[Erka Forrm]

  Leticija pasakė, kad į ligoninę nueis, tačiau per pertrauką, kas Erką privertė susiraukti. Gerai gerai, pati ligoninės nekentė, tas tiesa, bet žmonės tai geri ten dirba... O palietusi kaktą, suprato, kad temperatūros Leticija tikrai turi, ši buvo karšta.
  Erka, matydama, kad vaikai jau baiginėja nešti darbus, greitai nuėjo prie jos. Kadangi mergaitė nebuvo labai aukšta (Erka tokia irgi nebuvo, pripažinkim), ji pritūpė prie jos, tada paglostė galvą.
- Prašau, būk gera... Nenoriu, kad sirgtum... - tyliai sušnibždėjo. Dabar jau turėsi visada eiti į ligoninę, jei blogai pasijusi, juk kitiems tai liepi! Mintyse sau įsakė.
  Mokiniai vienas nuo kito ėjo prie jos ir išsitraukė kitų darbus. Hm, o jei išsitrauks savo? A... Apie tai nepagalvojau.
  Dūmai pradėjo sklaidytis, jau buvo galima įžiūrėti lentą.
- Ak, kad tik galėčiau žinoti, kas šią pamoką dar nutiks... - tyliai atsiduso. Staiga, kažkaip norint sužinoti, akyse trumpam šmėkštelėjo vaizdas, kas akivaizdžiai nebuvo jos mintis, mat apie tai šią pamoką net negalvojo. Eion! - Kas čia dabar? Čia ne mano mintis! - jau kiek garsiau pasakė, tačiau greitai užsičiaupė, visgi buvo prieš mokinius. Juk ir taip jau buvo keli tokie, kurie manė, kad ji nesveika, ar ne?

[Leticija Mendel]

Jau taip seniai niekas šitaip su ja nesielgė. Širdyje įsivešėjo labai malonus jausmas.
- Aš tikrai nueisiu į ligoninę. Iškart po varpo. - Tikrai nueis. O ir šiaip juk žinojo, kad jei nenueis nepasveiks. Žiobariškų vaistų čia neturėjo. O tie magiškieji greičiausiai išgydys daug greičiau. Nors jie ir sumarmaliuoti iš keisčiausių ingredientų.
Ištarusi tą burtažodį pasijuto kitur. Užuodė galybę kvapų. Kažkokias gėles, augalus, trunėsius. Na tokį miško kvapą. Kartu užuodė ir maisto dvelksmus, gal kvepalus, gal dar kažką, kas būdinga vietoms, kur gyvena žmonės. O ir matė tikriausias džiungles. Susivijusius vijoklius, po kojomis augo žolė. Ji pati stovėjo ant takelio, tikrai iškirsto žmonių. Jis vedė į kaimelį. iš kurio girdėjosi triukšmas. Juokėsi vaikai, kalbėjo moterys ir vyrai. Jie šurmuliavo. Mergaitė nesuprato kalbos, bet iš intonacijų vis tiek buvo aišku, kad kažkas svarbaus vyksta. Dar atrodė, kad girdi kažkur tolumoje šniokščiantį vandenį. Čirškė vabzdžiai. Miškas buvo kupinas garsų.
Grifė tuo takeliu patraukė į triukšmo šaltinį. Ir tikrai greitai pamatė kaimelį. Nedideles iš lianų nupintų kilimėlių suręstas lūšneles. O žmonės stovėjo plotelyje, kuriame namelių nebuvo. Mendel suprato, kad tai kaip aikštė. Rūko laužas, mergaitė užuodė dūmus. Prie laužo stovėjo dar gana jaunas vyrukas. Žmonės šurmuliavo, garbstė jį. Kai kurie nusilenkdavo, padėdavo jam prie kojų tai kokį papuošalėlį, tai dar ką nors gražaus. Ir kas čia dabar bus? Stebėjosi, juk neskaitė to žmogaus rašinio į kurį nusikėlė. Žmonės sustojo ratu, dainavo. O tasai prie pat laužo atrodo dvejojo. Letė staiga suvokė, kad supranta ką jie sako. Keistas nesuprantamas žodžių bėrimas staiga pasidarė suprantamas, tereikėjo tik įsiklausyti atidžiai. Jie dainavo apie tai, kad pats laikas atiduoti dvasią ugniai ir pastiprinti jų genties magiją. Nes jis pats stipriausias ir geriausias burtininkas iš jų visų. Mergaitė pašiurpo. Visai nenorėjo matyti, kaip tasai vyriškis žengs į ugnį.
Pasmerktasis pagaliau atitoko. Nusilenkė visiems ir ji pamatė, kaip jis žengia ugnin, kaip liepsnos pradeda laižyti jo kojas ir tada Leticija išniro iš tos iliuzijos.
Siaubinga. Tyliai sau pagalvojo. Ji suprato, kad tasai turėjo mirti, nes yra geriausias magas iš visų.

[Erka Forrm]

  Erka paliko Leticiją ramybėje. Tikėjo, kad ji po pamokos nueis iki ligoninės. Na, bent jau norėjo tikėti.
  Pamoka ėjo į pabaigą, viskas aprimo, daugelis mokinių jau buvo iškeliavę, kai kurie net ir grįžę. Klasė skendėjo tyloje, apsupdama kiekvieną mokinį, paliekant tik mintis jo galvoje. Ne išimtis buvo ir Erka. Ji pradėjo mąstyti apie darbą, greitai mintys pradėjo šokinėti tarp pamokų. O taip, kitai pamokai ji dar nepasiruošė, apie ją net nepradėjo galvoti! Na, ne kitai, kuri bus rytoj ar poryt (savo tvarkaraščio, dar, žinoma, neįsiminė), bet apie kitą, kuri bus už kelių savaičių, kai pradės naują temą. Kad ir kokia ta tema bebūtų. Reiks pavartyt vadovėlį. Pagalvojo violetinplaukė.
  Nuskambėjus varpui, skelbiančiam pamokos pabaigą, Erka atsistojo, atsisveikino su mokiniais, o tada, visiems išėjus, užrakino klasę ir pasišalino - viską sutvarkys rytoj.