blek »